Įvairiose šalyse užregistruota dešimtys tūkstančių keistų raguočių bei laukinių gyvūnų mirčių, kai
trūkdavo kai kurių jų vidaus organų. Kasmet aptinkama apie 2000 tokių atvejų daugiausia karvių, arklių,
buivolų, bizonų, avių ir ožkų, nors būna ir kačių bei šunų (t.y., išimtinai žinduolių). Nenustatyta, kaip žuvo tie
gyvūnai, tačiau vienodu būdu pašalinti (matyt, paimti) tokie organai, kaip širdis, skrandis, inkstai, tešmenys,
lyties ir vidaus sekrecijos organai, o kartais ir smegenys, akys, liežuvis, ausys ir lūpos. Iš veršingų karvių pašalinti dar negimę veršiukai.
Visais atvejais negyvi gyvūnai nepaaiškinamu būdu neturėjo kraujo, mat veterinarų teigimu, viso kraujo
išsiurbimui prireiktų 2 val. ir dar naudojant fiziologinį tirpalą, nes kitaip venos sulimpa.
Gyvūnų kraujas paimtas be jokių kraujotakos sistemos pažeidimų.. Tai gali būti pasiekiama tik adrenalino
liaukoms, esančių prie inkstų, išskyrus didelį hormono kiekį. Tad jiems kažkas turėjo sukelti nepaprastai didelį
siaubą. Kartais išsiurbtas ir nugaros, galvos ir vidinių sekrecijų skystis. Visi gyvūnai turėjo labai gilias, tačiau nelabai plačias apvalias ar
ovalines žaizdas, iš kurių visi audiniai tarytum išgriebti kažkokiu cilindriniu instrumentu. Visai neaišku, kaip
vidaus organai ištraukti per tokias nedideles angas. Dar keistesnis atvejis, kai 1100 kg svėrusio jaučio
lavonas, rasto po mėnesio, tapo kelis kartus mažesnis, kaulai pajuodo ir tapo porėti, tarsi kempinė, bei tokie
trapūs, kad trupėjo pabandžius perkelti lavoną.
Daugybė JAV atliktų tyrimų parodė, kad organų išėmimai padaryti turint gilias anatomines žinias,
naudojant nežinomus instrumentus ir labai kruopščiai. Ypač stebina, kad tai atlikta naktimis ir aplink įpjovas
nesimato kraujo pėdsakų. Mikroskopiniai tyrimai verčia manyti, kad audiniai patyrė nežinomą pjaunantį šiluminį poveikį
(tarytum lazerio) esant aukštesnei nei 150o temperatūrai. Be to neįprasta, kad šiltu metų laiku sužaloti
gyvūnų lavonai neiro ir aplink juos nebuvo nei musių, nei kitų vabzdžių tarytum jie būtų kažkuo apšvitinti. Lazeriniai chirurgijai
reikia didelės energijos šaltinio. Bet žaizdų tyrimas neliudija naudojant žemiškuosius lazerius, nes atrodo, kad pjūviai daryti tarp ląstelių.
Panašūs atvejai pastebėti ir su jūros žinduoliais. 1991 m. Orkų salose per trumpą laiką buvo rasta 30
ruonių be galvų ir be kraujo. 1998 m. Prancūzijos pliažuose rasti 22 delfinai su vienodomis žaizdomis, juosiančiomis kaklus.
Iš pat pradžių buvo aišku, kad tai ne plėšrūnų darbas. Be to, pasirodė, kad tiek plėšrūnai, tiek paukščiai
visiškai abejingi tiems lavonams. Greta jų nėra likę nei žmonių, nei transporto priemonių pėdsakų.
Eksperimentai parodė, kad nakties metu patyrę chirurgai nepajėgūs atlikti panašių operacijų. Galvijų
savininkai, miegoję arti kritimo vietų, nieko negirdėjo. Ir tada atkreipė dėmesį į daugelį fermerių pranešimų,
kad tokių kritimų išvakarėse arba iškart po jų virš ganyklų buvo pastebėti NSO, kartais į žemę švietę žaliais spinduliais.
1972 m. Brazilijoje dviejų mėnesių laikotarpiu rasdavo naktį kritusius avinus su keistomis angomis kairėje
galvos pusėje arba širdies srityje. Surengę pasalą, pamatė, kad ganykloje nusileido NSO. Pabandžius prie jo
prisiartinti, jis užgesino šviesas ir pranyko. Patvirtinimu, kad tos operacijos atliekamos NSO ekipažų, rodo jų
laivų nusileidimo žymės. 1974 m. Minesotos valstijoje išoperuotos karvės lavonas rastas idealiame
aptirpusios žemės rate snieguotame lauke. 1975 m. Teksaso valstijoje idealiuose išdegintų jaunų kviečių
ratuose rasti sužaloti karvės ir jautuko lavonai. 1983 m. netoli JAV Džonsboro miesto rasti 2 karvių, arklio ir
3 šunų su išimtais organais lavonai, o greta buvo 4 lygūs išdegintos žolės ratai.
Kartais buvo pranešimų apie gyvūnų įtraukimus į pakibusius NSO. Pvz., 1999 m. du šerifo padėjėjai
Kolorado valstijoje matė, kaip karvė sklendė oru šviesos spindulyje. Tais pat metais Baltarusijoje
vairuotojas, važiuojantis į Minską, matė palei kelią bėgantį jauną briedį, virš kurio trūkčiodamas skriejo NSO,
panašus į suploto geležinkelio cisterną. Objektui nusileidus žemiau, užgeso mašinos variklis, o briedis
mėšlungiškai ėmė šokčioti vietoje. Tada jį uždengė garų uždanga, kuri, kartu su briedžiu, pakilo į NSO, kuris
iškart nuskrido. Yra ir pastebėta, kad ateiviai neša gyvūnų lavonus (1980 m. ir 1971 m. Teksase; 1983 m. Misūrio valstijoje ir kt.).
Ir kartais susidaro įspūdis, kad gyvūnai yra išmesti iš didelio aukščio. 9-me dešimtm. Kolorado valstijoje
rastas didelis jautis, gulintis ant nugaros, kurio ragai įsmigę į gruntą 15 cm. Jam buvo išpjautos akys,
liežuvis, lyties organai ir tiesioji žarna. Jokių pėdsakų greta nepastebėta.
Tad labai tikėtina, kad gyvulius žudo būtent ateiviai. Štai 1993 m. Meksikoje Los-Andose jų laivas dienos
metu nusileido tiesiai karvių bandos viduryje ir išlipę ateiviai pradėjo jas mėsinėti. Vienas piemenų nuvažiavo
į ganyklą žiūrėti, kas ten vyksta. Laivui pakilus, jo nusileidimo vietoje rasta dešimtys mirštančių karvių,
kurioms buvo išpjauta tešmenys ir vidaus sekrecijos organai. Mirė ir motociklu atvažiavęs piemuo, kuriam
buvo išpjautos genitalijos, kasa ir tulžis.
Neaišku, kokie ateivių tikslai, tačiau galima spėti, kad taip jie siekia geriau pažinti žemės gyvūnijos,
taipogi ir žmogaus analogiškus organus (apie tai žr. >>>>>), anatomiją. Juk ir žmonės pradžioje
tyrimus (pvz., vaistų) atlieka su gyvūnais, o tik vėliau panaudoja žmonėmis.
Apie ateivių bazes
Pranešimai apie galimas ateivių bazes žemėje yra skurdūs ir prieštaringi. Juos išnagrinėjo ir savo
knygose Ateivių bazė bei Įsiveržimo grėsmė aprašė anglas Tomotis Gudas*), sakantis, kad daugelį duomenų
gavo iš JAV žvalgybos veterano, sąlyginai vadinamo Džonu, bei vieno vyresniojo Oro pajėgų karininko,
kuris teigė, kad ateiviai požemines bazes Žemėje pradėjo rengti tik po Antrojo pasaulinio karo.
Pats Gudas tyrė visus duomenis apie ateivių bazę Puerto-Rike. 9-10 dešimtm. virš pietvakarinės salos
dalies, kurioje yra Laguna Kartachena ežeras bei Siera Barmėja kalnagūbris, ne kartą stebėti didelių disko
formos NSO skrydžiai bei pakibimai. Netoli pakrantės žvejų akyse diskai išlėkdavo iš vandens ir leidosi į jį.
Čia vietiniai kartais sutikdavo iki 120 cm ūgio ateivius pilka oda, didele galva ir ilgomis rankomis su 4
pirštais. Teigiama, kad 1980-ais ateiviai į savo požeminę bazę pristatė policijos karininką Moralesą, o 1988-ais
Karlosą Merkado. Šio žodžiais, bazėje daugybė ateivių surinkinėjo kažkokius įrenginius. Ten buvo ir
keletas disko bei trikampės formos skraidymo aparatų. Laivo, į kurį buvo pristatytas Merkado, vadas
pasakė: ... mes čia senai ir norim, kad žinotumėte, kad nekeliame grėsmės... Tačiau 1967-ais metais Puerto-Rike paslaptingai dingo studentas,
1976 m. du Oro pajėgų karininkai ir keli kareiviai. O 1997 m. buvo dingęs daktaras D. Viljemsas iš Ohajo valstijos.
Netiesioginiais bazės buvimo įrodymais yra atvejai, kai prie NSO prisiartinę naikintuvai būdavo tų
įsiurbiami arba ištirpdavo ore (pvz., 1988 m. JAV naikintuvas virš San-Žermeno miesto įtrauktas trikampio
NSO). O tų pat metų gruodį šimtai Kabo Rojo gyventojų matė, kaip išnyko du prie didelio trukampio NSO
prisiartinę 2 JAV naikintuvai. Taigi, atrodo, kad bazė yra saugoma.
Apie bazes kitose Žemės vietose daugiausia perteikta pagal kontaktuotojų žodžius. Štai E. Kastiljo sakė,
kad Ramiojo vandenyno Marianos įduboje 5000 m gylyje yra kupolo formos bazė, į kurią vamzdžiais iš
povandeninių ugnikalnių perduodama šiluma. 1959 m. batiskafu Triestas besileidęs Žakas Pikaras ten matė
disko formos objektą su švytinčiais taškais. 1997 m. amerikiečiai bandė į Marianos įdubą nuleisti platformą
be ekipažo, su galingais prožektoriais ir TV sistemomis. Po kelių valandų monitoriuose pasirodė neatpažintų
12-16 m ilgio objektų siluetai, pasigirdo metalo žvangesys ir duslūs smūgiai. Platformos nuleisti nepavyko, o
jai iškilus, paaiškėjo, kad jos galingos konstrukcijos sulamdytos, o kabeliai perrėžti.
Brazilų meteorologas, dalyvavęs 12-oje ekspedicijų Antarktidoje, ten matė NSO, o vienas kontaktuotojų
sakė, kad vienoje įlankoje yra ateivių bazė. Japonai Krakienės Mod stotyje stebėjo 19-os NSO skrydį.
Pranešinėjama apie galimas bazes ir kituose Žemės regionuose.
*) Timutis Gudas (Timothy Good) britų smuikininkas (nuo 1963 m.) ir ufologas. UFO susidomėjo
1955 m., o savus tyrinėjimus pradėjo 1961 m., apklausamas daugybę liudininkų ir konsultuodamasis su
astronautais, kariškiais ir mokslininkais. Pirmoji knyga Didžiausio slaptumo: pasaulinis NSO slėpimas pasirodė
1987 m. Skaitė pranešimus keliose konferencijose, daugelyje universitetų ir kitų organizacijų, pasisakė per TV.
Knygos: Ateivių bazė (1998), Slapčiausiai: NSO grėsmė pasauliui (1996) ir kt., paskutinė knyga ŽEMĖ: ateivių laivas (2013).
Papildomai skaitykite:
Karvių išdarkymai
Čilės čupakabros
Ateiviai Indijoje
Pagrobimo anatomija
NSO prigimtis moksliškai
Farmacininkų gniaužtuose?
Šiuolaikinis mumifikavimas
DNR kvantinis kompiuteris?
Žmonių rasės tyrinėjimas
65-i kalbų apie NSO metai
Ateivių rasės: driežažmogiai
NSO apsėdimas Puerto Rike
Milijardai nežemiečių paieškoms
Panspermia: užkratas iš kosmoso
Skraido ir nepavejami tarsi miražai
Paleovizitai: Ar bus rasti tiesioginiai pėdsakai?
NSO: Branduolinių ir kosminių programų kontrolė
M. Agrestas. Senovės kosmonautai
8 alternatyvūs energijos šaltiniai
Į susitikimą su nežemiečiais
Paranoja skverbiasi giliai
NSO grėsmė: JAV pozicija
Ženklų paslaptys laukuose
Žemės kolonizacijos dalyviai
Juodoji Nigerijos magija
Laiko tėkmės pakeitimai
Keistos DOGU skulptūros
Paslaptingi dingimai
Fermi paradoksas
Tinklelio žvaigždynas
Gyvybės paieškos
Ar tai hibridas?
NSO hipotezės
