|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Interviu su Clyde Tombaugh, Plutono atradėju
Skaitykite šio interviu pabaigą... Pradėkime nuo pradžių. Kaip pirmąkart sužinojai, ką nori daryti gyvenime?
Būdamas 4 klasėje labai domėjausi geografija ir ją stipriai mokiausi. Ir kai buvau 6
klasėje kiekvienos šalies sienas galėjau nubrėžti iš atminties. Bet tada man kilo mintis
"kokia geografija galėtų būti kitose planetose?"
Toks buvo mano natūralus kelias į astronomiją. Nuo tada susidomėjau šia sritimi.
Žinoma, aš įsisavinau visus mokslus bei matematiką, kuriuos dėstė aukštesniojoje
mokykloje. Turėjau dėdę Ilinojuje, kuris gyveno maždaug už 9 mylių nuo mūsų. Jis buvo
astronomas mėgėjas ir turėjo 3 colių teleskopą. Šiuo teleskopu pirmąkart pamačiau
Saturno žiedus, Jupiterio mėnulius ir Mėnulio kraterius.
Koks įvykis šioje srityje jus įkvėpė?
Domėjausi užtemimais ir panašiais dalykais. Vėliau dėdė ir tėtė įsigijo iš Sears Roeuck
geresnį teleskopą, kuriuo tūkstančius kartų žiūrėjau į objektus, apie kuriuos skaičiau.
Visad jaudino jų suradimas danguje.
Ką pamanė tėvai, kai pasakėte, kad norite suaugęs tuo užsiimti rimtai?
Spėju, kad jie tiesiog įsidėmėjo, kad tuo domiuosi ir leido reikalams vykti savaime. Jie
visad mane padrąsindavo ir, žinoma, atėjo diena, kai aš išvykau į Arizoną, ir jie pamatė,
kad aš užsiimu tuo, kuo visada norėjau tapau astronomu. Kaip jie drąsino tave?
Jie iš miesto bibliotekos imdavo man knygas. Jie man leisdavo pasilikti ilgai naktį, kad
galėčiau stebėti dangų. Man nebuvo jokių privalomų valandų miegui, tad sąlygos buvo
geros.
Kokias knygas jie paimdavo?
Neprisimenu jų pavadinimų, bet turėjau populiarią knygą mėgėjams "Astronomijos
esmė", kurią skaičiau daugelį kartų ir praktiškai išmokau atmintinai. Ir kitas knygas,
kurių pavadinimų neatsimenu. Žinoma, daugelis jų dabar pasenusios, tačiau tuo metu jos
buvo geriausios. Aš jas ėmiau iš Streator bibliotekos. Tai buvo mano gimtasis miestas ir
jame du metus lankiau universitetą.
Ar dėdė nedavė lankstinuko apie Marsą?
Tai buvo "Marso paslaptys", parašytos, manau, Latimer Wilson. Jis buvo savamokslis
teleskopų kūrėjas ir astronomas mėgėjas, gyvenęs Našvilyje. Vliau aš ten buvau nuvykęs
ir mačiau jo teleskopą, bet tuo metu jis buvo jau miręs. Anksčiau aš su juo susorašinėjau.
Kaip tai įvyko?
1924 m. "Popular Astronomy" žurnale jis išspausdino straipsnį su Jupiterio piešiniais.
Nuostabūs Jupiterio piešiniai ir jo pastabos. Jis pabrėžė, kad tai padarė su savo 11 colių
reflektoriumi. Taigo, tai mane tiesiog užvedė. Aš jam parašiau klausdamas, kaip
pasidaryti tokį teleskopą kaip jo. Taigi aš jam parašiau, o jis atsakė. Taip aš pradėjau kurti
teleskopus.
Kodėl tuo metu jus traukė tokio pobūdžio skaitiniai?
Taigi, man tiesiog buvo smalsu. Norėjau pamatyti dalykus apie kurios skaičiau.
Ką mokyklos draugai man apie jus?
Spėju, kad manė, kad esu truputį trenktas. Visad domėjausi protingais dalykais. Ir visad
domėjausi sportu. Mokykloje žaidžiau beisbolą ir aukštesniojoje mokykloje buvau
trekeris bei lauko komandoje. Buvau mokyklos šuolių su kartimi pažiba.
Taigi turėjote kitokių pomėgių
O taip. Manau, kad du dalykai man kėlė didžiausią susidomėjimą teleskopai ir faro
varikliai. Tėvas buvo kuliamųjų inžinierius ir man patiko technika.
Kaip pasirinkote savo kelią?
Buvau susidomėjęs teleskopais ir jų veikimu, nes turėjau potraukį išsiaiškinti, kaip
sudaryti daiktai, tad sužinojau, kaip naudotis teleskopais ir surasti objektus danguje. Nors
mano pirmoji įranga buvo labai kukli, vėliau aš susikūriau nuosavą ir ji buvo galingesnė.
Jumyse turėjo būti didelis smalsumas
Taip, didelis smalsumas apie Visatą. Man tiesiog reikėjo pažvelgti į kitą kalno pusę.
Pabuvojau Mėnulyje, planetose ir visur, ką regite. Norėjau išplėsti savo pomėgių ratą. Tai
buvo iššūkis mano intelektualiajam gyvenimui.
Ar fantazavote apie išorinę erdvę?
Tada tikėjau, kad yra gyventojų Marse, ir, žinoma, dabar žinome, kad ten jų nėra. Marsas
kėlė ypatingą susidomėjimą. Man buvo smalsu, kokios būtybės jos gali būti ir kaip
atrodo. Manėme, kad jos labai išsivysčiusios dėl Marso kanalų, kad ten yra sena
civilizacija ir ji sužinojo daugiau.
Kokie mokytojai įkvėpė jus?
Gyvendamas Ilinojuje mokykloje turėjau mokytoją Susie Szabo. Ji satino mane mokytis
tiksliuosius mokslus ir t.t., ir ji palaikė mano susidomėjimą geografija, nes ją irgi mėgo.
Kaip ji jus drąsino?
Ji kalbėjosi su manimi apie tai, ką stebėjau praeitą naktį teleskopu ir ji buvo puikus
žmogus, tikra mokytoja.
Kokio amžiaus būdamas pasidarėte savo teleskopą?
1926-ais, kai man buvo 20. Jis nebuvo labai geras, nes turėjau prastas instrukcijas. Jis
buvo neblogas, bet manęs netenkino. Kitais metais "Scientific American" išleido knygą
"Mėgėjiškų teleskopų gamyba". Aš ją nusipirkau ir išnagrinėdamas atradau, kur padariau
klaidas. Kiti teleskopai buvo daug geresni, nes turėjau daugiau žinių.
Pvz., 9 colių teleskopas galiniame kieme buvo puikios kokybės mano trečiasis teleskopas.
Su tuo teleskopu padariau Marso ir Jupiterio piešinius, kuriuos pasiunčiau Lowell
observatorijai 1928-ais. Tai juos sudomino tiek, kad pakvietė dirbti bandomajam periodui
su nauju teleskopu Fladstaffe. Tai buvo didelis pasiekimas.
Pakalbėkime apie tą gyvenimo tarpsnį. Kaip jaunuolis išdrįso savo primityvius
piešinius pasiųsti Lowell observatorijai?
Tereikia prie teleskopo turėti braižymo lentą ir pieštuką. Pasižiūrite ir ant popieriaus
padarote kelias atžymas ir vėl žiūrite toliau. Ten ir atgal, daugelį kartų, kad būtų
teisingomis proporcijomis ir intensyvumu. Taip dirbant vienas piešinys padaromas per
pusvalandį. Kai temperatūra žema, truputį kenčia pirštai, bet man rūpėjo atvaizduoti tai,
ką mačiau. Ir tai buvo, kas atsipirko.
Būti mėgėju ir jausti, kad piešiniai kažkiek svarbūs turėjo kiek nervinti
Tuo metu Lowell observatorija vienintelė šalyje stebėjo planetas, kuriomis tuo metu
buvau ypač susidomėjęs, tad pamaniau, kad turėčiau tiesiog pažiūrėti, kaip jie galvoja
apie juos. Planetos niekada nebūna tokios pat du kartus, jos visad skirtingos, tad jie galėjo
palyginti mano piešinius su savo fotografijomis ir jie žinojo, kad iš tikro nupiešiau tai, ką
mačiau, o ne nukopijavau iš kažkur.
Jie nustatė, kad esu kruopštus, gerai matau ir pan. Ir spėjo, kad galiu būti neblogas
kandidatas dirbti su nauju jų įrengiamu fotografuojančiu teleskopu. Buvau pakviestas 3
mėn. bandomajam laikotarpiui ir likau 14 metų.
Koks buvo tavo išsimokslinimas tuo metu?
Aukštesnioji mokykla. Savarankiškai mokiausi kietų kūnų geometrijos ir trigonometrijos,
nes jų tuo metu nedėstė aukštesniojoje mokykloje. Ar galite įsivaizduoti šių dienų
jaunimą dėl įdomumo studijuojantį trigonometriją. Taigi, aš tai dariau. Buvau labai
susidomėjęs matematika, fizika ir panašiais dalykais. Fizika yra vienas mano geriausių
dalykų.
Kada nuėjote į koledžą?
Tik po poros metų atradęs Plutoną. Įstojau į Kanzaso universitetą kaip laisvas klausytojas
1932-ais, o Plutonas buvo atrastas 1930-ais. Kai atėjau į Flagstaffą, astronomijoje buvau
savamokslis.
Turėtų būti keistas jausmas grįžti kaip pirmakursis kai jau turi pasaulinę šlovę?
Buvo. Norėjau išklausyti pradinį astronomijos kursą, bet astronomijos profesorius
neleido. Jis sakė, kad tai būtų absurdas. Spėju, jis manė, kad tai būtų susidariusi nepatogi
situacija, jei planetos atradėjas klausytų pradinio astronomijos kurso.
Neįprasta sėdėti auditorijoje ir klausyti apie save! Ar visada galvojote apie save kaip daug pasiekusį toje srityje?
Niekad taip nemaniau. Galvoju, kad varančioji jėga buvo smalsumas apie Visatą. Tai
įkvėpė mane. Negalvojau, kaip tapti įžymiu ar kažkuo panašiu, tik buvau susidomėjęs dalykais, į kuriuos buvau įsitraukęs.
Kiek buvo laimės tame, ką pasiekėte?
Pakvietimas į Flagstaffą buvo didelis laimės dalykas. Kitkas buvo drąsa iš tikro
nesuvokiant, kad ruošiausi metų metus gamindamasis teleskopą, mokydamasis atskirti
objektus danguje, skaitant apie astronomiją viską, ką galėjau gauti, ir būdamas labai
kruopštus. Kažkuria prasme buvau perfekcionistas. Tokios buvo mano prielaidos tapti kandidatu tam darbui.
Ką galite pasakyti apie tai kodėl jums, o ne kitiems, pasisekė?
Turėjau stiprų atsakomybės jausmą ir taip pat norėjau būti lankstus, tiesiog garbinau pažinimą ir nepaisiau
skausmo, kad gerai padaryčiau darbą. Taip pat turėjau nepaprastą atkaklumą. To išmokau fermoje. Spėju, dėl tų savybių patekau ten.
Skaitykite šio interviu pabaigą ... Parengė Cpt.Astera's Advisor Taip pat skaitykite:
|
22 m. amžiaus Clyde Tombaugh šalia savo pagaminto teleskopo Taip pat skaitykite: Nežinomi kosmonautai 
Sūnus Robertas spokso per 5 colių teleskopą, 1935 m. Taip pat skaitykite: Mūšis dėl Veneros 
Clyde Tombaugh 1988 m. birželį Powell observatorijoje pasakoja apie savo atradimą 
Su savo draugu ... Plutonu 
Dailininko pavaizduotas "Pluto Kuiper Express" 
Taip pat skaitykite: Žvaigždžių sporos |
