Global Lithuanian Net:    san-taka station:
Astronomas stebi skraidančius „langus“  

Dažnokai NSO reiškinys sumenkinamas retoriniu klausimu, kodėl jų nemato „rimti“žmonės. Deja, juos tenka išvysti visiems, net ir garsiems astronomams (skaitykite NSO regėję mokslininkai ir astronomai). Tokių paliudijimų yra daug, bet šiame puslapyje mes pateiksime Plutono atradėjo Klaido Tombo stebėjimą 1949-ais.

Beje, tų metų vasario mėn. buvo užbaigtas „Project Sign“ paskelbiant galutinę ataskaitą, skeptiškai vertinantis nežemišką NSO kilmę ir žymintis posūkį aiškinti visus regėjimus kaip gamtos reiškinius. Vienok, slapta JAV Oro pajėgos projekto pavadinimą pakeitė į „Grudge“ (Nepasitenkinimas) su tendencija visus tikinčiuosius NSO vadinti „kukiais“ (kooks - „trenktais, kuoktelėjusiais“).

1949-ųjų rugpjūčio 20 d. apie 22:00 astronomas Clyde W. Tombaugh su žmona ir uošve buvo namo kieme Las Cruces (New Mexico valstija) mieste gėrėdamiesi tuo, ką Tombaugh nusakė reto giedrumo dangumi. Tada Tombaugh beveik tiesiai virš galvos išvydo blankių gelsvų šviesų virtinę, greitai judančią dangumi į pietryčius. Jis šūktelėjo kitiems, kurie tai išvydo prieš išnykstant pusiaukelėje link horizonto. Visa virtinė buvo apie vieną laipsnį ir ji 50-60 laipsnių dangumi nuskriejo per kelias sekundes. Ta virtinė buvo sudaryta iš šešių „kaip langai“ stačiakampių išsidėsčiusių simetriškai, judėjo per greit, kad būtų orlaivis, per lėtai, kad būtų meteoras, ir neskleidė jokio garso. Tombaugh išsireiškė:
Nieko panašaus nemačiau iki tol ar po to, o aš praleidau daugybę laiko kur nakties dangus būna gerai matomas... Tai taip stulbino, kad pasimečiau. Kaip aš norėjau, kad rankoje turėčiau žiūronus. Nebuvo jokio garso.

Švytintys stačiakampiai, kuriuos mačiau, išlaikė vienodus atstumus vienas nuo kito, kas kėlė tam tikrą tvirtumo jutimą. Abejoju, ar reiškinys buvo koks atspindys nuo žemės paviršiaus... Aš daug stebiu (tiek teleskopu, tiek plika akimi) galiniame kieme ir niekada nebuvo nieko panašaus.
1957 m. rugsėjo 10 d. laiške

Šis reiškinys panašus į orlaivį, kurį matė pilotai Chiles ir Whitted'as*). Vėliau Tombaugh'as vengė daug kalbėti šiuo klausimu. Yra pastebėjimų, kad Tombaugh yra stebėjęs dar du NSO.


Ne tik „Mėlynoji knyga“ akcentuoja įprastinių reiškinių klaidingą suvokimą. Taip jau apie 15 m. kalba D.H. Menzelis**), buvęs Harvardo koledžo observatorijos direktorius.
Panagrinėkime vienos rūšies argumentus apie „atspindžius“ atmosferoje ar rūke. Tombo atvejį jis aiškina kokio nors namo langų inversiniu atspindžiu sluoksnyje, kur susikaupė garai (nepaisant Tombaugh tvirtinimą apie ypatingai skaidrų dangų).

Young-Fresner lygtis nusako atspindį R esant normaliam kampui kaip
R = [ (n-1) / (n+1) ] 2
Net ir esant kelių dešimčių laipsnių kampui lygtis neblogai nusako R. Klausimas, kokią reikšmę gali turėti n. Regimo spektro šviesai ore santykyje su vakuumu n=1,0003. Temperatūros poveikis tėra 5 ar 6 pozicijai po kablelio. Tad įstatę 1,0003 į lygtį gausime
R = 10 -7

Tokia maža atspindžio reikšmę negali sukelti langų atspindžių ore.

Literatūra:

  1. D.H. Menzel, L.G.Boyd. The World of Flying Saucers, 1963
  2. D.H. Menzel. Flying Saucers, 1953
  3. D.H. Menzel. Fundamental Formulas of Physics, 1955
  4. R.G. Hill. Some UFOs Identified // Air Force/Space Digest, February 1960
  5. J.E. McDonald. UFOs: Greatest Scientific Problem of Our Times?// presented to American Society of Newspaper Editors, April 22, 1967
  6. J.E. McDonald. Science, Technology, and UFOs // presented at United Aircraft Research Laboratories, Jan. 26, 1968
  7. Michael Hesemann. UFOs: The Secret History
  8. James E.McDonald. Science in Default: 22 Years of Inadequate UFO Investigations
  9. Kevin Randle. The UFO Casebook
  10. Curlis Peebles. Watch the skies!
  11. Aime Michel. The Truth about Flying Saucers

Taip pat skaitykite: 
Jis atrado Planetą X 
Planetos X ieškojimai
Plutono pavaizdavimas pas šumerus 
Aplenkęs savo laiką 


Interviu su Clyde Tombaugh (pabaiga)

Skaitykite interviu pradžią... 

Ar tikite, kad kitur yra nežemiškos kilmės civilizacijų?

O, taip! Mūsų Saulė negali būti išskirtinė ir tarp oktilionų žvaigždžių vienintelė teturinti planetą su gyvybe. Tai visai nedera su sveiku protu, net jei tik viena žvaigždė iš 10 tūkst. turėtų tinkamą gyvybei planetą. Stebėjimai galingais teleskopais rodo, kad yra 10 21 žvaigždžių. Tai nieko nesako, kol nepasakysiu, kad visuose Žemės paplūdimiuose smėlio smiltelių yra 10 19. Tad yra po šimtus žvaigždžių kiekvienai smiltelei. Turite suvokti, kokia didelė galimybė trilijonams planetų su nežemiškomis civilizacijomis. Nesame Visatos centras. Nesame tokie svarbūs. Ir nesame vieni. Tokia mano pozicija.

Tuos objektus žiūrinėjau savo plokštelėse ir apie juos skaičiau. Jaudina nepaprasta Visatos platybė ir visa, kas joje gali tilpti. Mane tai sukrečia. Man patinka gyventi su ta mintimi, ta nuostaba.

Ar manote, kad svetimos gyvybės suradimas bus kitas žymus mokslo pasiekimas?

Manau, taip. Yra tam tikrų bandymų išgirsti kažką, kas siunčia radijo signalus mums pranešančius apie protą, esantį kažkur Visatoje. Jie jų dar neaptiko, bet kas žino, ką jie gali rasti. Vienintelė problema, kad dauguma jų yra perdaug toli. Jie neturi pakankamo signalo stiprumo, kad jis pasiektų mus. Bet jie klauso.

Ar tai idėja, kuri šiuo metu jus labiausiai jaudina?

Taip, tai viena jų. Kaip ir klausimas "Ar Visata yra baigtinė, ar begalinė?" Bet kuriuo atveju to neįmanoma įsivaizduoti. Pagaliau lioviausi ir apsistojau su kompromisu ir sakau, kad spėju ją esant pusiau begaline, Mes nežinome. Mes niekada neradome Visatos krašto. Prasibrovėme už 11 mln. šviesmečių ir neradome pabaigos. Yra milijonai galaktikų, tokių, kaip mūsų Paukščių takas, kuris yra viena iš galaktikų sudaryta iš maždaug 200 mlrd saulių. Ne visos šios žvaigždės turi būti sterilios, be augalų ir gyvybės, ar ne? Tai tiesiog būtų nesąmonė. Stebina, kokia gali būti Visatos paskirtis, jei ji yra. Mes nežinome. Bijau, kad mes kartais truputį pasipūtę manydami, kad Visata sukurta mums. Tai pasireiškia mūsų pasipūtimas.

Jūs apmąstote tas temas, Visatą?

Tai mana religijos atmaina - galvoti apie tai. Daugelio atsakymų, kurių nežinau, niekada nesužinosime. Bet apie juos įdomu mąstyti.

Kai kurios idėjos ir išradimai pirmąkart buvo išreikštos mokslo fantastikoje. Ar tai turi kažką bendra su tuo, ką įsivaizduojate?

Prisimenu kai ką iš mokslo fantastikos, kas buvo teisinga. Labiausiai mane jaudinančių dalykų yra šviesos greitis ir elektromagnetinis spinduliavimas. Pvz., mes galime perduoti radijo signalus astronautams Mėnulyje. Tai užtruks 1,25 sekundės. Kaip tai gali būti taip greitai? Tai žavi. Ar galite pavaizduoti mechanizmą leidžiantį šį stebuklą, kai su astronautais kalbame tarsi jie būtų už kitų durų? Ar tai ne stebuklas? Tai didelis pasiekimas ryšių srityje - galėti kalbėtis kitame pasaulyje esančiais žmonėmis.

Nesuprantu, kaip šio meto žmonės šalia visų tų stebuklų gali būti susirūpinę gyvenimu. Nesuprantu to. Mane visai tai stebina. Kaip jie gali būti paniurę? Tai už mano supratimo ribų.

Vis dar tebeturite didelį stebėjimosi jausmą.

O, taip. Pasaulis žavi mane. Yra nesuskaičiuojama galybė dalykų, kurie mane domina. Bandau juos suprasti. Visad norėjau pasiekti horizontą ir išplėsti akiratį. Visada norėjau sužinoti, kas yra kitoje kalno pusėje. Niekada to nepraradau.

Kokį patarimą duotumėte jaunuoliui, kuris nori kažką pasiekti pasaulyje?

Liepčiau domėtis ir vystyti smalsumą, jei jo neturi. Daug studijuoti. Bandyti kuo geriau subalansuoti gyvenimą. Būti užsispyrusiu, garbingu, vengti narkotikų ir elgtis su tam tikra sveiko proto doze, - ir tai pavyks.

Kaip su tam tikro potraukio vystymu?

Tai gali ateiti panirus į problemas. Žinome, kiekvienam yra skirtingai. Kiekvienas turi kitokį supratimą, ko nori gyvenime. Tai priklauso nuo jų temperamento. Yra daugybė pasirinkimų kiekviename kelyje, kurie patraukia. Ir, jei galima, bandyti diebti toje srityje, kuri ypač domina, nes joje galima pasireikšti geriau.

Ar daug bendraujate ir kalbatės su kitais astronomais?

Visąlaik. Laiškai plūsta tuzinais. Kiekvienais metais vykstu į suvažiavimus ir susitikimus, tad turiu nuolatinę sąveiką. Dievinu plepėjimą su kitais. Pvz., praeitų metų birželį buvau Albuquerque Amerikos astronomų asociacijos susirinkime ir "Voyager" misijos vykdytojai pakvietė papietauti. Tai man didelė garbė. Tie žmonės labai talentingi.

Tai jiems buvo didelė garbė.

Tarkim. Aš taip nemanau. Jie man kaip atradėjai. Man tai, ką atradau, atrodo labai logiška. Nemanau, kad tai buvo labai sudėtinga, nors kiti taip mano. Man tai buvo nesunku, nes tai supratau. Tai turėjo būti mano užslėptas talentas.

Ką dabar skaitote?

Daugybę knygų apie astrofiziką ir kosmologiją. Visokio tipo knygas. Be abejo, astronomija turi žinių sulyginamų su medicina. Labai plati. Reikia specializuotis gavus bendras žinias, nes negalima apimti visa. Tai per daug. Faktiškai praleisite didesnę dalį gyvenimo vienos srities specialistu. Nuostabu, kiek daug reikia sužinoti, kad padarytumėm naujus atradimus. Reikia sužinoti, kas padaryta iki tol, kad eitume priekin. Tam reikia plataus pagrindo.

 
 
 

 
  In his childhood
Vaikystėje šeimoje

 
 
 
Clyde Tombaugh with homemade telescope
22 m. amžiaus Clyde Tombaugh šalia savo pagaminto teleskopo

 
 
Taip pat skaitykite:
Nežinomi kosmonautai
Son Robert peers a telescope
Sūnus Robertas spokso per 5 colių teleskopą, 1935 m.
 
 
 
 
 
Chancellor of Cansas
Bakalauras Kanzaso universitete
 
 
Taip pat skaitykite:
Mūšis dėl Veneros
 
 
 
Clyde Tombaugh, 1988
Clyde Tombaugh 1988 m. birželį Powell observatorijoje pasakoja apie savo atradimą
 
 
 
With his cat Pluto
Su savo draugu ... Plutonu
 
  Map of Pluto
Plutono planas (stebint Prutono ir Charono persidengimus)
 
 
 
 
Taip pat skaitykite:
Žvaigždžių sporos

Ar galite sakyti, kad tebesimokote?

O, taip! Niekad nepavargstu mokytis. Visad skaitau knygas. Naujus dalykus apie astronomiją. Dabar mano dėmesį prikausčiusi kosmologija. Kvazarai! Nežinome, kas tai. Jie tikrai jaudinantys. Visata baigtinė ar begalinė? Tai jis dar bado mane. Nežinau atsakymo.

Ar manote, kad ankstyvas tėvų, dėdės ir mokytojų padrąsinimas turėjo didelę įtaką?

Taip, manau. Galbūt būčiau tai padaręs, nes buvau smalsus, bet jie daug padėjo.

Daugybė vaikų jaučiasi kitokie, jei susidomi rimtais dalykais, tokiais, kaip mokslas. Kiti juos vadina zubrylomis ir panašiai.

Dėl to jaučiausi kiek susikrimtęs. Pajutau, kad nesidomiu kitus vaikus traukiančiais dalykais, tad nusprendžiau eiti savo keliu, o jie teeina savo. Turėjau savo gyvenimą, tad tai manęs nenervino.

Ar patarsite, ką daryti vaikui nežinančiam, ką daryti, kuris nėra minios dalis, kuris susikrimtęs ir vienišas?

Sakyčiau, eik ir skaityk knygas. Tai raktas ateičiai. Jose rasite komfortą, rasite žinias, rasite įkvėpimą. Išmoksite mąstyti. Kuo geriau mąstysite, tuo aukščiau kilsite. Kiekvienas turi savo mūšį. Save pažįstate geriau nei aks kitas. Jūsų atsakomybė už tai, kad gyvensite, kaip norite.

Nežinau, ar jaunimas pripažins, kad tai už tai jie atsako.

Aš tai jutau jau anksčiau. Nebuvau trukdomas. Tiesiog ignoravau spaudimą. Neleidau jam veikti manęs. Galiu sakyti, kad knygos buvo geriausias mano bendrakeleivis.

Žinoma, gyvenime yra pakilimų ir nusileidimų, kai tavimi žaidžia likimas. Bet daug priklauso nuo asmens, jo dėmesio ir noro kažką pasiekti ir veržtis pirmyn. Negaliu pateisinti tingumo. Turite kažkuo užsiimti. Augdami sukuriate daugiau galimybių, kurios veda į sėkmę. Tai mano požiūris.

Jūs domitės visų rūšių žiniomis, ar ne? Kaip su literatūra, poezija?

Taip, visada mėgau poeziją. Longfellow visada buvo vienas iš mano mėgstamų autorių, kaip ir Whittier, Tennyson ir kt. poezija yra nuostabi išraiškos priemonė, kurią tebemėgstu. Iš tikro, vienu metu maniau, kad galėčiau tapti astronomijos poetu, bet tai niekad neįvyko.

Ar yra eilėraščių pašvęstų astronomijai?

O, taip! Daugybė. Tennyson'as rašo:
„Išvydau Plejades kylančias virš užuolaidos... , tarsi jonvabalių būrį įsipainiojusį sidabro plaukuos.“ Nuostabu. Tai ilgas eilėraštis, čia tik gabalėlis jo.

Ką manot apie Keats eiles „Pirmu žvilgsniu į Čapmano Homerą“?

Iš jų eilutę panaudojai vienam savo knygos skyriui:
Pajutau, kad pamilau dangaus stebėtoją, kai nauja planeta įplaukė į jo akiratį.

Manau, kad tai suprantu geriau, nei Keats. Manau, tai buvo panašiai.

(... pabaiga, skaitykite interviu pradžią ...) 

Parengė Cpt.Astera's Advisor


*) Chiles-Whitted stebėtas NSO - tai dviejų komercinių skrydžių pilotų C.S. Chiles‘o ir J.B. Whitted‘o liudijimas apie stebėtą NSO 1948 liepos 24 d. JAV prie Montgomerio Alabamos valstijoje. Jie stebėjo, NSO eskizas kaip 2:45 „švytintis objektas“ praskriejo pro jų lėktuvą ir paniręs į debesis dingo iš akiračio. Šis įvykis „Mėlynosios knygos“ pirmtako „Project Sign“ buvo palaikytas įrodymu, kad „NSO yra tikrai“. Tačiau vėliau JAV oro pajėgų ir civilių tyrėjų analizė, atseit, nustatė, kad pilotai regėjo meteorą, ką 1959 m. ir teigė „Mėlynoji knyga“.

Ankstų 1948 liepos 24 d. rytą Clarence Chiles ir John Whitted skrido „Eastern Air Lines“ Douglas DC-3 keleiviniu lėktuvu maždaug 5 tūkst. pėdų aukštyje. Dangus buvo giedras, Mėnulis, 4-ios dienos po pilnaties, švietė pro retus debesis. Apie 2:45 C. Chiles išvydo blyškų rausvą spindėjimą priekyje ir aukščiau lėktuvo ir pašaukė Dž. Vitedą: „Žiūrėk, naujas kariškių reaktyvinis darbelis“. Per kelias sekundes objektas priartėjo prie lėktuvo ir abu pilotai pamatė, kad jis skrenda dideliu greičiu pro jų dešinę pusę ir iš paskos skleisdamas liepsnas išnyksta debesyje. Jie objektą stebėjo apie 10-15 sek. Anot jų, jis atrodė tarsi „orlaivis be sparnų ... su dviem eilėmis iliuminatorių pro kuriuos sklido labai ryški šviesa, tarsi magnio blykstė“. Anot jų, objektas buvo 100 pėdų ilgio ir 25-30 pėdų pločio, torpedos ar cigaro formos, panašiu į „B-29“ fiuzelažu. Tik vienas lėktuvo keleivis C.L. McKelvie pastebėjo kažką neįprasta („ryškų šviesos blyksnį per iliuminatorių“).

**) Donaldas Menzelis (Donald Howard Menzel, 1901-1976) – amarikiečių astronomas ir astrofizikas, skeptiškai pasisakęs apie NSO, laikydamas juos neįprastais atmosferos reiškiniais. 1954-66 m. buvo Harvardo observatorijos direktoriumi. Pradžioje tyrinėjęs Saulę, nustatęs jos chromosferos savybes, vėliau dėmesį sutelkė ūkams. Parengė populiarų „Žvaigždžių ir planetų vadovą“ (1975), o NSO kritikai skyrė 3 knygas: „Skraidančios lėkštės“ (1953), „Skraidančių lėkščių pasaulis“ (1963), „NSO mįslė“ (1977). Tad „užkietėję“ ufologai jį laikė „prakeiktu priešu“. Tačiau jis pasitenkino teoriniais samprotavimais, kuriuos laikė labiau panašiais į tiesą nei nežemiečių apsilankymai. Vis tik pripažino nežemiškų technologiškai išsivysčiusių civilizacijų egzistavimo galimybę, bet nemanė, kad jos gali lengvai atlikti tarpžvaigždines keliones. Tačiau ir pats buvo susidūręs su NSO, kai 1955 m. kovo 3 d. grįžinėjo iš Šiaurės poliaus, - vėliau jis tai aiškino Sirijaus miražu.
Jo garbei pavadintas asteroidas 1967 bei nedidelis krateris Mėnulyje.

Taip pat skaitykite:
Jis atrado Planetą X 
Planetos X ieškojimai
Aplenkęs savo laiką
Per meilės orgijas į žvaigždes
Tarybinių ufologų legendos ir tikrovė
Plutono pavaizdavimas pas šumerus
Šokinėjančios radiolokatorių šmėklos
Skraido ir nepavejami – tarsi miražai
Nikola Tesla gyvenimas ir palikimas
Ar galimas ryšis su protingomis būtybėmis?
Svetimas vienuolynas pavadinimu „Kosmosas"
Kosmonautikos pergalės ir pralaimėjimai
Catherine Crowe - rašytoja mistikė
Saulė yra dvinarė žvaigždė?
Tolimų planetų nuotraukos
Svedenborgo nežemiečiai
Pačiupinėti Visatą
Kaip kūrė TKS?
Juodasis riteris
NSO kilmė

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT puslapis
Vartiklis