NSO sukurti žmonių? Lithuanian

Skaitykite ir apie tikėtinai pirmąjį „indų“ panaudojimą įvardijant NSO >>>>>

Bob Lazar tvirtino, kad vienas jo regėtas NSO buvo su JAV vėliava! Buvo toks JAV mokslininkas, Nikola Tesla, dirbęs ir toje srityje, kurią šiandien priskirtų NSO (kitaip - konspiracijai) - jis bei Victor Schaubergen'as^*) turėtų atsakyti už naująją skraidančių diskų technologiją (paskaitykite, kaip naciai padėjo vystyti JAV kosmoso įsisavinimą >>>>>). Remsimės tuo, kas buvo žinoma iki 6 dešimtmečio pabaigos, kai staiga nukrito „tylos marška“ (paskaitykite ir „Vibruojančių degalų“ puslapį).

Spėjama, kad II pas. karo metu naciai, remdamiesi N.Tesla tyrimais, sukūrė tai, ką kitų šalių bombonešių įgulos vadino "Fū naikintuvais" (apie juos skaitykite atskirame puslapyje) arba 'Kraut rutuliais'. "South Wales Argus" 1944-ųjų gruodžio 13 d. Marshal Yarrow, specialaus "Reuters" korespondento išlaisvintame Paryžiuje korespondento, žinutė:

1945 m. sausio 2 d. "N.Y. Herald Tribune" "Associated Press" žinutėje skelbė:

Bet kodėl naciai, panaudoję naujas technologijas, nelaimėjo karo? Ar dėl to, kad „kozirį išmetė“ per vėlai? Sąjungininkai buvo jau čia pat ir jie susirinko visas naujas technologijas?

1947-ais Arnold Kenneth regėjo skriejančius diskus, kurie judėjo kaip "lėkštės virš vandens" (skaitykite hipotezę, kad jis regėjo meteorus, o taip pat hipotezę, kad baltuosius pelikanus). Jie buvo nepaprastai panašūs į vokiečių Ho Parabel (Horten Parabola), 600 mylių per valandą skriejantį dviejų reaktyvinių variklių lėktuvą.

Už nacių "skraidančius diskus" atsakingas buvo Victor Schaubergen'as, kuris N.Tesla darbus panaudojo kurdamas naujus projektus. Sklido gandai, kad Victor Schaubergen'as po karo dirbo su slaptu projektu Teksase.

50-ųjų pradžioje mokslas pasuko į antigravitacinių tyrimų kryptį. Buvo atliekama daug bandymų su skraidančiais diskais. Kai kurie rezultatai plačiai aptariami mokslo žurnaluose ir laikraščiuose. Tada staiga - tyla. Pinigai tiems reikalams nurėžti, o žiniasklaida nutyla. Nemažai mokslininkų tampa keistų avarijų aukomis. Miršta Victor Schaubergen'as, kuris mirties patale ištaria: "Jie iš manęs paėmė viską. Visiškai viską. Net aš sau nepriklausau". Kai Victor Schaubergen'as parodė NSO nuotraukas, jis leido suprasti, kad kažkas naudojasi jo projektu.

Kai 1947-ais Arnoldas išvydo NSO, JAV karo pajėgos paskelbė pavojų. Galbūt, JAV vyriausybė pagalvojo, kad puola naciai ir jų "Fū naikintuvai". Atsirado nacių skraidančių diskų nuotraukų. Vienoje aiškiai matomas vokiečių kryžius, o kitoje - prie orlaivio pritvirtinta vokiečių tanko patranka.

Dar prieš krentant tylos uždangai" Kanados "Toronto Star" laikraštis 1953 m. vasario 11 d. pranešė apie naują "Avro" kompanijos technologiją - "skraidančią lėkštę", kuri gali "kirti stačiai į orą" (kalbama ne apie disko formos "Avro" automobilį). Straipsnio šaltinis buvo C.D.Howe, gynybos pramonės ministras.

1953 m. balandžio 21 d. "Toronto Star" pranešė, kad lauko maršalas Montgomery stebėjo "Avro" "skraidančios lėkštės" pristatymą ir pareiškė, kad ji buvo "fantastiška".

Dar vėliau, 1955 m. lapkričio 1 d. "Toronto Star" straipsnyje rašoma, kad "slaptas orlaivis buvo parodytas grupei amerikiečių specialistų - karininkų ir mokslininkų". Kodėl čia minimi amerikiečiai? Straipsnyje teigiama, kad Kanada sukurs visą šių "lėkščių" eskadrilę, kad gintų Aliaską.

Tai kodėl Kanados vyriausybė nepaskelbė apie šį revoliucinį atradimą? Gal todėl, kad sukuriamas didelis elektros energijos ("laisvos energijos") kiekis, išplintančios be jokių laidų.

Richard Miethe dirbo kartu su John C.Frost‘u ir H.Moody. Jie kūrė VTOL diską su “radialiniu varikliu” (“Sidabrinio vabalo” ir “Y” projektų dokumentuose). Tai, kad Miethe dirbo amerikonams patvirtina ir buvęs USAF sekretorius Alexander Flax‘as. Yra pranešimų, kad daugelio variklių VTOL diske buvo naudotas žibalas (nors jį naudoja ir daugelis reaktyvinių variklių). Tai jį daro sraigtasparnio/lėktuvo hibridu.

Juk kai pasirodo NSO, to rajono namuose stebuklingai įsižiebia elektros prietaisai.

Richard Mietke, kurio grupė kūrė disko formos orlaivį Breslau mieste, po karo įsikūrė Kanadoje, kur dirbo A.V.Roe kompanijoje kurdamas "sklandančias lėkštes" bendrame JAV-Kanados projekte. Ar tik tai nebuvo vien akių dūmimas?

Victor Schaubergen'as dirbo Austrijoje Kertl fabrike (Vienoje). Jo sukurtas orlaivis naudojo tornado tipo sūkurį sukuriantį magnetinius laukus naudojamus įtaiso pakėlimui. Pasakojama, kad Victor Schaubergen'as buvo iš vario pastatęs du orlaivių modelius, kurių vienas buvo sėkmingai išbandytas.

Visus šiuos projektus prižiūrėjusi SS po "incidento" sustabdė visus eksperimentus, atleido Victor Schaubergen'ą ir visus jo darbus perkėlė kažkur kitur. Po karo Victor Schaubergen persikėlė į JAV įsidarbindamas CŽV prižiūrimoje kompanijoje priverstas pasirašyti kontraktą (anglų kalba, nors mokėjo tik vokiečių), perduodantį kompanijai visas teises į jo išradimus, koncepcijas ir projektus. Tada jis grįžo į Austriją ir ... po 5 d. mirė.

Šis pavaizduotas diskas buvo laikomas Prahos Kbelly (Gbell, dabar čia aviacijos muziejus ir archyvas) oro bazėje. Kartais jis buvo 'girdimas' (nes visiems gyvenusiems netoliese bandymo rajono buvo griežtai uždrausta žiūrėti pro langusm kad ... nebūtų nušauti. Iš tikro, visi langai į bandymo pusę buvo užkalti. Be jokių išimčių! Sakoma, kad jo garsas buvo 'kurtinantis". Nenuostabu, - turint 5-is variklius: 3 pakilimui ir 2 skridimui. Manoma, kad pirmieji bandymai vyko 1942-ais. Varikliai buvo ne reaktyviniai, o žibalu varomos turbinos.

Manoma, kad rusai ir amerikiečiai buvo susitarę nenumušinėti diskų ir nebombarduoti tyrimų laboratorijos. Rusai Kbelly bazę užgrobė apie 1945-ųjų gegužės 10 d.

Liudijimų yra nedaug - išskyrus kapitono Rudolph Schriever'o kai kuriuose 6-ojo dešimtmečio vokiečių laikraščiuose. 1989-ųjų "Flagzeug" (Oreivystė) Nr. 2 žurnale pateikti "versuchs" 7 ir 8 modelaii (V7/V8) su 1943 m. liudytojo iš Kbelly bazės aprašymu.

Hitlerį mažai domino skraidančios lėkštės kūrimas. Tačiau SS vadovas H. Himleris (iš 700 m. valdžiusios Bavariją šeimos) įsteigė E4 skyrių. Būtent jame Vril draugija Antrojo pasaulinio karo metais sukūrė sėkmingą Haunabu skraidančių lėkščių seriją.

Tie orlaiviai kartais buvo apginkluoti spinduliniais ginklais. Didžiausias jų buvo cilindro formos „Andromeda“, beveik 500 pėdų ilgio. Tokį orlaivį apie 1970 m. nufotografavo Amerikos keleivinio lainerio įgula. Gali būti, kad jis buvo pagamintas požeminėje gamykloje, esančioje Pietų Amerikos Anduose.

Paprastesnį skraidančios lėkštės prototipą sukūrė Heinrich Fleissner‘is (kilęs iš Augsburgo). 30 m skersmens, varomas reaktyvinių čiurkšlių, kurui naudotas deguonies ir vandenilio mišinys, taip pat gali būti naudojami smulkūs anglies milteliai. Jis galėjo pasiekti 7000 mylių /val. greitį.
Britų žvalgyba po karo atrado didelę skraidančių lėkščių gamyklą Harco kalnuose (centrinėje Vokietijoje) ir į Angliją išvežė 6-is traukinius dokumentų ir įrangos.

1. Liudininkas neteigia matęs orlaivį;
2. Informacija (apie greitį ir kita) yra "iš antrų lūpų" ir nepatikima;
3. Nėra išlikę jokių dokumentų apie vokiečių "Flugkreisel" greitį.

Tas pats Schriever‘io eskizas yra Bill Steinman‘o 1987 m. knygoje “NSO avarija pas actekus”. Rašoma, kad Schriever‘is sakė, kad orlaivis pajėgus skristi 2000 mylių per valandą greičiu ir 4000 mylių atstumu; ir kad JAV jam pakaktų 6-9 mėnesių tokio aparato pagaminimui.

JAV gyvenusio liudininko apibūdintas vaizdas atitinka originalią Schrieven‘io versiją, išsakytą 1950-ųjų balandžio 30 d. “Der Spiegel” straipsnyje “Untertassen-Flieger Kombination” Jis taip pat pateiktas ir Hatcher Childress ir Renate Vesco knygoje „Žmonių sukurti NSO: 1944 – 1994“. JAV Jūrų laivynas, savo ruoštu, rėmėsi ankstesnio Chance-Vought XF5U-1 reaktyviniu principu veikusiais “blynais”.

Pasaulį valdo saujelė galingųjų. Štai pora citatų, iš kurių išvadas pasidarykite patys (pažvelkite ir į Ketinimai pasidalinti Mėnulį):

Ar pastebite, kad pavartoti „žmonės iš kitų planetų“, o ne „ateiviai“, „svetimi“, „būtybės“ ir t.t. Galbūt todėl, kad jaučiama, kad jie bus visai tokie pat, kaip mes. O gal, iš tikro, mūsų pilotai. Kitaip sakant, „ateiviai iš Pentagono“.

1948 m. sausio 7-ąją trys „F-51 Mustang“ naikintuvai Kentukyje susidūrė su NSO, Du jų nuskrido atgal, o kapitonas Thomas Mantel toliau jį persekojo. Nelaimei, nutilo Tomo radijas. Kitą dieną buvo rastos jo lėktuvo nuolaužos. Renato Vesco ir David Childress knygoje „Žmonės gamina NSO, 1944-1994“ teigia, kad paskutiniai Tomo žodžiai buvo: „O Dieve! Jame žmonės!“ Ar tik ne ateiviai iš planetos vardu Žemė!?

^*) Viktoras Šaubergeris (Viktor Schauberger, 1885-1958) – austrų miškininkas, gamtininkas, filosofas, išradėjas, biomodeliuotojas, žinomas ir pseudomokslinėmis idėjomis. Išleido keliolika knygų. Sukonstravo vamzdžius su spiralinėmis griovomis (kaip šautive) ir parodė, kad sukantis vandeniui mažėja hidraulinis pasipriešinimas. Ir aplamai laikė, kad vanduo yra gyvas, jo nedrumsti, jį reikėtų perduoti mediniais vamzdžiais, o tekėti turi vinguriuodamas kai pgyvatė. Stebėdamas gamtą tvirtino, kad inžinieriai neteisingai sukonstravo propelerį. Jo mėgiamas posakis buvo: „Suprasti ir atkartoti gamtą“. Būvo žemdirbys ir sukūrė spiralinį plūgą; pastebėjo, kad varis yra svarbu sdirvoje ir naudojo varinius įrankius žemės apdirbimui.