Global Lithuanian Net:    san-taka station:
Koka Kogi gentyje  
Tai kraštas, kuriame Gabrielis Garsija Markezas parašė „Šimtą metų vienatvės“.

Papildomai paskaitykite:  
Kas yra toji Kogi gentis?  
Kogi apraiškos į mūsų terpę...  

Kokos krūmai priklauso Erthroxylum šeimai ir yra auginamos 4-ios rūšys:

  • Erthroxylum coca var. coca (Huanuko ir Bolivijos koka);
  • E. coca var. ipadu (Amazonijos koka);
  • E. novogranatense var. novogranatense (Kolumbijos koka)
  • E. novogranatense var. Truxillense (Trudžilo koka).

Koka buvo auginama dar iki Kolumbo. Nuvykę prie Andų pirmieji ispanų metraštininkai pastebėjo, kad indėnai kramto padžiovintus kokos lapus sumaišytus su kreida - ką daro iki pat šių dienų. Spėjama, kad Erthroxylum coca var. coca pradėta auginti dar prieš 7 tūkst. metų.

Kokos lapuose yra alkaloido kokaino iš kurio gaminamas kokaino hydrochloridas. Tačiau kokos lapai nėra kokainas. Andų ir Amazonės indėnai juos naudojo alkiui numalšinti, kaip vaistą ir kaip mineralinių medžiagų šaltinį. Neveltui sakoma: „Coca no es droga, es comida“ (Koka ne narkotikas, o maistas). Kai kurie iš sunkiausiai dirbančios (bet ir sveikiausios) Yukunų genties*) koką naudoja milžiniškais kiekiais - ir tai jiems nesukelia jokių problemų.

Coca bush

Nedidelės 1-2 m. aukščio kokos krūmų plantacijos yra prie visų Kogi genties gyvenviečių. Jų pakepintus lapus (sumaišius su trupučiu kreidos) kramto Kogi vyrai. Krūmus prižiūri irgi vyrai, tačiau lapus skina moterys. Laikas nuo laiko šventykloje vyrai pakaitina kokos lapus - specialiame dviejų ąsų moliniame dubenyje. Vis dar žali ir vos vos drėgni kokos lapai suberiami į mažą drobinį maišelį, kuris "kabalduoja" po dešine ranka. Susitikę ir pasilabinę vyrai visada pasikeičia žiupsniais kokos lapų.

Kreida padeda įsisavinti alkaloidą kokainą. Ją Kogi pasigamina degindami pakrantėje surinktas jūrų moliuskų kriauklelias (mažame tiglyje ant rūpestingai parinktų atramų). Balti milteliai suberiami į specialų ritualinį indelį, kurį, padarę skylutes dangtelyje, nešiojasi vyrai. Visi indeliai yra tokie patys, tačiau ypatingas dėmesys skiriamas lazdelei, kuria iš jo paimama kreida. Kiekviena giminė ją (20-30 cm ilgio) darosi iš skirtingo medžio. Pagal keletą požymių kogiai lengvai nustato, kokiai giminei priklauso lazdelės savininkas.

Neabejotinai gili yra indelio ir lazdelės simbolika. Mituose pati Motina įvedė kokos kramtymo praktiką, nes savo pirmagimiui sūnui įdavė kreidos indelį. Kiti mitai sako, kad koka pirmąkart buvo rasta besiplaikstančiuose merginos plaukuose ir ją naudoti ji leido tik savo tėvui.

Tačiau pavydus ir įtarus jaunuolis pasivertė paukščiu (nužiūrėjęs, kada ji maudosi) ir išniekino ją. Sugrįžęs namo ir vėl atvirtęs į žmogų bešukuodamas plaukus jis rado dvi koka sėklytes.

Indelis yra moteris. Per vestuves Mama (šventikas) dovanoja kreidos indelį tardamas: "Aš tau duodu kreidos indą - tu gauni moterį". Tada Mama įteikia lazdelę ir liepia su ja padaryti skylutes indelio viršuje - taip simbolizuojamas mergystės praradimas.

Tiek vyrai, tiek moterys tvirtina, kad koka padidina vyrų potenciją. Jaunystė baigiasi įšventinant į vyrus, vedybomis ir kokos kramtymu. Jaunuoliai pradžioje sako, kad jiems kokos kramtymas nepatinka, tačiau anksčiau ar vėliau (veikiant Mamų-šventikų įtakai) įpranta prie jo. Lėtai kramtydami po 20-30 kokos lapų vyrai seilėmis suvilgo lazdelę ir ja pakabina truputį kreidos, kurią įsideda į burną. Iškart po to lazdelė sukamaisiais judesiais į indelio viršų. Nuo kasdien atliekamo šio veiksmo indelio viršus pasidengia plonu gelstelėjusios kreidos sluoksniu.

Kokos kramtymas turi daug simbolinių reikšmių. Kreidos indas yra Visatos modelis, o į jį įkišta lazdelė - Visatos ašis. Iš kitos pusės kreidos indas yra Sierra Nevada, o kreidos sluoksnis virš jo - snieguotos viršukalnės bei lazdelė - pasaulio ašis. Klinčių kalnai irgi yra kreidos indai, kaip ir šventyklos bei namai.

Coca flower

Koka naudojama ir šamanų ritualuose, kur ji padeda šamanui pasiekti transo būseną, kurioje jie kalbasi su dvasinėmis gamtos jėgomis.

Koka užėmė svarbią vietą inkų bendruomenėje. Jų naudojimas buvo kontroliuojamas, nes laikyta, kad jų lapai yra ypatingi.

1499 m. dominikonų misionierius Thomas Ortiz'as apžiūrėjo kokos plantacijas. Užkariautojų gretose nuomonės apie koka išsiskyrė - bažnyčia stengėsi ją uždrausti kaip artimai susijusią su inkų tikėjimu, o kiti laikėsi nuomonės, kad jos lapų kramtymas padeda pavergtiesiems iškęsti sunkias darbo sąlygas („mta“, „užforsintas“ darbas). Be to, jų verslas davė papildomas pajamas.

Koka lapai naudojami ir šiandien - kaip „k`intu“ senosioms dievybėms. Taip pat panaudojamos ir jų gydomosios savybės - svaigstant ar skaudant galvai, gerklės uždegimų gydymui ar sutrikus virškinimui. Jų antpilas geriamas kenčiant nuo „soroche“ arba aukštumų ligos. Jie naudojami kompresams sergant reumatu ar patempimams.

Daugelyje inkų bendruomenių žiaumojami koka lapai. Dažnai tam naudojami maži "llipa" rutuliukai su kai kurių augalų pelenais, pvz., bolivinės balandos (quinua). Juose esanti kreida išlaisvina alkoholoidus bei karotiną, tiaminą, riboflaminą, geležį ir kalcį. Tai turi stimuliuojantį poveikį įveikiant nuovargį, alkį, troškulį ir t.t. Koka turi 14 alkoholoidų, kurių žinomiausias yra kokainas. Koka lapai panaudojami daugybėje gaminių - sausainiams, cigaretėms, dantų pastoms, gėrimams, (kaipgi, Coca-Cola nuo 1903-iųjų savo sudėtyje neturi jokios kokos).

Be to, koka kramtymas daro mažiau žalos nei alkoholis ar tabakas. Jose Angel Escalante**) (su nuoroda į kečujus (quechua) arba inkus) teigia: „koka lapai kvailina, ... bet tarp tūkstančių indėnų tėra tik keli nevisapročiai - o jie visi juos žiaumoja. Kiek kokos lapų reikia sukrimsti, kad susidarytų gramas kokaino?“


*) Jukunai - indėnų gentis šiaurės rytų Kolumbijoje, gyvenanti Miriti- Parana, Caqueta intako, baseine. Apie 1000 gyv.; kalba aravakų šeimos kalba. Jiems pavadinimą suteikė baltieji, apsilankę maždaug prieš 200 m., - jis ilęs iš yuko, kuris reiškia „pasakotojai“. Save jie vadina „kiaulių žmonėmis“, „žolių žmonėmis“ arba „gyvačių žmonėmis“ – priklausomai nuo regiono su savo mitiniais protėviais. Archeologiniai tyrinėjimai rodo juos gyvenus ten nuo 5 a. 16-17 a. portugalai juos vertė dirbti plantacijose.19 a. kilus kaučiuko bumui, juos perkildinėjo į kaučiuko stovyklas. Jukunai aktyviai priešinosi – tiek ginkluotai, tiek šamanistiniais būdais. 20 a. 9-me dešimtm. regione nelegalia pradėjo užsiimti ginkluotos gaujos, taip pat aukso ieškotojai, sukeliant papildomą įtampą.

**) Chosė Eskalantė (Jose Angel Escalante Fuentes, 1883- 1965) – Peru žurnalistas ir politikas. Atstovavo indėnus. 1940 m. vadovavo perujiečių delegacijai į Indėnų kongresą Meksikoje. 1927 m. vasario 3 d. paskelbė straipsnį Peru sukėlusį karštus ginčus (tai tapo žinoma kaip polemica del indigenismo). Toje esė jis pasiūlė išnagrinėti įtampą tarp Andų regioninės kultūros ir nacionalistinėmis tendencijomis.


Kvaišinantys augalai

1753-iais švedų natūralistas Carolus Linnaeus sukūrė pirmą augalų klasifikavimo sistemą, išvardinęs 10 tūkst. rūšių. Bet 1847-ais anglų botanikas John Lindley jau vardijo apie 100 tūkst. Dabar jų jau skaičiuojama apie 750 tūkst.

Wade Davis (Gyvatė ir vaivorykštė) spėja apie 10% jų esant valgomus (botanikas ieškojo augalo naudojamo Haičio vūdū burtininkų žmonių pavertimui zombiais). Tik apie 150 cirkuliuoja pasaulinėje komercijoje. Ir apie 20 jų naudojami visame pasaulyje. Tačiau keli tūkstančiai naudojami gydymui. Apie 150 jų turi haliucigeninių savybių.

Ar tai nebuvo lengviausias būdas pirmykščiam žmogui bendrauti su dvasiniu ir anapusiniu pasauliu? Afrikoje Gabone Iboga iš stebukų šeimos tebėra naudojamas. Azijoje durnaropė, kanapė ir musmirė (amanita muscaria) (žr. "Soma, gėrimas iš musmirės?") tebevaidina svarbų vaidmenį. Pietryčių Azijoje, ypač Naujojoje Gvinėjoje, vizijų sukėlimui naudojama nemažai augalų, pvz., Agara medžio žievė. Viduramžiais Europoje raganavimui naudoti Toro obuoliai, mandragora, drignės ir šunvyšnė. Taip pat ir stiprus haliucigenas skalsės, grybelis, rugių parazitas, iš kurio A. Hofmann'as išvedė LSD. Ir vis tik daugiausia jų (apie 120) naudota Vakarų pusrutulyje. Neginčytinai Peyotes kaktusas yra svarbiausias. Tačiau iki šiol Meksikos apylinkėse religiniuose ritualuose tebenaudomas grybas, kurį actekai vadino Teonanacatl (Dievo mėsa, žr. Manos beieškant). Jų šiandien tebenaudojama apie 24 rūšių. Actekų naudotas ir Ololiuqui, Ryto žaros, sėklos.

Dar daugiau jų yra pietų Amerikoje – pustuzinis brugmansias (datura), San Pedro ir Luna kaktusai, kai kurios Piri-Piri, aukštikalnių žolės, rūšys. Jų galima nusipirkti Ekvadoro, Peru ir Bolivijos turguose. Haliucigeninė ayahuasca arbata leidžia "matyti" pacientų vidų. Nu-nu daromas iš džiovintų laukinio tabako lapų ir Macao šeimos karnos pelenų pridedant kitų augalų lapų. Šviesiai žali milteliai įpučiami į nosį. Sapo – jutimų sustiprinimui, prieš gripą, nėštumo nustatymui, embriono būklei nustatyti, nėštumo nutraukimui. Didesnėmis dozėmis – patirti gyvūnų bendravimą tarpusavyje.

Literatūra:
Richard Schultes. Albert Hofmann. Dievų augalai.


Ololiuhqui, ryto žara

Ololiuhqui vadinamos vijoklinio augalo (Convolvulaceae) sėklos, naudotos pietų Meksikos Zapotec, Chinantec, Mazatec ir Mixtec genčių. Jų studiją 1941 m. publikavo Richard Evans Schultes: „Mūsų žinios apie Rivea corymbosa, actekų narkotiką Ololiuhqui“.

Apie Ololiuhqui pirmąkart rašė 16 a. ispanų kronikininkai „tai žolė, vadinama coatl xoxouhqui (žalioji gyvatė), kurios sėklos vadinamos ololiuhqui. Tos sėklos vengtinos dėl vienos priežasties – jos naudojamos kaip nuodai“.

Rivea corymbosa

Francisco Hernandez'as, Pilypo II 1570-1575 m. pasiųstas į Meksiką tirti vietinių vaistų, savo „Rerum Medicarum Novae Hispaniae Thesaurus sen Plantarum, Animalium Mineralius Mexicano sum Historia“ skyriuje „Apie Ololiuhqui“ rašo:
„Ololiuhqui, kurį kiti vadina coaxihuitl arba gyvatės augalu, yra vijoklis plonais žaliais širdies formos lapais. Žiedai balti, gana dideli… Sėklos apvalios… Kai žyniai norėdavo aplankyti dievus ir gauti jų žinią, jie valgė jas, kad apsvaigtų. Tūkstančiai nepaprastų vaizdų ir demonų apsireikšdavo jiems...“

Dabar populiarus sinonimas Turbina corymbosa. Iki 1959 m. vienintelis straipsnis apie jo cheminę struktūrą buvo farmakologo suomio C.G. Santesson (1937 m.). 1955 m. jas išbandė psichiatras H. Osmond'as. V.J. Kinross-Wright, kuriam sukėlė 4 val. apatiją. 1958 m. bandymai su 8 savanoriais neparodė jokio poveikio.

Pasirodė, kad aktyvi medžiaga identiška alkaloidams iš skalsių, liserginei rūgščiai ir lisergino rūgšties hydroxyethyolaminui ir chemiškai labai artimi lisergino rūgšties diethylamidui (LSD). Susidomėjimas jomis greit atslūgo, nes haliucinogeninis poveikis ne toks stiprus, o dominuoja psichinės tuštumos, depresijos ir nerimo pojūčiai.

Papildomai paskaitykite:
Alisa ir musmirės
Peru iki-ispaniškas paveldas
Kaip atsivėrė suvokimo durys
Blaivumas ir intoksikacija religijose
Nuodai, skalsės ir kanapės
Grybai, šungrybiai ir kiminai
Šamanų ratu beeinant
Kas yra toji Kogi gentis?
Kogi apraiškos į mūsų terpę...
Soma, gėrimas iš musmirės? 
Stebuklingas grybas 
Manos beieškant 

Parengė Cpt.Astera's advisor

Papildomi skaitiniai:
Genties pranašystės
Iliuzijų technologija?
Mažojo elnio pėdsakai
Ne pabaiga, o nauja pradžia!
K. Kastaneda. Dono Chuano mokymas
Baltasis Dievas actekuose
Čenelingas ir rašymas
Saulės iniciacija: nauji metai pas majus
Keistai pažįstama, Deja vu
Templierių kryžiaus danguje belaukiant
Menas matyti tolimą praeitį
Gyvenimas 2021 metais
Pranašas Nostradamas
Lunatizmas ir pilnatis
Sielos klajonės
Majų krašte

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT skiltis
Vartiklis