Global Lithuanian Net:    san-taka station:
Inkų krašto istorijos naujienos  

Surastas inkų miestas

2002 m. kovo 18 d. tarptautinė komanda, kuriai vadovavo Peter Frost, pranešė pietryčių Peru atradusi inkų miestą. Jį, esantį santykinai netoli garsiojo Machu Picchu (už 22 mylių į pietryčius) supa 18 tūkst. pėdų aukščio kalnai. Pats jis yra 10-13 tūkst. pėdų aukštyje (3-3,9 km) ir sunkiai prieinamas. Prieš du metus jis ekspedicijos po šiuos kalnus metu, Peter Frost išvydo jį ant tolimos keteros. Po metų su komanda jis pasiekė jį po 4 d.kopimo į kalną.

Corihauraychina vadinamus griuvėsius sudaro apie 100 namų, kapviečių ir kitų statinių. Jie yra prie stačios viršukalnės, kur inkai po 1535 m. pasitraukė nuo Francisco Pizarro vadovaujamų ispanų konkistadorų. Kompleksas sudarytas iš nukirstos piramidės ant kalvos, apeigų aikštelės ir 8 km drėkinimo kanalo. Tai didžiausias atradimas nuo pat 1965 m, kai amerikietis Gene Savoy atrado Vilcabamba (šią sritį inkai vadino Antisuyu).

Ko gero, tai buvo paskutinė inkų slėpimosi vieta. Jis gali paaiškinti ir legendinio Garcilaso de la Vega, parašiusio "Karališkuosius komentarus apie inkus", gyvenimo faktus. Gimęs Cuzco mieste 1539 m. balandžio 12 d. buvo kapitono Sebastian de la Vega ir inkų princesės Nusta Chimpu sūnus. Nusta priėmė katalikų tikėjimą ir tapo Isabel, o jos brolis Huallpa Tupac Yupanqui pasivadino Francisco ir jaunajam garcilaso papasakojo inkų istoriją ir supažindino su savo tėvo vyresniuoju broliu Cusi Huallpa. 1553 m. Cusi Huallpa paaugliui Garcilaso suorganizavo susitikimą su inkų imeratoriumi Sairi Tupac, slapta atvykusiu į Cuzco.

Istorikai laužė galvas - o iš kur Sairi Tupakas galėjo atvykti? Dabar galima spėti, kad iš Corihauraychina.

Činčoro mumija

Socializmas senaisiais laikais

Po stipraus žemės drebėjimo Lotynų Amerikoje paaiškėjo, kad činčoro indėnai [šiaurės Čilės ir pietų Peru] balzamavo mirusiuosius 3000 m. anksčiau nei Egipte, o jų technika liudija gerą žmogaus anatomijos išmanymą. Be to jie mumifikavo visus nepriklausomai nuo jų socialinio statuso. Į kapus dėjo amatininkų dirbinius, manydami, kad jų prireiks pomirtiniame gyvenime.

Mumijų "sandėlis"

Peru surasta didžiausia mumijų iš to paties laikmečio sankaupa - su ginklais, indais ir audiniais.

Tupac Amaru užmiesčio smėliuose vaikai žaidė neįtardami, kad o jų kojomis yra didžiausia iš atrastų inkų kapviečių, archeologų pavadinta Puruchuco-Huaquerones ir datuojama vėlyvuoju laikotarpiu (1438-1532 m.). Jiems teko skubėti, nes toje vienoje planuojamas statyti monumentas. Vien tik vienoje (iš 15) sklypų ištirtų per paskutinius tris metus rasta 150 mumijų (kūnų ir asmeninių suvyniotų į drabužius - įprastas laidojimo būdas laikmečiais iki inkų ir inkų).

Tupac Amaru atradimo istorija įprasta Peru. 1989 m. dalis 340 šeimų traukdamiesi nuo partizaninio karo aukštikalnėse įsikūrė šioje vietovėje apgauti prekiautojų žeme dėl nuosavybių teisių. Tačiau 2 m. gylyje dėl staiga pagausėjusios drėgmės ir nešvarumų, mumijos pradėjo irti. Kai kurie naujakuriai jas iškasė ir sudegino, nes manė, kad moksliniai kasinėjimai trukdys plėstis miesteliui. Kadangi daug žalos buvo padaryta per tuos metus, INC (Peru kultūros institutas) pareikalavo įvertinti archeologinę srities vertę. Miestelio gyventojai (per 1240 šeimų) sutiko liautis lyginti žemes ir net susimetė kažkiek pinigų tyrimų finansavimui tikėdamiesi, kad iš vyriausybės gaus tai, ko nedavė prekiautojai - nuosavybės teises bei pagrindines komunalines paslaugas.

Jie tikėjosi, kad archeologai abejingai išplėš kapus ir pasisavins išskirtus pinigus. Tačiau jie samdė vietinius į pagalbą kasinėjant ir greitai įgavo jų pasitikėjimą. Per tris metus surasta, ištirta ir nufotografuota per 2200 įvairių amžių ir padėties asmenų, laidotų 75 m. laikotarpyje. Vietiniame muziejuje demonstruojamos šios kultūrinės vertybės.

Kai kurie miestelio gyventojai, vienok, keiksnoja archeologus dėl nelaimingų nutikimų (tame tarpe mokinio žūties) užgriuvusių miestelį. Jie sako, kad trikdant mirusiųjų ramybę daroma žala gyviesiems. Vadovas Guillermo A.Cock ("Willy") atmeta tuos kaltinimus (manydamas, kad berniukas mirė dėl tuberkuliozės). Bet "National Geographic" fotografė Ira Block grįžo į Niujorką turėdama virusinį kosulį. Kas tai - mumijos prakeiksmas ar blogų sanitarinių sąlygų pasekmė? Mokslininkai mano, kad gauus vanduo ir šiukšlės (miestelyje nėra kanalizacijos) paskatino bakterijų vystymąsi.

Mumijų prakeiksmo garsiausias pavyzdys yra 1923 m. Egipte atidarytas Tutenhamono kapas. Po to projekto finansuotojas ir daugelis kitų mirė pirma laiko. Willy nesibaimina ir tiria toliau.

Pastaba: Yra minima, kad Howard Carter kapą atrado daug metų prieš datą, kai jis oficialiai paskelbė. Jei taip yra iš tikro, tada Karteris plėšikavo.

Pastaba: Puruchuco, 8 km į rytus nuo Lima, yra gyvenvietė iš laikotarpio iki inkų. Nedegtų plytų castillo buvo huanchos, Aymara kalba kalbančių indėnų, karaliaus Curaca, rūmai. Inkai slėnį užkariavo 15 a. ir jį pavadino Rimac, kurį ispanai iškraipė į Lima. 1978 m. Arturo Jimenez Borja atstatė casstillo ir įkūrė muziejų.

Tiesa ar fake news?

Peru Naskos plynaukštės oloje rastos 5-ios keistos tripirščių humanoidų mumijos, padengtos neaiškiomis baltomis dulkėmis. Peru mokslininkai šias „ateivių“ mumijas paskelbė falsifikatais, kuriuos gaminant panaudoti tikri senovės žmonių likučiai. Tačiau kiti laiko, kad tai tikri mokslui nežinomų būtybių palaikai:
Tripirštė mumija „Mes radome keletą anomalijų. Jų neįprastai didelė galva, labai plačios akys, maža nosis ir jos neturi ausų. Jos turi mažiau stuburo slankstelių nei žmogus bei kitokią kaulų sandarą. Ir be to jie teturi tik po tris rankų pirštus su didesniu sąnarių kiekiu.
Mumijos buvo padengtos ypatinga substancija, kuri vadinama silicine dirva (kadmio chloridas) . Ji apsaugo audinius, pagreitina mumifikaciją, o taip pat atbaido vabzdžius bei turi antiseptinių savybių, neleidžiančių vystytis grybeliams“.

Anot mokslininkų, tai liudija šių mumijų tikrumą, nes sukurti tokią kaukolę su tokiomis charakteristikomis būtų nepaprastai sudėtingas darbas.

Istoriją 2018 m. kovo 5 d. paskelbė Rusijos „Mir24“ TV, tada pasigriebė „Sputnik“, o estafetę kovo 13 d. perėmė propagandinis RT kamalas. Tada „žinia“ pasklido po Vakarų medijas. Jei tai „fake news“, kodėl Rusija ją paleido? Gal Kremlius pradėjo karą prieš tiesą? Tai kas ten skelbta?

Mumijos, pavadintos „Marija“, kurią atrado Peru valstietis, pavyzdžius parvežė Sankt-Peterburgo mokslininkai (Konstantinas Korotkovas ir Natalija Zaloznaja). Ji mirus 5 a. Jos ištęsta kaukolė, kitokia nei žmogaus šonkaulių sandara. Sakoma, kad gerai matosi ir vidaus organų padėtis: trachėjos, bronchų, širdies ir net širdies vožtuvų ir t.t. Mumija irgi turi 23 chromosomas. Bet K. Korotkovas yra išgarsėjęs įtartinų reiškinių (gyvenimo po mirties ir mirusiojo sielos veiklos) tyrimais. Jis sako, kad galbūt tokia rasė žuvo per Tvaną ar susidūrimą su kometa. Jis teigia esąs profesorius, tačiau nepateikia jokių nuorodų į akademines svetaines, o publikacijų sąraše nėra patikimų mokslinių žurnalų.

Akmeninis stabas grįžo "namo" Tiahuanaco Monolith

Kelis dešimtmečius Andų gyventojai laukė ženklo nurodysiančio "Naujojo amžiaus" (Jacha Uru ciklo) pradžią, Pačakuti atėjimą. Aymarai (Bolivijos indėnai) tiki, kad Monolito (jų dievo Pačakuti iš vientiso andesito gabalo iškalta skulptūra) sugrąžinimas į Tiahuanaco, kur buvo atrasta prieš 70 metų, pakels visą kraštą. Indėnų kančios turės pasibaigti.

Tą tūkstančio metų senumo Monolitą Tiahuanaco griuvėsiuose 1933 m. atrado amerikietis archeologas Wendell C.Bennet, kuris jį nugabeno į sostinę La Paz. 70 m. jis stovėjo jos aikštėje.

Stabo palydas lydėjo apie 100 mašinų karavanas. Palikus El Alto priemiestį, pirmieji ją pasitiko Laja, miestelio, nuo kurio 1548 m. prasidėjo La Paz istorija, gyventojai. Jo kelionę iš paskos lydėjo nuolatiniai žaibai ir lietus, o priekyje švietė Saulė ir išdžiūvusi žemė. Žemdirbiai tai laikė geru ženklu. 2002 m. kovo 21 d. statula pastatyta Tiahuanaco.

Įdomu, kad šis „stabas“, žemiau juosmens, dėvi drabužį, kuris tarsi padengtas žvynais. Tai tarsi nurodo sąsajas su dogoniečių nommo amfibijas (beje, panašiais „žvynais“ papuoštas ir neseniai atrastas Nevali Cori monolitas Turkijoje).
` Tiahuanaco Monolith

Inkų krištolo bokštas

Inkų Machu Piccu griuvėsiuose paslaptingiausias dalykas yra krištolo bokštas. Jis minimas ir actekų sienų piešiniuose. Manoma, kad jį inkai pagrobė iš actekų - ir taip paspartino savo civilizacijos vystymąsi. Jis sujungė aukščiausio rango žynius kanalais su dangaus energija, ypač Beta 5.


Paytite arba tikrasis Eldoradas

Longfellow. Statytojai

Visi mes esam likimo meistrai,
Statantys laiko sienas,
Vienas - didingas masyvias,
Kitas - lengvesniu rimu.

Papildomai apie požemius skaitykite: 
Paslaptingosios ertmės 
NSO kilmė iš Žemės požemių 
Plazma įrankiai ir požeminis transportas 

Iš Panamos Francisco Pizarro pirmąsyk išvyko 1525 m. Jis su graiku palydovu vieni du išlipo į pakrantėje esančią gyvenvietę ir buvo priimti kaip dievai. Nuvesti į šventyklą jie išvydo daugiau aukso, nei matė per savo gyvenimą. Jis grįžo į Panamą ir 1531-ais atvyko į Ekvadorą. Jie žygiavo į gilumą per po civilinio karo vėl suvienytą inkų imperiją. Peru ir Bolivijos gyventojai buvo indėnai (quechua, aymara), kuriuos valdė Inka, kitos rasės atstovai. Užėmę Tumbez jie žygiavo toliau. Ties Cajamuaca jie sutiko inkų pasiuntinius su dovanomis. Atahualpa buvo nustebintas atvykėlių, turėjusių rausvas barzdas ir baltą odą ir juos laikė Viracocha sugrįžimu. Inkai žirgus irgi laikė "žmonėmis" ir jiems nešė auksą, sakydami, kad jiems jį ėsti lengviau nei geležį.

Pagaliau į Cajamuaca atvyko ir Atahualpa, lydimas per 30 tūkst. karių. Konkistadorų tebuvo tik apie 160 (iš 183). Jie laukė progos, ir kai Atahualpa numetė Bibliją po to, kai ją prisidėjo prie ausies ir nieko neišgirdo (po pasakojimo apie vienintelę tiesą ir stipriausius pasaulio žmones Popiežių ir karalių Carlos - indėno Felipe vertimo), - puolė žudyti. Atahualpa buvo suimtas. Jis pažadėjo už savo gyvybę duoti tiek aukso, kiek telpa kambaryje, kuriame laikytas.

Kai auksas buvo surinktas ir atgabentas, Atahualpa nebuvo paleistas. Vertėjas Felipe ssidėjo su viena Atahualpa žmonų ire paskleidė gandus, kad Atahualpa rengia antpuolį. Atahualpa buvo paskirta mirties bausmė. Jam pasiūlyta apsikrikštyti, kad nebūtų sudegintas kaip pagonis. Atahualpa sutiko.

Tuo tarpu trys pasiuntiniai grįžo iš Cuzco nešini auksu ir sidabru ant 200 indėnų nugarų. Dar vieną karalienės siųstą išpirką nešė 11 tūkst. llamas. Sužinojus, kad Atahualpa nužudytas, vilkstinė dingo.

Clements Markham tikėjo, kad auksas buvo paslėptas kalnuose už Azangaro sierra., kas quechua kalba reiškia "atokiausia vietovė". Bet ispanų istorikas Sarmiento (1532-1589) tikino, kad požeminis aukso sodas buvo prie Saulės šventyklos.

Kitos minėtos vietos - senasis inkų miestas Pachacamac netoli Limos, netoli Pisac Candlestick Anduose, Atacama dykumoje netoli Arica prie Čilės ir Peru sienos.

Išlikęs įdomus pasakojimas apie Carlos Inca, inkų imperatorių palikuonį, vedusį kastalietę Dona maria Esquivel, kuri nuolat prikaišiojo vyrui dėl savo padėties tol, kol vieną naktį užrištomis akimis ją nuvedė į hacienta patio, po Sacsayhuaman tvirtove. Nuėmus raištį ji išvydo atsidūrusi senovinėje saugykloje pilnoje aukso ir sidabro dirbinių, kurios pasieniuose stovėjo natūralaus dydžio auksu puoštos inkų skulptūros.

Apie tunelius po Sacsayhuman rašė Garcilaso de la Vega (netrukus po inkų užkariavimo). Dabar tais tuneliais tegalima nueiti tik keliasdešimt žingsnių. Ankstyvieji kronikininkai tvirtino, kad jie buvo sujungti su Coricancha, Saulės šventyklos vietove. Tuneliai prasidėjo vietoje vadinamoje Chincana, "vietoje, kur dingstama".

1923 m. Lima universiteto ekspedicija buvo aprašyta "Seria Documental del Peru". Patyrę speleologai tyrė trapecinius tunelius prie Cuzco. Po kelių dienų jie prarado kontaktą su paviršiumi ir 12 d. apie juos nieko nežinota. Tada sugrįžo vienas tyrinėtojas, papasakojęs neįtikėtinus dalykus. Po to policija susprogdino įėjimą.

1972-ųjų drebėjimas Limoje parodė po šiuo pakrantės miestu esančią tunelių sistemą, vedančią į kalnus.

Kitas karavanas su 14-a ankstyvųjų inka imperatorių mumijų vyko į Antisuyo rajoną į rytus nuo Cuzco. Jo paskirties vieta vadinosi Paikikin. Laikoma, kad Paikikin ("kaip kitas") yra į rytus nuo Cuzco. Ispanai tą vietą vadino El gran Paititi. 1681-ais jėzuitas Fray Lucero rašė, kad Rio Huallagu rajono indėnai apsakė apie Yurachuasi ("baltąjį namą").

Gran Paytite imperiją sudarė barzdoti baltaodžiai indėnai. Juos vadino Curveros gyvenusius Yurachuasi, "baltajame name". Pagal karalių jie inko Tupac Amaru palikuonys, kuris kartu su 40 tūkst. perujiečių pasislėpė miškuose. Su savimi jis pasiėmė didelius turtus, ir kastiliečiai, jį persekioję, kovėsi tarpusavyje palikdami ramybėje chuncho indėnus, kurie stebėjo tarpusavio skerdynes ir pribaigdavo sužeistus bei strėlėmis išžudydavo išlikusius. Man pačiam rodė aukso lėkštes, aukso pusmėnulius ir žiedus ausims - atneštus iš tos paslaptingos tautos.

Atskirai tai perpasakota Fray Manuel Rodriquez 1684-ais leistoje knygoje "Amazonas y El Maranon". Tačiau nereikia šios vietos painioti su El Dorado, nes legendos apie ją kilo už tūkstančių mylių. Manyta, kad El Dorado yra prie Orinoko upės. 1559-ais Viceroy iš Peru pasiuntė 370 ispanų ir kelių tūkstančių indėnų būrį žemyn Amazone. Bet psichopatas Lope de Aguirre nužudė vadą Pedro de Ursua. Žygio metu pirmąkart paminėtas susitikimas su kariais-moterimis (amazonėmis).

Paititi ieškojo ir Pedro Bohorques, neturtingas karys, 1659-ais po tarnybos Čilėje tapęs burtininku pasivadinusiu don Pedro el Inca, tvirtinęs jo krauju tekant inkų kraują. Jis skelbėsi esąs indėnų imperijos į pietus nuo Cuzco prie Huallaga upės imperatoriumi. Jis pavergė beveik 10 tūkst. pelagos indėnų ir visus ispanus paskelbė nedorais. Kai kuriuos savo šalininkus pasiuntė ieškoti Paititi.

Kai jie grįžo be lobių. Bohorques paliko imperiją ir grįžo į Limą. Dea, ispanai buvo girdėję apie jo pasisakymus prieš juos ir įmetė jį į kalėjimą Jam skyrė mirties bausmę. Jis mainais už savo gyvybę siūlė parodyti, kur yra Gran Pantiti karalystė. Teisėjai atmetė jo pasiūlymą, tačiau daug aukso ieškotojų veržėsi į kalėjimą prašydami pasidalinti paslaptimi. Jis atsisakė, ir jam 1667-ais įvykdyta mirties bausmė.

Šiais laikais tikima, kad paititi yra kažkur Peru Paucartambo rajone, į rytus nuo Cuzco link Madre de Dios upės, t.y. ten, kur nurodė Fray Lucero. Pagal keletą šaltinių kalnas, ant kurio yra Paititi, vadinamas Apucatinti, "Saulės valdovas". Bet yra net keli kalnai šiuo pavadinimu.

Reikšmė "kaip kitas" gali būti nuoroda "panašus į Cuzco". Bet kuo panašus? Ar akmens statiniais, ar tuo, kad buvo inka karalių buveinė. Machu Picchu irgi turi tunelį šiaurinėje dalyje. Bet nurodoma, kad Paititi nebuvo ant kalno, o greičiau prie ežero. Tada jis gali būti giliau džiunglėse.

Keliai į požemius

Rytų Bolivijoje yra keistas miestas Samaipata, kurį Erich von Daniken pavadino raketų paleidimo aikštele. Kalno viršūnėje iš uolos iškirsta daug ertmių, kanalų, baseinų, suolų, petroglifų ir keistų griovų. Vakarinėje dalyje iškirstas milžiniškas jaguaras. Ar Samaipata jaguaro garbinimo miestas? Ar kalnakasių miestas? Bet keisčiausia, 100 m į pietus yra tunelis vietinių vadinamas Camino de la Chinchana, "kelias į požemį".

Tai 2 m. anga einanti stačiai žemyn 6 m. Nulipęs žemyn atsiduri pakankamai aukštame tunelyje besileidžiančiame žemyn šiaurės vakarų kryptimi. Vietiniai sako, kad tunelis eina link šiauriau slėnio už 155 km esančio kalno vadinamo La Muela el Diablo, "velnio įduba".

Brazilijoje yra įėjimas į tunelius prie Sao Tome das Letras (Šv.Tomo laiškai) kalnų miesto. Sakoma, kad brazilų kariai buvo pasiųsti jį ištirti ir po 4 d. jie po žeme rado didelę ertmę, su keturiais atsišakojimais visomis kryptimis

Pagal keletą knygų parašiusį tyrinėtoją ir antropologą George Hunt Williamson, nuskendus Mu žemynui ir iškilus Peru kalnams, "Valdovas Muru" atvyko prie Titicaca ežero ir įkūrė "Septynių spindulių brolijos vienuolyną", kuriame saugojo savo rasės vertybes bei archyvus. Tarp jų buvo ir Mu aukso diskas. Vėliau diskas perduotas inkams, bet atvykus ispanams paimtas iš Saulės šventyklos ir vėl paslėptas.

Parengė Cpt.Astera's Advisor

Papildomai skaitykite:
Genties pranašystės
Duobių kaspinai Peru
Andų kalnų dvasios
Peru iki-ispaniškas paveldas
Naujojo tūkstantmečio vaikai
Plazma įrankiai ir požeminis transportas
Tuneliai po Andais
Paslaptingos Naska linijos
Baltasis Dievas actekuose
Žvalgantis po dangų
Įvairios trumpos žinutės
Piramidžių mistika
Saulės iniciacija pas majus
Paragvajaus vikingai
Kijevo paslaptys

 

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.lt skiltis
Vartiklis