Global Lithuanian Net:    san-taka station:
Minčių valdymo mašina  

Taip pat skaitykite  Minčių valdymas  

Prinzhorno*) nauja kolekcija (iki 2007 m. balandžio 15 d. veikusi Heidelbergo Psichiatrinėje universitetinėje klinikoje) parodo „įtaką darančios mašinos“ istoriją ir jos sąryšį su menininkais ir šizofreniškais „regėtojais“. Dar neseniai minčių valdymas buvo įvairių kultų, „sąmokslo teorijų“ literatūros bei paranoidinės mokslinės fantastikos (pvz., Philip K. Dick) tema, apjungianti ateivių pagrobtųjų ir vadovavimo elitui naratyvus.

Air Loom by Rod Dikinson Tačiau dabar jau net 12-mečiui, mačiusiam „X-failus“, „Matricą“ ir daugelį kitų filmų, TV laidų ir komiksų, nereikia aiškinti, kas tai yra, o vaizduotę pakaitina Internetas, pateikdamas puslapius apie įtaigą, keistus implantus, slaptas karines programas. „Įtaką darančios mašinos“ netgi tapo parodija, komedijos kliše. Tačiau jos ištakos yra klinikinėje psichiatrijoje ir psichoanalizėje – maždaug prieš šimtmetį atsiradęs terminas apibūdina iliuziją, kurią patirdavo vadinamieji „šizofrenikai“.

Parodoje neabejotinai dominavo „oro staklės“ (Air Loom), gana tikslus techniškas brėžinys, kurį apie 1800-10 m., nupiešė Velso arbatos pirklys James Tilly Matthews**), tuo metu laikytas Baedlame (Bethlem) kaip nepagydomas „lunatikas. Jis įsivaizdavo mašiną, varomą įmagnetintų dujų ir „dvokiančių išmatų“, papildytų Leideno stiklinėmis ir vėjo malūnų sparnais, kuri gamino neregimas mesmerines sroves, kurios, nukreiptos piktavališkų operatorių, į žmonių galvas siuntė svetimus balsus ir košmariškus vaizdus ir galėjo sukelti konvulsijas, kančias ar net nužudyti. Instaliatorius ir javų ratų tyrinėjimo pionierius Rodas Dikinsonas ją pavertė „realybe“ – tas įrenginys užėmė pagrindinę parodos salę, grėsmingai iškilęs virš lankytojo.

Iš vienos pusės, tai „autentiškas“ 18 a. technologijos atkūrimas, su ąžuolo panelėmis, žalvario detalėmis, išgaubtomis statinėmis ir raugintos odos vamzdžiais – šnypščiantis ir dundantis. Iš kitos pusės, didelis ir su piktavališka intencija turi lankytojui parodyti Matthews'o klaustrofobiją ir baimę. Tą disonansą sustiprino audio-komentaras, klinikiniu tikslumu išaiškinant lankytojui „oro staklių“ dalis ir funkcijas – žodžiais, paimtais iš paties Matthews patirtų siaubų ir kančių aprašymo.

Instaliacijos realumas pagrindžiamas greta išdėliotais dokumentais, daugiausia pasiskolintais iš Bethlemo archyvų. Čia yra originalūs „Air Loom“ atspaudai kartu su Matthews „blaivaus proto“ architektūriniais Bethlemo ligoninės planais, už kuriuos jis laimėjo ligoninės valdytojų premiją. Gydytojo John Haslam pažyma apie paciento psichinę būseną greta Matthews popierių, kuriuose jis skelbiasi esąs viso pasaulio „Visuotinis Aukščiausias Arki-imperatorius“ – tokie teiginiai eina iš lapo į lapą.

Tuo metu žmogaus minčių valdymo mašinos idėja dar nebuvo žinoma, tačiau įsibėgėjant 19 a., psichiatrai pradėjo pastebėti, kad kai kurie pacientai naujas technologijas įtraukia į savo paranoidinius vaizdinius. William Ireland'as 1886 m. pastebi: „Įprastais tapo [pacientų] Picture of Joseph Schneller skundai, kad yra įelektrinti ar įmagnetinti prieš jų valią; o išradus telefoną, jie sako, kad jų kambariuose yra telefonai arba kad šie įtaisai naudojami jų kankinimui“.

20 a. pradžioje pasireiškė pacientai, kaip Jacob Mohr'as, piešę nepaprastas diagramas su juodomis dėžėmis, skleidžiančiomis elektros sroves ir hipnotizuojančius spindulius. Jakobas taip pat skelbėsi „Pasaulio valdovu“, tačiau buvo „belaidžio organinio pozityvaus poliarinio“ prietaiso, jį kankinančio ir paralyžiuojančio, auka.

1919 m. Z. Froido mokinys (gabus, drąsus ir nepaprastai tragiško likimo) Victor Tausk'as sukūrė ambicingą metodiką tokių iliuzijų aprašymui. Jo straipsnis „Apie įtaką darančios mašinos šizofrenijoje kilmę“ įvedė terminą, apibūdinantį tokius įrenginius (vok. Beeinflussingsapparat) ir juos siejo su šizofrenikų pojūčiu, kad jie atsiskiria nuo kūno, bei jų įsigilinimu į vidinius jutimus bei išorinius stimulus. Tauską tam paskatino 30 m. filosofė Natalija, besiskundusi, kad ja per elektrinį įtaisą manipuliuoja kabalistai iš Berlyno. Jos istorija įkvėpė instaliacijai Niujorko menininką Zoe Beloff'ą, sukūrusį trimačią optinę sistemą, projektuojančią Natalijos vaiduoklišką kūną į virtualią erdvę.

Galerija virš „Air Loom“ demonstruoja psichikos ligonių piešinius, daugiausia iš 1900 m. laikotarpio, kurių dauguma padaryti su daugeliu detalių, neretai ligonių, iki tol buvusių profesionaliais menininkais. Pvz., Joseph Schneller'is, 1907 m. paguldytas į Eglfing-Haar ligoninę, pradėjo paišyti grakščius ir detalius piešinius su humanoidinėmis mašinomis, skleidžiančiomis spindulius, atliekančiomis savo nusikalstamus veiksmus – daugiausia įspraudžiančiomis moteris į ankštus guminius drabužius arba tualetuose atliekančias slaugėms klizmas ar priverčiančias šlapintis.

Buvęs dekoratorius Friedrich L. Fent'as, 1910 m. perkeltas į psichiatrinę iš kalėjimo, kaltintas podukros išprievartavimu, sukūrė kūrinį iš skelbimų ir knygų aplankų. Jame šokantis velnias iš laikraščio skelbimo turi paslaptingą juodą dėžę, skleidžiančią balsus, kuriuos Fentas girdi savo galvoje; populiarios knygos apie hipnozę viršelis panaudotas figūros įkalinimui hipnotizuojančiuose spinduliuose. Fentą irgi kankino gydytojai, kuriuos jis vadino „Dr. Visažinis“ ir „Dr. Ronthgen“ (neseniai Viljamas Rentgenas buvo atradęs rentgeno spindulius), „gydžiusiais“ jį nusikalstamomis technikomis.

Kai pirmoji rentgeno nuotrauka su jo žmonos rankos kaulais pasirodė nusirito per spaudą 1896 m., daugelis ėmė sakyti, kad tai įrodo, kad egzistuoja nematomas kūnas. Panašiai, 3 dešimtm. plačiai išplitus radijui, spiritualistai ėmė tvirtinti, kad tai įrodo, kad „smegenų bangos“ arba „minčių spinduliai“ gali būti siunčiami tolimais atstumais. Tad 1924 m. Johanna Wintsch, Ciuricho Burgholzli psichiatrinės pacientė, nupiešė piešinį, pavadindama jį „Aš esu radijas“ (Je suis radio). Sudaigstyta mirgančiomis spalvomis ant kreminės spalvos drabužių, ji laiko „rėmą“, skleidžiantį bangas ir vibracijas – taip susiejančias subjektą su begalybe ir galinčią perduoti mintis kitiems. Je suis radio

Paroda prasidėjo ir baigėsi instaliacija vestibiulyje. Tai Vanda Viera-Schmidt (1995 m. išleistos iš psichiatrinės; ji tikėjo, kad demoniškieji operatoriai su portatyviniais urano prietaisais „urano atakomis“ kankina ir net nužudo metro keleivius) skulptūra iš pusės milijono A4 formato popieriaus lapų. Įsikūrusi prieglaudoje Berlyne, ji pradėjo piešti konfliktus pasaulyje – iki 1000 per dieną. Toji skulptūra turi padėti jai pasiekti „taiką Žemėje“, kai ginklai ir prievarta bus pakeisti jos piešiniais.

Balsai galvoje gali būti tikri

Tyrinėtojai sukūrė technologiją, galinčią nukreipti tokį siaurą garso srautą, kad tik vienas asmuo jį tegirdės. Toks garsas girdimas taip, tarsi ateitų iš čia pat, net jei ir siųstas iš kelių šimtų metrų atstumo. „Ventrilokvistinės“ technologijos išradėjai tvirtina, kad tai gali laisvalaikio pramogoms suteikti naują dimensiją, tačiau jėgos struktūros tiria, kaip ją panaudoti suklaidinti priešininką ar net sukelti jam skausmą.

„Audio Spotlight“ yra viena iš kelių tokių sistemų ir skleidžia vienos kvadratinės pėdos garso spindulį. Ją „Bose“ audio kompanijai sukurti sumanė Joseph Pompei, būdamas MIT Media laboratorijos doktorantu. Jis, trimitu grodamas džiazą naktiniuose klubuose, domėjosi, kaip garso sistemos atgamina ir skleidžia muziką. Jam pasirodė, kad vietoje garsiakalbių, paskleidžiančių visus garsus visose salės vietose, būtų įdomiau, jei vienų instrumentų garsai būtų girdimi vienose salės vietose, o kitų kitose. Jo nuomone, tokios sistemos būtų patogios ir muziejuose, o taip pat automobiliuose, kur keleiviai galėtų klausytis savo pamėgtų radijo stočių.

„Audio Spotlight“ įprastinį audio garsą konvertuoja į aukštų dažnių ultragarsinius signalus (60 kHz), negirdimus žmogaus ausiai (žmogus girdi iki 20 kHz garsus). Sąveikaudami su oro slėgiu jie vėl virsta girdimais garsais. Mat ultragarsinius signalus lengviau fokusuoti ir valdyti, be to jie slopsta lėčiau, tad juos lengviau perduoti tolimesniais atstumais. Panašius sprendimus daro ir kitos kompanijos, pvz., HSS. Jos perduotas signalas buvo aiškiai girdimas už 100 m, tačiau dingdavo, žengus vos pora žingsnių į šalį.

Iš tikro, pirmieji eksperimentai su ultragarsu buvo atliekami po vandenius dar 7-me dešimtm. ir japonų tyrinėtojai padarė pažangą šioje srityje 9-me dešimtm., tačiau nesugebėjo sukurti komercinio šios technologijos panaudojimo.

Garso konvertavimo į ultragarsą mikroschemas gaminti ėmėsi „American Technology“, su JAV armija pasirašiusi susitarimą dėl nekomercinės technologijos sukūrimo, skirtos ... psichologinio karo panaudojimui. Ji turėtų klaidinti priešininkus, manančius, kad kažkas randasi greta. Mažo dydžio transmiteriai būtų sunkiai pastebimi, o klaidinantys garsai sklistų atsimušdami nuo greta esančių paviršių. Be to, „American Technology“ kuria ir galingesnę „Directed Stick Radiator“ technologiją, kurios „akustinis šautuvas“ yra ginklo pavidalo, tačiau vietoje kulkų „šaudo“ aukštų decibelų garsus, sukeliančius diskomfortą ar net ir skausmą. Tokias sistemas galima būtų įrengti ant automobilių ir naudoti maištaujančios minios sulaikymui – kaip pirmo lygio priemonę.

LRAD (tolimojo poveikio garsines sistemas) kaip masinio perspėjimo apie potvynį priemonę „LRAD Co.“ pademonstravo 2016 m. Vimberlio rajone. Tuo tarpu japonų banginių medžiotojai prie Antarktidos savo laivuose įrengia LRAD sistemas kovai su gamtos aktyvistais. Kai kurie aerouostai panašias sistemas naudoja paukščių atbaidymui. Rusija irgi turi savų LRAD sistemų: garsinę patranką „Sirin“ bei į policininkų skydus įmontuotus „Šiopot“ („Šnabždesys“) įtaisus.


*) Prinzhorno kolekcija pavadinta meno istoriko Hanso Prinzhorno (1886-1933) vardu, kuris Pirmojo pasaulinio karo metais gavo medicininį išsilavinimą, - ir po karo planavo sujungti šias disciplinas. 1919 m. pradėjo dirbti Heidelbergo psichiatrijos klinikoje, kur plėtė meno programą tarp pacientų. 1922 m. išleido knygą „Protiškai sergančių meniškumas“, kurią gausiai iliustravo kūriniais iš kolekcijos. Iš to kilo Art brute. 1925 m. jis pradėjo dirbti psichoterapeutu Frankfurte, tačiau ne taip sėkmingai. Toliau rašė knygas – bet galiausiai pasitraukė iš viešumos.
Valdžią paėmę nacistai „valė“ meną, naikindami meną, kuris nebuvo „ariškas“. Laimei, Prinzhorno kolekcija buvo paslėpta universiteto saugykloje ir išliko.

**) Džeimsas Metjusas (James Tilly Matthews, 1770-1815) – hugenotų kilmės Londono arbatos brokeris iš Velso, 1797 m. patalpintas į Betliejaus psichiatrinę ligoninę. Jis laikomas pirmuoju išsamiai dokumentuotu paranoidinės šizofrenijos atveju. Netrukus po 1790-ųjų, „kvepiant“ karui tarp britų ir prancūzų, jis vyko į Prancūziją, kur jam kažkiek pavyko tarpininkauti. Tačiau 1793 m. žirondistus pakeitė jakobinai – ir jis 3 m. praleido kalėjime laukdamas kada, kaip ir kiti, bus giljotinuotas. Tačiau 1796 m. nuspręsta, kad jis „lunatikas“ ir buvo paleistas. Grįžęs į Londoną parašė du laiškus lordui R. Dženkinsonui kaltindamas Vidaus reikalų ministrą išdavyste, o po to, kai Bendruomenių rūmuose pertraukė debatus apšaukdamas Dženkinsoną „išdaviku“, buvo suimtas ir, palaikius pataisos namuose, perkeltas į Betliejaus ligoninę.
1810 m. Dž. Haslamas išleido iliustruotą knygą „Beprotybės iliustracijos“, kurioje detaliai aprašomi Metjuso įsitikinimai ir haliucinacijos. Jis buvo įsitikinęs, kad jį specialios mašinos (pavadintos „oro staklėmis“, Air Loom) skleidžiamais spinduliais kankina nusikaltėlių ir šnipų gauja. Jie sukeldavo „omarų traškėjimą“, kurio metu kraujui cirkuliuoti trukdė magnetinis laukas, „skrandžio lupimą“ ir „apopleksiją su muskato tarka“, kai į kaukolę patekdavo skysčių. Gaujai vadovavo Bilas arba „Karalius“. Be šios gaujos Londone yra ir daugiau jų apsiginklavusių panašiomis „oro staklėmis“, kurių taikiniais buvo politiniai veikėjai. „Spinduliais“ jie galėjo paveikti ir skaityti tarnų mintis.
1814 m. Metjusas buvo perkeltas į privačią Fokso namų kliniką, kur tapo populiariu pacientu. Jo kliedesiai liovėsi ir netgi atrodė, kad jis atgavo sveiką protą – jis padėjo tvarkyti buhalteriją ir sodininkavo iki pat mirties.

Papildomai skaitykite:
Slaideriai
Minčių valdymas
Indigo vaikai
Kur įsikurs siela?
Žudyti per atstumą
Astralinės kelionės
Akys išduoda mintis...
Ką rodo laiko rodyklė?
Gyvenimas 2021 metais
Siurbkite tiesiai į smegenis
Tolimojo poveikio reiškinys
Gynybos narkomato telepatai
Valdomas nuotolinis matymas
Grigorijaus Rasputino pranašystės
K. Kastaneda. Dono Chuano mokymas
Ar visad tai tik paramokslinės idėjos?
Gyvieji spinduliai ir gyvasis laukas
Tie prakeikti nematomi dalykai
Soma, gėrimas iš musmirės?
Kaip visuomenė priima NSO?
Keistai pažįstama, Deja vu
Amžinojo gyvenimo siekis
Pranašas Nostradamas
Čenelingas ir rašymas
Laiko ciklo pabaiga
Prisilietimo elektra
Šamanai ir ratas
Gyvosios ugnys
Mutantų rytmetis
Ateities vizijos
Sielos klajonės
Vūdū ištakos
Kogi gentis?

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT skiltis
Vartiklis