Global Lithuanian Net:    san-taka station:
Mėnulis atskleidžia savo nematomą veidą  
 

Inga Zubavičiūtė („Lipdau save iš švento molio“)

Tyli naktis,
Tik šypsos lengvas vėjas.
Mėnulis vėl žvaigždynus sėja.
Tyli naktis,
Pro debesų pūkus
Dangus šviesėja.
Tyli naktis,
Tik šypsos lengvas vėjas.
 

Japonų SELENE agentūros palydovo (paleisto į orbitą 2007 m. rugsėjį) duomenys atskleidžia daugiau detalių apie mūsų artimiausią dangaus kaimyną. Impact Craters: Moon in close

Kadangi Mėnulis neturi atmosferos, jo geologinė struktūra išliko beveik nepasikeitusi, todėl jos tyrimas gali paaiškinti, kaip susidarė Saulės sistema. Tačiau Mėnulis turi ir neįprastų ypatybių: jo masė ir plutos storis skiriasi į Žemė nukreiptoje ir mums nematomoje pusėse.

Mėnulis aplink savo ašį apsisuka kartą per parą, todėl jis į Žemę visada pasisukęs tik viena puse. Todėl gauti informaciją apie kitą jo pusę yra nelengva. Todėl SELENE vienas palydovas skrieja arto Mėnulio paviršiaus ir renka duomenis, o jo bendrininkas, kitas palydovas aukštesnėje orbitoje, priima tą informaciją ir persiunčia į Žemę.

Matomoje Mėnulio pusėje kraterių srityje yra būdingų plokščių rajonų su nepaprastai stipria gravitacija ("pozityviosios anomalijos") ir tankesnėmis uolienomis, vadinamomis maskonais. Tuo tarpu nematomoje pusėje maskonų nepastebėta. Tačiau ten yra koncentriniai pozityvios-negatyvios-pozityvios gravitacijos žiedai. Todėl didesnės gravitacijos sritims reikia rasti kitokį paaiškinimą. N. Namiki mano, kad ten tamsesnės uolienos yra po pluta - atseit, mantija pakilo ir jas suspaudė. Tačiau tam reikėjo, kad Mėnulio „jaunystėje“ nematomoje srityje būtų tvirtas sluoksnis (pluta ir mantija) - o tai galėjo būti tik tuo atveju, jei nematoma pusė buvo vėsesnė nei matoma (kurioje sritys labiau deformuotos). Bet kodėl ji galėjo būti vėsesnė, dar reikia paaiškinti.

Kitas SELENE tyrimas buvo Mėnulio požeminių sluoksnių tyrimas panaudojant radarą. Matomoje Mėnulio pusėje buvo pasirinkta būdinga plokščia tamsaus bazalto lyguma, Mare Serenitatis (Ramybės jūra). Kelių šimtų metrų gylyje rastas plonas nuolaužų sluoksnis, įsiterpęs į storą bazalto lavos sluoksnį. Tai leidžia spėti Mėnulyje buvus „ramų laikotarpį“ vulkaninės veiklos atžvilgiu (maždaug prieš 3,55-2,84 mlrd. m.).

SELENE padarytos nematomos Mėnulio pusės sričių su vulkaninės veiklos požymiais nuotraukos leidžia datuoti, kad vulkaninė veikla joje liovėsi prieš 2,5 mlrd. m.


Planuojami zondai į Mėnulį (skelbta 2008 m.)

JAV planuoja 2020 m. Mėnulyje pradėti statyti gyvenimui tinkamą bazę. Tai suaktyvino įvairių šalių dėmesį Mėnuliui, aktyvumą ir bendradarbiavimą. Jau buvo kalbama ir apie Tarptautinį Mėnulio tinklą (ILN), matavimo stočių tinklą, - pradžioje iš 8-10 (daugumą kurių įrengs JAV).

Moon station Bazės statybai ir funkcionavimui reiks mineralų ir vandens, todėl beveik visuose planuojamuose zonduose atitinkami matavimo įranga. Nežinoma akmenų Mėnulio paviršiuje kilmė (spėjama, kad tai įsimagnetinę meteoritai). Be to, magnetinis laukas padėtų apsaugoti bazę nuo kosminių spindulių. Tad daugelyje zondų įrengiami ir magnetometrai.

Vienok, gali būti, kad pasaulį užklupusi ekonominė krizė pakoreguos Mėnulio tyrinėjimų planus.
2018 m. pradžioje buvo peržiūrėta, kaip sekėsi įgyvendinti tuos planus.

2009 m. pradžioje planuotas JAV „Lunar Reconnaissance Orbiter" iš 50 km aukščio turėtų sudaryti Mėnulio ir jame esančių mineralų telkinių trimatį žemėlapį. Kartu bus nuskraidintas mažesnis zondas LCROSS, kurio daugiapakopė „Centaur" raketa 9000 km/sek. greičiu trenksis į paviršių netoli Mėnulio pietų ašigalio. Nuo smūgio susidarys per 20 m skersmens krateris, pakils dujų debesis. Netrukus per jį perskries pats LCROSS zondas, kuris patikrins, ar smūgio metu išsiskyrė vandens garų. Po kelių minučių ir pats zondas trenksis į Mėnulį.

Startavo 2009 m. liepos 18 d. ir dabar sukasi aplink Mėnulį ekscentine orbita sudarydamas tikslų paviršiaus 3D planą 100 m skiriamąja geba. 2009 m. spalio 9 d. nuo LCROSS atsiskyrė „Centaur” modulis ir 9000 km/val greičiu trenkėsi į paviršių Kabeo krateryje netoli pietų ašigalio. Susidūrimo tikslas buvo pakelti paviršiaus medžiagos dalį, kurį surinkęs LCROSS išanalizavo, kad krateryje yra “nemažas vandens kiekis”. 2015 m. gegužę LRO orbita pamodifikuota, kad skristų 20 km aukštyje virš pietų poliaus taip padidinant skiriamąją gebą.

JAV LADEE planuojamas 2011 m. spalį ir turės ištirti Mėnulio atmosferą bei išmatuoti dulkių kiekį aplink Mėnulį.

Startavo 2013 m. rugsėjo 7 d. ir 7 mėn. sukosi ties Mėnulio pusiauju rinkdamas duomenis apie „atmosferą” ir dulkes prie Mėnulio. 2014 m. balandžio 18 d. baigė misiją nukrisdamas nematomoje Mėnulio pusėje. Prieš tai, balandžio 11 d., jo orbita buvo pažeminta iki 2 km aukščio. 2015 m. rugpjūtį mokslininkai, išanalizavę LADEE duomenis, paskelbė, kad prie Mėnulio rado neono dujų.

JAV dvigubas GRAIL planuojamas 2011 m. spalį ir turės sudaryti labai tikslų gravitacinį Mėnulio žemėlapį.

2011 m. rugsėjo 10 d. viena raketą iškelti du maži zondai GRAIL-A ir GRAIL-B. Abu savi gyvenimą baigė 2012 m. gruodžio 17 d. suduždami Mėnulio paviršiuje. Jie sukosi praktiškai ta pačia orbita vienas po kito maždaug 175-225 km atstumu ir tyrė Mėnulio gravitacinį lauką bei vidinę jo sandarą. Jų rezultatai leido Mėnulio plutą „paploninti“ iki 30 km.

2009 m. planuojamas Rusijos „Luna-Glob" ant Mėnulio paviršiaus nuleis 12-13 seisminio aktyvumo matuoklius. Žinoma, kad drebėjimai Mėnulyje gali siekti 5,8 balus pagal Richterio skalę. Dabar žinoma, kad Mėnulio drebėjimai būna dviejų tipų. Vienų jų, kylančių iš gilių Mėnulio sluoksnių, apie 700-1000 km gylio, prigimtis nežinoma (spėjama, kad dėl Žemės vandenų potvynių poveikio). Paviršiniai yra labai reti ir ilgai trunkantys. Dar vienas nugabentas prietaisas Aitkeno krateryje ieškos ledo.

Programos ribose „Luna-25“ nusileidimo modulio startas buvo vis atidėliojamas ir dabar teplanuojamas 2024 m. paskutinė Rusijos misija buvo „Luna 24” 1976 m.

Japonijos „Selene-2" zondas, planuojamas 2012-13 m., nuleis mėnuleigį ir, galbūt, atgabens seisminio aktyvumo matuoklių.

Tebeplanuojamas 2018-iems; mėnuleigio misija planuojama dviem savaitėms.

Kinijos „Chang'e-1A", planuojamas 2009 m., kaip ir 2007 m. „Chang'e-1", turės piešti Mėnulio ir mineralų telkinių žemėlapį.

„Change 2“ (pavadintas Mėnulio deivės Čangės vardu) startavo 2010 m. spalio 1 d. ir fotografavo Mėnulio paviršių iš orbitos aplink Mėnulį. 2011 m. rugpjūtį pasiekė Lagranžo tašką L2. 2012 m. balandžio 15 d. paliko L2 , išskrisdamas link asteroido 4179 Toutatis, pro kurį praskrido gruodžio 13 d. 3,2 km atstumu. Padarytos asteroido nuotraukos 10 m skiriamąja geba.

Kinijos „Chang'e-2", planuojamas 2012-13 m., nuleis mėnuleigį.

„Change 3” startavo 2013 m. gruodžio 1 d. kartu su mėnuleigiu. Jis tapo pirmuoju aparatu sėkmingai nusileidusiu Mėnulyje po „Luna 24“ (1976). Pirmąkart į Mėnulį atgabentas teleskopas. Dar skaitykite Kinijos kosminės ambicijos...

Europos (britų) „MoonLITE", planuojamas 2013 m., turės pristatyti 3-4 seisminio tinklo elementus.

Po 2013 m. apie jį nieko daugiau nesigirdėjo...

Indijos „Chandrayaan-2", planuojamas 2010-11 m., nugabens mėnuleigį.

Startas planuotas 2018 m. balandį, bet atidėtas iki 2019 m. sausio. Tikslas – pasiekti Mėnulį ir nusileisti jame. Gabens mėnuleigį.

Taip pat skaitykite apie planuojamas Kinijos ambicijas dėl Mėnulio...

Ar bus grįžta į Mėnulį?

Prieš 3 m., 2004 m. sausio 14 d., Dž. Bušas nurodė NASA gražinti astronautus į Mėnulį: „Per paskutinius 30 m. jokio žmogaus koja nelietė kito pasaulio. Laikas Amerikai žengti tolimesnius žingsnius“. Tai būtų posūkis. Iki tol pora dešimtmečių NASA dėmesį skyrė artimoms Žemei orbitoms. Tačiau tokia vvizija“ nėra pigi – programa iki 2018 m. kainuotų apie 104 mlrd. dolerių. Tam teks sumažinti ar uždaryti daugelį kitų programų, tokių kaip kosminius mokslo tyrinėjimus astronomijos, planetologijos ir Žemės stebėjimo srityse bei aeronautikos programas. Neabejotinai bus atidėtos Marso pavyzdžių atgabenimo bei planetų misijos bei planetų prie artimiausių žvaigždžių paieškos. Tad NASA yra kiek nekomfortabilioje padėtyje, ir jau dabar, 2007 m. pradžioje, susiduria su finansiniais sunkumais.

Kuriama nauja „Orion“ kapsulė, pakeisianti dabartines apie 2014 m. ir apie 2020 m. planuojama jomis vėl nugabenti astronautus į Mėnulį ir įrengti jo ašigalyje stotį. Kuriama ir nauja raketa „Ares-I“. Visa tai arčiau klasikinių „Apollo“ nei „šatlų“. Sukūrus „Orion“ bus imtasi nusileidimo modulio ir naujos galingesnės kieto kuro raketos „Ares-V“, galėsiančios į orbitą iškelti 130 t krovinį. Pagrindinis skirtumas nuo „Apollo“, kad viską „tempė“ viena „Saturn V“ raketa. Dabar „Orion“ iškels viena raketa, o nusileidimo modulį skraidins jau kita. Yra besidžiaugiančių būsima galimybe tirti Mėnulio paviršių. Tačiau nemažai yra abejojančių, kad gauta mokslinė nauda atsipirks.

Orion dokavimas

2018 m. rudenį NASA kartu su Jūrų laivynu užbaigė 7-ąjį „Orion“ gelbėjimo bandymų etapą. Skriejusi 25 tūkst. mylių per valandą greičiu ji atmosferoje sulėtėja iki 300 mylių, o tada įjungus stabdymo sistemą - iki 20 mylių, kol galiausiai saugiai šlepteli į Ramųjį vandenyną. Štai tada ir prasideda jos „išgriebimo“ operacija (EGS). O juk „Orion“ 5 kartus sunkesnis nei SUV.

Iš Mėnulio parvykusiems astronautams tuo metu vargai dar nesibaigia. Kapsulė supasi aukštyn-žemyn ant bangų, o astronautai vėl pajunta traukos jėgą po savaičių gyvenimo nesvarume. Siekiant palengvinti jiems būklę perkeliant į gelbėjimo laivą, NASA pasamdė nedidelę konsultacinę APS firmą, kad ištirtų jūrų hidrodinamiką, t.y. vandens judėjimą vandenyne, ir padėtų minizuoti bangų poveikį kapsulei. APS dirba matuodama ir prognozuodama bangų elgesį nuo 2012 m., kai Jūrų laivynas norėjo ištirti vandens elgesį tarp dviejų greta plaukiančių laivų. Prie kapsulės pritvirtinami lynai ir ji įtraukiama į laivo doką. Gelbėjimo laivas turi vartus, kuriuos atidarius vanduo subėga į jį, - ir į ten galima įtempti kapsulę. Uždavinys ir buvo užtikrinti mažiausią bangavimą viso šio proceso metu. Tai leistų sumažinti riziką, kad bus pažeisti laivas arba kapsulė, ar sužeisti astronautai. Kai kapsulė jau bus doke, ji bus sugriebta ir stabilizuota. Iš doko išleidus vandenį, bus galima prieiti prie kapsulės ir išleisti astronautus.

Taip pat skaitykite Vartai į tolimąjį kosmosą


Kas dedasi Mėnulyje?

Skyrelis perkeltas į puslapį  Mėnulio kilmes klausimai  >>>>


MAC 88105 meteorite Mėnulio nuolaužos Žemėje

Iki pat 1982 m. tarp specialistų vyko ginčai: ar gali meteorito kritimo Mėnulyje smūgio jėga išsviesti jo atlaužas taip, kad kai kurios pasiektų net Žemę. Mat amerikiečių poliarininkai Antarktidos leduose aptiko 30 g uolienos gabaliuką, panašios sudėties kaip ir tų, kuriuos astronautai atgabeno iš Mėnulio. Paskui japonai tyrinėtojai ten surado dar 5 „akmeninius svečius“, greičiausiai čia patekusius iš Mėnulio. Bet tai tebuvo mažutės nuolaužėlės.

1989 m. pradžioje amerikiečių mokslininkai, išžvalgę Makalpaino antarktinių kalvų sritį, rado kiek neįprastą meteoritą. Ištyrus jį Džonsono kosminio centro laboratorijoje Hiūstone, tapo gana patikimai prabilti apie mėnulinę jo kilmę. 663 g dangaus kūnas gavo oficialų pavadinimą MAC 88105. tai buvo sunkiasvoris rekordininkas „mėnuliečių“ šeimoje (beje, netoli jo rasta ir maždaug 60 g svorio jo nuolauža).

Kad šių nuolaužų gimtinė – Mėnulis, patvirtina labai būdingas geležies ir mangano santykis, didelis aliuminio oksido procentas, mažas natrio ir kalio kiekis, taip pat ypatinga sudėtis stikliškos medžiagos, jungiančios įvairias mažas daleles į vieną.

Tada įvairiose kolekcijose imta ieškoti atklydėlių iš Marso. O kas ieško, tas ir randa – netgi su galimais Marso gyvybės požymiais, žr. >>>>>

Mėnulis pernelyg įelektrintas?

Mėnulio kolonistus gali varginti iškrovos. JAV mokslininkai nustatė, kad Mėnulio paviršius gali turėti kelių tūkstančių voltų statinę elektros įkrovą, kuri gali sukelti kibirkščiavimą, sutrikdantį elektroninės įrangos darbą. Taipogi dėl jos gali susidaryti dulkių debesys, trikdantys instrumentų veikimą. Todėl astronautai turėtų dėvėti specialius izoliuojančius kombinezonus.

Moon in close: Lunakhod picture Mėnulio paviršius gali įsielektrinti dėl dviejų priežasčių. Pirmoji, kai Mėnulis pereina per Žemės magnetinę "uodegą", šleifą, kurį sukuria Saulės vėjas pralėkęs pro mūsų planetą. Kita priežastis – Saulės audros, kurios sukelia problemų Žemėje, tačiau kosmose jų poveikis dar stipresnis ir gali sukelti pažeidimus gyvose ląstelėse. Nuo jų astronautai turės slėptis priedangose.

Saulės šviesa gali išmušti elektronus iš paviršiaus ir taip mažinti jo krūvį. Todėl dauguma įkrovos atvejų stebima naktinėje Mėnulio pusėje. Tačiau tyrinėtojai nustebo atradę tam tikrus krūvių skirtumus ir Saulės apšviestoje pusėje.

Įdomūs sutapimai
Mėnulis sudarytas iš ... sūrio?!

1542-ais Erazmas Roterdamietis rašė: „...Mėnulis sudarytas iš supelijusio sūrio...“
Todėl animaciniame filmuke „Wallace ir Gromitas: Piknikas Mėnulyje“ (1989) į Mėnulį vykstama passigabenti sūrio (daugiau žr. >>>>> )...

Geologai ištyrė garso sklidimą Italijos, Šveicarijos, JAV ir Norvegijos sūriuose (1,6-2,1 km/s), kuris daugmaž atitinka garso greitį Mėnulio uolienose.


Mėnulio tyrinėjimų riboženkliai

Apie 30 tūkst. m. pr.m.e. – pirmosios Mėnulio mėnesio dienų atžymos ant kaulų.

460-370 m. pr.m.e. – Demokritas spėjo, kad dėmės Mėnulyje yra kalnai.

Apie 150 m. pr.m.e. – Hiparchas atliko pirmuosius tikslius Mėnulio dydžio ir atstumo iki jo skaičiavimus.

1609 m. - T. Harriot'o pirmas Mėnulio žemėlapis sudarytas naudojant teleskopą (6x).

1610 m. – Galileo Galilėjaus pirmieji publikuoti Mėnulio piešiniai, nors ir prastos kokybės, tačiau aprašė kalnus su jų aukščiais ir kraterius, įrodydamas kad Mėnulis nėra tobula sfera.

1636 m. – Mellan'as pirmas geros kokybės Mėnulio antrojo ketvirčio raižinys, kuriame pavaizduoja šimtai identifikuotinų objektų.

1645 m. – M.F. Langrenus – pirmasis Mėnulio jūrų ir kraterių klasifikatorius, iš kurio pavadinimų išliko tik jo vardo krateris.

1651 m. – G.B. Riccioli žemėlapis įvedė dabartinę Mėnulio objektų vardyną.

1665 m. - R. Hooke greičiausiai pirmąkart eksperimentiškai paaiškintas Mėnulio kraterių susidarymo principas – mėtant kulkas į drėgną molį. Moon stattion in the future

1680 m. – Cassini žemėlapis buvo geriausias 17 a.

1787 m. - V. Heršelio pranešimai apie ugnikalnius Mėnulyje.

1837 m. – W. Beer, J.H. Madler "Der Mond" – solidžiausia 19 a. knyga apie Mėnulį (žr. >>>>>).

1840 m. – J.W. Draper'io pirmoji Mėnulio nuotrauka su 12 colių teleskopu ir 20 min. išlaikymu.

1935 m. – W.H. Wesley, M. Blagg "Map of the Moon" iki 7 dešimtm. buvo oficialus Tarptautinės Astronominės sąjungos žemėlapis.

1949 m. – R.B. Baldwin "The Face of the Moon" – viena svarbesniųjų knygų, - įrodo katastrofinę kraterių kilmę.

1961 m. – J. Klepesta, L.J. Lukes "Map of the Moon" nuostabus 1:5 mln. Mėnulio planas kosminės eros pradžioje.

1962 m. balandis – "Ranger 4" pirmasis ir kol kas vienintelis sąlytis su nematoma Mėnulio puse.

1964 m. liepa – "Ranger 7" sėkmingas sudužimas Mėnulio paviršiuje perdavęs 4308 geros kokybės Pažinimo jūros (Mare Cognitum) nuotraukas.

1965 m. liepa – "Zond 3" – 25 nematomos Mėnulio pusės nuotraukos.

1966 m. sausis – "Luna 9" pirmas nusileidimas ir pirmosios 4 panoraminės Audrų vandenyno (Oceanus Procellarum) nuotraukos. Tekanti Žemė pašto ženkle

1966 m. kovas – "Luna 10" pirmasis kosminis aparatas Mėnulio orbitoje tyręs gravitacinius ir magnetinius laukus.

1967 m. rugsėjis – "Surveyor 5"; pirmoji cheminė analizė kitame dangaus kūne.

1968 m. rugsėjis – "Zond-5"; pirmas skrydis iki Mėnulio ir sugrįžimas į Žemę su augalais, smulkiais gyvūnais ir vabzdžiais (žr. >>>>>).

1968 m. gruodis – "Apollo 8" pirmieji žmonės Mėnulio orbitoje.

Skambus žingsnis: pirmieji žmonės už Žemės orbitos

1968 m. buvo vieni neramiausių istorijoje. Vietname vyko karas, nužudyti M.L. Kingas ir R. Kenedis. Tačiau milijonai žmonių sekė pirmąkart Žemės orbitą palikusią kosminę misiją.

„Apollo-8. Jūs skrendate į TLI“, - tokiais žodžiais 1968 m. gruodžio 21 d. NASA patvirtino „Apollo- 8“ skrydį į misiją apie Mėnulį (TLI - trans-lunar injection), kuriis tikslas buvo už 234 tūkst. mylių. Tai buvo pirmieji astronautai iškelti Saturn V raketa. Įgulos vadas buvo Frank Borman’as, jau dalyvavęs „Gemini VII” misijoje 1965 m. gruodžio 4-18 d. Pilotu buvo Jim Lovell’as, skridęs su F. Bormanu „Gemini VII” misijoje, o taip pat dalyvavęs „Gemini XII“ misijoje 1966 m. lapkričio 11-15 d. Trečiuoju buvo Bill Anders’as, paskirtas Mėnulio modulio pilotu. Jie už Mėnulio nematomi iš Žemės prabuvo 37 min. 32 sek. Per kitas 20 val. jie aplink Mėnulį apsuko dar 10 k. maždaug 60 mylių aukštyje. Jų misija buvo transliuojama į Žemę.

Paskutinio apsisukimo metu Lowell‘as ištarė šifruotą frazę: „Būkite informuoti, kad čia yra Kalėdų senelis“, ir erdvėlaivis pasuko link Žemės, gruodžio 27 d. šleptelėdas į Ramųjį vandenyną, kur astronautus išgriebė lėktuvnešis „Yorktown”.

Astronautų fotoaparatai buvo nukreipti ir į Žemę. Kol Bormanas manevravo laivu ketvirto apsisukimo metu, Andersas fotografavo Mėnulio paviršių. Tada jis pažvelgė į horizontą, kur tekėjo Žemė ir jis susižavėjo: „Wow, kaip žavu“. Ši Kalėdų dieną padaryta „Tekančios Žemės“ nuotrauka apskriejo visą pasaulį. JAV paštas išleido 6 centų vertės pašto ženklą skirtą „Apollo-8” skrydžiui atminti: jame žodžiai „Pradžioje Dievas...“ primena Biblijos pradžią, perskaitytą misijos tiesioginės transliacijos metu.

1969 m. liepa – "Apollo 11" pirmieji žmonės Mėnulio paviršiuje ir pirmieji grunto pavyzdžiai atgabenti į Žemę (žr. Žmonės Mėnulyje).

1970 m. rugsėjis – "Luna 16" pirmasis zondas su grunto pavyzdžiais grįžęs į Žemę.

1970 m. lapkritis – "Luna 17" atgabeno pirmąjį radijo bangomis valdomą mėnuleigį "Lunachod 1", ištyrinėjusį 10 km Mare Imbrium.

1972 m. gruodis – "Apollo 17" buvo paskutinis, atgabenęs žmones į Mėnulį.

1973 m. sausis – "Luna 21" atgabeno mėnuleigį "Lunachod 2", ištyrinėjusį 37 km Lemonnier'o kraterio.

1974 m. rugpjūtis – "Luna 24" paskutinis zondas, gražinęs grunto pavyzdžius į Žemę.

Nepaprastas pasiekimas buvo „Luna-24” misija (1972 m. vasario mėn.). Stoties pagrindiniu tikslu buvo Mėnulio grunto pargabenimas. Mėnulyje, Krizių jūroje, ji paiko ne tik nusileidimo pakopą, kurioje buvo sumontuota ir gairelė su TSRS vėliava.

Iki tol „Luna-16“ (1970 m.) buvo paėmusi grunto Gausybės jūroje, „Luna-20“ (1972 m. vasario mėn.) - kalnuose tarp Gausybės ir Krizių jūrų. Tokia seka gruntas buvo renkamas neatsitiktinai – mat mokslininkams rūpi gruntą tirti įvairiais aspektais, ne tik gylio, bet ir geografiniu atžvilgiais. Domino, ar gretimose jūrose uolienos panašios.

Moon stattion in the future

1982 m. – L.E. Anderson, E. Whitaker „NASA Catalog of Lunar Nomenclature“ Mėnulio vardų sąrašas kol kas vienintelis (vis dar) su kraterių diametrais.

1986 m. – W.K. Hartmann, R Phillips, G. Taylor „Origin of the Moon“ puiki knyga pateikianti naują Mėnulio kilmės teoriją.

1990 m. sausis – „Muses A“ (dar vadinamas „Hiten“) japonų zondas atgabenęs nedidelį Mėnulio palydovą „Haroromo“, kuris, kaip atrodo, nieko nedarė, o tebuvo įrodymas: „kad ir mes galime“.

1990 m. - A. Rukl'o „Atlas of the Moon“ vėliausias ir geriausias iš Rujk'o atlasų.

1998 m. - „Lunar Prospector“ pigus zondas sudarantis radioaktyvumo žemėlapį, nustatęs ledo buvimą ašigaliuose, o taip pat gabenantis G. Shoemaker'io, žuvusio autokatastrofoje, pelenus. Planuojama, kad zondas panašu leisis ir suduš Mėnulio paviršiuje taip išpildydamas Shoemaker'io, norėjusio būti astronautu, valią. Navajo indėnams pareiškus protestą, NASA jų atsiprašė už tai, kad žmogaus palaikai suterš šventąjį Mėnulį.

2000-2030 m. – Kinija 1998 m. paskelbė planą Mėnulio žemėlapių sudarymo ir žmonių gyvenamos bazės įrengimo Mėnulyje planą trims dešimtmečiams, žr. >>>>>;

2031 m. Rusija ketina surengti į Mėnulį pilotuojamą ekspediciją;

2032 m. Rusija planuoja į Mėnulį atgabenti mėnuleigį;

2036-2040 m. Rusija ketina Mėnulyje įrengti stotį.

Papildomai skaitykite:
Žmonės Mėnulyje
"Galileo" misija
Plutono atradimas
Mokslininkai fantastikai
Pirmasis vežimas Mėnulyje
Kinijos kosminės ambicijos
Istorinė Mėnulio nuotrauka
Mūsų palydovo kilmės klausimai
Ankstyvieji Mėnulio tyrinėjimai
Mėnulis ir jo ypatybės
Dulkėtais tolimų planetų takais
Kometos, meteorai, krintančios žvaigždės...
Ateitis - elektrinės raketos
Mėnulis ir jo įsisavinimo ypatybės
Gyvybės paieškos Marse
Kometos: dangaus ženklai
Nesklandumai įsisavinant kosmosą
Saulė yra dvinarė žvaigždė?
Vieta, kur gimsta žvaigždės
Pirmasis Mėnulio kiberis
Koks tas mūsų palydovas?
Žmogaus misija kosmose
Ar yra grėsmė Žemei?
Seksas ir raketos
Elektrofoniniai garsai
Kasinėjimai Marse
"Pioneer" anomalijos
Holografinė visata
Kosmoso pionierius
Planeta X

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT sritis
Vartiklis