Global Lithuanian Net: san-taka station: |
Kur įsikurs siela?
Taip pat skaitykite Avataras įmanomas! 2012 m. Rusijos MA Anochino vardo Normaliosios fiziologijos institute atliko neįprastą, švelniai sakant,
eksperimentą, sukėlusį daug ginčų mokslo bendruomenėje. Juo siekta parodyti, kad tam tikrus įgūdžius
išsiugdę gyvūnai mirties akimirką gali juos perduoti kitiems, netgi negimusiems.
Bandymai, labiau panašūs į erotinį trilerį, atrodė taip. Žiurkes išleisdavo plaukioti į apvalų baseiną,
kuriame tam tikroje vietoje po vandeniu buvo platforma. Anksčiau ar vėliau žiurkės išmoksta surasti tą
platformą orientuodamiesi pagal aplink išdėstytus daiktus ir ant jos užsiropšti. Tai ir yra jų įgyti įgūdžiai.
Po trijų treniruočių dienų žiurkes nužudydavo, nupjaudavo jų galvas ir kūnus sudėdavo į narvelį, kurio
viršutinėje dalyje tuo metu poravosi patinas ir patelė. Tokiomis neįprastomis aplinkybėmis pradėtus
palikuonis tyrėjai pavadino A grupe. Kartu buvo parengta ir B grupė iš greta lavonų, tik šįkart neturėjusių minėtų įgūdžių, pradėtų palikuonių.
Žiurkiukams paaugus, juos irgi įleisdavo į baseiną ir stebėjo apsimokymo spartą. Ir paaiškėjo, kad A
grupė mokosi gerokai sparčiau nei B grupė. Tai liudijo apie galimybę, kad nekontaktiniu būdu
apvaisinamam palikuoniui gali būti perduodama informacija apie mirštančio organizmo turėtus įgūdžius.
Straipsnis apie tai buvo paskelbtas autoritetingame Eksperimentinės biologijos ir medicinos biuletenyje.
Apie tai sužinojo visuomenė bei spauda. Vienos antraštės šaukė: Mokslininkai įrodė sielų persikėlimą!,
o kitos piktinosi: Pseudomokslas praniko į Medicinos akademiją! Kritikuota ir eksperimento metodika surinkta mažai statistikos,
nesudarytos kontrolinės grupės, neatlikti būtini testai ir pan. Kitaip tariant, žiurkių elgesys baseine galėjo būti atsitiktinis.
Instituto direktorius Sergejus Sudakovas*) paaiškino, kad tie darbai buvo atlikti žingeidumo patenkinimui už
mažas nebiudžetines lėšas, ir pabrėžė, kad jokių hipotezių nekelia, bet juk žiurkės kažkaip perduoda
informaciją, kad negalimą ėsti nuodų, net jei tai jau negyvas gyvūnas. Ir autoriai netvirtina, kad atskleidė
kažkokį reiškinį telepatiją ar net žiurkių sielų persikėlimą - jie tik rašo: tai įmanoma.
Juk, nepaisant viso nepavydėtino ir tragiško laboratorinių žiurkių likimo, vargu ar verta kalbėti, kad jos
turi subtilią substanciją, vadinamą siela. O kaip dėl žmogaus?
20 a. Pradžioje amerikietis gydytojas Dunkanas Makdauelis, ant specialios lovos sverdamas mirštančius
žmones (kurių buvo 6-i), aptiko, kad mirties akimirką kūnas netenka 15-45 g svorio. Tai jis aprašė
moksliniuose žurnaluose bei populiariuose leidiniuose. Viename straipsnyje buvo minimas 21 g, kuris nuo tada ir imtas laikyti sielos svoriu.
Tiesa, jokių ataskaitų D. Makdauelis nepateikė, liudininkų nenurodė, o ir lovos, naudotos svėrimų metu, pateikti negalėjo.
Mokslininkai laiko, kad eksperimentiškai patikrinti sielos buvimo neįmanoma. Juk iki galo dar neaišku, kas
yra sąmonė ir kaip susidaro. Ir šitie klausimai paskelbti vienais pagrindinių 21-me amžiuje. Juk berods jau ištirti visi organai,
iššifruotas žmonijos genomas, o kas yra sąmonė ir kur ji glūdi dar nepaaiškėjo. Gal tai tik smegenų veiklos savybė, funkcionalas.
Juk jei išrinksime radijo imtuvą, jame nerasime garsų, kuriuos jis skleidžia. Taip ir su sąmone galima įlysti į smegenis, tačiau ten nieko nerasime!
O ar galima per atstumą perduoti mintis ir kitką, - tirti nedraudžiama, juk mokslui neturėtų būti jokių draudimų.
Čia reikia pridurti, kad kai kurie tyrinėtojai visai nemano, kad sąmonė yra smegenų funkcija ji gyvuoja
atskirai ir gali išlikti po kūno mirties. Neurofiziologai, Nobelio premijos laureatai (1981) Deividas Hjubelis ir
Torstenas Vizelis pripažino: norint teigti apie smegenų ir sąmonės ryšį, reikia suprasti, kas nuskaito ir
dekoduoja jutimų organų informaciją. O tai neįmanoma. Kitas Nobelio premijos laureatas medicinos srityje
Džonas Eklsas rašė: Nėra jokių abejonių, kad žmogų valdo KAŽKAS, esantis už kūno ribų. Prieš kelis metus
olandų fiziologai atliko plačius tyrinėjimus. Jū vadovas Pimas Lomelis rašė: Sąmonė egzistuoja netgi smegenims nustojus funkcionuoti.
O smegenys tai visai ne mąstanti medžiaga, o organas, kaip ir bet kuris kitas, atliekantis griežtai nustatytas funkcijas.
Įdomu, kad panašias išvadas daro ir su neurofiziologija nesusiję mokslininkai. Rusijos MA Tiksliosios
mechanikos ir skaičiavimo technikos institute, kur surenkami sugebantys apsimokyti robotai, sutinkama ir
tokia nuomonė: bendruomenei puikiai tiktų sistema, panaši į paskirstytą skruzdėlyną: bet kuris kažką
išmokęs individas perduoda informaciją į viršų, tam tikrą serverį, super-smegenis. Tada kitas,
patekęs į panašią situaciją, gauna iš serverio nurodymus kaip reikia elgtis. Vyksta visai populiacijai
naudingas pasikeitimas patirtimi, padidinantis jos efektyvumą. Tai kaip konstruktorių biure: kuris nors
bendradarbis mirė, tačiau tai, kuo jis užsiėmė, liko brėžinių pavidalu jo patirtis nedingo. Gal ir su mumis
taip: gyvenam, įgyjam žinias, kad mirties akimirką jas perduotume kažkur į viršų. O gal tiesiog suėsti visus tuos profesorius ir tapti protingesnėmis? *) Sergejus Sudakovas (g. 1955 m.) Maskvos Medicinos akademijos
profesorius, P. Anochino vardo Normaliosios fiziologijos MII direktorius (nuo 2008 m.). Pagrindinė veiklos sritis:
eksperimentinė narkologija. Buvo vienu iš trijų autorių (kiti G. Nazarova, J. Aleksejeva) straipsnio Bekontaktis įgytos
mirstančio subjekto informacijos perdavimas gimstančiam: Eksperimentinis tyrimas su žiurkėmis (2012), kurį mokslo
visuomenė priėmė nevienareikšmiškai, nors jokių paneigimų nepateikta. Aukštųjų technologijų injekcija mirusiajam
Salamandros gali atauginti prarastas galūnes ir organus. Jos įkvėpė Ira Pastorą įrodyti, kad ir žmonės gali
atauginti galūnes ar net
smegenis. Jis yra Filadelfijos Bioquark Inc kompanijos direktorius. Kompanija
šioje kryptyje vykdo keletą klinikinių tyrimų, tačiau prieštaringiausiai iš jų sutinkamas ReAnima projektas,
kurio tikslas prikelti mirusįjį. Atliktos pirmosios fazės kelios iteracijos, tačiau rezultatai nepaskelbti, nes
reikia gauti reguliuojančių institucijų aprobavimą. Amerikiečių biotechnologijų kompanija Bioquark Inc paskelbė perkelianti savo eksperimentą į
Lotynų Ameriką nenurodant nei konkrečios šalies, nei laiko. Tas eksperimentas pritraukė žiniasklaidos
Dar reikia patikslinti kalbama ne apie daržoves (esančius vegetatyvioje būsenoje, kurių smegenų
žievė žuvo, bet tebegyvuoja smegenų pagrindo struktūros, palaikančios organų veiklą), o apie visiškai
mirusius smegenis. O tikslas pradžioje tėra atstatyti savarankiškas kvėpavimo ir širdies plakimo funkcijas. Taigi, siekiama mirusįjį paversti daržove.
Pagrindine priemone tam pasirinktos kamieninių ląstelių, paimtų iš kitų asmenų (kraujo ar kitų audinių), injekcijos.
Manoma, kad jos, stimuliavus lazerio spinduliu, ypatingais firminiais peptidais
(amino rūgštimis), įšvirkštais į nugaros smegenis, ir pan., virs neuronais, sudarysiančiais būtinus ryšius ir
pradėsiančius valdyti kūną. Kaip atspirties tašką, firma nurodo kai kurių žuvų ir amfibijų sugebėjimą sutaisyti nervų sistemos pažeidimus.
Bandymas turėjo būti atliekamas Indijos Rudrapuro mieste dalyvaujant vietiniams Revita Life
Sciences mokslininkams. Visi leidimai buvo gauti, tačiau diskusijos paaštrėjo ir 2016 m. lapkritį Indija
anuliavo leidimus. Matyt todėl dabar Bioquark nekromantai nelinkę atskleisti bandymo vietos - ir paprasčiausiai visuomenę pastatyti prieš faktą.
Bet gerai pamąsčius, net jei pavyks visiškai atgaivinti žmogų (įskaitant jo smegenų žievę), tai jau
nebus tas žmogus, kurio kūne jis randasi. Jis tebus genetiškai jam tapatus. Tačiau atmintis, žinios,
įpročiai ir pan. dalykai nėra perduodami genų ir nesaugomi kamieninėse ląstelėse. Tad prikeltasis iš
numirusių bus tuščias lapas, tarsi naujagimis suaugusiojo kūne. Jam teks viską mokytis iš nauja netgi valdyti galūnes ir akių judesius. Jeilo un-to mokslininkai atliko eksperimentą su negyvomis kiaulėmis. Jie paėmė negyvas kiaules iš
mėsinės, 4 val. laikė jas specialiame tirpale, o tada jų smegenis prijungė prie BrainEx sistemos,
imituojančios normalią kraujo cirkuliaciją, aprūpinančią smegenis deguonimi ir maistinėmis medžiagomis.
Taip jie parodė, kad kai kurios smegenų funkcijos gali būti atstatomos. Apie tai paskelbta Nature žurnale
(2019, vol. 568). Vis tik pabrėžta, kad tai nebuvo gyvos smegenys, nes tyrimo metu jose neaptikta
elektrinių signalų, siejamų su jutimais, mąstymu ir pan. Tai tiesiog tik aktyvi biologinė ląstelių veikla. Ir kol
kas tyrinėtojai nemato jokio pritaikymo klinikinėje praktikoje.
Tad daugelio neurologų požiūris į šį eksperimentą labai skeptiškas. Išlieka atviri klausimai kodėl
pradžioje nėra bandoma su gyvūnais? (aiškinama, kad nėra gero gyvūnų modelio negyviems žmogaus
smegenims) arba Kas bus žmonėms, jei pavyks atstatyti vegetatyvines funkcijas? (atseit, draudimas padengs visas rūpininosi jais išlaidas). Tačiau jei kamieninių ląstelių injekcijos pasirodytų
neefektyvios, egzistuoja idėja perkelti smegenis į dirbtinį kūną būtent tai, ką siūlo Humai startuolis. Jis ketina panaudoti dirbtinio intelekto ir
nanotechnologijas, įsimenant milžiniškus kiekius informacijos apie žmogaus patirtį, elgesį ir t.t. Jis planuoja tai realizuoti per 30 m.
Apie tai taip pat skaitykite Siurbkite tiesiai į smegenis Tikrai ne pirmas kartas...
19 a. Džiovanis Aldinis (1762-1834) išgarsėjo savo skandalingomis reanimuotų gyvūnų ir žmonių lavonų
demonstracijomis, stimuliuojant juos stipriais elektros šokais, kurie sukeldavo konvulsijas. Stebėtojai būdavo sukrėsti,
nors gyvūnai niekada iš tikro neatgydavo. Aldinis suprato, kad jis neatgaivina negyvėlių, tačiau tai netrukdė jam (nei
kitiems jo pasekėjams) patraukti dėmesį.
20 a. 4-me dešimtm. bandymai atgaivinti mirusiosius elektros pagalba patyrė nesėkmę, tačiau idėjos dėl to toli gražu
nemirė. Vienu garsiausių mokslininkų šioje srityje buvo JAV biologas Robert E. Cornishas (1903-1963), vis
atgaivindamas šunis, priversdamas judėti kraują, jiems įšvirkškiant antikuaguliantų ir steroidų mišinį. Tada jis pareiškė
galįs atlikti bandymą su žmonėmis, su savanoriu Thomas McMonigle, sutikusiu atiduoti kūną bandymams po mirties,
tačiau Kalifornijos valdžia tai uždraudė.
Ir po šimtų metų nesėkmių vis dar atsiranda mokslininkų, bandančių atgaivinti negyvėlius, kaip tai parodyti prieš tais Jeilo un-to ir Bioquark atveju. Papildomai skaitykite:
|