Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Mima kalvos
 

Taip vadinamos žemos, plokščios, apvalios ar ovalo formos, kupolo formos kalvos JAV šiaurės vakaruose: Map of USA with Mima Mounds Idaho, Oregono, Vašingtono valstijose. Jos sudarytas iš purios, nesluoksniuotos, dažnai su žvirgždu žemės, dažnai turintis storą A sluoksnį. Jų skersmuo kinta nuo 3 iki per 50 m, o aukštis yra 0,3-2 m. Viename hektare kartais būna per 50 tokių kalvų. Pagrindo sluoksnį sudaro pamatinė uoliena, kieta žemė su kalkakmeniu, molis ar tankus žvirgždas. Kalvos pavadinimą gavo iš Mima prerijų Vašingtono valstijos Thurstono apygardoje.

Kitur Mima kalvos sutinkamos trijuose rajonuose į vakarus nuo Misisipės. Pirma, rėžyje šiaurės vakarų Baja Kalifornijoje, vakarų ir šiaurės Kalifornijoje ir pietiniame Oregone, kur vadinamos „kiaulių valkų kalvomis“ (dog-wallow). Tame rėžyje ir San Diego rajone jos neretai yra vietinių pavasarinio polaidžių balų dalimi. Antra, jų yra šiaurinės Naujosios Meksikos dalies Didžiųjų lygumų rajone bei Kolorado ir Vajomingų valstijos centrinėse dalyse, kur paprastai vadinamos „prerijų kalvomis“. Trečia, jos sutinkamos vakarų Teksase, vakarų Luizanoje, pietryčių Oklahomoje ir pietų Misūryje, kur dažnai vadinamos „gūbriais“ (spuogais, pimple). Be to, atskiri Mima kalvų lopai pasitaiko Jovoje, rytų Šiaurės Dakotoje ir šiaurės vakarų Minesotoje. Panašių darinių randama ir Kanadoje, Kinijoje, Kenijoje, Meksikoje bei Australijoje.

Kasinėjimai Vašingtono valstijoje parodė, kad po prerijų žole yra biraus smėlio, smulkaus žvyro ir augalų liekanų mišinys. Tačiau ne visos Mima kalvos taip sudarytos, - ir kai kurios turi sudėtingesnę struktūrą. Ir kai paprastai dirvos viršutinį sluoksnį iki 0,5 m sudaro organinė medžiaga, tai Mima kalvose organinis sluoksnis siekia ir 2 m.

Viena populiaresnių (George Cox*) ) teorijų aiškina, kad jos susidarė dėl sterblinių žiurkių – smulkių graužikų su kailinėmis „kišenėmis“ ar kapšais ant skruostų. Atseit, jos rausėsi Mima kalvose iki Mima Mounds žvyro sluoksnio. Negalėdamos toliau raustis, jos statė savo urvus aukštyn ir į šonus. Šie graužikai per metus gali iškelti iki 5 t žemės. Anglijos Porton Down‘e ištisus hektarus sudaro skruzdėlynai. Tačiau Mima prerijose stebėtos sterblinės žiurkės rausė urvus tarp kalvų, o ne jose.

Kita populiari teorija (C.L. Seifert ir kt.) aiškina, kad kalvos yra arba miškų kopos (nebkhas, kurias supūtė vėjas kažkur holoceno laikotarpio sausrų metu. Teoriją labai palaiko tai, kad dalis kalvų turi lašo formą. C.L. Seifert‘as laiko, kad šiaurės vakarų ir pietų Mima kalvos, nors iš pažiūros ir panašios, yra visiškai skirtingos kilmės.

Geologas Andrew Berg’as pasiūlė hipotezę, kad jos susidarė kaip stiprių žemės drebėjimų pasekmė. Jam idėja kilo statant šuns būdą. Kai jis kalė fanerą, padengtą vulkaniniais pelenais, pastebėjo, kad vulkaniniai pelenai susimeta į nedideles krūveles, atrodančias tarsi mažytės Mima kalvos. Vašingtono rajone stiprūs drebėjimai vyko maždaug prieš 1000 m.

Vašingtono Gamtos resursų tyrimo departamento tyrimai rodo, kad Mima kalvas galėjo suformuoti besitraukiantis ledynas. Tirpstantis vanduo sunešė žvyrą į ledo įdubas, kur jis nusėdo, o ledynui ištirpus, ten susidarė kalvos. Mat Vašingtono valstijos kalvos datuojamos 7-9 tūkstm. pr.m.e., kai čia tirpo ledynas. Kai kurių įdubų priešinguose šlaituose kalvos turi asimetrišką išsidėstymą.

Kitos teorijos, tokios kaip kad tai indėnų laidojimo vietos, kurią iškėlė 19 a. vidurio JAV tiriamosios ekspedicijos vadovas kap. Charles Wilkes, buvo atmestos.

Mima kalvos dažnai minimos Laird Barron (g. 1970) kūriniuose, kur jos yra įvairių antgamtiškų ir nepaaiškinamų reiškinių šaltiniu. Jo apsakymo „Straublys“ kulminacijos vieta yra Vašingtono Mima kalvose.

Ir tikrai, pasivaikščiojus po jas, netikėtai pajunti, kaip jų panašume glūdi kažkokia anapusinė jėga. Kupstai, apaugę kerpėmis ir baltomis samanomis. Vietovė keičiasi su metų laikais. Pavasarį akį džiugina elegantiškos mėlynos kamasijos, vasaros karštį virpina drugeliai ir bičių dūzgimas. Rudenį paragausite salalių (gaulterijų), mėlynių, indėnų slyvų (oemlerijų). Tikintiems lėjomis, javų ratais, vaiduokliais, Mima kalvos irgi kažkas nepaprasta.


*) Džordžas Koksas (George W. Cox) – ekologijos profesorius emeritas San Diego un-te, dirbęs ir rašęs ekologijos, gamtos apsaugos ir ornitologios srityse.
Rašė ir apie Mima kalvas: G.W. Cox, J.B. Zedler. The Influence of Mima Mounds on Vegetation Patterns in the Tijuana Estuary Salt Marsh, San Diego County, California// Bulletin of the Southern California Academy of Sciences: Vol. 85: Iss. 3, 1986
Mima Mounds

Papildomai skaitykite:
Dolmenai
Kijevo paslaptys
Akmenų gyvenimas
Paslaptingosios zonos
Naska linijos (Peru)
Languedoko akmenys
Tunelis po Atlantu
Neįminta Kalifornijos mįslė
Paslaptingi Dropa diskai
Neįprastas akmenukas iš Šiaulių
Marree aborigeno piešinys (Australija)
Kur buvo karaliaus Artūro dvaras?
Titanikas: psichofizikinis aspektas
Dinozaurai Jakutijos ežeruose
Ką rodo laiko rodyklė?
Datos ir Atlantida: Datų tikslinimas
Nan Madolis - apleistas paslapčių miestas
Paleovizitai: idėjos istorija
Ką slepia Primorsko piramidės?
Baikalas: piešiniai ant uolų
Požeminė egiptiečių buveinė
Duobių kaspinai Peru
Javų ratai Anglijoje
Galios vietos: Optina
Los Lunas dekalogas
Egiptiečiai Australijoje
Fairwater paslaptis
Virdžinijos diskas
Po gulbės sparnu
10 keistų radinių
Indijos kolonos
Glozelio požemis

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT skiltis
Vartiklis