|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Pačiupinėti Visatą
6-ojo dešimtm. pradžioje Irbene pradėjo statyti karinį miestelį, virtusį slapta zona. Jis vadinosi neįmantriai - Žvaigždutė. Iki pat Latvijos išėjimo iš TSRS net gretimame Ventspilyje nežinojo, kas ten vyksta. Paaiškėjo tik 1993 m. čia kelias dešimtis metų veikė galingas radijo teleskopas, pagal techninius parametrus tobuliausias Šiaurės Europoje. Jis gaudė informaciją iš palydovų ir laivų Žemės orbitoje, galėjo slopinti kosminių objektų siunčiamus signalus, o reikalui esant ir klausytis pokalbių tarp priešo karinių centrų bei povandeninių laivų bazės Švedijoje. Dabar karinis miestelis priklauso Ventspilio aukštajai mokyklai. RT-32 gali gaudyti kosmoso signalus, ateinančius iš už milijardų šviesmečių, tačiau nėra galimybių patiems jų iššifruoti. O ir visos RT-32 galimybės dar neišsiaiškintos. Mat, kai kariškiai paliko teritoriją, jie aparatūrą pažeidė: supjaustyti laidai, o teleskopų judėjimo sistemos elementai užpilti druskos rūgštimi. Nei brėžinių, nei dokumentacijos. Fizikos ir energetikos instituto specialistai ne vienerius metus praleido paleidžiant teleskopą. Nemažai darbo įdėjo LMA narys-korespondentas, prof. Juris Žagars (g. 1949 m.), kurio pagrindinė domėjimosi sritis yra Žemės palydovų dinamika, GPS matavimai, o taip pat Žemės ir kitų planetų geofizika, netiesinės sistemos, chaoso teorija. Jau keli metai pagal sutartį su NASA atliekami padidinto tikslumo GPS prietaisų signalų matavimai, kas panaudojama paskaičiuojant kosminių sistemų koordinates starto metu. Taip pat juo registruojami kvazarų signalai. Su rusų mokslininkais bendradarbiaujama radijo astronomijos srityje. Iš palydovų gaunama įvairiausia informacija, kuri turi ne tik
karinę reikšmę, bet yra svarbi ir ekologijai, žemės ūkiui ir pan. Siekiama realizuoti kosmoso
šiukšlių stebėjimo projektą tiksliai nustatyti, kur randasi skraidančios atliekos, keliančios didelę grėsmę
kosminiams aparatams. Jos pavojingos ir Žemei: jei atmosferoje nesudegs stambūs arba turintys
kenksmingų medžiagų (radioaktyvių, toksinių) objektai ir nukris į gyvenamąsias vietoves.
Be to, 2011 m. Ventspilio un-te kartu su Bremeno mokslininkais ir studentais buvo sukurtas pirmasis latviškas palydovas Venta-1. Deramasi su Indija ir Rusija dėl jo paleidimo. Realiausia tai atlikti iš Baikonūro. Jis bus skirtas karinių ir civilių laivų navigacijos pagerinimui. O taip pat jį bus galima panaudoti laivų, išliejančių į jūrą atliekas ir naftos produktus, susekimui. 5 kg svorio Venta-1 iškeltas 2017 m. birželio 23 d. PSLV raketa iš Indijos kosmodromo kartu su trečiuoju lietuvių LituanicaSAT-2 ir keliais kitais palydovais. Jo misijos tikslai naudoti palydovą mokymams, pritaikyti transporto saugumo sistemoms, kartu siekiant išbandyti signalų transliavimo modemą. Jame buvo Automatinė identifikacijos sistema (AIS), skirta laivų judėjimo sekimui Europoje (SATAIS). Jis turi ir dvi nedideles žemos skiriamosios gebos fotokameras Žemės stebėjimui. Energiją jam tiekia saulės baterija. O didžiausia programa, tai globalus projektas, kuriame visą Žemę siekiam paversti vienu milžinišku radijo teleskopu. Tai būtų atlikta visus radijo teleskopus sujungus į vieną sistemą tada būtų galima pagauti net silpniausius signalus iš kosmoso. Gal net ir iš proto brolių!? Papildomai skaitykite:
|
Latvijos užkampyje tarybiniais laikais veikė galingiausias Šiaurės Europoje radijo teleskopas RT-32,
prijungtas prie TSRS žvalgybos sistemos ir žvaigždžių karų programos.
