Global Lithuanian Net: san-taka station: |
Nuo amžių pradžių iki šių dienų
Įdomius liudijimus apie gilioje senovėje mus lankiusias civilizacijas ir jų santykius su
žemiečiais pateikia kažkur 5-8 a. sukurtas indų rankraštis "Gheranda samhita" (sanskritu).
2004 m. Georgijus Borejevas išleido knygą Iššifruotas jogos šaltinis", kurioje
pateikė to rankraščio turinį.
Skyriuje "Žemės žmonijos istorija" rašoma, kad visos eilės humanoidinių nežemiškų
civilizacijų protėve buvo daugybėje Lyros žvaigždyno planetų įsikūrusi civilizacija.
Skirtingais laiko periodais Lyros gyventojai apgyvendino 4 Saulės sistemos planetas ir
sukūrė pirmuosius žmones. Ypač aktyvi lyriečių dalis, bazavusi
Vegos planetose, apgyvendino
trijų Sirijų ir Plejadžių spiečiaus planetas. Vegos gyventojai davė pradžią
Tinklelio žvaigždyno
Dzeta žvaigždės Apekso planetos civilizacijai, kurios gyventojai po kurio laiko kolonizavo
planetas, esančias prie Oriono žvaigždyno
Betelgeizės žvaigždės. Vėliau, lyriečių prašymu, į
Žemę atvyko ketvirtosios Sirijaus-B planetos gyventojai ir pamažu susiliejo su lyriečiais.
O po kurio laiko Žemėje pasirodė labai išsivysčiusios
drakonų rasės civilizacijos iš Vežėjo
žvaigždyno laivai ir apgyvendino joje paprasčiausių rūšių driežus. Lyriečių palikuonys, tuo
metu buvę Žemėje, stojo į kovą su drakonais, tačiau šie spinduliniu ginklu sudegino žemiečių
miestus.
Tačiau vėliau į Žemę atvyko Vegos gyventojai, kurių ūgis buvo dukart didesnis už
drakonų, turėję tobulesnę techniką. Jie išstūmė drakonų laivus už Saulės sistemos ribų ir
įsikūrė Tibeto, Pietų Amerikos ir Antarktidos srityse. Tuo metu agresyvūs
Oriono gyventojai
užgrobė dvi dešimtis žvaigždžių sistemų ir norėjo pavergti Sirijaus ir mūsiškę Saulės
sistemas. Puldami Žemę orioniečiai irgi sudegino lyriečių kolonijas, kurių išlikę gyventojai
pasislėpė požeminiuose miestuose. Oriono gyventojai įsikūrė Indijos, Tibeto, Irano ir Irako
teritorijose, tačiau į kovą pakilus Sirijos ir Plejadžių civilizacijoms, buvo priversti palikti mūsų
planetą.
Rankraštyje pabrėžiama, kad lemiamą įtaką Žemei padarė ateiviai iš Lyros, Vegos,
Sirijaus, Plejadžių ir Dzetos.
Spaudoje pasirodė ir keletas kreipimųsi ar pranešimų žmonijai Aukščiausiojo proto,
koalicinio stebėtojų būrio, Pasaulinio proto žiedo, Šviesos hierarchijos ir kt. vardu, tačiau visi
jie buvo bendrų pasvarstymų ir pamokymų rinkiniai.
Vadinamasis koalicinio stebėtojų būrio Trečiasis kreipimasis į žmoniją, atseit gautas radijo
bangomis 1929 m. buvo atspausdintas eilėje spaudos leidinių ir knygų nenurodant jo šaltinio,
kuo buvo sukurta jo nežemiškos kilmės regimybė. Iš tikrųjų, jis buvo paimtas iš tuo metu
neišleisto V. Ščerbakovo romano "Asgardas dievų miestas" (galiausiai išleisto 1991 m.).
Autorius rašo, kad, atseit, kreipimosi tekstas jam atiteko 1980 m. iš lakūno Solomino, kuris,
savo ruoštu, rado jį 1943 m. vieno iš Kolymos trasoje (kuria tuo metu "Douglas" lėktuvai buvo
skraidinami iš Aliaskos) žuvusių lakūnų planšete.
To kreipimosi tekstą sudaro bendro pobūdžio pasvarstymai apie žmonių kalbos
netobulumą, žmogiškos logikos stygių, abejojama žmonijos protingumu ir jame nėra nieko,
kas būtų nežemiška. Todėl Ščerbakovas, matyt, išgalvojo ir patį kreipimąsi, ir savo romano
patrauklumo padidinimo būdą.
Gerokai solidžiau atrodo ketvirtasis Galaktikos Federacijos kreipimasis. Jame yra tam
tikros informacijos apie mus lankančių civilizacijų tarpusavio santykius. Nepavyko, deja,
nustatyti, iš kur atsirado tasai tekstas. Težinoma, kad permės ufologas jį gavo 1996 m. iš
Styvo Vingeito, gyvenančio prie San Francisko. Jama kalbama, kad Galaktikos federacija
jungia tūkstančius civilizacijų, tame tarpe ir su Žeme susijusias Sirijaus, Plejadžių, Lyros
žvaigždyno Vegos žvaigždės ir Volopaso Arktūro žvaigždės civilizacijas. Atseit, visos šios
Oriono,
Slibino
ir Tinklelio
(matyt, agresyvių dzetų) civilizacijos tarytum neįeina į
Galaktikos federaciją, tačiau irgi pretenduoja kontroliuoti Žemę: orioniečiai todėl, kad kadaise,
labai senai, jau kontroliavo ją, o dabar nori įjungti ją į savo imperiją; drakonai todėl, kad
kadaise perdavė kontrolę siriečiams ir reikalauja savo teisių patvirtinimo, tačiau neginčija
orioniečių teisės ir pasirengę jiems pasiūlyti karinę pagalbą. O orioniečiai tarytum dabar
kontroliuoja Slibino ir
Tinklelio civilizacijas ir jų pagalba bando sukurti savo imperiją.
Galaktikos federacija savo sudėtyje norėtų turėti žmonių civilizaciją ir turi jėgų, kad padėtų
nusimesti orioniečių ir
drakonidų jungą, kai to paprašys žemiečiai.
Remiantis kai kurių kontaktuotojų pasisakymais, į Galaktikos federaciją dar įeina
Kentauro ir Andromedos civilizacijos. Diko Milerio žodžiais, laivo iš Kentauro kapitonas, atseit,
jam papasakojo, kad Galaktikos federacija susideda iš 680 skirtingai išsivysčiusių civilizacijų.
Kitam kontaktuotojui, Fredui Belui,
Plejadžių atstovas pranešė, kad Vyresniųjų taryba, esanti
Galaktikos federacijos vyriausiu organu, atseit, yra Andromedos žvaigždyne.
Aišku, mes neturime pagrindo tikėti šiais šaltiniais, tačiau įdomu, kad "Gheranda samhita"
ir visi šie pareiškimai mini tuos pačius žvaigždynus.
Įdomų pareiškimą 1992 m. Trečiojoje tarptautinėje ufologų konferencijoje Diusendorfe padarė
buvęs JAV karinės žvalgybos pulkininkas Robertas O'Dinas, ištarnavęs 27 m. Jis pareiškė,
kad savo metu NATO štabe turėjo prieigą prie įslaptintos kosminės informacijos ir 1967 m.
susipažino su vienu dokumentu, kuriame buvo pateikta galimo nežemiškų civilizacijų poveikio
žmonijos atsiradimui ir vystymuisi analizė. Jame kalbama, kad Žemę tūkstančius metų lankė
kelių nežemiškų civilizacijų atstovai aktyviai dalyvavę žmonijos vystymosi eigoje. Taipogi
išsakyta prielaida, kad prieš daug tūkstančių metų tų civilizacijų atstovai sujungė pastangas ir
genetinio įsikišimo būdu sukūrė hibridinę žmonių rasę, turinčią geriausias tų rasių savybes. Ir
tam tiktais žmogaus evoliucijos momentais ateiviai, tikėtina, koregavo jos eigą. Pagal O'Diną,
1976 m. JAV karinei vadovybei ir vyriausybei jau buvo žinoma, kad mūsų planetą lanko bent
4 ateivių civilizacijos, nors nenurodoma kokios ir, tarytum, viena jų beveik identiška mūsiškei.
Įdomu, kad po šio NATO dokumento išsiuntinėjimo, netrukus buvo išleistos von Denikeno
knygos "Prisiminimai apie ateitį" (1968 m.) ir "Atgal, į žvaigždes" (1969 m.), kuriuose dėstoma
ta pati istorija, kad ateiviai sukūrė žmones (daugiau apie šią tema žr.
>>>>> ).
Verta paminėti ir italų kontaktuotoją Eudženio Sirakuzo, 1962-1978 m. turėjusio 37 fizinius
kontaktus su ateiviais iš Kentauro Alfos, Plejadžių ir kt. Savo knygoje Sudie, žmonija! (1959) jis apibendrino gautą informaciją. Plejadiečiai jam perdavė tokią informaciją: Paminėjimų apie lytinius ateivių santykius su Žemės moterimis, kaip žinoma, yra jau
Biblijoje. Pradžios knygos 6 skyriuje rašoma:
"Kai žemėje žmonės pradėjo daugėti ir jiems gimė dukterys,
Dievų sūnūs, žiūrėdami į jas matė, kokios jos gražios, ir ėmė iš jų sau žmonomis tas, kurios jiems patiko..."
O E. Sirakuzo tvirtina, kad tas procesas buvo ilgas ir tokie kontaktai vyko įvairiuose
žemynuose. Jo teigimu, atseit, kiekvienos žmonių rasės atsiradimas yra susijęs su tam tikrų
ateivių lytiniais santykiais su žemiečiais, kurių metu buvo perduodama ir genetinė informacija.
Taip baltosios rasės kūrėjais buvo ateiviai iš Kentauro Alfos. Pradžioje ji išplito Grenlandijos,
Islandijos ir Šiaurės Kanados teritorijose, kur senaisiais laikais buvo šilta. Tačiau po
visuotinės katastrofos, sukėlusius visuotinius klimato pokyčius, baltoji rasė persikėlė į Europą.
Tamsiai raudonos rasės kūrėjais tapo ateiviai iš Plejadžių ir pradžioje ši rasė išplito
pirminiame Mu žemyne, pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, o po katastrofos šios rasės
žmonės persikėlė į Centrinę ir Pietų Ameriką. Geltonosios rasės kūrėjais buvo ateiviai iš
Mažojo šuns Prociono žvaigždės. Ši rasė pradžioje paplito Indonezijos, Japonijos ir Rytinės
Kinijos teritorijose, o po katastrofos pasitraukė į Tibetą. It pagaliau, juodosios-bronzinės rasės
kūrėjais buvo Oriono ateiviai. Pradžioje ši rasė pasirodė Pietryčių Afrikoje, o po katastrofos
persikėlė į Centrinę Afriką ir Australiją.
Beje, varžytuvės tarp nežemiškų civilizacijų tebevyksta. Trys tokios nežemiečių laivų kautynės vyko Viduramžiais.
1437 m. Paryžiaus gyventojai stebėjo, kaip trys objektai, panašūs į sidabriškus debesis,
vijosi dar vieną į debesį panašų objektą, ėmė jį supti ir apšaudyti ugninėmis strėlėmis, o tas,
savo ruožtu, jiems atsakė "baltomis juostomis". Trims persekiojantiems NSO išleidus apie 300
"strėlių", taikinys virto liepsnojančiu rutuliu ir sprogo, o persekioję objektai dideliu greičiu dingo.
1561 m. virš Niurnbergo pasirodė daugybė "plytų" ir "kryžių" pavidalo skraidančių objektų
bei du milžiniški cilindrai, iš kurių išlėkdavo rutulių grupės. Vienu metu daugybė įvairiaspalvių
rutulių ir diskų surengė tikras kautynes, naikindami vienas kitą ir keldami siaubą visam miestui.
1665 m. Londono gyventojai stebėjo du skrendančius objektus, panašius į stačias
statines, prie kurių prisiartino keturi aukso spalvos trikampio formos objektai. Apie pusvalandį
visi šeši objektai kabojo nejudėdami, o tada "stainės" ėmė link "trikampių" siųsti baltus
rutulius, kuriuos trikampiai numušinėjo violetinės spalvos žaibais. Tada vienas trikampių
paleido žaibų seriją į vieną iš statinių ji plykstelėjo žalia liepsna. Antroji "statinė" baisiu
greičiu nulėkė šalin, o trys "trikampiai" ją nusivijo. O likęs vienas "trikampis" į liepsnojančią
"statinę" išleido žaibų seriją, kuri subyrėjo į daugybę žvaigždučių.
Jau mūsų laikais, 1996 m. Kenijoje virš valandos buvo stebimas trijų apverstų dubenėlių
formos apie 50 m skersmens NSO mūšis su keturiais juodais disko formos NSO, kurių
skersmuo nebuvo didesnis nei 30 m. Visi šie objektai lekiojo dangumi, vienas kitą
apšaudydami raudonais spinduliais; keturi buvo numušti ir, nukritę į žemę, akimirksniu sudegė.
1999 m. Tanzanijoje tūkstančiai Kigamo miesto gyventojų 40 min. stebėjo, kaip trys
milžiniški juodi trikampiai NSO aršiai medžiojo penkias gerokai manevringesnes ir mažesnes
"lėkštutes". "Trikampiai" apšaudydavo "lėkštutes" mėlynais spinduliais, o tos atsakydavo
raudonais impulsais. Numušti objektai plykstelėdavo kaip fakelai ir krito į džiungles. Galiausiai
trys išlikę "lėkštutės" nuvijo "trikampius" į šiaurę.
Tais pačiais 1999 m. šeši apvalūs NSO pasirodė virš Zaostrovkos uosto prie Permės, o jų
skrydžio kryptimi esantis auksinės spalvos "cigaras" ėmė į juos siųsti ryškius šviesos
spindulius, kurie numušdavo NSO iš jų trajektorijos. Tada šešetas išsidėstė nupjautos
piramidės forma ir į "Cigaro" pusę vienu metu pasiuntė galingą šviesos spindulį, nuo kurio
"cigaras" nukrito į karinio poligono teritoriją. O 2001 m. Šiaurės Urale karinio aerodromo netoli
Serovo miesto radarai užfiksavo dvi dideles NSO grupes: viena pasirodė iš šiaurės rytų, o kita
iš vakarų. Karininkų ir žurnalistų akyse šios grupės susidūrė virš Serovo ir dešimtys NSO 12
min. lakstė dangumi vieni kitus apšaudydami spindulių blyksniais. Vienas objektų užsidegė ir
nukrito į kalnus. Tada viena grupė atsitraukė ir nuskrido į pietus, o kita ėmė ją persekioti.
Tačiau kol kas nežinome, kas prieš ką kovoja.
Papildomai skaitykite:
|