1900-ais šv. Valentino dieną (vasario 14-ą, trečiadienį) grupė Melburno (Australija) Appleyardo mokyklos mergaičių su mokytojomis iškylavo prie netoliese esančios Kabančiosios uolos, 6 mln. amžiaus neįprasto uolų darinio virš lygumos iškylančio į 150 m. aukštį. Jis baigiasi tarp monolitinių darinių vos besilaikančių uolų gabalų krūva. Netoli nuo ten ir buvo įrengta poilsio vieta.

Grupėje buvo mokytojos Diana de Poitiers ir škotė Greta Makrau, vežėjas Bendžaminas Hasis ir 19-a vyresnių nei 10 m. mergaičių. Jie atvyko apie vidurdienį ir iškart ėmė užkandžiauti. Pakeliui jie sutiko kitą grupelę – pulkininką Fitshubertą su žmona ir sūnėnu Maiklu iš Anglijos bei arklininku Albertu Krendelu.

Apie 15 val, septyniolikmetės Irma, Marion ir Miranda pasiprašė de Pointiers leisti apžiūrėti uolos riedulius. Joms, garsėjančioms kaip protingoms bei sąmoningoms, bei keturiolikmetei Editai buvo leista eiti, įspėjus nelipti per aukštai ir saugotis gyvačių.

Kai šios nuėjo, likusieji nustebo pastebėję, kad du laikrodžiai (Hasio ir Makrau) sustojo vidurdienį, jų atvykimo metu. Vėliau jie pradėjo eiti. Po pusvalandžio nueinančiųjų nebuvo matyti. Akimirksnį jas matė ir Maiklas su Albertu, sėdėję prie upelio tarp akmenų.

Apie 16:30 de Pointier ir vežėjas suskubo kviesti auklėtines. Jie pastebėjo, kad nėra ir antrosios mokytojos Gretos Makrau. Jie pamanė, kad ji nusekė mokines. Pulkininkas Fitshubertas tuo metu jau buvo išvykęs namo. Benas hasis, de Pointier ir likusios mokinės puolė ieškoti dingusiųjų. Sumintais žolės pėdsakais jie nuėjo iki pietinės Kabančiosios uolos dalies, bet uolėtame grunte pėdsakai išnyko. Nusiminę jie ieškojo toliau.

Maždaug po valandos išvydo iš pietinės uolos krūmų išsvirduliuojančią keturiolikmetę Editą, kuri isteriškai klykė ir nesugebėjo paaiškinti, kas įvyko. Kitų nebuvo nė pėdsako.

Sutemus jie grįžo į koledžą. Kitą dieną išsiruošė didelė paieškos grupė, kurioje buvo daug savanorių. Pirmoji diena buvo be rezultatų.

Tuo metu gydytojas nustatė daugelį sumušimų ir lengvą smegenų sutrenkimą. Kai vėliau ją apklausė, mergaitė prisiminė, kad grįždama matė ponią Makrou pusiau išsirengusią ir išsigandusią bėgančią ant uolos.

Kai tolesnės paieškos buvo bevaisės, policija išsikvietė aborigeną pėdsekį su šuniu. Šuo atrado Makrou pėdsakus vedančius uola aukštyn, tačiau pusiaukelyje urgzdamas ir pašiaušęs kailį sustojo. Neradusi jokių pėdsakų policija paiešką nutraukė.

Tačiau paieškos tęsėsi – artimiausią sekmadienį pulkininko Fitshuberto sūnėnas ir arklininkas Albertas Krenkelas savarankiškai leidosi į paieškas. Visų nuostabai buvo rasta septyniolikmetė Irma, be sąmonės, bet gyva. Jos kūnas buvo sumuštas ir visas supjaustytas mažais pjūviais, nagai nulaužyti. Daugiau sužalojimų nebuvo, kojos nesužalotos. Po tyrimo konstatuota, kad lytiškai ja nebuvo pasinaudota. Atsigavusi mergaitė nieko neprisiminė. Net ir vėliau ji negalėjo pasakyti, kas tądien nutiko. Jos klasės draugių niekada nerado. Po kelių mėnesių koledžo direktorė, labiausiai kaltinama dėl nelaimės, nuvyko prie Kabančiosios uolos. Jos kūną rado po iškyšuliu tarp uolų nuolaužų.

Keturiolikmetė Edita, sutikusi Makrau, pastebėjo ir keistą rausvą debesį.

Populiariausia versija, kad Kabančioje uoloje įsikūrusi aborigenų dvasia, sauganti nuo nepageidaujamų svečių. Ji yra šventa Wurrenjerrie genties aborigenų vieta.

Skaitykite Motinos išnykimas 1889-ais ir kiti... 

Rašytojos kūrinys

Tai istorija iš Joan Lindsay^*) „Piknikas prie Kabančiosios uolos“ (1967 m.). Pagal knygą 1975-ais pastatytas labai populiarus Peter Weir filmas. Joan viską išsigalvojo ar rėmėsi faktais?

Keletas dalykų ar sutapimų, į kuriuos reiktų atkreipti dėmesį:

Europiečiai naujakuriai be abejonės dingdavo to meto Australijos krūmynuose. Ir nors nėra užregistruota apie mokytojos ir trijų mokinių dingimą, krūmynai buvo laikomi svetima ir bauginančia vieta, ypač tarp vaikščiojusių po Europos parkus.

Kabančioji uola buvo ilgalaikė Melburno aukštuomenės poilsio vieta. Ji puikiausiai tiko parodyti britų aukštuomenės kultūros susidūrimą su jusline krūmynų aplinka.

Jaunystėje Joan Lindsay, Aukščiausiojo tesmo teisėjo dukra, vasarą lankėsi Macedon'o apylinkėse. Be to jos šeima draugavo su čia gyvenusiu menininku Frederick McCubbin'u. Tad ji pati galėjo iškylauti prie Kabančiosios uolos, o vėliau ir įsikūrė netoliese, Bacchus Marsh'e.

Jos vyras Daryl Lindsay 15 m. buvo Viktorijos nacionalinės galerijos direktoriumi ir jo kolekcijoje buvo to laikmečio impresionisto E. Phillips Fox paveikslas „Iškyla prie Kabančiosios uolos“.

1919-ais, jai baigus privačią mergaičių mokyklą, ši persikėlė iš Melburno prie Macedon'o kalno. Tai pagrindas mokyklai netoli Uolos.

Joan ir Daryl'as susituokė per Valentino dieną (1922-ais). Namuose jie neturėjo laikrodžių, nes Joana niekino matematinį tikslumą ir manė, kad jis panaikina patirties galimybes (jos autobiografija pateikta knygoje „Gyvenimas be laikrodžių“).

^*) Joana Lindsay (Joan a Beckett Lindsay, 1896-1984) – australų rašytoja, dramaturgė, eseistė, vizualių menų menininkė. Išsimokiusi kaip dailininkė, 1936 m. prisidengusi slapyvardžiu išleido satyrinį „Per tamsiausią Pondelayo salą“, kur šaiposi iš anglų turistų. Antroji pusiau autobiografinė knyga pasirodė tik po 30 m. („Gyvenimas be laikrodžių“, 1962). Tačiau ją labiausiai išgarsino „Piknikas prie Kabančiosios uolos“ (1967). Paskutinis išleistas kūrinys buvo vaikams skirta „Sydas: šešių pensų moneta“ (1982) apie antropomorfinės monetos nuotykius. Po vyro mirties 1976 m. įsiliejo į Melburno vietinę meno bendruomenę, surengė kelias parodas. Dabar jos namai veikia kaip jos ir vyro meno darbų muziejus.

Aplinka

Netoli Macedon kalno, apie 75 km į šiaurės vakarus nuo Melburno esanti vulkaninės kilmės Kabančioji uola įkvėpė Dame Joan Lindsay „Pikniką prie Kabančiosios uolos“ (1967 m., pagal knygą 1975-ais pastatytas labai populiarus Peter Weir filmas) ir buvo garsiojo plėšiko „Išprotėjusio šuns“ Daniel Morgan'o slėptuvė.

Morgano plėšiko „karjera" prasidėjo 1862-ais 32 m. amžiaus, nors iki tol buvo žinomas kaip smulkus vagišius. Pravardę užsitarnavo už savo žiaurumą. Jis nušaudavo miegančias aukas prieš jas apiplėšiant. Užmuštas 1865 plešiant Peechelba stotį.

Lava besiveržusi per įtrūkimus suformavo plyšius ir praėjimus, vedančius giliai į olą. Tokia unikali formacija vadinama mamelonu ir surandama tik dviejose vietose – Skandinavijoje ir Etiopijoje. Rezervatas nuo 1886-ųjų. Nuo 1878-ųjų sausio 1 d. čia rengiamos žirgų lenktynės.

Woodend'as yra 69 km į šiaurės vakarus Calder autostrada. Jis yra ten, kur baigiasi Juodasis miškas. 1850-1860 čia buvo vieta, kur, į šiaurę susiruošę aukso ieškotojai, galėjo jaustis saugūs nuo plėšikų. Iki europiečių pasirodymo čia gyveno Woiwurung genties aborigenai. 10 mylių į šiaurės rytus posūkis į Coach kelią ir tada iškart į dešinę Pietinės uolos keliu. Netrukus į kairę bus įėjimas į Kabančios uolos rezervatą.

Macedon'o kalnų grandinė yra vaizdinga Viktoria vietovė. Ji yra dalis Didžiosios Atskiriančiosios grandinės. Ją 1824 m. kirto Hume ir Hovell. Macedon'o kalnas yra 1014 m aukščio užgesęs ugnikalnis. Į jį pirmąkart 1936 m. įkopė tyrinėtojas majoras Thomas Mitchell. Iš viršūnės pamatęs Pilypo forto paplūdimį, kalną pavadino Pilyppo Makedoniečio garbei. 1935-ais William Cameron savo sūnaus, žuvusio 1 pas. Karo metais, ir visų Australijos kareivių atminimui viršūnėje pastatė bronzinio kardo monumentą.

Pirmieji europiečiai buvo miško kirtėjai ruošę medieną Melburno namams bei aukso kasykloms. Kai mediena išseko, pradėta įdirbti derlingas vulkanines dirvas. Ankstyvieji Pilypo forto gyventojai neliko abejingi šios vietovės grožiui ir pradėjo čia kurti vasaros rezidencijas. Išliko jų įspūdingi namai. Daugelis angliško stiliaus sodų yra prieinami lankymui.

Parengė Cpt.Astera's Advisor

Taip pat skaitykite: 
Vašingtono kurmis
Mistinė Ayers Rock
Ką slepia Primorsko piramidės?
Didžiausias pasaulyje piešinys
Bokoro rūmai, Kambodža
Catherine Crowe - rašytoja mistikė
Ozas - egiptietiška mįslė Australijoje
Tie prakeikti nematomi dalykai
Tektitai ir kitos akmenų anomalijos 
Sliūkintojas pas karalienę Viktoriją
Paslaptingieji javų ratai 
Keistos DOGU skulptūros
Astronomas stebi skaidančius "langus" 
Neįminta Kalifornijos mįslė 

Papildomos pastabos

Vieta ir laikas: Netoli Woodend miestelio, 1900 m. Valentino dieną (bet 1900-ųjų Valentino diena buvo ne šeštadienį).

Įvykių seka

1. 19-a mergaičių, 2 mokytojos ir vienas vežėjas atvyko į pikniką prie Kabančiosios uolos. Kita grupelė buvo iš dviejų paauglių, vieno pagyvenusio vyriškio ir vienos moters.
2. Vežėjas informavo policiją. Jaunuoliai sakėsi matę merginas, einančias per upokšnį, bet nematė mokytojos.
3. Ketvirtą dieną Edita prisiminė mačiusi mokytoją.
4. 6-ą dieną Mike ir Albert išėjo į paiešką, Albert sugrįžo vienas. Kitą dieną ant uolos buvo rastas susižeidęs Mike, kuris be sąmonės išbuvo 6 d.
5. Policija ir gydytojas "užvesti" žinutės Mike sąsiuvinyje sufrįžo prie uolos ir rado Irmą be sąmonės. Jos drabužiai buvo suplėšyti ir supurvinti, ji buvo be korseto ir batelių, bet pėdos buvo švarios ir be sužeidimų. Pasak gydytojų, ji seksualiai "neliesta". Deja, ji visiškai neteko atminties ir negalėjo niekuo padėti. Ji buvo įsimylėjusi Mike, bet šį domino tik Miranda.
6. Mike nuvyko į Melbourne, kad aplankytų Miranda tėvus. Kartu nuvyko ir Albert, išėjęs iš darbo koledže ir taip pradėdamas išėjimų iš koledžo bangą. Irmos tėvai davė Albertui 1000 svarų už Irmos suradimą.
7. Irma ir dar 10 mergaičių paliko koledžą.
8. Dianne de Pointiers pranešė ištekanti ir paliekanti koledžą.
9. Sara globėjas neapmokėjo sąskaitų ir Sara buvo pašalinta iš meno užsiėmimų – prieštaraujant meno mokytojai. Meno mokytoja buvo pašalinta.
10. Jaunesnioji auklėtoja paliko sy broliu, tąnakt jie žuvo gaisro metu viešbutyje.
11. Sara dingo.
12. Appleyard tvirtino, kad Sarą pasiėmė globėjas. De Poitiers pranešė policijai. Sara rasta nusižudžiusi.
13. Appleyard nuvyksta prie Kabančiosios uolos ir žūva nukritusi.
14. Kitą vasarą gaisras sunaikina koledžą.

Susiję asmenys:
Ponia Appleyard, Appleyard koledžo administratorė;
Ponia Greta McCraw, matematikos mokytoja;
Panelė Dianne de Poitiers, prancūzų kalbos ir šokių mokytoja;
Dora Lumley, Buck – mokytojos;
Albert Crundall, vežėjas,
Miranda Grayson, Irma Leopold, Marion Quade – vyresniosios mokinės;
Edith Horton, mokinė, laikyta mokyklos kvailele,
Sara Waybourne, jauniausia mokinė;
Rosamund, Blanche ir kt. mokinės,
Virėjas, Minie, Alice, koledžo darbuotojai,
Edward Whitehead, sodininkas
Airis Tomas, meistras,
Ben Hussey, arklininkas,
McKenzie, šeimos gydytojas,
Bumpher, konsteblis ir jo žmona,
Jim, jaunesnysis policininkas,
Louis Montpelier, laikrodininkas,
Reg Lumley, Dora Lumley brolis,
Jasper Cosgrove, Sara saugotojas,
Fitzhubert, pulkininkas su žmona, vasarą gyvenę prie View ežero netoli koledžo,
Michale Fitzhubert, sūnėnas iš Anglijos,
Cutler, View ežero sodininkas ir žmona,
Spack, majoras ir jo dukra Angela, lankytojai iš Anglijos
Cooling, gydytojas.

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life. Review of our site in English

NSO.lt skiltis
Vartiklis