Dangaus ženklai
Skaitykite: Kometų tyrimų istorija Visai neseniai mėgavomės didingu Heilo-Bopo kometos vaizdu [pastaba: pirmoji šio puslapio versija parengta 1997-ais]. Bet nuo senų laikų kometos buvo siejamos su mistiniais reiškiniais ir sukeldavo baimę. Klaudijus Ptolomėjus rašė:
Kinijos metraščiuose kometos paminimos jau 2296 m. pr.m.e. 4 a. pr.m.e. ant šilko parašytoje kinų knygoje išvardinti 27 kometų tipai ir nelaimės, kurias kometos sukėlė. Kinai (kaip ir europiečiai Viduramžiais) tikėjo, kad jos lemia būsimus Žemės įvykius. Kai 400-ais virš Konstantinopolio sužibo kometa, pasklido gandas, kad ji pranašauja šio miesto
žlugimą. Bet kometa apsiriko daugiau nei tūkstančiu metų - turkai jį užkariavo 1453 m., o po 3
m. pasirodė ryški kometa. Tada pradėjo laukti naujų nelaimių, Europoje bijojo, kad išnyks
krikščionybė. Popiežius Kalikstas III liepė kasdien vidurdienį skambinti varpais ir maldose
smerkti turkus bei ... kometą (apie tai >>>>>). Po kiek laiko kometa dingo, tačiau nelabai ilgam po 75 m. ji vėl
pasirodė. Įdomu, kad tai buvo ta pati Halio kometa mat jos orbitos periodas 75-76 m.
Pirmasis ženklas
Artėjo pasaulio pabaiga. 992-ieji buvo 6500-ieji nuo pasaulio sukūrimo. O Kristus gimė 5500-aisiais (nuo pasaulio pradžios).
O pasakyta, kad Dievo diena" trunka 1000 metų (pagal 2 Petro, 3:8): Paaiškinimai
*) Vasilevsas - oficialus Bizantijos imperatorių, pradedant Izaklijunu (625 m.), titulas;
**) Konstantinas VII (905 m. gegužės 17-18 d. - 959 m. lapkričio 9 d.). Nuo 945-ųjų sausio 27-osios - vienvaldys.
Antrasis ženklas Stebuklai liudija artėjantį Kryžiaus žygį
O ženklai saulėje ir gausūs stebuklai ore bei žemėje paveikė tuos, kurie iki tol buvo abejingi. Manome, kad verta paminėti keletą jų,
nes visų vardijimas pernelyg užtruktų. Pavyzdžiui, spalio 7 d. į pietus buvo regima kometa,
įžambiai žemyn pasvirusi kaip kardas. O prieš kelis metus geros reputacijos vienuolis vardu Suigger maždaug devintą valandą dienos
regėjo ore du ilgai besikaunančius riterius tol, kol vienas jų su didžiuliu kryžiumi smogė kitam ir jį įveikė... < ... >
Taip pat buvo kalbama apie moterį, kuri po dviejų metų nėštumo pagaliau pagimdė berniuką, kuris galėjo kalbėti; kitas berniukas turėjo visų galūnių
po dvi; dar kitas buvo su dviem galvomis - kaip ir keletas ėriukų tuo metu; ir gimdavo kumeliukų
su didesniais dantimis ir prigimtimi, būdinga trimečiams eržilams. ***) Ekehardas, garsus vokiečių istorikas, 1101-ais, grįžęs iš piligrimo kelionės į Jeruzalę,
iš naujo perrašė savo pasaulio istorijos skyrių apie 1-ąjį Kryžiaus žygį, kurį išleido atskiru nedidelės apimties veikalu Hierosolymita.
Trečiasis ženklas Nelaimių pranašai:
Ketvirtasis ženklas Kometos žymi ir svarbius įvykius:
Penktasis ženklas Kai kurie garsūs asmenys tikėjo, kad kometos turėjo įtakos jų gyvenimui:
Bažnyčia ir astronomija
1704 m. E. Halis įrodė, kad 1531, 1697 ir 1682 m. (Halio kometą 1682 m.
stebėjo ir G. Montanari,
apie tai parašęs E. Haliui) pasirodydavo ta pati kometa (gavusi jo vardą). Bet štai jai pasirodžius 1456 m. popiežius
Kalikstas III paskelbė: kadangi ji forma primena turkų
jataganą, taigi artėja turkų puolimas ir reiškia karui su jais. O kad nukreiptų dangaus svečią, įsakė kasdien per vidurdienį
bažnyčiose skambinti varpais ir karštai melstis. Bet tuo [pat metu turkai kometoje įžiūrėjo kryžių, grasinantį nauju kryžiaus žygiu,
ir taipogi ėmė ruoštis gynybai. Aistros kaito, o tada kometa pati savaime pradingo be pėdsakų. Kiek tada žmonių patikėjo maldos galia?!
16 a. pradžioje inkvizicija susidomėjo astronomų veikla. Atėjęs pas popiežių Inocentijų XII, vyriausias
inkvizitorius aiškino, kad danguje yra daugybė neteisingų, nepadorių ir pagoniškų žvaigždynų pavadinimų
Skalikų, Slibino, Avino, o jų žvaigždės irgi neteisingai vadinamos, pvz., Algolas, kas arabų kalba reiškia
velnias. Popiežius buvo pasipiktinęs, kad danguje yra velnias, ir nusprendė tą padėtį ištaisyti. Rūmų
astrologas ištaisė visus pagoniškus pavadinimus, ir netgi pasiūlė Saulė pavadinti Jėzumi Kristumi, Mėnulį -
Mergele Marija, o Venerą Jono Krikštytoju. Projektą patvirtinimui išsiuntinėjo visiems garsiems pasaulio
astronomams. Tačiau tie kategoriškai atsisakė ką nors keisti danguje. Jų atsakymas buvo maždaug toks: Halio kometa
1682 m. anglų astronomas Edmundas Halis
apskaičiavo stebėtos ryškios kometos orbitą (vėliau dar per 20 kometų orbitas). Palyginęs rezultatus su ankstesniais kometų stebėjimais, padarė
išvadą, kad ta pati kometa pasirodo periodiškai (1456, 1531, 1697, 1682). Tada jis paskelbė, kad
ji vėl pasirodyti turėtų 1758-59 m. ir kometa tikrai sugrįžo, nors Halis jau buvo miręs. Astronomai kometą pavadino jo vardu.
Halio kometa pasirodė ir 1835 m. Vieną naktį jos galva uždengė dvi blyškias žvaigždes, tačiau
jų ryškumas beveik nesumažėjo. Tad paaiškėjo, kad kometos galvą (skraistę) sudaro labai retos
dujos, ir nors jos tūris didelis, medžiagos joje mažai. Sekančio apsilankymo laukta 1910 m. Galingais teleskopais astronomai ją pastebėjo jau 1909
m. rugsėjį. Jos belaukiant buvo ne tik tikslinamas jos judėjimas, bet ir tikrinami senoviniai
metraščiai. Ir tada paaiškėjo, kad ji stebėta ir 239-240 m. pr.m.e., o vėliau aptikta, kad kinai ją
stebėjo ir 446 m. pr.m.e. Tad tai gera mūsų pažįstama.
Iš stebėjimų paaiškėjo, kad 1910 m. ji tebus tik 23 mln. km nuo Žemės, o į Žemės pusę jos
uodega nutįs net 30 mln. km. Taigi, Žemė turi praskrieti pro jos uodegą! Tai labia retas reiškinys
ir astronomai jos laukė labai susidomėję. Tačiau nemažai žmonių išsigando kometos pykčio ir
laukė ... pasaulio pabaigos. Atrodo, ji neįvyko...
1986 m. pasirodymas nebuvo labai įspūdingas. Teleskopais astronomai ją stebėjo jau nuo 1982
m. buvo patikslinta jos orbita, paskelbtos matomumo sąlygos artimiausiems metams.
Arčiausia Saulės ji buvo vasario 9 d. ir jos greitis buvo didžiausias (artėjant prie Saulės greitis
didėja dėl Saulės traukos). Prie Žemės ji priartėjo dukart artėdama 1985 m. lapkričio 26 d. (93
mln. km) ir toldama 1986 m. balandžio 11 d. (62 mln. km). Ją aplankė bent 6-ių kosminių aparatų
eskadra (daugiau apie kometų tyrinėjimus žr. >>>>>).
Perihelį ji pralėkė 55 km/s greičiu, o dabar lėtėdama tolsta ir tolimiausią tašką, afelį, esantį 5290 mln. km
nuo Saulės už Neptūno orbitos, pasieks tik 2024 m. Tada lėtai, vos 1 km/s greičiu nubrėš didelį lanką ir
vėl pradės kristi į Saulę vėl sužibėdama danguje 2061 m.
Perihelyje dujinė Halio kometos branduolio aurealė buvo išsipūtusi net iki 25-30 mln. km skersmens.
Jos vualį pirmosios kirto tarybinės Vehos. Jų valdymo centre kas 6 sek. keitėsi kometos vaizdai,
paryškinti sąlyginėmis spalvomis. Be paliovos gaunamą informaciją apdorojo kompiuteriai Kosminiams aparatams dujos nebaisios, tačiau pavojų kelia nuo kometos branduolio atitrūkusios
dulkės. Pirmąsias dulkelės stotys užregistravo už 250 tūkst. km. Stočių atžvilgiu jų greitis siekė 70-80
km/s (100 kartų greičiau už kulką ir 2500 kartų greičiau už autostrada važiuojantį automobilį tokiu
greičiu per 3 min. sulakstytumėm į Mėnulį ir atgal). Ir štai pora stambesnių dalelių pataikė į japonų Suisei
ir 0,7o pakeitė jos trajektoriją. Likus keliolikai minučių iki suartėjimo, itin stipri čiurkšlė
tvokstelėjo į stotį Veha 1: per sekundę buvo užregistruota po 1000-2000 smūgių. Toji čiurkšlė sugadino
kone pusę stoties Saulės baterijų. O kaltininkas, dujų ir dulkių kokone pasislėpęs branduolys, vis
nesirodė. Abi Vehos jo vietoje regėjo tik šviesią netaisyklingos formos dėmę, iš kurios buvo spėta, kad branduolys yra dvigubas.
Po 5 parų atskridęs Džotas jau iš 10 tūkst. km atstumo regėjo dvigubą šviesią dėmę. Jį irgi šukuote
šukavo greitosios dulkelės. Apsauginiame ekrane jos paliko per 100 skylučių. Didžiausios dalelės masė
40 mg, mažiausios vos 10-17 g. Belikus 2 sek. iki suartėjimo, ryšys su Džotu staiga
nutrūko. Spėjama, kad jo antenos pametė Žemę pataikius stambesnei dalelei. Po 34 min. ryšys atsistatė
ir veikė dar 25 min., bet tada Džotas jau skriejo toli anapus kometos branduolio. Ši stotis padarė 69
Halio branduolio nuotraukas (paskutinę iš 1350 km atstumo). Geriausių nuotraukų skiriamoji galia siekė
30-50 m, tačiau branduoio detalių matosi mažai. Neryškus siluetas ir banguota terminatoriaus linija byloja
čia esant kelių šimtų metro aukščio kalvų ir įdubų su gan stačiais (15o) šlaitais.
Jau gerokai anksčiau žinota, kad Halio kometos branduolys yra ne apskritas, o pailgas. Tokią išvadą
padarė JAV astronomai S. Larsonas ir Z. Sekanina, su kompiuteriu analizavę 1910 m. padarytas kometos
nuotraukas. Dujų ir dulkių srautai rode. Kad tada branduolio paviršiuje būta 5-6 aktyvių sričių. Gal tai gilūs
įtrūkiai, pro kuriuos veržiasi garų fontanai? Net buvo sudarytas apytikris kometos žemėlapis. Vehos ir
Džotas parodė, kad branduolys dukart didesnis ir 8 kartus masyvesnis nei manyta: 14x7,5x7,5 km. Toks
kūnas uždengtų kone visą Vilnių. Jo tūris per 900 km3. Tokį gniutulą paskleidus po visą
Lietuvą, susidarytų net 14 m sluoksnis. Išvizda Halio kometa primena bulvę su tamsiomis akutėmis, iš
kurių vietomis kalasi šviesūs daigeliai su dulkėmis sumišusių garų fontanai. Ir ši bulvė sukasi 53 val. (su 2 val. paklaida) periodu.
Infraraudonųjų spindulių imtuvais užregistruota kometos branduolio paviršiaus temperatūra vietomis
siekė net 100o C. Argi iki tiek gali įkaisti tviskantis ledas arba purvino sniego gniūžtė? Kad
tai ne ledas ir sniegas liudija ir itin tamsi branduolio spalva sulyginama su anglies suodžiais, juodu
aksomu. Atspindėdamas 2-4% krintančios šviesos, jis yra vienas tamsiausių kūnų Saulės sistemoje.
Tokiu jų, matyt, pavertė periodiniai Saulės aplankymai: garuojant ledui paviršių apklojo purus tamsių
dulkių sluoksnis, kuris greitai įkaista, tačiau neleidžia saulės spinduliams vienu ypu išgarinti viso kometos
ledo. Garai pro dulkių sluoksnį sunkiasi labai lėtai. Tačiau vietomis įkaitę juodi šlaitai neatlaiko, ima
skilinėti, atitrūksta šviežio ledo luitai, kurie bemat ištirpsta, ir nusidriekia tviskančios garų uodegos. Saulės
spinduliai gilina vėsią žaizdą tol, kol ji vėl apsitraukia dulkių sluoksniu. Tame dulkių sluoksnyje, kaip ir
atitrūkusiose dalelėse, yra anglies ir silicio, natrio ir magnio, vario ir kobalto, geležies ir nikelio. Kuo ariau
branduolio, tuo dažniau aptinkama organinių molekulių taip lyg patvirtinant hipotezę, kad kometos yra
gyvybės sporų nešiotojos (žr. panspemijos teoriją).
Pagal Vegų ir Džoto duomenis, iš Halio kometos branduolio tryško 5-6 dujų fontanai. Aktyvi zona
apėmė 10-15% paviršiaus, Kas sekundę iš branduolio išgaruodavo apie 1030 vandens
molekulių, t.y. kometa palengvėdavo po 25-60 t. Dulkių netenkama kiek mažiau - 5-10 t per sekundę. Tad
kiekvieno apsilankymo metu kometos branduolys turėtų suplonėti po 6-7 km prarandant 250 mln. t.
medžiagos. Vis tik kometos medžiagos užteks dar 3000-ui apsilankymų, taigi ji spindės danguje dar 250 tūkst. m. Paruošė Cpt.Astera's advisor ![]() Papildomai skaitykite:
|