Tai kraštas, kuriame Gabrielis Garsija Markezas parašė „Šimtą metų vienatvės“.

Nedidelės 1-2 m. aukščio kokos krūmų plantacijos yra prie visų Kogi genties gyvenviečių. Jų pakepintus lapus (sumaišius su trupučiu kreidos) kramto Kogi vyrai. Krūmus prižiūri irgi vyrai, tačiau lapus skina moterys. Laikas nuo laiko šventykloje vyrai pakaitina kokos lapus - specialiame dviejų ąsų moliniame dubenyje. Vis dar žali ir vos vos drėgni kokos lapai suberiami į mažą drobinį maišelį, kuris "kabalduoja" po dešine ranka. Susitikę ir pasilabinę vyrai visada pasikeičia žiupsniais kokos lapų.

Kreida padeda įsisavinti alkaloidą kokainą. Ją Kogi pasigamina degindami pakrantėje surinktas jūrų moliuskų kriauklelias (mažame tiglyje ant rūpestingai parinktų atramų). Balti milteliai suberiami į specialų ritualinį indelį, kurį, padarę skylutes dangtelyje, nešiojasi vyrai. Visi indeliai yra tokie patys, tačiau ypatingas dėmesys skiriamas lazdelei, kuria iš jo paimama kreida. Kiekviena giminė ją (20-30 cm ilgio) darosi iš skirtingo medžio. Pagal keletą požymių kogiai lengvai nustato, kokiai giminei priklauso lazdelės savininkas.

Neabejotinai gili yra indelio ir lazdelės simbolika. Mituose pati Motina įvedė kokos kramtymo praktiką, nes savo pirmagimiui sūnui įdavė kreidos indelį. Kiti mitai sako, kad koka pirmąkart buvo rasta besiplaikstančiuose merginos plaukuose ir ją naudoti ji leido tik savo tėvui.

Tačiau pavydus ir įtarus jaunuolis pasivertė paukščiu (nužiūrėjęs, kada ji maudosi) ir išniekino ją. Sugrįžęs namo ir vėl atvirtęs į žmogų bešukuodamas plaukus jis rado dvi koka sėklytes.

Indelis yra moteris. Per vestuves Mama (šventikas) dovanoja kreidos indelį tardamas: "Aš tau duodu kreidos indą - tu gauni moterį". Tada Mama įteikia lazdelę ir liepia su ja padaryti skylutes indelio viršuje - taip simbolizuojamas mergystės praradimas.

Tiek vyrai, tiek moterys tvirtina, kad koka padidina vyrų potenciją. Jaunystė baigiasi įšventinant į vyrus, vedybomis ir kokos kramtymu. Jaunuoliai pradžioje sako, kad jiems kokos kramtymas nepatinka, tačiau anksčiau ar vėliau (veikiant Mamų-šventikų įtakai) įpranta prie jo. Lėtai kramtydami po 20-30 kokos lapų vyrai seilėmis suvilgo lazdelę ir ja pakabina truputį kreidos, kurią įsideda į burną. Iškart po to lazdelė sukamaisiais judesiais į indelio viršų. Nuo kasdien atliekamo šio veiksmo indelio viršus pasidengia plonu gelstelėjusios kreidos sluoksniu. Kokos kramtymas turi daug simbolinių reikšmių. Kreidos indas yra Visatos modelis, o į jį įkišta lazdelė - Visatos ašis. Iš kitos pusės kreidos indas yra Sierra Nevada, o kreidos sluoksnis virš jo - snieguotos viršukalnės bei lazdelė - pasaulio ašis. Klinčių kalnai irgi yra kreidos indai, kaip ir šventyklos bei namai.

Koka naudojama ir šamanų ritualuose, kur ji padeda šamanui pasiekti transo būseną, kurioje jie kalbasi su dvasinėmis gamtos jėgomis.

Koka užėmė svarbią vietą inkų bendruomenėje. Jų naudojimas buvo kontroliuojamas, nes laikyta, kad jų lapai yra ypatingi.

1499 m. dominikonų misionierius Thomas Ortiz'as apžiūrėjo kokos plantacijas. Užkariautojų gretose nuomonės apie koka išsiskyrė - bažnyčia stengėsi ją uždrausti kaip artimai susijusią su inkų tikėjimu, o kiti laikėsi nuomonės, kad jos lapų kramtymas padeda pavergtiesiems iškęsti sunkias darbo sąlygas („mta“, „užforsintas“ darbas). Be to, jų verslas davė papildomas pajamas.

Koka lapai naudojami ir šiandien - kaip „k`intu“ senosioms dievybėms. Taip pat panaudojamos ir jų gydomosios savybės - svaigstant ar skaudant galvai, gerklės uždegimų gydymui ar sutrikus virškinimui. Jų antpilas geriamas kenčiant nuo „soroche“ arba aukštumų ligos. Jie naudojami kompresams sergant reumatu ar patempimams.

Daugelyje inkų bendruomenių žiaumojami koka lapai. Dažnai tam naudojami maži "llipa" rutuliukai su kai kurių augalų pelenais, pvz., bolivinės balandos (quinua). Juose esanti kreida išlaisvina alkoholoidus bei karotiną, tiaminą, riboflaminą, geležį ir kalcį. Tai turi stimuliuojantį poveikį įveikiant nuovargį, alkį, troškulį ir t.t. Koka turi 14 alkoholoidų, kurių žinomiausias yra kokainas. Koka lapai panaudojami daugybėje gaminių - sausainiams, cigaretėms, dantų pastoms, gėrimams, (kaipgi, Coca-Cola nuo 1903-iųjų savo sudėtyje neturi jokios kokos).

Be to, koka kramtymas daro mažiau žalos nei alkoholis ar tabakas. Jose Angel Escalante^**) (su nuoroda į kečujus (quechua) arba inkus) teigia: „koka lapai kvailina, ... bet tarp tūkstančių indėnų tėra tik keli nevisapročiai - o jie visi juos žiaumoja. Kiek kokos lapų reikia sukrimsti, kad susidarytų gramas kokaino?“

Francisco Hernandez'as, Pilypo II 1570-1575 m. pasiųstas į Meksiką tirti vietinių vaistų, savo „Rerum Medicarum Novae Hispaniae Thesaurus sen Plantarum, Animalium Mineralius Mexicano sum Historia“ skyriuje „Apie Ololiuhqui“ rašo:
„Ololiuhqui, kurį kiti vadina coaxihuitl arba gyvatės augalu, yra vijoklis plonais žaliais širdies formos lapais. Žiedai balti, gana dideli… Sėklos apvalios… Kai žyniai norėdavo aplankyti dievus ir gauti jų žinią, jie valgė jas, kad apsvaigtų. Tūkstančiai nepaprastų vaizdų ir demonų apsireikšdavo jiems...“

Dabar populiarus sinonimas Turbina corymbosa. Iki 1959 m. vienintelis straipsnis apie jo cheminę struktūrą buvo farmakologo suomio C.G. Santesson (1937 m.). 1955 m. jas išbandė psichiatras H. Osmond'as. V.J. Kinross-Wright, kuriam sukėlė 4 val. apatiją. 1958 m. bandymai su 8 savanoriais neparodė jokio poveikio.

Pasirodė, kad aktyvi medžiaga identiška alkaloidams iš skalsių, liserginei rūgščiai ir lisergino rūgšties hydroxyethyolaminui ir chemiškai labai artimi lisergino rūgšties diethylamidui (LSD). Susidomėjimas jomis greit atslūgo, nes haliucinogeninis poveikis ne toks stiprus, o dominuoja psichinės tuštumos, depresijos ir nerimo pojūčiai.

Papildomai paskaitykite:
Alisa ir musmirės
Peru iki-ispaniškas paveldas
Kaip atsivėrė suvokimo durys
Blaivumas ir intoksikacija religijose
Nuodai, skalsės ir kanapės
Grybai, šungrybiai ir kiminai
Šamanų ratu beeinant
Kas yra toji Kogi gentis?
Kogi apraiškos į mūsų terpę...
Soma, gėrimas iš musmirės? 
Stebuklingas grybas 
Manos beieškant