|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Minčių valdymo mašina
Heidelbergo Prinzhorno nauja kolekcija (iki 2007 m. balandžio 15 d. veikusi Psichiatrinėje universitetinėje klinikoje) parodo "įtaką darančios mašinos" istoriją ir jos sąryšį su menininkais ir šizofreniškais "regėtojais". Dar neseniai minčių valdymas buvo įvairių kultų, "sąmokslo teorijų" literatūros bei paranoidinės mokslinės fantastikos (pvz., Philip K. Dick) tema, apjungianti ateivių pagrobtųjų ir vadovavimo elitui naratyvus.
Tačiau dabar jau net 12-mečiui, mačiusiam "X-failus", "Matricą" ir daugelį kitų filmų, TV laidų ir
komiksų, nereikia aiškinti, kas tai yra, o pakaitina Internetas, pateikdamas puslapius apie
įtaigą, keistus implantus, slaptas karines programas. "Įtaką darančios mašina" netgi tapo
parodija, komedijos kliše. Tačiau jos ištakos yra klinikinėje psichiatrijoje ir psichoanalizėje
maždaug prieš šimtmetį atsiradęs terminas apibūdina iliuziją, kurią patirdavo vadinamieji "šizofrenikai".
Parodoje neabejotinai dominavo "oro staklės" (Air Loom), gana tikslus techniškas brėžinys, kurį apie 1800-10 m., nupiešė Velso arbatos pirklys James Tilly Matthews, tuo metu laikytas Baedlame (Bethlem) kaip nepagydomas lunatikas. Jis vaizdavo mažiną, varomą įmagnetintų dujų ir "dvokiančių išmatų", papildytų Leideno stiklinėmis ir vėjo malūnų sparnais, kuri gamino neregimas mesmerines sroves, kurios nukreiptos piktavališkų operatorių, į žmonių galvas siuntė svetimus balsus ir košmariškus vaizdus ir galėjo sukelti konvulsijas, kančias ar net nužudyti. Instaliatorius ir javų ratų tyrinėjimo pionierius Rodas Dikinsonas ją pavertė "realybe" tas įrenginys užėmė pagrindinę parodos salę, grėsmingai iškilęs virš lankytojo. Iš vienos pusės, tai "autentiškas" 18 a. technologijos atkūrimas, su ąžuolo panelėmis, žalvario detalėmis, išgaubtomis statinėmis ir raugintos odos vamzdžiais šnypščiantis ir dundantis. Iš kitos pusės, didelis ir su piktavališka intencija turi lankytojui parodyti Matthews klaustrofobiją ir baimę. Tą disonansą sustiprino audio-komentaras, klinikiniu tikslumu išaiškinant lankytojui "oro staklių" dalis ir funkcijas žodžiais, paimtais iš paties Matthews patirtų siaubų ir kančių aprašymo. Instaliacijos realumas pagrindžiamas greta išdėliotais dokumentais, daugiausia pasiskolintais iš Bethlemo archyvų. Čia yra originalūs "Air Loom" atspaudai kartus su Matthews "blaivaus proto" architektūriniais Bethlemo ligoninės planais, už kuriuos jis laimėjo ligoninės valdytojų premiją. Gydytojo John Haslam pažyma apie paciento psichinę būseną greta Matthews popierių, kuriuose jis skelbiasi esąs viso pasaulio "Visuotinis Aukščiausias Arki-imperatorius" tokie teiginiai eina iš lapo į lapą. Tuo metu žmogaus minčių valdymo mašinos idėja dar nebuvo žinoma, tačiau įsibėgėjant 19 a., psichiatrai pradėjo pastebėti, kad kai kurie pacientai naujas technologijas įtraukia į savo paranoidinius vaizdinius. William Ireland 1886 m. pastebi: "Įprastais tapo [pacientų] skundai, kad yra įelektrinti ar įmagnetinti prieš jų valią; o išradus telefoną, jie sako, kad jų kambariuose yra telefonai arba kad šie įtaisai naudojami jų kankinimui".
1919 m. Z. Froido mokinys (gabus, drąsus ir nepaprastai tragiško likimo) Victor Tausk sukūrė ambicingą metodiką tokių iliuzijų aprašymui. Jo straipsnis "Apie įtaką darančios mašinos šizofrenijoje kilmę" įvedė terminą, apibūdinantį tokius įrenginius (vok. Beeinflussingsapparat) ir juos siejo su šizofrenikų pojūčiu, kad jie atsiskiria nuo kūno, bei jų įsigilinimu į vidinius jutimus bei išorinius stimulus. Tauską tam paskatino 30 m. filosofė Natalija, besiskundusi, kad ja per elektrinį įtaisą manipuliuoja kabalistai iš Berlyno. Jos istorija įkvėpė instaliacijai Niujorko menininką Zoe Beloff, sukūrusį trimačią optinę sistemą, projektuojančią Natalijos vaiduoklišką kūną į virtualią erdvę. Galerija virš "Air Loom" demonstruoja psichikos ligonių piešinius, daugiausia iš 1900 m. laikotarpio, kurių dauguma padaryti su daugeliu detalių, neretai ligonių, iki tol buvusių profesionaliais menininkais. Pvz., Joseph Schneller, 1907 m. paguldytas į Eglfing-Haar ligoninę, pradėjo paišyti grakščius ir detalius piešinius su humanoidinėmis mašinomis, skleidžiančiomis spindulius, atliekančiomis savo nusikalstamus veiksmus daugiausia įspraudžiančiomis moteris į ankštus guminius drabužius arba tualetuose atliekančias slaugėms klizmas ar priverčiančias šlapintis. Buvęs dekoratorius Friedrich L. Fent, 1910 m. perkeltas į psichiatrinę iš kalėjimo, kaltintas podukros išprievartavimu, sukūrė kūrinį iš skelbimų ir knygų aplankų. Jame šokantis velnias iš laikraščio skelbimo turi paslaptingą juodą dėžę, skleidžiančią balsus, kuriuos Fentas girdi savo galvoje; populiarios knygos apie hipnozę viršelis panaudotas figūros įkalinimui hipnotizuojančiuose spinduliuose. Fentą irgi kankino gydytojai, kuriuos jis vadino "Dr. Visažinis" ir "Dr. Ronthgen" (neseniai Viljamas Rentgenas buvo atradęs rentgeno spindulius), "gydžiusiais" jį nusikalstamomis technikomis.
Kai pirmoji rentgeno nuotrauka su jo žmonos rankos kaulais pasirodė nusirito per spaudą
1896 m., daugelis ėmė sakyti, kad tai įrodo, kad egzistuoja nematomas kūnas. Panašiai, 3
dešimtm. plačiai išplitus radijui, spiritualistai ėmė tvirtinti, kad tai įrodo, kad "smegenų bangos"
arba "minčių spinduliai" gali būti siunčiami tolimais atstumais. Tad 1924 m. Johanna Wintsch,
Ciuricho Burgholzli psichiatrinės pacientė, nupiešė piešinį, pavadindama jį "Aš esu radijas"
Paroda prasidėjo ir baigėsi instaliacija vestibiulyje. Tai Vanda Viera-Schmidt (1995 m. išleistos iš psichiatrinės; ji tikėjo, kad demoniškieji operatoriai su portatyviniais urano prietaisais "urano atakomis" kankina ir net nužudo metro keleivius) skulptūra iš pusės milijono A4 formato popieriaus lapų. Įsikūrusi prieglaudoje Berlyne, ji pradėjo piešti konfliktus pasaulyje iki 1000 per dieną. Toji skulptūra turi padėti jai pasiekti "taiką Žemėje", kai ginklai ir prievarta bus pakeisti jos piešiniais. Papildomai skaitykite:
|
20 a. pradžioje pasireiškė pacientai, kaip Jacob Mohr, piešę nepaprastas diagramas su
juodomis dėžėmis, skleidžiančiomis elektros sroves ir hipnotizuojančius spindulius. Jakobas
taip pat skelbėsi "Pasaulio valdovu", tačiau buvo "belaidžio organinio pozityvaus poliarinio"
prietaiso, jį kankinančio ir paralyžiuojančio, auka.
(Je suis radio). Sudaigstyta mirgančiomis spalvomis ant kreminės spalvos drabužių, ji laiko
"rėmą", skleidžiantį bangas ir vibracijas taip susiejančias subjektą su begalybe ir galinčią
perduoti mintis kitiems.
