Bažnyčia ir astronomija

1704 m. E. Halis įrodė, kad 1531, 1697 ir 1682 m. (Halio kometą 1682 m. stebėjo ir G. Montanari, apie tai parašęs E. Haliui) pasirodydavo ta pati kometa (gavusi jo vardą). Bet štai jai pasirodžius 1456 m. popiežius Kalikstas III paskelbė: kadangi ji forma primena turkų jataganą, taigi artėja turkų puolimas ir reiškia karui su jais. O kad nukreiptų dangaus svečią, įsakė kasdien per vidurdienį bažnyčiose skambinti varpais ir karštai melstis. Bet tuo [pat metu turkai kometoje įžiūrėjo kryžių, grasinantį nauju kryžiaus žygiu, ir taipogi ėmė ruoštis gynybai. Aistros kaito, o tada kometa pati savaime pradingo be pėdsakų. Kiek tada žmonių patikėjo maldos galia?!

16 a. pradžioje inkvizicija susidomėjo astronomų veikla. Atėjęs pas popiežių Inocentijų XII, vyriausias inkvizitorius aiškino, kad danguje yra daugybė neteisingų, nepadorių ir pagoniškų žvaigždynų pavadinimų – Skalikų, Slibino, Avino, o jų žvaigždės irgi neteisingai vadinamos, pvz., Algolas, kas arabų kalba reiškia velnias. Popiežius buvo pasipiktinęs, kad danguje yra „velnias“, ir nusprendė tą padėtį ištaisyti. Rūmų astrologas ištaisė visus pagoniškus pavadinimus, ir netgi pasiūlė Saulė pavadinti Jėzumi Kristumi, Mėnulį - Mergele Marija, o Venerą – Jono Krikštytoju. Projektą patvirtinimui išsiuntinėjo visiems garsiems pasaulio astronomams. Tačiau tie kategoriškai atsisakė ką nors keisti danguje. Jų atsakymas buvo maždaug toks:
Jūsų šventenybe, mums nesiverčia liežuvis tarti tokias frazes: „Jėzus Kristus dingo už horizonto“ ar „Jėzų Kristų uždengė Mergelė Marija“.

Halio kometa

1682 m. anglų astronomas Edmundas Halis apskaičiavo stebėtos ryškios kometos orbitą (vėliau dar per 20 kometų orbitas). Palyginęs rezultatus su ankstesniais kometų stebėjimais, padarė išvadą, kad ta pati kometa pasirodo periodiškai (1456, 1531, 1697, 1682). Tada jis paskelbė, kad ji vėl pasirodyti turėtų 1758-59 m. – ir kometa tikrai sugrįžo, nors Halis jau buvo miręs. Astronomai kometą pavadino jo vardu.

Halio kometa pasirodė ir 1835 m. Vieną naktį jos galva uždengė dvi blyškias žvaigždes, tačiau jų ryškumas beveik nesumažėjo. Tad paaiškėjo, kad kometos galvą (skraistę) sudaro labai retos dujos, ir nors jos tūris didelis, medžiagos joje mažai.

Sekančio apsilankymo laukta 1910 m. Galingais teleskopais astronomai ją pastebėjo jau 1909 m. rugsėjį. Jos belaukiant buvo ne tik tikslinamas jos judėjimas, bet ir tikrinami senoviniai metraščiai. Ir tada paaiškėjo, kad ji stebėta ir 239-240 m. pr.m.e., o vėliau aptikta, kad kinai ją stebėjo ir 446 m. pr.m.e. Tad tai „gera mūsų pažįstama“.

Iš stebėjimų paaiškėjo, kad 1910 m. ji tebus tik 23 mln. km nuo Žemės, o į Žemės pusę jos uodega nutįs net 30 mln. km. Taigi, Žemė turi praskrieti pro jos uodegą! Tai labia retas reiškinys ir astronomai jos laukė labai susidomėję. Tačiau nemažai žmonių išsigando „kometos pykčio“ ir laukė ... pasaulio pabaigos. Atrodo, ji neįvyko...

1986 m. pasirodymas nebuvo labai įspūdingas. Teleskopais astronomai ją stebėjo jau nuo 1982 m. – buvo patikslinta jos orbita, paskelbtos matomumo sąlygos artimiausiems metams. Arčiausia Saulės ji buvo vasario 9 d. ir jos greitis buvo didžiausias (artėjant prie Saulės greitis didėja dėl Saulės traukos). Prie Žemės ji priartėjo dukart – artėdama 1985 m. lapkričio 26 d. (93 mln. km) ir toldama 1986 m. balandžio 11 d. (62 mln. km). Ją aplankė bent 6-ių kosminių aparatų eskadra (daugiau apie kometų tyrinėjimus žr. >>>>>).

Halio kometa is „Giotto“ zondo

Perihelį ji pralėkė 55 km/s greičiu, o dabar lėtėdama tolsta ir tolimiausią tašką, afelį, esantį 5290 mln. km nuo Saulės už Neptūno orbitos, pasieks tik 2024 m. Tada lėtai, vos 1 km/s greičiu nubrėš didelį lanką ir vėl pradės „kristi“ į Saulę vėl sužibėdama danguje 2061 m.

Perihelyje dujinė Halio kometos branduolio aurealė buvo išsipūtusi net iki 25-30 mln. km skersmens. Jos „vualį“ pirmosios kirto tarybinės „Vehos“. Jų valdymo centre kas 6 sek. keitėsi kometos vaizdai, paryškinti sąlyginėmis spalvomis. Be paliovos gaunamą informaciją apdorojo kompiuteriai
(skaitykite apie jos aplankymus zondais).

Kosminiams aparatams dujos nebaisios, tačiau pavojų kelia nuo kometos branduolio atitrūkusios dulkės. Pirmąsias dulkelės stotys užregistravo už 250 tūkst. km. Stočių atžvilgiu jų greitis siekė 70-80 km/s (100 kartų greičiau už kulką ir 2500 kartų greičiau už autostrada važiuojantį automobilį – tokiu greičiu per 3 min. sulakstytumėm į Mėnulį ir atgal). Ir štai pora stambesnių dalelių pataikė į japonų “Suisei” ir 0,7^o pakeitė jos trajektoriją. Likus keliolikai minučių iki suartėjimo, itin stipri čiurkšlė tvokstelėjo į stotį „Veha 1“: per sekundę buvo užregistruota po 1000-2000 smūgių. Toji čiurkšlė sugadino kone pusę stoties Saulės baterijų. O kaltininkas, dujų ir dulkių kokone pasislėpęs branduolys, vis nesirodė. Abi „Vehos“ jo vietoje regėjo tik šviesią netaisyklingos formos dėmę, iš kurios buvo spėta, kad branduolys yra dvigubas.

Po 5 parų atskridęs „Džotas“ jau iš 10 tūkst. km atstumo regėjo dvigubą šviesią dėmę. Jį irgi šukuote šukavo greitosios dulkelės. Apsauginiame ekrane jos paliko per 100 skylučių. Didžiausios dalelės masė – 40 mg, mažiausios – vos 10^-17 g. Belikus 2 sek. iki suartėjimo, ryšys su „Džotu“ staiga nutrūko. Spėjama, kad jo antenos „pametė“ Žemę pataikius stambesnei dalelei. Po 34 min. ryšys atsistatė ir veikė dar 25 min., bet tada „Džotas“ jau skriejo toli anapus kometos branduolio. Ši stotis padarė 69 Halio branduolio nuotraukas (paskutinę iš 1350 km atstumo). Geriausių nuotraukų skiriamoji galia siekė 30-50 m, tačiau branduoio detalių matosi mažai. Neryškus siluetas ir banguota terminatoriaus linija byloja čia esant kelių šimtų metro aukščio kalvų ir įdubų su gan stačiais (15^o) šlaitais.

Jau gerokai anksčiau žinota, kad Halio kometos branduolys yra ne apskritas, o pailgas. Tokią išvadą padarė JAV astronomai S. Larsonas ir Z. Sekanina, su kompiuteriu analizavę 1910 m. padarytas kometos nuotraukas. Dujų ir dulkių srautai rode. Kad tada branduolio paviršiuje būta 5-6 aktyvių sričių. Gal tai gilūs įtrūkiai, pro kuriuos veržiasi garų fontanai? Net buvo sudarytas apytikris kometos „žemėlapis“. „Vehos“ ir „Džotas“ parodė, kad branduolys dukart didesnis ir 8 kartus masyvesnis nei manyta: 14x7,5x7,5 km. Toks kūnas uždengtų kone visą Vilnių. Jo tūris per 900 km³. Tokį gniutulą paskleidus po visą Lietuvą, susidarytų net 14 m sluoksnis. Išvizda Halio kometa primena bulvę su tamsiomis „akutėmis“, iš kurių vietomis kalasi šviesūs „daigeliai“ – su dulkėmis sumišusių garų fontanai. Ir ši „bulvė“ sukasi 53 val. (su 2 val. paklaida) periodu.

Infraraudonųjų spindulių imtuvais užregistruota kometos branduolio paviršiaus temperatūra vietomis siekė net 100^o C. Argi iki tiek gali įkaisti tviskantis ledas arba purvino sniego gniūžtė? Kad tai ne ledas ir sniegas liudija ir itin tamsi branduolio spalva – sulyginama su anglies suodžiais, juodu aksomu. Atspindėdamas 2-4% krintančios šviesos, jis yra vienas tamsiausių kūnų Saulės sistemoje. Tokiu jų, matyt, pavertė periodiniai Saulės „aplankymai“: garuojant ledui paviršių apklojo purus tamsių dulkių sluoksnis, kuris greitai įkaista, tačiau neleidžia saulės spinduliams vienu ypu išgarinti viso kometos ledo. Garai pro dulkių sluoksnį sunkiasi labai lėtai. Tačiau vietomis įkaitę juodi šlaitai neatlaiko, ima skilinėti, atitrūksta šviežio ledo luitai, kurie bemat ištirpsta, ir nusidriekia tviskančios garų uodegos. Saulės spinduliai gilina vėsią žaizdą tol, kol ji vėl apsitraukia dulkių sluoksniu. Tame dulkių sluoksnyje, kaip ir atitrūkusiose dalelėse, yra anglies ir silicio, natrio ir magnio, vario ir kobalto, geležies ir nikelio. Kuo ariau branduolio, tuo dažniau aptinkama organinių molekulių – taip lyg patvirtinant hipotezę, kad kometos yra gyvybės sporų nešiotojos (žr. panspemijos teoriją).

Pagal „Vegų“ ir „Džoto“ duomenis, iš Halio kometos branduolio tryško 5-6 dujų fontanai. Aktyvi zona apėmė 10-15% paviršiaus, Kas sekundę iš branduolio išgaruodavo apie 10³⁰ vandens molekulių, t.y. kometa palengvėdavo po 25-60 t. Dulkių netenkama kiek mažiau - 5-10 t per sekundę. Tad kiekvieno apsilankymo metu kometos branduolys turėtų suplonėti po 6-7 km prarandant 250 mln. t. medžiagos. Vis tik kometos medžiagos užteks dar 3000-ui apsilankymų, taigi ji spindės danguje dar 250 tūkst. m.