Global Lithuanian Net: san-taka station: |
NSO: Branduolinių ir kosminių programų kontrolė
Nežemiškas civilizacijas, matyt, labai domina branduolinio ginklo ir atominės energetikos Žemėje būklė. NSO pasirodo prieš ar iškart po branduolinių sprogdinimų. Pvz., 1945 m. liepos mėn. netoli Alamogordo, pirmojo atominio įtaiso sprogdinimo vietos, ant žemės buvo pastebėtas į NSO panašus objektas, o po pirmosios atominės bombos sprogimo Hirosimoje buvo nufotografuoti du disko formos apie 10 m skersmens objektai, o per tris kitas dienas fotojuostoje užfiksuoti jau 5-i NSO, kurių vienas buvo didelis ir kupolo formos. NSO virš Hirosimos pasirodydavo dar dvejus metus ir turėjo būti matomi daugelio. Atseit, 1952 m. liepos 18 d. esybė, pasivadinusi Aštaru, pavedė Džordžui van Teselui*) perduoti JAV prezidentui reikalavimą nutraukti branduolinio ginklo bandymus ir vandenilinės bombos kūrimą. O naktį liepos 19 d. naktį atliko vieną iš penkių Vašingtono antskrydžių. Taip pat, atseit, 1995 m. ateiviai pranešė, kad branduolinių ginklų ir energetikos sunaikinimui ir perėjimui prie saugesnių energijos rūšių Žemei duodama 100 m., o tada, neįvykdžius reikalavimo, žmonija bus sunaikinta kaip kosmosui pavojinga bendruomenė. Kiek įtikinamiau atrodo 1977 m. lapkričio 27 d. nutikimas pietinėje Anglijoje, kai 120 km spinduliu
netikėtai dingo visų TV kanalų vaizdas ir garsas ir mirksint ekranams elektroninis balsas pareiškė, kad
kreipiasi į Žemės gyventojus galaktikos vadovybės Aštrono vardu. Jis sakė, kad stebi žemiečius daug metų
ir mato, kad jie eina klaidingu keliu, bei įspėjo, kad būtų nedelsiant nutraukti branduolinės energetikos
naudojimas ir tyrinėjimai, nes radioaktyvios atliekos apnuodys planetą tūkstančiams metų. Nepaklausius,
mūsų pasaulis būsiąs sunaikintas. Galaktikos programa tęsėsi 3 min., o tada televizoriai atnaujino normalią
transliaciją. BBC, tyrusi šį atvejį, išsakė prielaidą, kad perėmimas galėjo būti atliktas Haningtone, tačiau tai
techniškai sunkiai atliekama, nes reikalauja didelių retransliacinių pajėgimų. Įtikinamo paaiškinimo tam ir nebuvo surasta.
NSO ne kartą pakibdavo virš atominių gamyklų Okridže, Henforde, Los Alabamoje, Las Vege ir Veldon
Springse. O 1984 m. V formos NSO su dviem ryškiais baltais spinduliais 15 min, prakybojo 150 m aukštyje
virš atominio kuro gamyklos Indian-Pointe, o tada pakilo ir išnyko. 1995 m. rutulio formos NSO kybojo virš
Sarovo mieste (buvęs Arzamas-16) esančios ypač slaptos Avangard gamyklos, tuo metu gaminusią
kovines galvutes. 1991 m. rutulio formos NSO kybojo virš Dniepropetrovske tarpžemynines raketas gaminančios gamyklos.
NSO stebėti ir TSRS bei JAV balistinių raketų bandymų metu. 1962-64 m. jie lydėjo kai kurias Polaris
raketas bandymų metu Kanaveralio iškyšulyje. O 1964-73 m. ne tik lydėjo Atlas raketas,
paleistas iš Vandenbergo bazės, bet ir skrydžio metu tyrė jų galvutes. Peržiūrint Atlas-F skrydžio 1964 m. greitojo
filmavimo per teleskopą medžiagą aptikta, kad atsiskyrus raketos pakopoms prie galvutės 110 km aukštyje
priartėjo disko formos NSO, dukart apskriejęs aplink ją. Buvo matomi keturi ryškaus spindulio, nukreipto į
galvutę, blyksniai. Netrukus galvutė tapo nebekontroliuojama ir nukrito į vandenyną šimtus mylių anksčiau
tikslo. 1987-88 m. leidžiant tarybines raketas europinėje dalyje, prieš joms krentant į Kamčiatkos Kura
poligoną sistemingai pasirodydavo rutulio formos NSO. Vos TSRS paskelbus kurį nors vandenyno rajoną
uždaru dėl ten krisiančių raketų, ten ne tik pasirodydavo Amerikos laikai, bet ir įvairiausi NSO.
Minima ir daugybė atvejų, kai NSO pasirodydavo prie branduolinio ginklo paleidimo bazių. 1966 m. NSO
nusileido prie tarpžemyninių raketų Minitmen bazės prie Great-Falls, Dakotoje, o vienas objektas pakibdavo
virš panašios bazės Šiaurės Karolinoje. Abiejose bazėse vienu metu iš rikiuotės išėjo 10 raketų. 1967 m.
NSO nusileido Malstromo bazėje Montanos valstijoje ir joje kontrolės neteko visos raketos. 1980 m. vienas
NSO nusileido netolo Monzano bazės, o kitas prie branduolinio ginklo saugyklos Kirtlende Niu Meksikos
valstijoje ir tuo metu dingo šviesa ir išsijungė radarai. 1975 m. dviejų savaičių laikotarpyje NSO pakibdavo
virš Minitmen raketų šachtų ir branduolinių galvučių saugyklų 8-iose bazėse šiaurinėje JAV dalyje. 1983 m.
virš 50-osios spec. Kariuomenės pozicijų prie Chmelnickio miesto Ukrainoje pasirodė keli NSO, kurie 4 val.
judėjo trajektorijomis, nepasiekiamomis žemiškai technikai. Tuo pat metu įsijungė automatinė karino
komplekso valdymo sistema, o centriniame pulte įsižiebė signalinės lemputės. Kartu įsijungė ir paleidimo
programa, kas galėjo įvykti tik gavus atitinkamą kodą iš Maskvos. NSO, pakibęs virš raketinių dalinių pozicijų
Saratovo srityje, sukėlė raketų galvučių taikymo įmagnetinimą, kas paveikė jų tikslumui, todėl teko pakeisti kai kuriuos budinčius įrenginius.
Neretai NSO praskriedavo virš oro pajėgų bazių, kuriose buvo lėktuvai, galintys gabenti branduolinį
ginklą. Dar 1947 m. jie ne kartą praskriejo virš Rosvelo, kur tada buvo 509-oji skraidančių tvirtovių B-29
bazė, kurios lėktuvai numetė atomines bombas virš Hirosimos ir Nagasakio. Tuo metu tai buvo vienintelė
Žemėje bazė, turinti branduolinę ginkluotę. Nuo 1970-ųjų NSO 13-ka kartų pasirodė virš Viljamso bazės
Arizonos valstijoje ir Barksdeilo B-52 bombonešių bazės Luizianos valstijoje. O 1975 m. NSO dviejų savaičių
laikotarpyje skraidė virš Loringo bazės Meno valstijoje, Vurtsmito bazės Mičigano valstijoje ir Malstromo bazės Montanos valstijoje.
Povandeniniai neatpažinti objektai (PNO) domėjosi lėktuvnešiais ir
povandeniniais laivais. 1963 m. netoli Puerto-Riko PNO, plaukdamas milžinišku 150 mazgų greičiu 4-ias paras lydėjo amerikiečių
paieškos-smogiamąją grupę su lėktuvnešiu Wasp, vertikaliai manevruodamas nuo paviršiaus iki 600 m gylio. 1975 m.
lėktuvnešio Franklinas Ruzveltas komanda stebėjo iš vandens pakylantį milžinišką pilką objektą su
iliuminatoriais, kuris apskriejo laivą ir dingo. 1988 m. rusų sunkusis lėktuvnešis-kreiseris Novorosijskas prie
Šikotano salos 15 min. stebėjo iš už salos pakilusį milžinišką objektą su 36-iom šviesom, vėliau nuskridusį
pietų kryptimi. Objektui esant greta kreiserio neveikė visos elektroninės sistemos.
1965 m. vienas pirmųjų tarybinių povandeninių laivų, iškilęs į paviršių Atlanto vandenyne, maždaug už
mylios išvydo cigaro formos apie 200-350 m ilgio objektą; iš jo dugno žemyn nušvito trys spinduliai, tada jis
lėtai nugrimzdo į vandenį. Nuo 1979 m. spalio iki 1980 m. balandžio disko formos NSO kas savaitę
pasirodydavo virš rusų atominių laivų bazės Didžiosios ir Mažosios Vakarų Lico įlankose, o kartais lydėdavo
laivus jiems išplaukiant arba sugrįžtant. 1979 m. virš rusų povandeninio laivo Motovo įlankoje 60 m aukštyje
pakibo NSO, iš kurio dugno laivo link ėmė lėtai tįsti baltas spindulys. Kadangi skubus panirimas Motovo
įlankoje uždraustas, 1 rango kapitonas A. Korževas liepė pasitraukti į šalį. Tada NSO įtraukė spindulį,
persikėlė virš laivo ir vėl ėmė leisti spindulį. Korževas vėl įsakė manevruoti, tada NSO įtraukė spindulį ir išsinešdino.
NSO domina ir branduolinės jėgainės. 8-me dešimtm. gauta šimtai pranešimų apie NSO prie Vestčersko elektrinės Niujorko valstijoje.
Po Černobylio avarijos 1986 m. virš elektrinės ne kartą pasirodydavo NSO. 1991 m. kovą NSO kabojo virš Leningrado AE.
Galbūt, susitarimai strateginės ginkluotės mažinimo srityje ir galėjo būti paskatinti raginimų iš šalies. O
ateiviai, matyt, ne tik stebėjo ir skatino likviduoti branduolinį ginklą, bet kartais ir patys jį neutralizuodavo. Ne
kartą prie paleistų raketų buvo stebimi priskridę NSO, o dviem atvejais jos netgi buvo sunaikintos.
Taip pat ateivių civilizacijos, atrodo, siekia kontroliuoti ir kosmoso įsisavinimą iškart po pirmojo palydovo
paleidimo NSO pasirodydavo prie tarybinių ir amerikiečių kosminių aparatų. Jie sutrikdydavo radijo ryšį,
pažeisdavo jų elektroniką, atlikdavo bauginančius manevrus. Dar 1964 m. pirmojo bandomojo Titano
raketos skrydžio su nepilotuojamu Gemini laivu priartėjo 4 NSO ir išsirikiavo: 2 virš ir po vieną priekyje ir
gale. Taip jie išbuvo viso apsisukimo metu, o tada pasitraukė į erdvę.
Ypač didelį nežemiečių susidomėjimą sukėlė bandymai tyrinėti Mėnulį. Dar 1968 m. NSO dukart keletui
minučių pasirodė prie Apollo-8 ir tuo metu liaudavosi veikę visi navigaciniai ir elektroniniai prietaisai, o
laivas nuklysdavo nuo kurso. Kartu labai pablogėdavo ir astronautų savijauta. Kitas prikibimas įvyko 1969
m. prie Apollo-11, kai prie jo 1 m (!) atstumu priskrido 3 NSO, o nusileidimo moduliui leidžiantis į Mėnulį ant
kraterio krašto nusileido 3 NSO, kurių skersmuo 15-30 m. Pats N.Armstrongas viename pokalbyje Hiūstone
Trečiąkart susidurta su NSO 1970 m. Apollo-13 skrydžio metu, kai ekipažas turėjo į Mėnulį pristatyti ir
susprogdinti branduolinį užtaisą. Tačiau dar pradinėje skrydžio dalyje susprogo išorinis balionas su skystu
deguonimi ir buvo pažeistas antrasis toks balionas. Beje, kelios sekundės iki sprogimo Suidžertas (J.
Swigert) pranešė Centrui, kad juos lydi NSO, o iškart po sprogimo jis suriko: Jie sunaikino degalus!
Astronautams teko pereiti į Mėnulio nusileidimo modulį su nedidelėmis deguonies atsargomis ir sunkiomis aplinkybėmis, priskridus Mėnulį,
grįžti į Žemę nebaigus misijos. NASA nepateikė jokių paaiškinimų.
Keistas nutikimas įvyko ir Apollo-14 skrydžio metu. Netrukus po nusileidimo į Mėnulį jo paviršiuje A. Šepardas ir
E. Mitčelas tarsi išnyko ir ilgesniam laikui, nei buvo deguonies jų balionuose.
NASA netgi spėliojo, kad jie galėjo žūti, tačiau po kelių valandų jie atsirado. Tyrimas vyko
visiškai slapta, o abu astronautai buvo nušalinti nuo tolimesnių skrydžių. Korespondentams jie atsakinėjo, kad nieko nenutiko. Ir
pats Apollo-14 skridimas labai negausiai aprašytas spaudoje ir kitoje literatūroje.
1970 m. F. Steklingas per teleskopą stebėjo kelias valandas prie Archimedo kraterio esančius 3 cilindro formos objektus
22 km ilgio ir 5 km skersmens. 1979 m. astronomas D. Darlingas stebėjo cigaro formos
objektus: 16 km ilgio prie Nektaro jūros ir 20 km ilgio prie Riomerio kraterio. O japonas Micusima per 800
kartų didinantį teleskopą stebėjo iš Mėnulio startuojančius ir praskrendančius sferinius švytinčius objektus,
metančius šešėlį ant paviršiaus. Didžiausias iš objektų buvo 20 km skersmens ir skrido 200 km/sek greičiu.
1971-72 m. Amerikos spauda vis dar plačiai rašė apie Mėnulio įsisavinimo perspektyvas, kaip platformą
skrydžiams į kitas planetas ir net raketinių bazių įrengimą. Surengti Apollo-14, 15, 16 ir 17 skrydžiai. Armstrongas vėliau aiškino,
kad NASA tuo metu negalėjo kitaip elgtis, kad nesukeltų panikos: viskas vyko
labai sparčiai, šuolis ten ir kuo greičiau atgal. Buvo paskelbta, kad 1972 m. įvyks dar Apollo-18, 19 ir 20
skrydžiai. Galingos raketos-nešėjos Saturn jau buvo parengtos, ekipažai paskirti ir nusileidimo vietos nustatytos.
Ir staiga Apollo programa, į kurią buvo įdėta 25 mlrd. dolerių, buvo nutraukta be jokių įtikinamų paaiškinimų, o 5ios Saturn raketos išmontuotos.
Tik težinoma, kad JAV Senate 1972 m. buvo išklausyta informacija apie nežinomų protingų būtybių
veiklą Mėnulyje ir dėl to nuspręsta laikinai nutraukti skraidymus į Mėnulį. Matyt, JAV astronautai Mėnulyje
susidūrė su kažkokiomis pavojingomis nežemiečių veiklos apraiškomis. Beje, TSRS irgi nutraukė Mėnulių
tyrinėjimą mėnuleigių pagalba, o 8-ios parengtos skrydžiui N-1 raketos 1976 m. L. Brežnevo nurodymu buvo supjaustytos.
Nutraukus skrydžius į Mėnulį, NSO dažnai tebesirodydavo prie kosminių aparatų, skraidančių orbitomis aplink Žemę, o taip pat prie kosmodromų. Iš Wikileaks pateikto Apollo 14 astronauto
Edgar Mitchello ir Carol Rosinel laiško politikui John Podesta
(apie Mitčelo laiškus taip pat žr. >>>>>):
6-me dešimtm. pulkininkas Ross Dedricksonas buvo atsakingas buvo atsakingas už branduolinių ginklų
saugyklas. Kai sugalvota apginkluoti kosmosą, keliuose dokumentuose buvo pasakyta taip:
Taip pat skaitykite Mėnulis tuščiaviduris ir dirbtinis?.
O Dedricksonas buvo įsitikinęs nežemiečių buvimu. Jis taip pat rašė:
Tačiau atrodo, kad NSO trukdo ir radioastronominius stebėjimus. Buvo pažeisti du stambiausi
SETI ir OZMA
radioteleskopai. 10-ojo dešimtm. viduryje ramiu oru Vakarų Virdžinijos valstijoje staiga nugriuvo
radioteleskopo antena. Nuolaužų tyrimas parodė, kad tai įvyko dėl staigaus įkaitimo, kas yra įmanoma tik
paveikus galingu lazeriu. Priežasties nustatyti nepavyko ir ji priskirta aliuminio konstrukcijų pasenimui. O štai
stoties direktorius padarė keistą pareiškimą, kad šiandien nelaimės priežastys dar paslaptingesnėmis nei radioteleskopo nugriuvimo momentu.
O 2001 m. kovą PAR geru oru galingu pulsuojančiu mėlynos šviesos spinduliu iš dangaus į nuolaužų
krūvą paverstas vienas didžiausių teleskopų, buvęs prie Johanesburgo. O visos komunikacijos 0,5 mylios
spinduliu buvo sudegintos. Teleskopas galėjo apklausyti žvaigždes 400 šviesmečių atstumu.
Nežemiškos civilizacijos domėjosi ir Marsu. 1976 m. Viking-2 nufotografavo 100 m skersmens objektą,
esantį 20 mylių atstumu nuo nusileidimo vietos. Tas objektas besileisdamas išrausė gilią vagą Marso
paviršiuje ir sudužo atsitrenkęs į uolą. Jo viduje buvo matomi kažkokie mechanizmai ir daugybė kabelių.
Matyt laivas pateko į Marsą kažkur tarp 1965 ir 1976 m., nes anksčiau darytose nuotraukose jo nebuvo.
1989 m. prieš suartėjimą su Fobosu netikėtai dingo ryšys su rusų Fobos-2 zondu, tačiau prieš tai jis
spėjo perduoti netoli esančių dviejų neatpažintų objektų vaizdus: vienas jų buvo verpstės formos (jo
nuotrauka pasirodė spaudoje), o kitas cilindro formos 20 km ilgio ir 1,5 km skersmens (nuotrauka
įslaptinta). Taip pat užfiksuoti įvairūs amerikiečių kosminių aparatų gedimai, kurių priežastys neaiškios. 1996
m. rusų Mars-96 nesugebėjo palikti Žemės orbitos ir nukrito į vandenyną, o 1998 m. japonų Nozomi
nepavyko įeiti į Marso orbitą. Atrodo, kad nežemiečiai trukdo tirti Saulės sistemos planetas.
1999 m. M. Maltbey vadovaujama mokslininkų grupė nutraukė bendradarbiavimą su NASA, o pats vadovas
padarė sensacingą pranešimą, kad, atseit, vienas NASA ryšių palydovų priėmė šifruotą pranešimą iš Marso,
kuriame buvo reikalaujama nutraukti bet kokius Marso tyrinėjimus: Ne jums suprasti mūsų pasaulį, nes jūs
tegalite tik sugadinti jį, o visi jūsų paleisti zondai, galintys mums pakenkti, bus sunaikinti, - sakoma jame.
NATO štabo 1967 m. dokumente minima, kad reikiamos informacijos surinkimui nežemiečiai taip pat naudojasi: Negi visa tai tiesa? Jei taip, tai nepaprastai svarbu! Tik tada kaip paaiškinti, kad paskutiniaisiais
metais vėl suaktyvėjo Marso ir Mėnulio tyrinėjimai ir buvo atrasta ir viešai paskelbta apie įdomius (tokius, kaip didelių
vandens kiekių) atradimus šiuose dangaus kūnuose. Negi svetimos civilizacijos palaimino šiuos tyrinėjimus? *) Džordžas Teselas (George Washington Van Tassel, 1910-1978) -
amerikiečių ufologas, kontaktuotojas, rašytojas. Jis įsigijo apleistą aerodromą ir 4-5 dešimtm. įvairioms aeronautikos
firmoms dirbo kaip mechanikas ir skridimų inspektorius. 1947 m. persikėlė gyventi į dykumą prie Didžiosios uolos
Kalifornijoje. Ten jis pradėjo kontaktuoti su nežemiečiais. 1953-78 m. rengė kasmetinius Didžiosios uolos erdvėlaivio
konventus, kurie piko laikais (1959) surinkdavo iki 10 tūkst. dalyvių. Jis įkūrė metafizinę tyrimų organizaciją
Visuotinės išminties ministerija bei Visuotinės išminties koledžą, kad atskleistų savo reguliariai iš nežemiečių gaunamus pranešimus. Papildomai skaitykite:
|