Global Lithuanian Net: san-taka station: |
Veidrodžio informacinis laukas
Veidrodis viso labo bejausmis informatorius, kuris nieko negeneruoja, tačiau su juo susiję begalė
prietarų. Jų (prietarų - teorija) veikiami žmonės kai ką daro (praktika), o tai jau magija (burtininkavimas). Iš
kur kilo tie prietarai? Didesnė jų dalis susijusi su tuo, kad veidrodis viską rodo atvirkščiai (kairė tampa
dešine) tai suneramina žmones. Atsiradus veidrodžiams, pilnaverčio vizualinio trimačio pasaulio
suvokimo iš dvimačio vaizdo teko mokytis (gylio suvokimo ir su tuo susijusių iliuzijų). Senovės chaldėjai (o
Atrodytų visai sveikai samprotaujantis 19 a. vokiečių mokslininkas Karlas fon Reichenbachas2) patarinėjo neiti prie veidrodžio esant blogai nuotaikai, o žiūrint į jį, patylėti. Atseit, pasąmonė yra tiesiogiai susijusi su akies tinklaine. Ir ką nors sakant, kai žiūrime į veidrodį, tai akis juda kartu su mintimi ir pokalbis vyksta ne tiek liežuviu, kiek akimis, nes akies kanalai veikia sparčiau nei klausos. O ir Gėtė pasisakė kažkaip nedviprasmiškai: Akis susidaro šviesai, kad vidinė šviesa susitiktų su išorine šviesa.... Enocho knygoje pasakyta, kad 200 nusidėjusių angelų, nusileidę Žemėje, susimaišė su žmonėmis, o vienas jų, Azazelis3), išmokė moteris nešioti papuošalus ir naudoti kosmetiką. O kam moteriai bižuterija ir kosmetika, jei ji neturi veidrodžio? Kaip toliau vystyti optinės apgaulės mokslą? O prisimenate A. Puškino pasaką (Apie mirusią carienę ir 7 galiūnus, 1833), kurioje moteris, turinti saviapgaulės maniją, terorizavo veidrodį: Veidrodėli, veidrodėli, pasakyk.... Dar gerai, kad vyrams veidrodis tik atspindėjimo priemonė. Viduramžių alchemikai, kad pridėtų svarumo savo optikos bandymams, vis primindavo, kaip Archimedas padegdavo puolančius priešo laivus (paskaitykite pasvarstymus apie tai). Kai kurios papildomos sąsajos: Senaisiais laikais buvo madingas būrimas iš veidrodžių. Visiškoje tyloje ir visiškai viena mergina sėsdavo prie stalo, prieš save pasidėjusi vieną veidrodį, o kitą už savęs; o šonuose užsidegdavo žvakes, kurių mirganti šviesa apšviesdavo veidą. Tada ji įdėmiai įsižiūrėdavo į savo be galo atsikartojantį atvaizdą, mintyse uždavusi klausimą, į kurį norėjo gauti atsakymą. Klausimas, aišku, buvo apie išrinktąjį... Kalba, kad po kurio laiko buriančiajai imdavo rodytis velniai žino kas ir, jei ji laiku neužmesdavo ant vieno iš veidrodžių specialiai tam tikslui paruošto uždangalo, tai iš išgąsčio krisdavo nuomariu. Ir be juoko patys pabandykite tyloje ir tamsoje pasėdėti keliolika minučių, įsižiūrėdami į virpančią begalybę; ir. būdamas šiuolaikinis, racionalus žmogus, irgi pasijausite nejaukiai. Galiausiai liausitės suvokę, kur jūs, o kur jūsų atspindys, prarasdami tikrovės jausmą begalinėje vienodų veidų sekoje... Paaiškinimai 1) Magas Ostanas - taip pasivadinęs šių dienų ekstrasensas iš Kijevo, teikiantis įvairias paslaugas, pvz., šalinantis nužiūrėjimą, prakeiksmą, svetimą įtaką, piniginių kanalų išvalymą, meilės klausimų sprendimą ir pan. 2) Karlas fon Reichenbachas (Baron Dr. Karl Ludwig Freiherr von Reichenbach, 1788 January 1869) prūsų chemikas, geologas, metalurgas, gamtomokslininkas ir filosofas. Žinomas keleto ekonomiškai naudingų cheminių produktų atradimu: parafino (1830), kreozoto (1832) ir kitų deguto pagrindu pagrįstų produktų. Įsteigė du metalo apdrbimo fabrikus ir pirmąją didelę sauso medžio perdirbimo gamyklą. Nuo 1839 m. pradėjo tirti žmogaus nervų sistemą: neuresteniją, lunatizmą, isteriją, baimes... Tokias savybes turinčius vadino sensityvais. Paskutiniais gyvenimo metais tyrinėjo hipotetinę gyvybinę galią, kurią vadino Odino jėga. Ji buvo artima (tačiau nesutampanti) gyvūnų magnetizmui, Mesmero teorijai. Atseit ją pajunta tik sensityvai. Daugiau apie jį žr. >>>>> 3) Azazelis - Biblijoje (Kun 16) siejamas atpirkimo ožio (ne aukojamo Jahvei, o paleidžiamo į
dykvietę) apeigomis; taip pat (kai kuriose tradicijose) vienas puolusių angelų. Negyvosios jūros ritiniuose
jis minimas Milžinų knygoje. Anot Enocho knygos, jis vienas prieš dievą sukilusių prieštvaninių milžinų.
Jis išmokė vyrus ginklakalystės ir karybos, o moteris gamintis ir nešiotis bangakmenių papuošalus, o
taip pat melo ir apgaulės, tuo pačiu ir ištvirkavimo. Dievas įsakė arkangelui Rafailui nukirsti jam sparnus ir
prikalti prie uolos dykumoje (tuo jis įkūnija ir kai kuriuos Prometėjaus aspektus). Papildomai skaitykite:
|