Global Lithuanian Net:    san-taka station:
Juodoji Nigerijos magija  

Zigmundas Froidas sakė, kad didesnę žmogaus elgsenos dalį galima apibrėžti išsiaiškinus jo paslėptą pirmapradę baimę, kad gali prarasti genitalijas. Sujudimas Nigerijoje gali tik patvirtinti tai.

Prieš kelis metus Afrikoje, daugiausia Nigerijoje, kilo panika, kad dingsta vyrų pasididžiavimai, kuriuos, atseit, pasinaudoję džu-džu (ar gri-gri) pavagia per drabužius. Vienas 18-metis sakėsi, paspaudęs ranką tam, kurį laikė draugu, pajuto „tarsi elektra perbėgtų per kūną, o jo didžiausias džiaugsmas sulindo į pilvą“.

Vyrai kelnių kišenėse laikė suspaudę savo brangenybę ir vengdavo paduoti ranką nepažįstamam, nepakliūti į grūstį ir pan. Kai kuriuos įtariamuosius net nulinčiuodavo (taip pat ir Kamerūne, kaip rašyta 1996 m. „Cameroon Post“). „Lunch“ rašė: „Trys sudeginti įsiutusios minios, nes negalėjo grąžinti lyties organų aukoms“. Panika 1997 m. truko pusę metų. Apie 20 vyrų buvo apkaltinta burtininkavimu. Įpykusi minia juos apmėtė akmenimis, sumušė ir net sudegino.

Ir nors buvo pravesta „aiškinamoji kompanija“, panašūs pranešimai vis dar pasirodo spaudoje. 2002 m. rugpjūčio 3 d., šeštadienį, Abudža mieste moteris priėjo prie suya pardavėjo vyriškio, vadinamo Sani Maibalangu, Pasirodžius per brangu, moteris iš ten pasišalino, gundančiai palietusi jo kulkšnį. Vyras sakosi pajutęs silpnumą ir tarsi „ant galvos būtų išpiltas šalto vandens kibiras“. Jis sukėlė triukšmą pajutęs, kad dingo jo genitalijos. Praeiviai ir pirkėjai pagavo moterį ir sumušė iki sąmonės netekimo. 30 min. prireikė, kad įtikintų nuogai išrengtą moterį „grąžinti“ vyriškio jo penį. Ji sakėsi, kad jos „vadovas siuntė ją, kad gautų penį tam tikram dalykui, kurį jis ruošia“. Vyriškis dėkojo Alachui, kad jį susigrąžino (pagal „Daily Trust“, 2002 m. rugpjūčio 6 d.).

Tačiau gydytojams ištyrus besiskundžiančias "aukas", pasirodydavo, kad viskas yra savo vietoje. Tad iš kur kyla tokie tvirtinimai? Be juokų, mediciniškai patvirtintas psichinis "lytinių organų snekčerizmas" būdingas Tolimiesiems rytams. Malaizijoje tai vadinama "koro" ("vėžlio galva"), o Kinijoje "šuk yang" ("penio susitraukimas"). Tai įsivaizdavimas, kad "dešrelė" sulenda į kūną ir jos nesimato. Šį sindromą gali sukelti vyro reprodukcinės galios sureikšminimas visuomenėje, o paskatinti kaltės jausmas dėl masturbacijos ar neištikimybės bei impotencijos baimė. 1968 m. Singapūre šis psichinis sindromas pasiekė epidemijos kygį. Vyrai įtvirtindavo savo pasididžiavimus viela ar segtukais, prie jo kabino sunkius daiktus ar prašydavo jį palaikyti giminaičių, kad tasai nesulįstų.

Džu-džu afrikiečiams reiškia antgamtines galias. Kartais galima perskaityti antraštes: „Pas suimtą burtininką rado džiovintą žmogaus galvą“, „areštavo galvų medžiotoją“ ir pan. Mat džiovintos galvos reikalingos netikriems pinigams gaminti. Pvz.,, tėvas nužudė savo 11 m. sūnų, nes planavo jo kūno dalis panaudoti kaip „muti“ (komponentus burtams gaminti). Juju ceremony

Vieno Lagoso rajono valdžia ir gubernatorius ketino samdyti džu-džu burtininką, kad permaldautų vandens deivę bei ugnies ir metalo dievą. Mat ant Nigerijos prezidento Ibrahimo Babagidos pastatyto tilto labai pagausėjo avarijų. Buvo skirta net ir vieta apeigoms. Tačiau pasipriešino Lagoso valdovas, „oba“ Adeininka Ojekanas. Atseit nuo 1560 m. rūmų žyniai stebi dievų, įskaitant Elegbaro*) (Šėtono analogo), nuotaikas. Meldžiamasi ir aukojama kas devintą dieną. Tad nerimauti nereikia, ir dievai palankiai nusiteikę.

Vargingiausiose Pietų Afrikos šiaurinėse srityse tikima, kad asmuo per atstumą gali paveikti kitus, pvz., užmigdyti vairuotoją ir taip sukelti avariją ar priversti persileisti nėščiąją, pavogti vyrų lytinius organus ar moterų krūtis. Sierra Leonėje ir Liberijoje burtininkai laikomi atsakingi už ket kokią mirtį. Akansai iš Ghana ir Dramblio kaulo kranto tiki, kad burtininkai gali pasiversti gyvūnais ir žibėti kaip jonvabaliai. Beje, akansai vieninteliai raganavimą taiko geriems dalykams, t.y. „nzima-bayi“ (burtai turtams gauti). Nigerijos igbosai tiki, kad jie gali skristi kaip ugnies kamuoliai ar nakties paukščiai, o yoruba mano, kad jie susiję su rėkaujančiais paukščiais, skraidančiais prieblandoje, ir siurbia aukų kraują tol, kol šios miršta,

Tarp gyventojų egzistuoja įsitikinimas, kad burtininkus reikia bausti mirtimi. Raganų medžioklė Pietų Afrikoje tapo „nacionaline nelaime“. Ji glaudžiai susijusi ne tik su vyraujančiais prietarais, bet ir sociologine-ekonomine padėtimi, gamtos katastrofomis. Nuo 1990 m. per dešimtmetį Pietų Afrikoje užregistruota per 2000 žiaurumo pasireiškimų kaltinant burtininkavimu - tame tarpe virš 570 nužudymų. 1996 m. Anglijos „The Observer“ pabrėžė, kad tikslus incidentų skaičius nežinomas, tačiau turi tendenciją daugėti. Šiaurinėje provincijoje įsteigta net 10 kaimų, kuriuose apgyvendinami asmenys kaltinti raganavimu, kad jie būtų apsaugoti nuo keršto.

Štai charakteringas atvejis. 62 m. amžiaus Esther Rasesemola 1990-ais buvo apkaltinta raganavimu, kai į kaimą trenkė žaibas:
„Žmonių grupelė apsilankė pas Inkanga [kaimo gydytoją-žiniuonį], kad išsiaiškintų, kas kaltas dėl to. Jiems grįžus mano svainis pasakė kaimui, kad aš esu kaltas. Jis buvo iš manęs pasiskolinęs pinigų ir, manau, jis taip padarė, nes nenorėjo jų gražinti. Kaimo gyventojai patikėjo, kad esu raganius. Jie atėjo naktį prie namo ir jį padegė. Jie pasiėmė visus mano daiktus. Tada įmetė į sunkvežimį ir, nuvežę į nuošalią vietą, išmetė kartu su vyru ir 3 vaikais prisakę niekada negrįžti į kaimą, nes užmuš. Vyras mirė po dviejų metų nuo išvijimo. Vaikai išsiskirstė ir dabar nieko neturiu. Aš netikiu raganavimu. Tai tik prietarai“ (iš Alexander)

42 m. Violet Dangale dabar gyvena Tšilamba, viename iš kaimų „raganoms“. Ji giminaičių ir kaimynų buvo išvaryta iš namų apkaltinus, kad kraunasi turtus naudodama zombius („gyvuosius lavonus“).. Pagrindinis kaltintojas buvo dėdė, iš pradžių apkaltinęs jos tėvą, o tada ir ją sakydamas, kad lobsta iš raganavimo. Kaltinimams stiprėjant, Dangale šeima paliko namus. „Nieko nežinau apie raganavimą ir netikiu zombiais. Nuo gimimo niekad nemačiau zombio“, sako Violet (iš Lewthwaite).

Abiem toms moterims pasisekė geriau, nei 65 m. amžiaus Linah Seabi, alaus iš sorgų [ tokia grūdinė kultūra ] aludarei, kaltinamai nunuodijus senyvą moterį. Virš 200 kaimo gyventojų užpuolė jos namus 1991 m. gegužės mėn., sumušė ją ir sudegino šiauduose nuo jos namo stogo (iš Shapiro). 1998 m. gruodį Wydhoek'o kaime buvo sudeginta 75 m. amžiaus Francina Sebatsana ir 55 m. amžiaus Desia Mamafa (pagal Lewthwaite).

Pagal Nigerijos įstatymus, raganavimas baudžiamas 6 mėn. įkalinimu. Sierra Leonėje moteris buvo apkaltinta, kad skrido į JAV žemės riešuto kevale nužudyti savo giminaičio. Benino respublikos ir Togo yvesai mano, kad raganavimo galia apsigyvena moteryse ir šios klajoja naktimis į priešingą pusę atsuktomis pėdomis ir ugnimi jų akyse bei burnoje.

Šie pavyzdžiai rodo, kad labiausiai pažeidžiamos yra vyresnio amžiaus moterys. Vyrai iš namų išeina po pietų ir juose lieka tik moterys, kurios, kaip tikima, ir ruošia nuodų gėrimus. Vyresnės moterys įtariamos pirmiausia todėl, kad jos yra gyvos. Mąstoma maždaug taip „Ko ji nemiršta? Tikriausiai yra ragana...“ (pagal Shapiro).

Tačiau apie 30% apkaltintųjų yra vyrai, kas pasireiškia vyrų buvimu kaip nangas, t.y. žiniuoniais-gydytojais. Vienas nukentėjusiųjų buvo Credo Mutwa, kurį kraujuojantį ant žemės išgelbėjo tik kitas prietaras, kai vienas jaunuolių sušuko: „Šis vaiduoklis medžios jus!“ (iš La Gardia).


*) Ešu - jorubių tikėjime oriša [vientiso dievo Olodumarės emanacija, dvasia]; žinoma keliais vardais, tarp kurių yra ir Elegbara. Vėlesniuose mituose - blogio įsikūnijimas (todėl neretai klaidingai verčiamas „velnias“ ar panašiai); krečiantis nemalonumus. Taip pat laikomas ir „dievų šaukliu“, derybininku tarp blogųjų ir gerųjų kūno galių. Jis atsakingas už žinučių ir aukų pranešimą Dangaus dievui. Žinomas savo faliniais sugebėjimais; pasakojama, kad jis tyko pavartėse, kryžkelėse ir kitose vietose, kur turi šansą pasirinkti aukas iš žmonių tarpo. Patekęs į Lotynų Ameriką įėjo į juodaodžių tikėjimus (pvz., vūdū).


Džu-džu raizgalynėje

Nigerian Juju Beždžionės susiraukšlėjusi, besišypsanti mirties kaukė kyšo iš smirdančios kartoninės dėžės. Greta – pūvantis erelio skeletas suvyniotas į gelstantį laikraštį bei gepardo jauniklio kaukolė.

3 tūkst. mylių nuo Londono, Afrikos karštyje šis šleikštulį keliantis „džu-džu turgus“ tėra vienas baubų, atsivėrusių prieš britų policijos komandą, gaudančią juodąją magiją praktikuojančius žudikus, nužudžiusius maža berniuką, kurio kūnas atrastas Temzėje. Nuogas, galva, rankos ir kojos atskirtos nuo kūno – Adomu pavadinta auka – neturėjo nė lašo kraujo.

Paieškos detektyvus nuvedė į Nigeriją, kur tebepraktikuojama raganavimas, vūdū ir džu-džu. Kažkuriame kaime ten, giliai džiunglėse ir pasiekiamame prastais keliais, yra Adomo tėvai, seserys ir broliai, kurie gali kažką žinoti, kas padėtų surasti žudikus.

Jo skrandžio turinio tyrimai parodė, kad berniukas britišką maistą tevalgė tik savaitę ar dvi. Neabejotinai anksčiau jis gyveno Nigerijoje (kas nustatyta tiriant cheminę jo kaulų sudėtį – ir netgi tiksliau, tarp Ibadano ir Benino miestų) – kurioje išlikę žmonių aukojimų ir vaikų grobimų tradicijos. Spėjama, kad Adomas buvo pagrobtas ten ir Londone nužudytas juodosios magijos ar vūdū aukščiausiojo šamano.

Milijonai nigeriečių gyvena įbauginti džu-džu. Ją iškviesti galima įvairiais būdais – panaudodami džiunglių gyvūnų (beždžionių, gyvačių, driežų ir paukščių) organus galima arba pasigerinti sau gyvenimą arba užtraukti prakeiksmą kitiems. Pasakojama, kad įprasta, kad vūdū šamanai pasiima neseniai mirusių žmonių organus ir juos parduoda patikliems klientams, manantiems, kad jie yra paaukotų asmenų. Tačiau stipriausiems džu-džu vienintelė priimtina tėra žmogaus auka ir Nigerijos policija mano, kad dauguma vaikų buvo pagrobta būtent šiuo tikslu.

Nigerijos politikai norėtų tuos reikalus sutvarkyti. Tačiau Skotland Jardo aplankytas šalies įtakingiausios jorubos genties vadas Oba Ikanude yra dėl to skeptiškas. Savo degtų plytų ir gofruotos skardos rūmuose Ošogbo mieste jis puikuojasi 20 tūkst, svarų vertės deimantais papuoštu „Rolex“ laikrodžiu ir turi 4 mln. svarų sterlingų namą Londono Belgravia. Jis aiškina: „Tai kartais nutikdavo anksčiau, tačiau tai buvo labai senai“. Tačiau Nigerijos policija žino tokių istorijų.

Britų komanda sužinojo, kad džu-džu laiko, kad skirtingos kūno dalys turi skirtingas galias. Smegenų valgymas suteiks daugiau žinojimo. Akies valgymas leis numatyti ateitį. Širdis ir kraujas duos jums galią ir valdžią. Moters genitalijų ar krūtų dorojimas garantuoja jums daug vaikų. Akių vokai ir blakstienos suteikia burtininkui galią numaldyti piktąsias dvasias. Bet džu-džu ne visada išsireiškia kanibalizmu. Žmogaus ranka pakasta greta parduotuvės „privilios“ daugiau lankytojų ir padidins verslą.

Pasakojama, kad Ošogbo Osuno upė, besiranganti per tropikus, yra tradiciškai populiari aukojimo viena vandens dievui Osunui. Britų detektyvai mano, kad būtent Adomas buvo nužudytas, kad numaldytų Osuno vandens dievą. Būtent todėl jo kūnas įmestas į Temzę. Žudikai ant Adomo kūno užmovė pora oranžinių trumpikių – kas įprasta aukojimuose Osunui.

Papildoma literatūra:

  1. Extraordinary Disorders of Human Behavior, ed. Claude T.H. Friedman, Robert A. Faguet// The Electronical Telegraph, 1982
  2. Kofi Akosah-Sarpong. Reflections on the rise of violent witch hunt in Afrika// Expo Times, 10-23 May, 2000
  3. Gilbert Lewthwaite. South Africans gon on witch hunts// Baltimore Sun, Sept.27, 1998
  4. Neely Tucker. Season on the Witch haunts Africa// Toronto Star. Aug.1, 1999
  5. David Beresford. Ancient superstitions, fear of witches cast spell on new nation// The Ottawa Citizen, June 18, 1996
  6. Alexander. 'Witches' get protection from superstitious mobs// The Daily Telegraph, May 26, 1997
  7. Nina Shapiro. Wave of witch hunts sweeps South African countryside// The Toronto Star, Sept.19, 1991
  8. La Gardia. South Africa's non-political witch-hunts// The Daily Telegraph, Sept.9, 1998

Parengė Cpt.Astera's Advisor

Papildomai skaitykite:
Žudyti per atstumą
Vūdū ištakos ir dabartis
Raganų medžiotojų generolas
Dinozaurų palikuonys Afrikoje
Ascention Art. Pamokos
Šventasis pranašas Slavikas
Svečiai iš jungiojo pasaulio
Indonezijos mirusiųjų kultas
Veidrodžio informacinis laukas
Ar egzistuoja lygiagretūs pasauliai?!
Rusų magai Antrojo pasaulinio karo metu
G. Kalendarovo „mirties spinduliai“
Tie prakeikti nematomi dalykai
Didžiojo Kanjono mįslė
Airių pretenzijos į Ameriką
Paslaptingos Dogu skulptūros
Amžinojo gyvenimo siekis
Pilvakalbystės stebuklai
Gyvenimas 2021 metais
Astrologija ir visuomenė
Drakonų ežeras Kinijoje
Ateiviai iš pragaro
Placebo - tikrai veikia!
Elohimų alchemija
Čenelingas ir rašymas
Helovyno istorija Pranašas Nostradamas
Fairwater paslaptis
Jie tebegyvena!?
Sielos klajonės
Paslaptingi dingimai
Džekas Parsonsas: Per meilės orgijas į žvaigždes

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT skiltis
Vartiklis