South America's civilizations. UFO Page. Lithuanian

Majai – Jukatano pusiasalyje gyvenusi tauta, kurios civilizacija prasidėjo apie 2600 m. pr.m.e. Jos aukso amžiumi buvo mūsų eros pirmasis tūkstantmetis, kai iškilo didingos piramidės, įspūdingi rūmai bei statiniai dangui stebėti. Majai turėjo hieroglifų raštą ir naudojo iš figmedžių žievės pagamintą popierių. Tačiau nieko nežinojo apie bronzą, geležį ir neturėjo rato. Tačiau stebino matematikos ir astronomijos žiniomis. Jie turėjo nulio sąvoką, kurią žymėjo akį primenančiu ženklu. Jų skaičiavimo sistemos pagrindas buvo 20. Didžiausias skaičius vadinosi „alautum“ ir buvo lygus 23 040 mln.

Didelius skaičius naudojo datoms užrašyti. Majai turėjo du kalendorius: pirmasis „baab“ skaičiavo pasaulietiškus metus pagal Saulę ir jame metai turėjo 365 d.; kitas "tzolkin" buvo naudojamas sakraliniams metams ir jame metai turėjo 260 d. Majai minėjo ir Ilgąją laiko spiralę, kurios pradžia laikė 3114 m. pr.m.e.

„Baab" kalendorius metus skirstė į 18 mėn. po 20 d., o gale pridurdavo 5 d., laikytas nelaimingomis. Tuo tarpu sakralinį laiką skaičiavo dvejopai – kiekvienai dienai nuo 1 iki 13 suteikė ir simbolinį pavadinimą (šių iš viso buvo 20). Skaičiaus ir pavadinimo kombinacija galėjo pasikartoti tik kas 260 d. Dienos pavadinimas buvo siejamas su dievu globėju. Abu kalendoriai persikirsdavo kas 52 „baab“ metai. Tokios painios sistemos priežastimi buvo Venera. Majai buvo nustatę, kad per 52 metus Venera 65 kartus pateka ir kaip Aušrinė, ir kaip Vakarinė.

Tačiau mįslingiausia yra Ilgojo laiko spiralė, kurioje tarsi sunumeruotos visos dienos. Tačiau toje dienų sekoje išsiskiria 144 tūkst., vadinti "baktun", ir atitinkantys 394 m. "Baktun" laikotarpiai irgi sunumeruoti (iki 13) – ir tas ciklas vadintas Ilguoju kalendoriniu ciklu, kuris apima 5125 m. Dabartinis prasidėjo 3114 m. pr.m.e. – tuo metu, kai dar net nebuvo majų civilizacijos.

Amerikietis Džonas M. Dženkinsas spėjo, kad majai pasirinko tokią datą, kuri žymi praeityje įvykusį svarbų įvykį, pasikartosiantį ateityje. Majai tikėjo, kad, pasibaigus ciklui, į žemę nužengs dievai, ateisiantys atkurti tvarkos ir pataisyti "sugedusį" pasaulį.

Danguje galima įžvelgti ženklus, paskatinusius rinktis tuos atskaitos taškus. Tai susiję su žemės ašies precesija. Stebėdami nakties dangų, majų žyniai matė Mėnulio fazes. Jie matė, kad Saulė skirtingai pakyla danguje skirtingais metų laikais. Ir jie išmoko nustatyti Saulė vietą kitų žvaigždžių atžvilgiu. Majai išmoko nustatyti Saulės užtemimus. Ir kartu jie pastebėjo, kad vienas dalykas labai lėtai, tačiau visąlaik keičiasi – tai vietos, kurioje Saulė atsiduria prieš pakeisdama judėjimo kryptį (žiemos ir vasaros ekvinokcijos) bei per lygiadienius. Žvaigždžių padėtis tuose taškuose nežymiai kinta. To pokyčio greitis yra apie 1^o per 72 m. Būtent tas reiškinys ir yra precesija – jį sukelia gravitacijos jėgos, kai Žemės ašis erdvėje brėžia kiek suspaustą apskritimą. Tačiau majai tai suvokė kaip tam tikrą laikotarpį, kurio trukmė 5 Ilgieji kalendoriniai ciklai.

Majai pastebėjo ir tai, kad Saulė žiemos ekvinokcijos metu vis arčiau pasislenka prie Paukščių tako. Kuris majams buvo Pasaulio medis, Visatos ašis. Šaulio žvaigždyne Paukščių takas suskyla į dvi juostas, tarp kurių atsiveria tamsi vaga, tarsi kokia kiaurymė išpuvusiame kelme ar medžio kamiene. Majams žiemos ekvinokcija buvo "juodoji diena", kai valosi laikas ir pasaulis. Majai tikėjo, kad Saulei įriedėjus į tamsiąją Paukščių tako skylę, prasidės didysis virsmas, prasidės naujas laiko ciklas. Tamsiąja juosta iš Paukščio tako gelmių nužengs dievai, kad nutrauktų 26 tūkst. m. trunkantį niokojimą ir atstatytų tvarką. Ir tai turi įvykti per 2012 m. žiemos perėjimą, 3 d. iki Kalėdų.

Majai Robinzono Kruzo saloje?

Ramiajame vandenyne, apie 666 km nuo Čilės pakrantės, yra nedidukas Chuan Fernandeso salynas, kurį sudaro tik trys mažutės salelės. Ten kadaise gyveno Robinzonas Kruzas, ką primena ir prie buvusios jo olos pritvirtinta memorialinė lenta (dabar Robinsono Kruzo saloje gyvena apie 850 žmonių). Bet kai vienas švedas, pro šalį plaukęs jachta, panoro pagerbti Robinzoną padedant prie olos gėlių, jam tai nepavyko. Mat Čilės chunta tą salyną buvo pavertus koncentracijos Robinsoe Crusoe monument stovykla (Alejandro Selkirko sala). Į švedo prašymą buvo atsakyta trumpai ir aiškiai: „Tokio mūsų sąrašuose nėra“. Kalėjimas joje buvo iki 1931 m. Dabar šioje saloje gyvena apie 60 žmonių.

Anot kai kurių tyrinėtojų, su archipelagu susiję majų pranašystės ir tam tikri kosminiai sugretinimai. Anot jų, majai nurodė tam tikrus kosminius įvykius, kuriuos buvo galima stebėti tik iš Ramiojo vandenyno pietinės dalies. Jie sako, kad tai liečia Robinsono Kruzo salą.

Neseniai (1996 m.) kanadietis Jim Turner‘is saloje aptiko objektą, kuris, jo manymu, yra 45 m (147 pėdų) aukščio smarkiai apiręs majų monolitas – atseit, tai aukštyn žvelgiantis majų saulės dievui Kinich Ahau^**). Už jo yra kitas akmenų darinys, primenantis prie žemės prigludusį jaguarą. Be to Turneris tvirtino, kad tik iš šios vietos vakarų pusrutulyje buvo galima 2012 m. Veneros tranzitą Saule (birželio 5-6 d.) bei pilną Saulės užtemimą (lapkričio 13 d). Tai buvo parodyta reportaže „History“ kanale („Apokalipsės sala“). Vėliau Turmeris likusius metus bandė toliau „atskleidinėti“ šio „monumento“ paslaptis. Ir jei garsiausias majų valdovas Pakalas Didysis buvo palaidotas sūnaus Chan Bahlum‘o po Užrašų piramide, tai paties Chan Bahlum‘o (valdžiusio 635-702 m.) palaidojimo vieta neatrasta. Jis atseit palaidotas Jaguaro saulės saloje. Ir anot Turnerio, toji sala yra Robinzono Kruzo, o palaidojimo vieta – minėtas monolitas.Tačiau tas „monolitas“ nepaprastai primena vulkanines spirales, gana paplitusias visame pasaulyje. Ir vargu ar majai buvo pajėgūs nuspėti Saulės užtemimus kitose Žemės vietose ir nuspėti Veneros tranzitus Saule.

^*) Jonas Vaiškūnas (1961 m.) – lietuvių etnoastronomas, fizikas, muziejininkas, mokslo populairintojas. Yra interneto portalo Alkas.lt įkūrėjas ir vyriausias redaktorius, „Romuva“ bendruomenės vaidila.
1996 m. Kulionių k. netoli nuo Molėtų astronomijos observatorijos įrengė Senovinę dangaus šviesulių stebyklą, kurioje kasmet iki šiol paskutinį balandžio savaitgalį rengia kalendorinę šventę Jorę, priima ekskursijas ir skaito paskaitas apie senovinius šviesulių stebėjimo būdus, senąją baltų pasaulėžiūrą ir senąjį lietuvių Zodiaką: išleido knygą „Skaitant dangaus ženklus. Lietuviško Zodiako pėdsakais“ (2012).

^**) Kinich Ahau - 16 a. Jukatane naudotas Saulės dievo vardas, žymėtas Dievu G. Pietų lakandoniečių padavimuose jis tebepasirodydavo 20 a. antroje pusėje. Kinich (sauliaakis) buvo klasikiniu majų laikotarpiu naudojamas kaip karališkas epitetas.

Chozė Arguelljes gimė 1939 m. meksikiečio-amerikiečio šeimoje, baigė Čikagos universitetą, atliko tyrinėjimus Europoje, dėstė įvairiuose universitetuose. Savo filosofijos daktaro laipsnį meno istorijos srityje. Jo knygos verstos į daugelį kalbų. Jo paveikslai eksponuojami JAV, o jų reprodukcijos panaudotos daugelyje knygų ir žurnalų. Jo freskos puošia Dalaso Kalifornijos universitetą bei Evergreen valstybinį koledžą. 1972 m. jis tapo Tibeto meditacijos mokytojo Čjgjamo Rinpoče mokiniu, padėjusiu įgyvendinti "Dharmos meno" projektą.

Jis vienas „Žemės dienos“ (pirmojo „Visos žemės“ festivalio JAV, 1970 m.) pradininkų, kovos už taiką ir planetos sąmonės transformaciją aktyvistas. Su žmona Lloidn 1983 m. įkūrė Planetos menų tinklą kaip N. Rericho „Taikos pakto“ tęsinį. Jiedu keliauja po pasaulį populiarindami meną kaip taikos pagrindą.

Remdamasis 1970 m. Toni Širevo pranašavimu, gyvenimą paskyrė majų matematikos ir pranašysčių tyrinėjimams, tam suteikdamas Harmoninės konvergencijos formą. Tai trunka nuo 1987 m. Parašė knygą „Majų faktorius“ (1987). Atrado ritmus 12:60 ir 13:20.

1993 m. pradėjo paskutinio majų pranašysčių iššifravimo darbus. Jo veikla tapo pagrindu Judėjimui už perėjimą prie Mėnulio kalendoriaus. 1996 m. Chozė šeima surengė Pirmąjį planetos kongresą „Už biosferos teises“.

Žmogus ateina į Žemę kaip į bandymų aikštelę, kad suprastų tikrovę ir gyventų pagal jos dėsnius. Gerai, kol žmogus atviras tam, kuo tiki. Kitaip prasideda problemos jau šiame gyvenime, o ypač jam pasibaigus. Išbandymai skirti ne vienam žmogui, o visai žmonijai, kuri įžengė į galutinį etapą. Bandymo esmė – nustatyti, ar galime ištrūkti iš dirbtinio ir grįžti į natūralų laiką. Savo paskirtį gali sužinoti visi, tačiau dauguma yra aptingę.

Majai žinojo, kad laikas yra Visatos sinchronizacijos veiksnys, kitaip, žmonija – planetos dalis, o mūsų planeta, su Mėnuliu ir Saule – Visatos dalis. Įvairių Visatos elementų judėjimas yra sinchroniškas Tų ciklų nustatymui majai sukūrė 17 skirtingų kalendorių, kurių kiekvienas turėjo pagrindinį 13:20 principą.

2012 m. gruodžio 31 d. didžiojo Išbandymo ciklo pabaigos data. Jį išlaikę, pereisime į naują evoliucijos fazę, kurią V. Vernadskis vadino psichozės era – visuotinio dvasingumo ir galaktinės telepatijos.

Beje, įdomu, kad tąją dieną minimas Abraomo vardas (reiškiantis „daugelio tėvą“). O visi girdėję lakų posakį – „iškeliauti pas Abraomą“...