Vieno reiškinio paaiškinimas. UFO Page. Lithuanian

NSO privertė nusileisti lėktuvą...

1978 m. lapkričio 11 d. keleivinis „Super-Caravelle“ lėktuvas dėl „raudonų šviesų danguje“. buvo privestas nusileisti Maniseso aerouoste, esančiame prie Ispanijos Valensijos miesto. Jau kelis dešimtmečius šį įvykį gaubia paslaptys.

Apie tą nutikimą sužinota tik po 2 d. – paskelbus paskutiniuose laikraščio ABC puslapiuose. Tada mažai kas tuo patikėjo... Tačiau „Trabajos Aéreos y Valores“ kompanijos 109 keleivius talpinantis lėktuvas buvo priverstas nukrypti nuo kurso. Tai privertusias raudonas šviesas regėjo dešimtys lėktuvo keleivių. Straipsnis

Maža to, iš Albasetės jų „perėmimui“ išskrido „Mirage“ naikintuvas. Jis susidūrė su tomis ugnimis, tačiau jam jų „sustabdyti“ nepavyko, nors jas „perimti“ bandė kelis kartus. Šviesos atsargiai laikėsi atokiai nuo naikintuvo, nors tasai gali išvystyti 2300 km/val. greitį.

ABC korespondentui paklausus „Karavelės“ vado F. de Tejada, tasai pabrėžė, kad tai buvo „nepaprastai greitas aparatas su neįtikėtinu manevringumu“. Toji „Maniseso byla“ pasiekė net Kongreso deputatus. Galiausiai žurnalistas David Cuevas spėjo, kad neatmestina, kad tai buvo kažkokie amerikiečių bandymai.

Tačiau lėktuvo vadas privalėjo išvysti kažką neįprasta, kad įsakė pradėti avarinį nusileidimą. Juk F. de Tejada tarnavo karo lakūnu Afrikoje ir jam ne kartą teko leistis su skylėtu lėktuvu, tad „jį ne taip paprasta išgąsdinti“. Jis su antruoju pilotu R. Zuazu skrido iš Palma-de-Majorka į Tenerifę. Įprastas TAE 297 reisas, nieko išskirtinio. Keleiviai – 109-i turistai iš Zalcburgo (Austrijos); kreiserinis greitis – 800 km/val. 23:03, skerndant iš Ibicijos, jis gavo skambutį iš Barselonos skrydžių valdymo centro, kad 121,5 Mhz dažniu gautas nelaimės signalas jūroje. Tai nebuvo pirmas kartas, jį fiksavo ir anksčiau. Tą signalą priėmė ir Madride, ir „Iberia“ kompanijos lėktuvas, atliekantis IB-231 reisą.

Viskas prasidėjo po 5 min. 23:08 pagal planą imta kilti iš 23 į 33 tūkst. pėdų aukštį. Kildami jie išvydo dvi nepaprastai ryškias šviesas, kad per ryškumą nesimatė jas skleidžiančio aparato. Jos skriejo neįtikėtinu greičiu. Pagal kursą jie turėjo susidurti su jomis, bet jos staiga sustojo nedideliu atstumu nuo „Karavelės“. Visą kabiną nušvietė rausva šviesa. F. de Tejada bandė pasukti į šalį nuo jų, bet jam nepavyko. Tasai „katės-pelės“ žaidimas truko kelias minutes. F. de Tejada apie padėtį pranešė Barselonai, tačiau ten radare nieko nematydami, žinią perdavė priešlėktuvinės gynybos vadovybei.

NSO ėmė artėti kita susidūrimo trajektorija ir vadas pasuko į dešinę ir nusileido į 15 tūkst. pėdų aukštį – ir paprašė leidimo „Maniseso“ aerouoste („dėl neatpažinto lėktuvo persekiojimo su pavojumi susidurti“). Tuo metu iš Los Ljanos karinės bazės išskrido „Mirage“ F1, kuris aptiko vieną šviesų 20 rūkst. pėdų aukštyje. Vadas F. Kamara kelias sekundes stebėjo, kaip objektas keičia spalvas: raudona, geltona, mėlyna... Anot jo teigimu, NSO kažkokiu būdu užslopino ir jo ryšį. Objektą persekiojo apie valandą.

ABC žurnalistas Juan José Benitez‘as apie atliktą tyrimą parašė 4 psl. straipsnį. Socialistinė partija, kuriai vadovavo E. Mugica, pareikalavo išaiškinimo. Tačiau vienintelis gautas atsakymas sukėlė dar daugiau klausimų. Kitais metais E. Munika iškėlė klausimą Kongreso deputatams.

Ar mes zoologijos sode?

Vis dar populiari nuomonė, kad nežemiečiai jau senai aptiko mus ir mes gyvename griežtai jų prižiūrimi – savotiškame „kosminiame zoologijos sode“. Neseniai ši tema buvo aptarinėjama net „Wired“ žurnale, labai mėgiamame „fizikų“ (apibendrinta prasme). Štai anot Nilo Degraso Taisono³⁾, mes esam „narve“, iš kurio negalime ištrūkti, o kad „žvėreliai“ nemirtų iš nuobodulio, tai juos dar ir palinksmina. Mes nerūpestingai gyvename nenutuokdami apie tikrąsias sąlygas. Skaidrus narvas, supantis mūsų planetą, mums, kuriantiems „scholastinę teoriją apie žvaigždes“, atrodo esąs tikruoju langu į pasaulį.

Ir net jei taip nėra šiuo metu, tai kada nors tai neišvengiamai nutiks dėl mūsų didėjančio aktyvumo kosmose. Mus, tarsi laukinius žvėris iš miško, įkiš į zoologijos sodą. Ir I. Maskas kažkaip kartą pareiškė, kad tėra „vienas šansas iš milijardo“, kad nesame kokio nors kompiuterinio žaidimo, kurį žaidžia velniai žino kas, personažai. „Virtuali realybė būtinai taps mūsų ateitimi“.

METI (Messaging To Extraterrestial Intelligence) 2019 m. kovo 18 d. surengė seminarą Paryžiuje, Mokslo ir Industrijos muziejuje La Villette parke. Seminaras skirtas Fermi paradokso aptarimui dėmesį sutelkiant Zoologijos sodo hipotezei (ar pastebėtume, jei zebras zoologijos sode mums pabelstų kanopą seką iš pirminį skaičių). Tokius seminarus METI reguliariai rengia nuo pat 2016 m.

¹⁾ Grigorijus Barenblatas (1927-2018) - tarybinis matematikas; dirbo Rusijos MA P. Širšovo vardo Okeanologijos inst-te (nuo 1975 m.), buvo Kalifornijos un-to Berklyje prof. (1997-2012). Pagrindinės darbų sritys: hidrodinamika, deformuojamo kieto kūno mechanika, taikomoji matematika.

²⁾ Andrejus Moninas (1921-2007) – rusų fizikas, matematikas, okeonografas, prisidėjęs prie turbulencijos statistinės teorijos ir atmosferos fizikos vystymo. Buvo P. Širšovo vardo Okeanologijos instituto direktoriumi (1965-1987). Pagrindinė tyrimų sritis – geofizinė hidrodinamika; įkūrė šios srities mokyklą. Organizavo eksperimentinius vandenynų tyrinėjimus; atliko skaitmeninius Žemės ir Veneros atmosferų modeliavimus. Jo vardas suteiktas Monino-Obuchovo panašumo teorijai.

³⁾ Neilas Degrasas Taisonas (Neil deGrasse Tyson, g. 1958 m.) - JAV astrofizikas, rašytojas, TV laidų vedėjas, mokslo populiarintojas, Haideno planetariumo vadovas (nuo 1996 m.). Nuo 1994 m. rašo mokslo popularinimo knygas. 1995-2005 m. vedė rubriką „Visata“ „Natural History“ žurnale, bendradarbiavo su „Star Date“ žurnalu. Kritikuoja stygų teoriją, laikydamas, kad ji pernelyg remiasi matematiniais metodais. Pasisakė prieš Plutono laikymą planeta. Yra vynų žinovas ir turi puikią vynų kolekciją.
Taip pat skaitykite >>>>>

⁴⁾ Alanas Ficsimonsas (Alan Fitzsimmons, 1935-2005) – anglų žurnalistas, dirbęs „The Rochdale Observer“ (nuo 1945 m. kaip pagalbininkas). Nuo 1948 m. 4 m. tarnavo Karališkose oro pajėgose, o tada grįžo į „Observer“ (Mančesterio priemiesčio laikraštį) reporteriu ir vėliau tapo korespondentu, o paskui ir redaktoriaus pavaduotoju.