Kur įsikurs siela? UFO Page. Lithuanian

^*) Sergejus Sudakovas (g. 1955 m.) – Maskvos Medicinos akademijos profesorius, P. Anochino vardo Normaliosios fiziologijos MII direktorius (nuo 2008 m.). Pagrindinė veiklos sritis: eksperimentinė narkologija. Buvo vienu iš trijų autorių (kiti – G. Nazarova, J. Aleksejeva) straipsnio „Bekontaktis įgytos mirstančio subjekto informacijos perdavimas gimstančiam: Eksperimentinis tyrimas su žiurkėmis“ (2012), kurį mokslo visuomenė priėmė nevienareikšmiškai, nors jokių paneigimų nepateikta.

Aukštųjų technologijų injekcija mirusiajam

Salamandros gali atauginti prarastas galūnes ir organus. Jos įkvėpė Ira Pastorą įrodyti, kad ir žmonės gali atauginti galūnes ar net … smegenis. Jis yra Filadelfijos „Bioquark Inc“ kompanijos direktorius. Kompanija šioje kryptyje vykdo keletą klinikinių tyrimų, tačiau prieštaringiausiai iš jų sutinkamas „ReAnima“ projektas, kurio tikslas „prikelti mirusįjį“. Atliktos pirmosios fazės kelios iteracijos, tačiau rezultatai nepaskelbti, nes reikia gauti reguliuojančių institucijų aprobavimą.

Amerikiečių biotechnologijų kompanija „Bioquark Inc“ paskelbė perkelianti savo eksperimentą į Lotynų Ameriką – nenurodant nei konkrečios šalies, nei laiko. Tas eksperimentas pritraukė žiniasklaidos Giltinė su dalgiu dėmesį dar net neprasidėjęs - mat kalbama apie mirusiojo atgaivinimą. Tiksliau – žmogaus, kurio smegenys mirė, o kūno gyvybė dar palaikoma įvairių aparatų pagalba. Kompanija projektą vadina „Reanima“, o žurnalistai jį pakrikštijo „zombio atgaivinimu“.

Dar reikia patikslinti – kalbama ne apie „daržoves“ (esančius „vegetatyvioje būsenoje“, kurių smegenų žievė žuvo, bet tebegyvuoja smegenų pagrindo struktūros, palaikančios organų veiklą), o apie visiškai mirusius smegenis. O tikslas pradžioje tėra atstatyti savarankiškas kvėpavimo ir širdies plakimo funkcijas. Taigi, siekiama mirusįjį paversti „daržove“.

Pagrindine priemone tam pasirinktos kamieninių ląstelių, paimtų iš kitų asmenų (kraujo ar kitų audinių), injekcijos. Manoma, kad jos, stimuliavus lazerio spinduliu, ypatingais „firminiais“ peptidais (amino rūgštimis), įšvirkštais į nugaros smegenis, ir pan., virs neuronais, sudarysiančiais būtinus ryšius ir pradėsiančius valdyti kūną. Kaip atspirties tašką, firma nurodo kai kurių žuvų ir amfibijų sugebėjimą „sutaisyti“ nervų sistemos pažeidimus.

Bandymas turėjo būti atliekamas Indijos Rudrapuro mieste dalyvaujant vietiniams „Revita Life Sciences“ mokslininkams. Visi leidimai buvo gauti, tačiau diskusijos paaštrėjo ir 2016 m. lapkritį Indija anuliavo leidimus. Matyt todėl dabar „Bioquark“ „nekromantai“ nelinkę atskleisti bandymo vietos - ir paprasčiausiai visuomenę „pastatyti prieš faktą“.

Bet gerai pamąsčius, net jei pavyks visiškai atgaivinti žmogų (įskaitant jo smegenų žievę), tai jau nebus tas žmogus, kurio kūne jis randasi. Jis tebus genetiškai jam tapatus. Tačiau atmintis, žinios, įpročiai ir pan. dalykai nėra perduodami genų ir nesaugomi kamieninėse ląstelėse. Tad „prikeltasis iš numirusių“ bus „tuščias lapas“, tarsi naujagimis suaugusiojo kūne. Jam teks viską mokytis iš nauja – netgi valdyti galūnes ir akių judesius.

Jeilo un-to mokslininkai atliko eksperimentą su negyvomis kiaulėmis. Jie paėmė negyvas kiaules iš mėsinės, 4 val. laikė jas specialiame tirpale, o tada jų smegenis prijungė prie „BrainEx“ sistemos, imituojančios normalią kraujo cirkuliaciją, aprūpinančią smegenis deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Taip jie parodė, kad kai kurios smegenų funkcijos gali būti atstatomos. Apie tai paskelbta „Nature“ žurnale (2019, vol. 568). Vis tik pabrėžta, kad tai nebuvo „gyvos“ smegenys, nes tyrimo metu jose neaptikta elektrinių signalų, siejamų su jutimais, mąstymu ir pan. Tai tiesiog tik aktyvi biologinė ląstelių veikla. Ir kol kas tyrinėtojai nemato jokio pritaikymo klinikinėje praktikoje.

Tad daugelio neurologų požiūris į šį eksperimentą labai skeptiškas. Išlieka atviri klausimai – „kodėl pradžioje nėra bandoma su gyvūnais?“ (aiškinama, kad nėra gero gyvūnų modelio negyviems žmogaus smegenims) arba „Kas bus žmonėms, jei pavyks atstatyti vegetatyvines funkcijas?“ (atseit, draudimas padengs visas rūpininosi jais išlaidas).

Tačiau jei kamieninių ląstelių injekcijos pasirodytų neefektyvios, egzistuoja idėja perkelti smegenis į dirbtinį kūną – būtent tai, ką siūlo „Humai“ startuolis. Jis ketina panaudoti dirbtinio intelekto ir nanotechnologijas, įsimenant milžiniškus kiekius informacijos apie žmogaus patirtį, elgesį ir t.t. Jis planuoja tai realizuoti per 30 m. Apie tai taip pat skaitykite Siurbkite tiesiai į smegenis

19 a. Džiovanis Aldinis (1762-1834) išgarsėjo savo skandalingomis „reanimuotų“ gyvūnų ir žmonių lavonų demonstracijomis, stimuliuojant juos stipriais elektros šokais, kurie sukeldavo konvulsijas. Stebėtojai būdavo sukrėsti, nors gyvūnai niekada iš tikro neatgydavo. Aldinis suprato, kad jis neatgaivina negyvėlių, tačiau tai netrukdė jam (nei kitiems jo pasekėjams) patraukti dėmesį.

20 a. 4-me dešimtm. bandymai atgaivinti mirusiosius elektros pagalba patyrė nesėkmę, tačiau idėjos dėl to toli gražu nemirė. Vienu garsiausių mokslininkų šioje srityje buvo JAV biologas Robert E. Cornish’as (1903-1963), vis „atgaivindamas šunis”, priversdamas judėti kraują, jiems įšvirkškiant antikuaguliantų ir steroidų mišinį. Tada jis pareiškė galįs atlikti bandymą su žmonėmis, su savanoriu Thomas McMonigle, sutikusiu atiduoti kūną bandymams po mirties, tačiau Kalifornijos valdžia tai uždraudė.

Ir po šimtų metų nesėkmių vis dar atsiranda mokslininkų, bandančių atgaivinti negyvėlius, kaip tai parodyti prieš tais Jeilo un-to ir „Bioquark“ atveju.