|
Nepaprastas atradimas, jei taip buvo iš tiesų,
British Daily Whig, Kingston, Ontario, Nov 15, 1865
Meteorų spiečius
Neįprastas pasakojimas: Iš dangaus krentantys indai Pastaba: Kingstono (Ontario valst.) British Daily Whig 1865 m. lapkričio 15 d. perspausdino neseną Missouri Democrat istoriją (1864 ar 1865 m.), kurios pavadinime panaudotas terminas crockery, daugiausia reiškiantis molinius puodukus ir lėkštes - gal būt tai pirmoji užuomina į skraidančias lėkštes (saucers) - ir gerokai anksčiau nei tą terminą nukalė žiniasklaida (apie tai žr. Pelikanai apgavo pilotą). Deja, vis tik atrodo, kad skraidančią lėkštę pirmąkart panaudojo gerokai anksčiau tai atliko Frančesko Barzini Florencijos spaustuvėje Vangelisti e Mattina atspausdintame traktate Trumpas 1676 m. kovo 31 d. vakaro nutikimų su neįprasta šviesa virš Toskanos ir kitų Italijos miestų aprašymas, kuriame rašoma: 1676 m. kovo 31 d. vakare Toskanos danguje pasirodė švytintis lėkštės arba maišo su grūdais, o gal ir kupetos formos kūnas, turintis apvalias formas, akimirksniu persikėlęs iš Adrijos jūros į Viduržemio. Tuo pat metu buvo girdimi keli sprogimai.... Kad nebadautų, Frančesko buvo priverstas pardavinėti skėčius ir buvo laikomas žmogumi su keistenybėmis ir ta keistenybe buvo nepaprastas jo susidomėjimas astronomija. Tik gaila, kad jo traktatas buvo prarastas per 1966 m. lapkričio 4 d. potvynį. Beje, garsaus Florencijos knygyno L. Gonnelli e Fili, įkurto 1875 m., kataloge F. Barzini traktatas pažymėtas kaip ypač įdomus ir palikta prieš tai minėta citata. Katalogo sudarytojas paraštėje pažymėjo: Visiškai tikrai, kad NSO apibūdinimui lėkštė panaudota pirmąkart. Paskutiniajame Missouri Democrat numeryje išspausdinta tokia istorija. James Lumley, ilgametis Uolėtųjų kalnų medžioklis, keletui dienų apsistojęs Everetto užeigoje, papasakojo, kad kažkur rugsėjo viduryje medžiojo kalnuose apie 75-100 mylių nuo Viršutinio Misūrio Didžiųjų krioklių šalia Cadotte perėjos. Vieną vakarą, nusileidus Saulei, pastebėjo ryškų švytintį objektą, kuris greitai skrido dangumi į rytus. Jį stebėjo apie 5 sek., kai šis staiga suskilo į dalis tarsi fejerverkas. Po kelių minučių Lumley išgirdo garsų sprogimą, sudrebinusį žemę ir po to sekė dundantis garsas, tarsi viesulas lėktų per mišką. Tuo pat metu pūstelėjo stiprus vėjo gūsis, tačiau jis greitai nurimo. Oras pakvipo kažkuo panašiu į sierą. Tai mažai paveikė Lumley, bet kitą dieną už 2 mylių nuo stovyklos jis aptiko plačią proskyną. Dideli medžiai buvo išversti ir nulaužti ties žeme. Kalvų viršūnės plikos ir žemė vietomis išrausta. Visur didelė betvarkė. Nusekęs tuo išvartų taku, jis netrukus rado viso to sukėlėją, didelį akmenį, įsmigusį į kalno šlaitą. Įdomiausią jo pasakojimo dalį sudaro akmens apžiūra ir kaip jis suskilęs į dalis. Keliose vietoje jame buvo išraižyti hieroglifai. Lumley taip pat atrado substancijos, panašios į stiklą, gabalų, ant kurių buvo tamsių juostų, tarsi būtų tekėjęs skystis. Jis manė, kad hieroglifai nupiešti ranka, o pats akmuo yra didesnio kūno, kažkokiems tikslams naudotų gyvų būtybių, dalis. Aišku, kad rastas akmuo yra rugsėjį stebėto meteoro gabalas. Toliau aiškinama, kad astronomai jau senai laikė, kad dangaus kūnai (netgi kometos) yra gyvenami, o taip pat, galbūt, ir meteorai. Kitų planetų gyventojai galėtų panaudoti meteorus kelionėms ir gali nutikti, kad kažkada ateityje tokiu būdu mūsų planetoje nusileis koks Kolumbas iš Merkurijaus ar Urano ir žmonių rasę padarys savo tarnais (kaip su indėnais pasielgė ispanai po 1492-ųjų). Pranešimai, 19 a. pabaiga (Iš Magnolia bazės) Papildomai žr. Ankstyvieji pranešimai apie NSO 1868 m. liepa, Copiago (šiaurinė Čilė). Keista aero konstrukcija su šviesomis ir skleisdama triukšmą praskrido žemai virš miesto. Vietiniai ją apibūdino kaip milžinišką paukštį, keliantį metalinį garsą. Pasibaigus darbui šachtoje ir darbininkams susirinkus laukiant vakarienės, šalia šachtos La Ternera jie išvydo
milžinišką paukštį, kurį pradžioje buvo palaikę debesiu, nes niaukstėsi, ir jie pamanė, kad tą vėjas atplėšė nuo kitų. Jam priartėjus
jie nustebo, kad tai nežinomas skraidantis aparatas, tiesia linija ir labai greitai skrendantis iš šiaurės rytų į pietryčius. Jam
praskrendant beveik virš galvų, matėsi keista jo konstrukcija. Dideli sparnai buvo padengti rudokomis plunksnomis, jo galva atrodė
kaip omaro, akys plačiai atmerktos ir ryškios tarsi žarijos. Kūnas buvo ilgas tarsi gyvatės ir tik ant jo matėsi tik šviesūs žvynai,
skambčiojantys tarsi metalinės plokštelės. Nuostaba netruko virsti panika; kai kurie darbininkai sakė, kad tuo metu pajuto baisų dvoką, panašų į
degančio arseno. Prietaringi pamanė, kad tai pats velnias, o kiti prisiminė, kad prieš kelis metus virš miesto jau praskrido panašus paukštis.
[ Redaktorius: kaip visa tai primena senovinių slibinų apibūdinimą! Gal pasakos apie juos ir turėjo realų pagrindą?!] 1869 m. birželio 8 d., Fort Wayne, Indiana. Vakarų danguje apie pusvalandį buvo stebimas objektas didesnis nei Mėnulis per pilnatį. Jis buvo ryškiai raudonos spalvos ir kartais kas kelios minutės šonuose paskleisdavo ryškius spindulius tarsi šluotos žabai, o nuo jų galų sklido kibirštys tarsi šaltųjų ugnelių. Tada viskas liovėsi ir liko tik ugnies rutulys, o po to vėl spinduliai pažiro aplink visą rutulio apskritimą. Reiškinį, užeinantį už Davidsono kalno, stebėjo du liudininkai, vienas jų buvo Pike operos durininkas. 1872 m. gruodžio 7 d. Banbury (Anglija). Šieno kupetą primenantis objektas nuskrido vingiuotu kursu. Kartais aukštai, kartais žemai, lydimas ugnies ir tirštų dūmų. Elgėsi tarsi tornado, versdamas medžius ir sienas. 1879 gegužės 15 d. Persijos įlanka. Du dideli ratai sukosi ore ir lėtai leidosi į jūrą. Spėjama, kad jų skersmuo buvo 40 m. Atstumas tarp objektų 150 m, greitis: 80 km/val. Trukmė: 35 min. Stebėta iš laivo Vultur. 1880 m. Aldershot (Anglija). Keista būtybė, vilkinti apgaubtas drabužiais ir spindinčiu šalmu nusklendė virš dviejų sargybinių, kurie šaudė be rezultatų. Juos nustebino tai, ką jie apibūdino kaip mėlyna ugnis. 1880 m. rytų Venesuela. 14 m. amžiaus berniukas regėjo šviesų rutulį, besileidžiantį iš dangaus ir pakibusį virš jų. Jis jautė, kad jį traukia į jį, tačiau iš baimės pabėgo. 1882 m. Nature; J. Rand Capron.
Pasukau į pietus, kur mėnulis (su labai šviesiai pilka dėme tamsioje dalyje) buvo beveik ties aukščiausiu tašku, kai pamačiau verpstės formos baltos
šviesos spindulį, nepanašų į pašvaistę, susidariusį rytuose. Žiūrėjau į jį lėtai kilo į zenitą ir jį praėjęs pamažu praėjo per mėnulį, tada nusileido į
vakarus, mažėdamas ir tamsėdamas ir pradingdamas už horizonto.
1885 m. lapkričio 2 d., Scutari (Turkija). Šviečiantis melsvai žalia liepsna objektas 5-6 m aukštyje sukiojosi aplink uostą. Apšvietė visą miestelį. Trukmė: 1,5 min. Tada paniro į jūrą. 1887 m. lapkričio 12 d., Race iškyšulis (Atlanto vandenynas). Milžiniška ugninė sfera kilo iš vandenyno. Ją stebėjo iš laivo Sibirian Iškilo į maždaug 16 m aukštį, skrido prieš vėją ir priartėjo prie laivo, o tada nušokavo pietryčių kryptimi. Trukmė: 5 min. 1897 m. kovo 28 d., Omaha (Nebraska). Pasibaigus mišioms dauguma gyventojų įvairiose miesto dalyse stebėjo iš pietryčių artėjantį objektą, atrodžiusį kaip didelį šviesų rutulį, didesnį už balioną. Pro miestą praskrido per 30 min. ir lėtai nusklendė šiaurės vakarų kryptimi nusileisdamas visai žemai. Gatvės kampe susirinko jį stebinti minia. 1897 m. balandžio 1 d. Everestas (Kanzasas). Visas miestelis stebėjo objektą, skrendantį žemiau debesų. Jis lėtai leidosi, o tada greitai nuskrido į pietryčius. Skrisdamas tiesiai virš miestelio apšvietė paviršių stipria šviesa. Buvo matyti, kaip pakilo nepaprastu greičiu kol buvo neįžiūrimas, o tada vėl nusileido ir nuskriejo greitai virš stebinčiųjų. Vienu momentu jis buvo nejudėdamas 5 min. prie debesies pakraščio, kurį apšvietė. Visi galėjai aiškiai matyti orlaivio siluetą. 1897 m. balandžio 12 d., Nilwood (Ilinojus). Z. Thacker nuosavybėje, 19 km nuo Carlinville, nusileido nežinomas orlaivis. Prieš trims liudininkams jį pasiekiant, cigaro formos su kupolu laivas lėtai pakilo ir nuskrido šiaurės pusėn. Stebėjo: Edward Teeples, William Street ir Franklin Metcalf. 1897 m. balandžio 14 d. Gaso miestas (Indiana). 2 km į pietus nuo Gaso miesto John Roush nuosavybėje nusileido objektas, gąsdinantis fermerius ir arklius bei galvijus. 6 laivo nariai išlipo ir, tarytum, kažką taisė. Prieš miniai prisiartinant, laivas pakilo ir nuskrido į rytus. 1897 m. balandžio 15 d., Linn Grove (Jova). Buvo matomas lėtai skrendantis didelis objektas šiaurės kryptimi. Atrodė, kad jis ketina leistis, ir 5 vyrai (F.G. Ellis, James Evans, Davis Evans, Joe Croaskey, Benjamin Buland) patraukė link jo. Apie 7 km nuo Linn Grove, jie laivą rado ant žemės, priėjo iki 700 m, bet jis išskleidė savo keturis milžiniškus sparnus ir pakilo link šiaurės. Dvi keistos figūros laive bandė slėptis. Liudininkai buvo nustebinti jų plaukų ilgio. Daug Linn Grove gyventojų matė skrendantį laivą. 1897 m. balandžio 15 d., Howard-Artesian (Pietų Dakota). Skraidantis objektas artėjo prie žemės sekdamas traukinį, kaip pranešė inžinierius Joe Wright. 1897 m. balandžio 15 d., Perry Springs (Misūris). Wabash linijos keleivinį traukinį, vykstantį į Quincy, 15 min. lydėjo žemai skrendantis objektas (tarp Perry Springs ir Hersman) Jį, raudonos ir baltos spalvų, matė visi keleiviai. Po Hersmano jis nuskrido traukinio priekyje ir greitai pradingo, nors traukinys važiavo 65 km/val. greičiu. Maždaug 1897 m. balandžio 16 d., Downs Township (Ilinojus). Dirbdamas laukuose Haney Savidge pamatė netoli nusileidusį orlaivį. Iš jo išlipo 6 žmonės ir kelias minutes su juo kalbėjosi. 1897 m. balandžio 17 d., Williamston (Mičiganas). Bent tuzinas fermerių matė danguje apie valandą manevruojantį objektą prieš jam nusileidžiant. Jo pilotas buvo beveik 3 m aukščio keistas žmogus, beveik nuogas ir kenčiantis nuo karščio. Jo kalba skambėjo tarsi muzika, atrodė tarsi baubimas Vienas fermeris prisiartino, buvo nupūstas ir susilaužė kulną. 1897 m. balandžio 19 d. Alexander Hamilton iš Leroy (Kanzaso) pabudo dėl triukšmo tarp jo raguočių ir su sūnumi bei nuomininku išėjo į lauką. Jie pamatė cigaro formos objektą, kuris buvo apie 100 m ilgio su permatoma kabina, ir kurio apačioje rodėsi esą siauros rusvos juostos. Jis kabojo 10 m aukštyje. Jie prisiartino per 50 m iki jo. Jis buvo apšviestas ir paieškos žibintu. Viduje buvo šešios keisčiausios būtybės, kokias jie kada matė, apibūdintos taip pat kaip "bjaurios". Kalbėjo nesuprantama kalba. Karvė buvo įtraukta stipraus rausvo spindulio. Kitą dieną lauke ją rado išmėsinėtą. Tai pirmas registruotas raguočių išmėsinėjimo atvejis, daugiau žr. >>>>>... 1897 m. balandžio 22 d. John M. Barclay iš Rockland (Teksaso valst.) sunerimo dėl įnirtingo šuns lojimo ir aukšto kažkokio garso. Išėjęs pamatė 5 m. aukštyje skraidantį objektą. Pailgas su išsikišimais ir akinančiomis šviesomis, jis tapo tamsus nusileidęs. Barcly sutiko asmuo, pasakęs, kad jo ketinimai taikūs ir paprašė kai kurios įrangos laivo remontui. Jis sumokėjo 10 dolerių banknotu ir pasitraukė kaip kulka iš šautuvo. 1897 m. balandžio 22 d. Frank Nichols gyvenęs 3 km į rytus nuo Josserand (Teksaso valst.) ir buvo vienas iš gerbtiniausių gyventojų, pabudo nuo mašininio garso. Pažvelgęs į lauką išvydo sunkų šviesų objektą nusileidusį jo kviečių lauke. Jis nuėjo link jo, bet buvo sustabdytas dviejų asmenų, paprašusių vandens iš jo šulinio. Tada jis kalbėjosi su pustuziniu įgulos narių. Jam paaiškino, kaip tai veikia, bet jis nesugebėjo suprasti. 1897 m. balandžio 23 d. teisėjas Lawrence A. Byrne iš Texarkana (Arkanzaso valst.) apžiūrinėjo žemės sklypą ir išvydo keistą objektą nusileidusį ant žemės. Jį valdė trys žmonės kalbėję svetima kalba, bet sprendžiant iš išvaizdos, vienas jų galėjo būti japonu. 1897 m. balandžio 25 d. Merkelas (Meksika): Žmonės grįždami iš bažnyčios matė žemės paviršiumi skraidančio
laivo virve tempiamą sunkų objektą. Kažkur apie 1897 m. balandžio 26 d. teisininkas iš Aquila-Hillsboro (Teksaso valst.) nustebo išvydęs skrendantį šviečiantį objektą. Kai priekinė šviwesa užgeso, pasimatė eilė mažesnių švieselių tamsaus objekto apačioje, turėjusi pailgą išsikišimą. Jis nusileido link kalvos 5 km į pietus nuo Aquila. Po valandos grįždamas teisininkas pamatė pakylantį objektą. Jis pasiekė debesų aukštį ir nuskrido į šiaurės rytus nepaprastu greičiu su periodiškais šviesos žybsniais. Papildomai skaitykite:
|
