Veidrodis – viso labo bejausmis informatorius, kuris nieko negeneruoja, tačiau su juo susiję begalė prietarų. Jų (prietarų - teorija) veikiami žmonės kai ką daro (praktika), o tai jau magija (burtininkavimas). Iš kur kilo tie prietarai? Didesnė jų dalis susijusi su tuo, kad veidrodis viską rodo atvirkščiai (kairė tampa dešine) – tai suneramina žmones. Atsiradus veidrodžiams, pilnaverčio vizualinio trimačio pasaulio suvokimo iš dvimačio vaizdo teko mokytis (gylio suvokimo ir su tuo susijusių iliuzijų). Senovės chaldėjai (o ir magas Ostanas Didysis¹⁾) šventai tikėjo, kad, parodžius piktajai dvasiai veidrodį, ji spruks panikos apimta. Vampyrų nustatymas veidrodžių pagalba, draudimas miegoti kambaryje su veidrodžiais, (užkalbėtų) dovanojimas priešams, pavyduolių veidrodžio slėpimas po varžovių slenksčiu, skilusių veidrodžių išmetimas... – iš kur tai? Yra visas sluoksnis žmonių, įsitikinusių, kad jie jaučia, betarpiškai ar pasąmonėje, veidrodžių „galią“, juose esančią ištisą „subtilių informacinių sąryšių“ sistemą.

Atrodytų visai sveikai samprotaujantis 19 a. vokiečių mokslininkas Karlas fon Reichenbachas²⁾ patarinėjo neiti prie veidrodžio esant blogai nuotaikai, o žiūrint į jį, patylėti. Atseit, pasąmonė yra tiesiogiai susijusi su akies tinklaine. Ir ką nors sakant, kai žiūrime į veidrodį, tai akis juda kartu su mintimi ir pokalbis vyksta ne tiek liežuviu, kiek akimis, nes akies kanalai veikia sparčiau nei klausos. O ir Gėtė pasisakė kažkaip nedviprasmiškai: „Akis susidaro šviesai, kad vidinė šviesa susitiktų su išorine šviesa...“.

„Enocho knygoje“ pasakyta, kad 200 nusidėjusių angelų, nusileidę Žemėje, susimaišė su žmonėmis, o vienas jų, Azazelis³⁾, išmokė moteris nešioti papuošalus ir naudoti kosmetiką. O kam moteriai bižuterija ir kosmetika, jei ji neturi veidrodžio? Kaip toliau vystyti „optinės apgaulės“ mokslą?

O prisimenate A. Puškino pasaką („Apie mirusią carienę ir 7 galiūnus“, 1833), kurioje moteris, turinti saviapgaulės maniją, terorizavo veidrodį: „Veidrodėli, veidrodėli, pasakyk...“. Dar gerai, kad vyrams veidrodis tik atspindėjimo priemonė. Viduramžių alchemikai, kad pridėtų svarumo savo optikos bandymams, vis primindavo, kaip Archimedas padegdavo puolančius priešo laivus (paskaitykite pasvarstymus apie tai).

Kai kurios papildomos sąsajos:
1. Presbitoriaus Jono karalystėje veidrodis buvo naudojamas tam, kad parodytų viską, kas vyksta šalyje – daugiau žr. >>>>> Beje, šis motyvas neretas daugelyje pasakų...
Apie veidrodinio atspindžio vystymąsi žr. >>>>>