|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Neišvengiamas mokslo ir religijos suartėjimas?
Žinoma, pasaulėvaizdį ir pasaulėžiūrą gali keisti tik genialūs atradimai, prilygstantys Koperniko, Niutono ar Einšteino darbams. Kokie įvykiai mokslo pasaulyje galėtų atsakyti į tokius svarbius pasaulėžiūros klausimus? Gal įmanoma išspręsti Einšteino uždavinį? Reliatyvumo teorijos autorius
A. Einšteinas iki pat savo gyvenimo pabaigos 1955 m.
bandė išspręsti labai sudėtingą uždavinį - išvesti vieningojo lauko lygtis. Deja, nesėkmingai.
Einšteinas žinojo, ko siekia. Sėkmės atveju iš gautų lygčių būtų įmanoma išvesti visus žinomus fizikos dėsnius, o gal ir dar nežinomus mokslui.
Vieninguoju lauku fizikai vadina tuštumą - visko, kas pasireiškia materialia forma, sumą.
Panašiai būna sudėjus visų spalvų šviesos spindulius - gaunama natūrali (balta) šviesa, kuri
jokios spalvos jau nebeturi. Vieningasis laukas vadinamas ir kitais vardais, pvz., Didysis
susivienijimas, Supergravitacija. Iki 20 a. pabaigos šį kietą teorinės fizikos riešutą krimto daugelis pasaulio mokslininkų.
1979 m. praskriejo pirmoji kregždė: S. Vainbergui, Š. Glešou ir
A. Salamui**) buvo paskirta fizikos Nobelio premija
už elementariųjų dalelių ir elektromagnetinės
sąveikos vieningąją teoriją. Bet iki Didžiojo susivienijimo buvo dar toloka, nes nuošalyje liko dar dvi gamtos sąveikos - gravitacinė ir branduolinė.
Ir štai 1993 m. Maskvoje išleidžiama monografija Fizikinio vakuumo teorija. Naujoji
paradigma. Autorius - fizikas teoretikas Genadijus Šipovas*), Vakuumo fizikos mokslinio centro
direktorius, Rusijos gamtos mokslų akademijos akademikas. Jis ir Rusijos gamtos mokslų
akademijos akademikas, Tarptautinio teorinės ir taikomosios fizikos instituto direktorius
Anatolijus Akimovas bei jų teoriniai ir praktiniai darbai pasaulyje darosi vis labiau žinomi.
Laikraštyje Latvijas Vestnesis (98 03 21) pristatydamas G. Šipovo ir A. Akimovo darbus,
fizikas, habil. dr. Juris Tambergas, Latvijos MA Branduolinių tyrimų centro mokslinis
bendradarbis, tiesiog klausia: Ar mes esame Einšteino svajonės įsikūnijimų liudininkai?
Galimas dalykas, stovime ant XXI amžiaus pasaulėvaizdžio ir absoliučiai naujų technologijų
slenksčio. G.Šipovas tvirtina, kad su didžiule pagarba nuodugniai išstudijavo Einšteino
darbus apie vieningojo lauko teoriją, išsiaiškino Einšteino nurodytas problemas ir susipažino
su paties Einšteino sudaryta klausimo sprendimo programa, išsprendė jo nurodytus
pagalbinius uždavinius. Dabar, maždaug po 30 metų darbo, G.Šipovas atsakingai pareiškia:
Fizikinio vakuumo teorija pateikia vieningojo lauko teorijos problemos sprendimą!
Žingsnis į naują realybę
Einšteino bendrasis reliatyvumo principas
yra susietas su erdvės kreivumu. Kur kas platesnis Šipovo visuotinio reliatyvumo principas teigia ne tik erdvės kreivumą, bet ir erdvės
sukimąsi - vieną svarbiausių gamtos procesų. Reliatyvumo principų skirtumas lemia tai, kad
kreiva ir besisukanti erdvė yra dešimtmatė, o nesisukanti - tik trimatė.
Fizikinio vakuumo teorija (toliau - FVT) teigia, kad yra net 7 realybės lygmenys, kad
gamtoje egzistuoja griežta materijos formų hierarchija. Be žinomų keturių būvių - kieto,
skysto, dujinio ir plazmos (el. dalelių ir laukų), yra dar trys: fizikinis vakuumas,
pirminiai torsioniniai laukai ir Absoliučioji "tuštuma".
FVT griežta matematine kalba įrodo, kad VII realybės lygmuo - Absoliučioji "tuštuma" -
yra visko sintezė, tačiau nėra įmanoma apie ją žinoti ką nors konkretaus. Nebent tik priskirti
begalinę kūrybinę ir informacinę potenciją. Absoliučioji "tuštuma" mums nesuvokiamu būdu
gali realizuoti pirminį pačios savęs sūkurinį sužadinimą ir šitaip pradėti formuoti visa, kas yra žemesniuosiuose lygmenyse.
FVT tvirtina: visi šiuolaikiniam mokslui žinomi laukai yra tik įvairios fizikinio vakuumo
poliarizacijos, sutrikdžius vakuumą krūviu, mase arba sukiniu. Visi laukai ir materija gimsta iš tuštumos. Absoliutusis "niekas" yra viskas.
Pirminiams torsioniniams laukams negalioja
reliatyvumo teorijos postulatas apie šviesos
greitį kaip didžiausią galimą greitį gamtoje. Tokia išvada apriboja tik keturmatį erdvės-laiko
pasaulį. Objektams, kurių energija lygi nuliui, teigia G.Šipovas, netaikytina judėjimo sąvoka,
todėl teisinga sakyti, kad pirminis torsioninis signalas, vos gimęs, tuojau pat pasiekia visus erdvės taškus ir iš karto yra visur.
Naujausi tyrimai rodo: vakuumas yra informacinė struktūra, savotiška informacijos
talpykla. Informacija apie materialiojo pasaulio praeitį ir ateitį gali būti visur ir visada, nes ir
pats vakuumas yra visur ir visada. Nejaugi nuo pat Pradžių pradžios (o "Pradžioje buvo
Žodis") visa informacija saugoma tuštumos analuose? Kodėl gi ne, jeigu torsioninių bangų atžvilgiu fizikinis vakuumas elgiasi kaip holograma?
Negana to, neseniai padarytas dar vienas atradimas, kad torsioniniai laukai gali atsirasti ne
vien dėl sukimosi, bet ir dėl vadinamojo formos efekto. Eksperimentuojant sužinota, kad bet
kuri geometrinė forma sutrikdo (t.y. poliarizuoja) griežtą fizikinio vakuumo tvarką. Raidė,
garsas, ženklas, simbolis, statinys, knyga, meno kūrinys savaip trikdo vakuumą, o jis
tučtuojau reaguoja į tai torsioniniais laukais. Visi torsioniniai laukai gali tarpusavyje sąveikauti. Yra
apie ką pagalvoti, nes ir mes, žmonės, turime savus torsinius laukus.
Kokia tų atradimų praktinė reikšmė?
Tai nėra vien samprotavimai apie naująją teoriją. "Nėra nieko praktiškesnio už gerą
teoriją", - rašo G.Šipovas antrame monografijos leidime (Moskva, "Nauka", 1997). Vakuumo
teorija patvirtina šį teiginį, nes aprašo ne tik žinomus eksperimentus, bet ir numato daugelį
naujų, ortodoksaliajam mokslui nežinomų reiškinių. Be to, sukurti nauji fizikiniai instrumentai -
torsioninių laukų generatoriai ir imtuvai, kurie leido atsirasti superšiuolaikėms labai efektyvioms
technologijoms". Mokslo istorijoje tai unikali situacija. Anksčiau visada atsitikdavo taip, kad
naujosios teorijos savo praktinės realizacijos laukdavo dešimtis metų. Šiuo atveju grandinė
"teorija - eksperimentas - technologijos - komercinė nauda" jau veikia. A. Akimovas viename
straipsnyje rašo: "Rusijoje sukūrus analogų pasaulyje neturinčius torsioninio spinduliavimo
generatorius ir remiantis fizikinio vakuumo teorija tapo įmanoma visuma technologijų, pagrįstų
naujais fizikiniais principais" (A.Akimov. Torsionnyje technologiji v XXI veke: evoliucionnyj vzliot vmesto Apokalipsisa". "Maj", Kaliningrad, 1998).
Naudojant tik dešimčių milivatų galios torsioninį generatorių, nukreiptą į lydymo krosnį,
įmanoma taip paveikti metalų kristalines gardeles, kad vienu metu daugelį kartų sustiprėja
visiškai priešingos medžiagų savybės, pvz., patvarumas ir plastiškumas, dešimtis ir šimtus
kartų pagerėja metalų laidumas ir atsparumas korozijai; šilumino, naudojamo automobilių
variklių stūmokliams gaminti, patvarumas didėja dešimtis kartų; kai kurios medžiagos įgauna
naujų, unikalių savybių (A. Akimov, V. Finogejev. Eksperimentalnyje projavlenija torsionnych polej i torsionnych technologij", Moskva, 1996).
1986 m. eksperimentiškai įrodytas torsioninio ryšio principas. Ypatingos yra torsioninių bangų
savybės. Jos "sklinda" milijardus kartų greičiau už šviesos greitį. Jų skvarbumas didesnis už
didžiausią šiuolaikinėje fizikoje žinomą neutrinų skvarbumą. Aplinka torsioninio signalo
nesugeria. Tai užtikrina požeminį ir povandeninį nevėluojantį kosminį ryšį bei ypatingą
konfidencialumą. Į torsioniniais signalais perduodamą informaciją neįmanoma įsiterpti, nes ji
sklinda tuštuma. Signalai yra tik siųstuve ir tos pačios sukimosi struktūros imtuve, o tarpe tarp jų signalo nėra ir negali būti.
Dėl griežtos atomų sukimosi orientacijos visos medžiagos skleidžia tik joms būdingą
torsioninių dažnių spektrą. Didesnis tos pačios medžiagos kiekis spinduliuoja kolektyvinį torsioninį
lauką, kurį įmanoma atpažinti specialiais torsioniniais filtrais. Panaudojus aerokosmines Žemės
paviršiaus nuotraukas, šitokiu būdu įmanoma bemaž šimtaprocentinė Žemės gelmių žvalgyba.
FVT numato, kad gali egzistuoti neigiama masė ir neigiamos energijos. Bet kuri teigiamos
masės sistema, kontaktuodama su vakuumu, gali nuolat naudotis praktiškai neišsenkančiu
energijos šaltiniu. Tokių energetinių įrengimų naudingumo koeficientas pagal FVT turi būti
didesnis nei 10 procentų. Jiems negalioja antrasis termodinamikos dėsnis,
apribojantis uždarų sistemų naudingumo koeficientą iki 100 procentų. Vakuumui nėra uždarų sistemų.
G.Šipovo monografijoje minimi daugelis šiuo metu įvairiose pasaulio šalyse veikiančių
įrengimų, demonstruojančių naudingumo koeficientą nuo 300 iki 3000 proc., kurių veikimo
oficialusis mokslas paaiškinti nepajėgia. Ko gero tai yra vakuuminės energetikos pradžia, kuri
bus ekologiškai švari, o energijos šaltinis - neišsenkamas.
Torsioninių technologijų įdiegimo procesai jau prasidėję ir yra negrįžtami. "Civilizacijos
prognozė be jų neturi prasmės", - tvirtina A. Akimovas. Jis pasakoja, kad daugiau kaip 100
mokslininkų pasaulyje tiria torsioninius laukus. Bene pusė jų Rusijoje, nes kaip tik Rusija 1986 m.
patvirtino valstybinę programą "Torsioniniai laukai. Torsioniniai metodai, gamybos priemonės ir
technologijos". Programą realizuoja apie 120 mokslinių ir gamybinių organizacijų. "Kai
mokslininkai ir inžinieriai išras torsioninę techniką ir ji pakeis tą, kuria mes šiandien naudojamės, pasaulis pasikeis", - rašo A. Akimovas.
Kaip pasikeis pasaulis?
Fundamentalius atradimus mokslo istorija fiksuoja itin retai. Naujagimė teorija privalo
patenkinti daugybę griežtų reikalavimų, o mokslinė bendrija ilgai, priekabiai ir gana skeptiškai
ją tikrina. Taip turi būti, taip yra visada. Priešingu atveju mokslas greitai virstų pseudomokslinių teiginių krūva.
Daug reikalavimų ir FVT juos patenkina. Vienas reikalavimas ypač svarbus:
fundamentalūs atradimai privalo keisti mokslinį pasaulio vaizdą taip, kad žmonijos sąmonė kiltų į aukštesnį lygmenį.
FVT griežtai rodo, kad egzistuoja realus, savarankiškas informacijos (žmogaus minčių, jo
sąmonės) pasaulis. Dabar jau iš mokslinių pozicijų galima suvokti minčių turinio svarbą.
Mums, pajėgiantiems mąstymo procesą valdyti, tenka prisiimti atsakomybę už minčių kokybę.
Vidinė moralė ir santykių etika yra ne abstrakčios filosofinės kategorijos, bet svari realybė.
Nors ta realybė neregima ir neapčiuopiama, per torsioninius laukus aktyviai su mumis
sąveikauja. Koks mąstymas, toks ir mūsų aplinkos pasaulis.
Minėtame J.Tambergo straipsnyje teigiama: Be to, G. Šipovo monografijoje iškeltas
klausimas apie kosminę supersąmonę, kurios savybės panašios į Dievo požymius religijoje.
Taigi torsioninių laukų koncepcija pirmąkart padėjo permesti tam tikrą konstruktyvų tiltą tarp
dviejų didingų sferų - religijos ir mokslo, kad sukurtų vieningą pasaulio vaizdą". Yra labai
daug realių vilčių, kad FVT gali užbaigti "amžinąjį" materialistų ir idealistų ginčą dėl materijos
ir sąmonės pirmumo. Torsioniniai laukai ir fizikinis vakuumas akivaizdžiai susiję su sąmonės ir
mąstymo procesais. FV teorijos aukštesniuosiuose realybės lygmenyse sąvokos materija ir
sąmonė natūraliai susilieja. Teigiama, kad sąmonė yra ypatinga torsioninių laukų materijos forma
ir kad sąmonė gali egzistuoti savarankiškai kaip torsioninio lauko solitonas, nešantis didžiulį
informacijos kiekį. FVT iš tiesų yra galinga mokslinė atrama sparčiai besiformuojančiam
holistiniam (visuminiam) pasaulėvaizdžiui. Jau 1937 m. M.Plankas, kvantų idėjos autorius,
fizikos Nobelio premijos laureatas, rašė: "Abiems - ir religijai, ir gamtamoksliui - reikia Dievo.
Vieniems Dievas yra kiekvieno mąstymo pradžioje, kitiems - pabaigoje. Vieniems Jis yra
pamatas, kitiems - pasaulėžiūros statinį apvainikuojanti viršūnė. (...) Galime kiek tinkami
ieškoti priešiškumo tarp religijos ir gamtos mokslų, šito padaryti mums nepavyks. Priešingai,
svarbiausiais klausimais jie visiškai sutaria (...). Vienas puikiausių įrodymų, kad religija ir
gamtamokslis tarpusavyje suderinami (...), yra tai, jog didžiausi visų laikų gamtos tyrinėtojai,
kaip Kepleris,
Niutonas,
Leibnicas,
buvo giliai tikintys žmonės. (...) Ir religija, ir gamtamokslis
turi be atvangos kovoti su skepticizmu ir dogmatizmu, su netikėjimu ir prietarais. Šią kovą
nužymintis šūkis tebūnie vienas ir tas pat: artyn prie Dievo! (Naujasis židinys", 1997, Nr.7-8)
1997 m. pabaigoje G. Šipovas ir A. Akimovas skaitė paskaitas Vilniaus universiteto Fizikos
fakultete, Lietuvos mokslų akademijos Matematikos ir informatikos institute, Kauno
technologijos universitete. 1999 m. gegužės mėnesį A. Akimovo paskaitų ciklo
"Gamtamokslinės ir filosofinės pasaulėvaizdžio problemos" su didžiausiu susidomėjimu
klausėsi klaipėdiečiai. 1999 m. rugsėjo 16-18 d. Vilniuje vyko tarptautinė konferencija
Dvasinės kultūros svarba žmonijos ateičiai, kurioje A.Akimovas skaitė bendrą Šipovo-Akimovo
pranešimą Šiuolaikinė sąmonės fizika. Šio pranešimo tezėse G. Šipovas rašo:
Nors Absoliutus 'niekas' moksle yra Dievo religijoje sinonimas, bet mokslas nepajėgia pažinti
Dievo. Naudodamasis racionaliais būdais, jis tik asimptotiškai gali nurodyti, kad Dievas
egzistuoja, o Dievo pažinimo problemą palieka religijai, kuri naudojasi irracionaliais būdais.
Tačiau Vakuumo teorija tiesia ranką religijai, pripažindama kūrėją ir atverdama
perspektyvas Metamokslui, apjungiančiam religiją ir mokslą. Svarbiausias teigiamas mokslo ir religijos sintezės momentas žmogaus
sąmonės plėtrai yra tas, kad žmogus ne tik tikės Dievu, bet ir sužinos, kad Jis egzistuoja. (Išskirta mano - I.St.)
Trečiojo tūkstantmečio išvakarėse mokslas ryžtingai žengia per dogmatiškojo materializmo
slenkstį kviesdamas žmoniją išties į Didįjį susivienijimą, kuriame dvasinis pasaulis tampa moksline realybe. Irena Stulpinienė, Klaipėdos Vėtrungės gimnazija, fizikos mokytoja-metodininkė *) Genadijus Šipovas (g. 1938 m.) rusų fizikas teoretikas, akademikas, alternatyvaus mokslo
atstovas. Kartu su A. Akimovu sukūrė torsioninių laukų teoriją, oficialaus mokslo laikomą
pseudomokslu. Jį pristatė 1993 m. knygoje Fizikinio vakuumo teorija. 2000-2005 m. atliko teorinius ir
eksperimentinius darbus tiriant 4D-giroskopą (Tolčino inercoidą). **) Abdusas Salamas (Mohammad Abdus Salam, 1926-1996)
Pakistano fizikas teoretikas, Nobelio premijos laureatas (1979). Studijavo Kembridžo un-te, kur 1952 m. apgynė daktarinę
disertaciją iš kvantinės elektrodinamikos; 1957 m., tapo Imperatoriškojo koledžo teorinės fizikos katedros vedėju 1961 m.
tampa Pakistano prezidento patarėju mokslo reikalais ir ima vadovauti branduolinio reaktoriaus kūrimu. 1974 m.
emigruoja, nes jo achmadijos tikėjimas paskelbiamas nemusulmonišku. Savarankiškai nuo
S. Vainbergo sukūrė elektros
silpnosios sąveikos teoriją ir parodė, kad jos nešėjais yra tuo metu nežinomos masyvios
el. dalelės (W+, W- ir Z0, kurios atrastos 1983 m.). Papildomai skaitykite:
|
VI lygmuo - pirminiai torsioniniai laukai (angl. torsion - "sukimasis") kitaip dar vadinami
informaciniais laukais. Jų energija lygi nuliui. Yra ir antriniai torsioniniai laukai, kuriuos sukuria
sukimasis mums pažįstamame materialiajame pasaulyje: 
Suderinus vakuuminius energijos šaltinius su naujojo tipo torsioniniais varikliais, kuriuose
inercijos jėga veikia transporto priemonės masių centrą, ateityje turėsime transportą be ratų,
propelerių, sraigtų ir be kuro talpų - vakuumas yra visur. Naują judėjimo būdą
demonstruojantys mechanizmai pasaulyje žinomi jau apie 30 metų, tačiau tik FVT jų veikimo
principą gali pagrįsti teoriškai. Torsioninių technologijų panaudojimo spektras, regis,
neišsenkamas. Dar paminėsime, kad torsioninis spinduliavimas pajėgus valdyti cheminių
reakcijų kinetiką: gali greitinti augalų augimą, keisti jų genetines savybes, užtikrinti ekologišką
žemės ūkio produkciją, nes torsioniniai signalai (informacija!) pakeičia chemikalus. Torsioniniai
metodai galės būti panaudoti farmakologijoje: medikamentai pakeisti jų vandeninėmis
kopijomis, į kurias su torsioninių laukų pagalba perkelta visa vaistų informacija (chemikalų
vaistuose nebebus). O kur dar galimybė diagnozuoti ligas pačioje jų užuomazgoje tiriant
žmogaus informacinio (torsioninio) lauko būklę? Besidomintiems verta susirasti leidinį "Soznanije
ir fizičeskij mir" (Vypusk 1, 1995; Vypusk 2, 1997) ir nuo 1996 metų leidžiamą žurnalą
"Soznanije i fizičeskaja realnost" (izd. "Folium", Moskva).
