Global Lithuanian Net:    san-taka station:
Dangaus ženklai  

Skaitykite: Kometų tyrimų istorija  
Ar Atėnės gimimas simbolizavo dangaus kataklizmą?  
2021: ar turėsim Kalėdų kometą?  

Visai neseniai mėgavomės didingu Heilo-Bopo kometos vaizdu [pastaba: pirmoji šio puslapio versija parengta 1997-ais]. Bet nuo senų laikų kometos buvo siejamos su mistiniais reiškiniais ir sukeldavo baimę. Klaudijus Ptolomėjus rašė:

„Dangaus reiškinys vadinamas kometomis [sukelia] karus, karšto oro bei turbulentinius reiškinius atmosferoje ir daro įtaką žmonėms - visomis blogio apraškomis“.

Kinijos metraščiuose kometos paminimos jau 2296 m. pr.m.e.  4 a. pr.m.e. ant šilko parašytoje kinų knygoje išvardinti 27 kometų tipai ir nelaimės, kurias kometos sukėlė. Kinai (kaip ir europiečiai Viduramžiais) tikėjo, kad jos lemia būsimus Žemės įvykius.

Kai 400-ais virš Konstantinopolio sužibo kometa, pasklido gandas, kad ji pranašauja šio miesto žlugimą. Bet kometa apsiriko daugiau nei tūkstančiu metų - turkai jį užkariavo 1453 m., o po 3 m. pasirodė ryški kometa. Tada pradėjo laukti naujų nelaimių, Europoje bijojo, kad išnyks krikščionybė. Popiežius Kalikstas III liepė kasdien vidurdienį skambinti varpais ir maldose smerkti turkus bei ... kometą (apie tai >>>>>). Po kiek laiko kometa dingo, tačiau nelabai ilgam – po 75 m. ji vėl pasirodė. Įdomu, kad tai buvo ta pati Halio kometa – mat jos orbitos periodas 75-76 m.

Pirmasis ženklas

„Manau, kad nereikia kalbėti apie įvykius karaliaujant Vasilevsui Konstantinui, pramintam Bagrianorodnu, Leo sūnui, prieš kurio gimimą ir prieš mirtį, kaip kalba, danguje buvo matoma kometa“.

Kometą danguje mini ir
Georgijus Vienuolis (864), Feofano pasekėjas (463), Leonas Gramatikas (279, dar vadinamas Simeonu Magistru), Amartolo pasekėjas (796-787), ir kiti...

Socialinė padėtis:
10 a. antroje pusėje Bizantijai (ir Vasilijui II) būdingas pesimizmas. Tai liudija 988-ųjų balandžio 4 d. novelė:
„Iki pat šios dienos jokios, net mažiausiosios sėkmės nesuradome savo gyvenime, -ir net priešingai, neliko tokios nelaimės, kurios nebūtume išbandę“.

Hale-Bopp comet
Hale-Bopp kometa
 

„Artėjo“ pasaulio pabaiga. 992-ieji buvo 6500-ieji nuo pasaulio sukūrimo. O Kristus gimė 5500-aisiais (nuo pasaulio pradžios). O pasakyta, kad „Dievo diena" trunka 1000 metų (pagal 2 Petro, 3:8):
viena diena pas Viešpatį yra kaip tūkstantis metų, ir tūkstantis metų - kaip viena diena“).

Paaiškinimai

*) Vasilevsas - oficialus Bizantijos imperatorių, pradedant Izaklijunu (625 m.), titulas;

**) Konstantinas VII (905 m. gegužės 17-18 d. - 959 m. lapkričio 9 d.). Nuo 945-ųjų sausio 27-osios - vienvaldys.

Antrasis ženklas

Stebuklai liudija artėjantį Kryžiaus žygį

O ženklai saulėje ir gausūs stebuklai ore bei žemėje paveikė tuos, kurie iki tol buvo abejingi. Manome, kad verta paminėti keletą jų, nes visų vardijimas pernelyg užtruktų. Pavyzdžiui, spalio 7 d. į pietus buvo regima kometa, įžambiai žemyn pasvirusi kaip kardas. O prieš kelis metus geros reputacijos vienuolis vardu Suigger maždaug devintą valandą dienos regėjo ore du ilgai besikaunančius riterius tol, kol vienas jų su didžiuliu kryžiumi smogė kitam ir jį įveikė... < ... >

Taip pat buvo kalbama apie moterį, kuri po dviejų metų nėštumo pagaliau pagimdė berniuką, kuris galėjo kalbėti; kitas berniukas turėjo visų galūnių po dvi; dar kitas buvo su dviem galvomis - kaip ir keletas ėriukų tuo metu; ir gimdavo kumeliukų su didesniais dantimis ir prigimtimi, būdinga trimečiams eržilams.
Ekehardas: pirmojo Kryžiaus žygio pradžia

Paaiškinimai

***) Ekehardas, garsus vokiečių istorikas, 1101-ais, grįžęs iš piligrimo kelionės į Jeruzalę, iš naujo perrašė savo pasaulio istorijos skyrių apie 1-ąjį Kryžiaus žygį, kurį išleido atskiru nedidelės apimties veikalu „Hierosolymita“.

Trečiasis ženklas

Nelaimių pranašai:

Lee comet, 1999 June
Lee kometa, 1999.06.14
 
  • 79 m. buvo regima kometa prieš Vezuvijaus išsiveržimą, kuris sunaikino Pompėjos ir Herkulanijaus miestus;
  • 1665 m. danguje regima ryški kometa ir maras Londone, nusinešęs 90 tūkst. aukų;
  • 1835 m. Halio kometa apkaltinta keliomis nelaimėmis: 530 namų Niujorke supleškėjo gaisro metu; Alamo vyrus išžudė generolo Santa Anna kareiviai; kilo karai Kuboje, Meksikoje, Ekvadore, Centrinėje Amerikoje, Peru, Argentinoje, Bolivijoje; zulusų kariai Afrikoje išžudė daug Boer'ų vyrų, moterų ir vaikų. Osceola, didysis Floridos seminolų vadas, vadino kometą "Didžiuoju dangaus peiliu" ir King forte seminolų indėnai išžudė visus kareivius.
  • 1861, 1862 m. dvi kometos (antroji jų buvo Svifto-Tutlio) buvo laikomos Pirmojo ir Antrojo pilietinių karų sukėlėjomis.

Ketvirtasis ženklas

Kometos žymi ir svarbius įvykius:

  • 44 m. pr.m.e. netrukus po Juliaus Cezario mirties Europos ir Kinijos danguje buvo stebima kometa;
  • 66 m. Halio kometa išpranašavo Jeruzalės pasidavimą.
  • 1456 m. Halio kometa buvo 1453 m. Konstantnopolio pasidavimo turkams priminimas ir tolimesnių turkų pergalių pranašystė. Popiežius Kalikstas III ekskomunikavo kometą ir meldėsi, kad Viešpats apsaugotų Europą nuo turkų;
Hyakutake comet, 1999 June
Hyakutake kometa
 

Penktasis ženklas

Kai kurie garsūs asmenys tikėjo, kad kometos turėjo įtakos jų gyvenimui:

  • 135 m. pr.m.e. Mitridatas VI Eupatorius gimė tais metais, kai Europos ir Kinijos danguje buvo stebima ryški kometa. Jis 120 m. pr.m.e. tapo Pontus karaliumi Šiaurinėje Anatolijoje - tais metais ryški kometa užfiksuota Romos, Babilono ir Kinijos raštuose.
  • 1769 m. esant ryškiai kometai gimė Bonapartas Napaleonas. Nemažai iš jo 60-ies mūšių buvo laimėta danguje žibant kometoms, pvz., 1811 m. kometa paskatino jį pradėti žygį prieš Rusiją.
  • 1835 m. Halio kometa „pagimdė“ Marką Tveną. Ir kai kometa nušliaužė dangumi 1910-ais, Markas Tvenas mirė.

Bažnyčia ir astronomija

1704 m. E. Halis įrodė, kad 1531, 1697 ir 1682 m. (Halio kometą 1682 m. stebėjo ir G. Montanari, apie tai parašęs E. Haliui) pasirodydavo ta pati kometa (gavusi jo vardą). Bet štai jai pasirodžius 1456 m. popiežius Kalikstas III paskelbė: kadangi ji forma primena turkų jataganą, taigi artėja turkų puolimas ir reiškia karui su jais. O kad nukreiptų dangaus svečią, įsakė kasdien per vidurdienį bažnyčiose skambinti varpais ir karštai melstis. Bet tuo [pat metu turkai kometoje įžiūrėjo kryžių, grasinantį nauju kryžiaus žygiu, ir taipogi ėmė ruoštis gynybai. Aistros kaito, o tada kometa pati savaime pradingo be pėdsakų. Kiek tada žmonių patikėjo maldos galia?!

16 a. pradžioje inkvizicija susidomėjo astronomų veikla. Atėjęs pas popiežių Inocentijų XII, vyriausias inkvizitorius aiškino, kad danguje yra daugybė neteisingų, nepadorių ir pagoniškų žvaigždynų pavadinimų – Skalikų, Slibino, Avino, o jų žvaigždės irgi neteisingai vadinamos, pvz., Algolas, kas arabų kalba reiškia velnias. Popiežius buvo pasipiktinęs, kad danguje yra „velnias“, ir nusprendė tą padėtį ištaisyti. Rūmų astrologas ištaisė visus pagoniškus pavadinimus, ir netgi pasiūlė Saulė pavadinti Jėzumi Kristumi, Mėnulį - Mergele Marija, o Venerą – Jono Krikštytoju. Projektą patvirtinimui išsiuntinėjo visiems garsiems pasaulio astronomams. Tačiau tie kategoriškai atsisakė ką nors keisti danguje. Jų atsakymas buvo maždaug toks:
Jūsų šventenybe, mums nesiverčia liežuvis tarti tokias frazes: „Jėzus Kristus dingo už horizonto“ ar „Jėzų Kristų uždengė Mergelė Marija“.

Halio kometa

1682 m. anglų astronomas Edmundas Halis apskaičiavo stebėtos ryškios kometos orbitą (vėliau dar per 20 kometų orbitas). Palyginęs rezultatus su ankstesniais kometų stebėjimais, padarė išvadą, kad ta pati kometa pasirodo periodiškai (1456, 1531, 1697, 1682). Tada jis paskelbė, kad ji vėl pasirodyti turėtų 1758-59 m. – ir kometa tikrai sugrįžo, nors Halis jau buvo miręs. Astronomai kometą pavadino jo vardu.

Halio kometa pasirodė ir 1835 m. Vieną naktį jos galva uždengė dvi blyškias žvaigždes, tačiau jų ryškumas beveik nesumažėjo. Tad paaiškėjo, kad kometos galvą (skraistę) sudaro labai retos dujos, ir nors jos tūris didelis, medžiagos joje mažai.

Sekančio apsilankymo laukta 1910 m. Galingais teleskopais astronomai ją pastebėjo jau 1909 m. rugsėjį. Jos belaukiant buvo ne tik tikslinamas jos judėjimas, bet ir tikrinami senoviniai metraščiai. Ir tada paaiškėjo, kad ji stebėta ir 239-240 m. pr.m.e., o vėliau aptikta, kad kinai ją stebėjo ir 446 m. pr.m.e. Tad tai „gera mūsų pažįstama“.

Iš stebėjimų paaiškėjo, kad 1910 m. ji tebus tik 23 mln. km nuo Žemės, o į Žemės pusę jos uodega nutįs net 30 mln. km. Taigi, Žemė turi praskrieti pro jos uodegą! Tai labia retas reiškinys ir astronomai jos laukė labai susidomėję. Tačiau nemažai žmonių išsigando „kometos pykčio“ ir laukė ... pasaulio pabaigos. Atrodo, ji neįvyko...

1986 m. pasirodymas nebuvo labai įspūdingas. Teleskopais astronomai ją stebėjo jau nuo 1982 m. – buvo patikslinta jos orbita, paskelbtos matomumo sąlygos artimiausiems metams. Arčiausia Saulės ji buvo vasario 9 d. ir jos greitis buvo didžiausias (artėjant prie Saulės greitis didėja dėl Saulės traukos). Prie Žemės ji priartėjo dukart – artėdama 1985 m. lapkričio 26 d. (93 mln. km) ir toldama 1986 m. balandžio 11 d. (62 mln. km). Ją aplankė bent 6-ių kosminių aparatų eskadra (daugiau apie kometų tyrinėjimus žr. >>>>>).
Halley commet from Giotto, 1986
Halio kometa is „Giotto“ zondo

Perihelį ji pralėkė 55 km/s greičiu, o dabar lėtėdama tolsta ir tolimiausią tašką, afelį, esantį 5290 mln. km nuo Saulės už Neptūno orbitos, pasieks tik 2024 m. Tada lėtai, vos 1 km/s greičiu nubrėš didelį lanką ir vėl pradės „kristi“ į Saulę vėl sužibėdama danguje 2061 m.

Perihelyje dujinė Halio kometos branduolio aurealė buvo išsipūtusi net iki 25-30 mln. km skersmens. Jos „vualį“ pirmosios kirto tarybinės „Vehos“. Jų valdymo centre kas 6 sek. keitėsi kometos vaizdai, paryškinti sąlyginėmis spalvomis. Be paliovos gaunamą informaciją apdorojo kompiuteriai
(skaitykite apie jos aplankymus zondais).

Kosminiams aparatams dujos nebaisios, tačiau pavojų kelia nuo kometos branduolio atitrūkusios dulkės. Pirmąsias dulkelės stotys užregistravo už 250 tūkst. km. Stočių atžvilgiu jų greitis siekė 70-80 km/s (100 kartų greičiau už kulką ir 2500 kartų greičiau už autostrada važiuojantį automobilį – tokiu greičiu per 3 min. sulakstytumėm į Mėnulį ir atgal). Ir štai pora stambesnių dalelių pataikė į japonų “Suisei” ir 0,7o pakeitė jos trajektoriją. Likus keliolikai minučių iki suartėjimo, itin stipri čiurkšlė tvokstelėjo į stotį „Veha 1“: per sekundę buvo užregistruota po 1000-2000 smūgių. Toji čiurkšlė sugadino kone pusę stoties Saulės baterijų. O kaltininkas, dujų ir dulkių kokone pasislėpęs branduolys, vis nesirodė. Abi „Vehos“ jo vietoje regėjo tik šviesią netaisyklingos formos dėmę, iš kurios buvo spėta, kad branduolys yra dvigubas.

Po 5 parų atskridęs „Džotas“ jau iš 10 tūkst. km atstumo regėjo dvigubą šviesią dėmę. Jį irgi šukuote šukavo greitosios dulkelės. Apsauginiame ekrane jos paliko per 100 skylučių. Didžiausios dalelės masė – 40 mg, mažiausios – vos 10-17 g. Belikus 2 sek. iki suartėjimo, ryšys su „Džotu“ staiga nutrūko. Spėjama, kad jo antenos „pametė“ Žemę pataikius stambesnei dalelei. Po 34 min. ryšys atsistatė ir veikė dar 25 min., bet tada „Džotas“ jau skriejo toli anapus kometos branduolio. Ši stotis padarė 69 Halio branduolio nuotraukas (paskutinę iš 1350 km atstumo). Geriausių nuotraukų skiriamoji galia siekė 30-50 m, tačiau branduoio detalių matosi mažai. Neryškus siluetas ir banguota terminatoriaus linija byloja čia esant kelių šimtų metro aukščio kalvų ir įdubų su gan stačiais (15o) šlaitais.

Jau gerokai anksčiau žinota, kad Halio kometos branduolys yra ne apskritas, o pailgas. Tokią išvadą padarė JAV astronomai S. Larsonas ir Z. Sekanina, su kompiuteriu analizavę 1910 m. padarytas kometos nuotraukas. Dujų ir dulkių srautai rode. Kad tada branduolio paviršiuje būta 5-6 aktyvių sričių. Gal tai gilūs įtrūkiai, pro kuriuos veržiasi garų fontanai? Net buvo sudarytas apytikris kometos „žemėlapis“. „Vehos“ ir „Džotas“ parodė, kad branduolys dukart didesnis ir 8 kartus masyvesnis nei manyta: 14x7,5x7,5 km. Toks kūnas uždengtų kone visą Vilnių. Jo tūris per 900 km3. Tokį gniutulą paskleidus po visą Lietuvą, susidarytų net 14 m sluoksnis. Išvizda Halio kometa primena bulvę su tamsiomis „akutėmis“, iš kurių vietomis kalasi šviesūs „daigeliai“ – su dulkėmis sumišusių garų fontanai. Ir ši „bulvė“ sukasi 53 val. (su 2 val. paklaida) periodu.

Infraraudonųjų spindulių imtuvais užregistruota kometos branduolio paviršiaus temperatūra vietomis siekė net 100o C. Argi iki tiek gali įkaisti tviskantis ledas arba purvino sniego gniūžtė? Kad tai ne ledas ir sniegas liudija ir itin tamsi branduolio spalva – sulyginama su anglies suodžiais, juodu aksomu. Atspindėdamas 2-4% krintančios šviesos, jis yra vienas tamsiausių kūnų Saulės sistemoje. Tokiu jų, matyt, pavertė periodiniai Saulės „aplankymai“: garuojant ledui paviršių apklojo purus tamsių dulkių sluoksnis, kuris greitai įkaista, tačiau neleidžia saulės spinduliams vienu ypu išgarinti viso kometos ledo. Garai pro dulkių sluoksnį sunkiasi labai lėtai. Tačiau vietomis įkaitę juodi šlaitai neatlaiko, ima skilinėti, atitrūksta šviežio ledo luitai, kurie bemat ištirpsta, ir nusidriekia tviskančios garų uodegos. Saulės spinduliai gilina vėsią žaizdą tol, kol ji vėl apsitraukia dulkių sluoksniu. Tame dulkių sluoksnyje, kaip ir atitrūkusiose dalelėse, yra anglies ir silicio, natrio ir magnio, vario ir kobalto, geležies ir nikelio. Kuo ariau branduolio, tuo dažniau aptinkama organinių molekulių – taip lyg patvirtinant hipotezę, kad kometos yra gyvybės sporų nešiotojos (žr. panspemijos teoriją).

Pagal „Vegų“ ir „Džoto“ duomenis, iš Halio kometos branduolio tryško 5-6 dujų fontanai. Aktyvi zona apėmė 10-15% paviršiaus, Kas sekundę iš branduolio išgaruodavo apie 1030 vandens molekulių, t.y. kometa palengvėdavo po 25-60 t. Dulkių netenkama kiek mažiau - 5-10 t per sekundę. Tad kiekvieno apsilankymo metu kometos branduolys turėtų suplonėti po 6-7 km prarandant 250 mln. t. medžiagos. Vis tik kometos medžiagos užteks dar 3000-ui apsilankymų, taigi ji spindės danguje dar 250 tūkst. m.

Paruošė Cpt.Astera's advisor

Comet

Papildomai skaitykite:
Čulimsko bolidas
"Galileo" misija
Pakeliui į Saturną
Naujas randevū kometai
Kometų tyrimų istorija
Nepaprasti dangaus ženklai
Kosmosui reikia geros šluotos
Tomanowos: Daug keliavęs meteoritas
Astrologijos spindesys ir skurdas
Panspermia: užkratas iš kosmoso
Raudonojo poslinkio kilmė
Paprasti ir neįprasti asteroidai
Kometos, meteorai, krintančios žvaigždės ir kt.
Paskutinį ledynmetį sukėlė meteoritas ar kometa
Dangaus akmenys 2018 m. spalį
„Pinaino“ paieškos peripetijos
Saturno keisčiausias palydovas
Vieta, kur gimsta žvaigždės
Indų astronomijos aspektai
Ar Europoje yra gyvybė?
Nykštukinės planetos
Žvalgantis po dangų
Lenktynės kosmose
Planeta X

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT svetainė
Vartiklis