Ateiviai: Kur jie slepiasi? SETI. UFO Page. Lithuanian

Kaip plačiai kosmose gali būti paplitę civilizacijos?
Jill C. Tarter¹⁾, SETI tyrimų vadovė, pareiškė (Astronomical J., July 2000), kad Paukščių tako galaktikoje yra ne daugiau 10 tūkst. civilizacijų, pasiekusių maždaug mūsų išsivystymo lygį (bet kodėl jų nepastebime? ... apie tai skaitykite Didžioji tyla).

SETI programa neaptiko nė vieno „svetimųjų“ signalo. Beveik visų nežemiškos kilmės signalų paieškos programų pagrindas buvo Herco radijo bangų priėmimas. Radijui gimstant 20 a. priešaušryje, daugelis šiandien neminimų išradėjų kūrė savas, šiandien nenaudojamas, radijo technologijas. Vienas jų buvo Nikola Tesla, sakęs, kad Herco radijo fizika yra „suklydimas“, fikcija. Jis sukūrė teorija apie elektros perdavimą eterio bangomis. 1888-90 m. H. Hercas sukūrė aparatą, išgaunantį efektą, aprašytą „London Electrician“ 1888 m. Tunzelmann'o publikuotuose straipsniuose. Hercas suprato rezonanso svarbą siūstuvus ir imtuvus nustatydamas tuo pačiu dažniu.

Lodge, „London Electrician“ rašęs 1894 m., toliau vystė H. Herco idėjas. 1892 m. W. Crookes išspausdino straipsnį „Fortnightly Review“, pasiūlęs Herco bangas naudoti bevieliam telegrafui. Po metų N. Tesla bevieliui ryšiui pasiūlė aukšto dažnio bangas. 1889 m. rudenį šiam klausimui jis sutelkė dėmesį.

1892 m. sukurta pirmasis elektroninis vamzdis.1894 m. seras Oliver Lodge Herco kibirkštį išgavo variniame cilindre su atviru galu ir parodė, kad gali perduoti signalus bet kuria kryptimi. Jis Morzės žinutę perdavė tarp dviejų pastatų Londone. 1895 m. Italijoje pradėjęs tirti bevielį ryšį, Marconi po metų persikėlė į Londoną. Jo prietaiso pagrindinės idėjos buvo kaip Lodge, tik jis naudojo parabolinį reflektorių. Kartu jis sukūrė alternatyvų būdą – imtuvą sujungtą su gruntu, t.y. oro liniją. Tai tiksliai tai, ką N. Tesla aprašė prieš 3 m. 1901 m. St.John, Newfoundland, buvo priimti signalai, pasiųsti iš Poldha, Anglijos. Marconi 1909 m. gavo Nobelio premiją, 1937 m. liepos 20 d. mirė Romoje. Laidotuves surengė Italijos vyriausybė.

Tik 1943 m., keli mėnesiai po N.Tesla mirties, JAV aukščiausiasis teismas pagaliau patenkino 27 m. senumo ieškinį pripažindamas N.Tesla radijo išradėju. Tai tik simbolinė reikšmė, nes N.Tesla radijo koncepcija buvo atmesta.

1927 m. N.Tesla ištarė, kad naudojamas radijo perdavimas yra "komerciškai netikęs planas". 1932 m. jis sakė, kad siųstuvai ir imtuvai yra blogai sukonstruoti ir netikę. Perdavimo įranga generuoja kelias bangų schemas, kurių visos, išskyrus vieną, yra bevertės. To pasėkoje tik maža energijos dalis pasiekia adresatą dėka daugkartinio stiprinimo.

1934 m. N.Tesla sakė su širdgėla: "Šių dienų eksperimentatoriai naudoja senas teorijas". Jis sakėsi įdėmiai peržiūrėjęs H. Herco bandymus ir, palyginęs su savo radijo samprata, padaręs kitokias išvadas. Jis tyrinėjo žemo dažnio bangas.

1899 m. N.Tesla įsikūrė Colorado Springs. Jis manė, kad Žemė turi rezonuojantį dažnį ir todėl gali būti panaudota kaip milžiniška perduodanti elektromagnetinė terpė. Kitas būdas – perduoti energiją per jonosferą. Žemų dažnių bangų perdavimo atstumo santykis su siųstuvo galingumu gerokai didesnis.

N. Tesla klausėsi VLF (labai žemų dažnių) ir spėjo, kad tarp jų trikdžių gali būti signalų iš kitų planetų. Jų pasiklausymui pakanka vien ausinių, prijungtų prie antenos ir paviršiaus.

Tradicinė teorija radijo bangų perdavimą traktuoja kaip tam tikrą spinduliavimo rūšį. Ypatingai akcentuojama antena ir derinimas. Tuo tarpu N.Tesla radijas buvo ne oro, o grunto. Energetinio žiedo apačia įkasama į žemę kad panaudotų Žemės fizikines savybes.

Taipogi pagalvokime, kiek energijos reikėtų tradiciniu būdu perduoti žinutei 100 šviesmečių atstumu? 7000 kartų daugiau, nei sunaudoja JAV. Tai sukeltų globalų planetos atšilimą.

Žymus SETI plėtimasis

„Kepler“ teleskopas aptiko per 100 planetų, kuriose potencialiai gali būti gyvybė. Artimiausius dešimtmečius astronomai pažingsniui ieškos ir tirs į Žemę panašias planetas, kurių, kaip spėjama, yra nemažai. Vienas jų tikslų – atmosferose ieškoti biosignatūrų, apie gyvybę galinčių liudyti cheminių požymių. Bet kartu ieškos ir technosignatūrų, aukštų technologijų ženklų, kitaip tariant, nežemiško intelekto.

SETI prasidėjo sąmoningų signalų iš kitų civilizacijų paieškomis. Dabar paieškos plečiamos, įtraukiant ir nesąmoningai pasiųstus požymius – pvz., lazeriais varomų kosminių laivų šviesos spindulių ar anomalių spektrų, galinčių identifikuoti Daisono sferą.

Jau nustatyta viena potencialiai gyvybę turinti planeta 10 švm. atstumu ir dar kelios – 20 švm. atstumu. Vis tik net su būsimais 30 m skersmens teleskopais Žemėje ir 6 m skersmens teleskopais orbitoje tikimasi aptikti tik pora dešimčių pakankamai taip arti esančių potencialių planetų, kad galima būtų nustatyti biosignatūras. Tačiau, tarkim, į mus nukreiptą lazerio spindulį išvystume už maždaug 1000 švm., o stiprų radaro spindulį – net iš galaktikos kitos pusės.

Lazerio spindulys sukuria vienspalvį signalą labai siaurame bangų diapazone. Ryškus signalas, trunkantis tik nanosekundes, taip pat turėtų sukelti įtarimų. Trumpiausi žinomi pulsai iš pulsarų trunka apie 100 tūkst. kartų ilgiau. Pliūpsnis trunka tiek, kiek reikia šviesai praskrieti skersai objekto, kas ra 0,1 ms 30 km dydžio objektui. Šviesa per nanosekundę nukeliauja vos 30 cm, tad nėra tiek mažo natūralaus objekto, galinčio paskleisti tiek energijos, kad ji matytųsi už daugelio šviesmečių. Tas trumpą signalą gali skleisti nežemiškas protas.

Nuo 1960-ųjų SETI nustatė kelis daug žadančius signalus, tačiau negavo garantuotų nežemiečių egzistavimo įrodymų. Vienu garsiausių buvo 1977 m. 72 sek. trukęs „Wow“ radijo pliūpsnis, tik jis niekad nepasikartojo. SETI paieška išsiplėtė, kad apimtų du spektro diapazonus, kuriuose kosminis triukšmas žemo lygio, o atmosferos pralaidumas aukštas: 1-10 GHz radijo dažnių ir 400-2300 nm ilgio regimas/infraraudonųjų spindulių bangas.

Nuo 2010 m. pagrindiniu SETI instrumentu buvo Aleno teleskopų masyvas⁴⁾ (ATA) iš 42-ių 6 m. skersmens antenų, padengiančių kelis kvadratinius dangaus laipsnius vienu metu – tad vienu metu SETI klausytojai galėjo sutelkti dėmesį 1-2 žvaigždžių sistemoms. 2007 m. pradėjęs veikti ATA, kurį finansavo vienas iš „Microsoft“ steigėjų P. Allen‘as, buvo pirmuoju SETI skirtu instrumentu. Jis yra Hat‘o užutekyje, Kalifornijoje. 2022-ųjų patobulinimai, kuriuos finansavo F. Antonio, vienas iš „Qualcomm“ steigėjų, leis jį nukreipti į 16-a žvaigždžių ir pagreitinant paiešką 1-15 GHz 35 kartus.

Artimiausios Žemės tipo planetos gyvybinėje zonoje:
Proxima Cen b, 4,2 švm.; Ross 128 b, 11 švm.; GJ 1061 c, 12 švm.; GJ 1061 d, 12 švm., Teegarden‘s Star b, 12 švm.; Teegarden‘s Star c, 12 švm.; GJ 273 b, 19 švm.; GJ 667 C e, 24 6vm.; GJ 667 C f, 24 6vm. Ir tada 4-ios TRAPPIST-1 planetos, 41 švm.

Kitu stambiu projektu yra „Breakthrough Listen“, J. Milnerio ir S. Hokingo pradėtas 2015 m., kuriam kasmet skiriama 10 mln. dolerių ir kurio tikslas ištirti 1 mln. artimiausių žvaigždžių, galaktikos plokštumos ir 100 artimiausių galaktikų radijo ir regimos šviesos diapazonuose. Kol kas patikrinta per 1300 artimiausių žvaigždžių. Na nerado, tačiau Danny Price iš Kalifornijos un-to su kolegomis įvertino, tad net mažiau nei 0,1% žvaigždžių sistemų 160 švm. atstumu gali turėti tinkamus siųstuvus.

64 m. skersmens radijo teleskopas „Parkes“ Australijoje aptiko įdomiausią siaurajuostį signalą (Breakthrough Listen Candidate 1) iš Kentauro Proksimos, trukusį 5 val. Tačiau kruopštus patikrinimas, apie kurį „Nature Astronomy“ paskelbta 2021 m. lapkritį, parodė, kad jo priežastis „patologiniai radijo dažnių trikdžiai“, susidarantys žmogaus generuojamų signalų greta observatorijos (ar jos viduje).

Rėmimo padidėjimas leido SETI išplėsti veiklą ieškant technosignatūrų. Reikia priminti, kad yra spėjančių, kad Oumuamua galėjo būti kosminiu laivu (kaip toks A. Klarko „Susitikimas su Rama“, 1973). Ir čia verta prisiminti, kad tokia idėja buvo dalimi „Galileo“ projekto – vadovaujant Abraomui Loebui – sukurti kosminių aparatų grupę, danguje ieškančių ne elektromagnetinių signalų, o fizinių objektų, galėjusių iš kitų žvaigždžių patekti į Saulės sistemą.

Norint keliauti kosmosu nors dalies šviesos greičio greičiu, tektų naudoti antimateriją arba stūmimą lazerio spinduliu (ką žmonija, beje, jau bando daryti „Breakthrough Starshot“ projektu). Fizikas James Benford’as⁵⁾ pasiūlė, kad lazerio spindulį būtų galima aptikti kaip apspindėtą ar praėjusią nuo šviesos burių kraštus koherentinę šviesą (ir kartu išlaikant sąsają su fantastika – jo dvynys brolis Gregory⁶⁾ yra gerai žinomas fantastas). Lazerio spindulio aptikimui reikia ilgą laiką ieškoti plačiose dangaus srityse. 2021 m. Eliotas Gilumas⁷⁾ iš SETI instituto pradėjo įrenginėti nebrangią sistemą LaserSETI kameros pagrindu, kad stebėtų „visą dangų visą laiką“. Jis sukūrė instrumentus trumpų koherentinės šviesos impulsų paieškai. Jais jis gali „pagauti“ lazerio spindulį jam sklindant danguje kai juda ir spindulys, ir Žemė. Tam dvi poros plačiakampių kamerų nukreipiamos į tą pačią dangaus sritį iš toli išsklaidytų taškų. Kiekviena kamera turi 75% apžvalgos kampą ir yra nukreipta stačiu kampu į porininkę. Lazerio spindulio blyksnis paliktų pėdsaką kamerų poros duomenyse. Pradžioje buvo naudojamos dvi poros: Kalifornijoje, nukreipta į vakarus, ir Havajuose, nukreipta į rytus. Ilgalaikėje perspektyvoje Gilumas tikisi stebėti dangų iš 70-ies taškų.

Dar viena nauja SETI veikla yra stebimo spektro diapazono padvigubinimas. Ilgesnės infraraudonųjų spindulių bangos geriau prasiskverbia pro tarpžvaigždines dulkes, tačiau jas aptinkančios kameros turi naudoti labiau egzotiškus puslaidininkius, kas buvo „neįkertama“ SETI biudžetui, todėl SETI ilgą laiką naudojo silicio CCD-detektorius (krūvio sąsajos įtaisus), galinčius registruoti maždaug 1000 nm ilgio bangų infraraudonąją šviesą. Tačiau paskutiniu metu išplito masinė InGaAs detektorių, kurių jautrumas 900-1700 nm, gamyba. Šeli Rait⁹⁾ ir kiti panaudojo juos sukuriant artimojo infraraudonojo ir optinio diapazono prietaisą, esantį Liko observatorijoje⁸⁾. Jo komandos sukurta sistema leidžia aptikti nanosekundžių trukmės signalus. Kol kas jie neaptiko pasikartojančių impulsų iš 1280 objektų, kurių kiekvienas stebėtas bent 300 sekundžių.

Siauras apžvalgos laukas sumažina tikimybę konkrečiu laiku žiūrėti į tinkamą vietą, todėl dabar Raidas dirba ties „Panoramic SETI“ (PanoSETI) projektu, - poros observatorijų, kurių kiekviena bus užpildyta 0,5 m skersmens teleskopais, ieškančiais visame danguje trumpesnių nei sekundė blyksnių. Tam komanda Liko observatorijoje įrengė du teleskopus Liko observatorijoje ir patikrino kitus du, įrengtus laikinai greta Palomaro observatorijos. Galutiniame variante Palomaro observatorijoje dviejuose kupoluose, atskirtuose per 1 km, bus 45-i vienodi teleskopai, kurių kiekvienas bus fiksuotas su 10^ox10^o apžvalgos lauku. Žemei sukantis, teleskopai skenuos 10 tūkst. kv. laipsnių – visą stebimą dangų.

Be savos įrangos, SETI panaudoja ir „svetimus“ duomenis. Pvz., COSMIC projektas siekia surinkti duomenis iš VLA, o tada perduoti SETI apdorojimui. Setas Šostakas iš SETI instituto mano, kad iki 2030 m. astronomai arba aptiks protingą signalą, arba ras vienareikšmiškai nežemišką artefaktą (tarkim, Daisono sferą). Tačiau jo drąsios siekia daugiau: „Nes rasime daugiau nei vieną!“.

Jo žodžiai gal skamba ir labai optimistiškai, tačiau kas prieš kelis dešimtmečius tikėjosi atrasti, kad Visata pilna planetų?!

¹⁾ Džilė Tarter (Jill Cornell Tarter, g. 1944 m.) – amerikiečių astronomė ir SETI tyrimų centro vadovė (iki 2012 m.). Dauguma projektų, kuriuose ji dalyvavo, susiję su nežemiškos gyvybės paieškomis. Ji sukūrė terminą „rudoji nykštukė“ žvaigždžių klasifikacijai.

²⁾ Enrikas Fermis (Enrico Fermi, 1901-1954) – italų fizikas, sukūręs pirmąjį pasaulyje branduolinį reaktorių; Nobelio premijos laureatas (1938) už dirbtinai sukelto radioaktyvumo tyrimus. Įvedė neutrino terminą. 1938 m. pesikėlė į JAV, nes buvo aršus fašizmo kritikas. Laikomas vienu atominės bombos „tėvų“. Po karo griežtai pasisakė prieš vandenilinės (termobranduolinės) bombos kūrimą. Pateikė „Fermi paradoksą“ – t.y. prieštaravimą tarp spėjamos tikimybės ir realių faktų santykio apie nežemišką gyvybę.

³⁾ Džeimsas Šopfas (James William Schopf, g. 1941 m.) – amerikiečių paleobiologas, Kalifornijos un-to profesorius. Plačiausiai žinomas prekambro prokariotinės gyvybės tyrimais Australijos Apekso čertuose (silicio skalūnuose), pirmasis atradęs prekambro, tuo metu seniausias žinomas fosilijas. Jis daug rašė apie gyvybės atsiradimą Žemėje. Buvo vienu iš NASA Mėnulio uolienų tyrėjų 1969–74 m.

⁴⁾ Aleno teleskopų masyvas (anksčiau 1hT – „vieno hektaro teleskopas“) – radijo teleskopų struktūra, bendras SETI instituto ir Kalifornijos un-to Berklyje Radioastronominės laboratorijos projektas, įrengta Hato užutėkyje Kalifornijos valstijos Šasta apygardoje. Jį sudaro 42 antenų lėkštės. Jo pradžioje 12,5 mln. dolerių skyrė vieno „Microsoft“ steigėjų P. Aleno šeimos fondas ir buvęs „Microsoft“ CTO N. Myhrvold’as. ATA pradėjo veikti 2007 m. spalį. Jis stebėjo Paukščių taką ir kitas galaktikas, registravo gama žybsnius ir ieškojo nežemiečių signalų. 2011 m., kai trumpam nutrūko finansavimas, teleskopai buvo laikinai išjungti. 2015 m. ATA tyrinėjo anomalią KIC 8462852žvaigždę, o 2017 m. rudenį tarpžvaigždinį asteroidą Oumuamua, ieškodamas technologinių požymių.

⁵⁾ Džeimsas Benfordas (James Nelson Benford, g. 1941 m.) – amerikiečių fizikas, rašytojas, fantastas, verslininkas, geriausiai žinomas savo inovatyviomis technologijų koncepcijomis, susijusiomis su kosmoso įsisavinimum tarp kurių paminėtinos lazeriu varomos burės, nežemiečių galimybės panaudoti natūralius dangaus kūnus (Mėnulį, asteroidus) Žemės šnipinėjimui, nežemiško proto paieškų (SETI) techninių galimybių ir saugumo klausimų aptarimai. 1996 m. įsteigė “Microwave Sciences, Inc”. Su broliu dvyniu Gregoru redagavo fenziną „Void“ (1955-69). Jam priklauso pora patentų.

⁶⁾ Gregoras Benfordas (Gregory Benford, g. 1941 m.) – amerikiečių astrofizikas ir fantastas, „kietos mokslinės fantastikos“ atstovas. Sukūrė „Galaktikos centro sagos“ romanų ciklą, prasidėjusį „Nakties vandenynu“ (1977). Cikle pristatoma galaktika, kurioje juslinės organinės būtybės nuolat kovoja su protinga elektromechanine gyvybe. 1969 m. parašė apsakymą „Randuotasis“ – pirmąjį pasakojimą apie kompiuterinį virusą. Taip pat paskelbė per 200 mokslinių straipsnių iš astrofizikos ir plazmos fizikos sričių. Kartu su kitais kūrė sliekangių teorinį pagrindimą, numatantį, kad jei jos susikūrė ankstyvosios Visatos metu, gali išlikti iki šiol. Jas galima aptikti gravitacinių linzių būdu.

⁷⁾ Eliotas Giliumas (Eliot Gillum) – „Optical SETI“ direktorius. Į SETI atėjo 2015 m. Prieš tai dirbo „Hotmail“ ir „Microsoft“ Outlook.com. Visą gyvenimą jautė aistrą kompiuteriams ir technologijoms. Dabar atlieka visus darbo su naujuoju OSETI teleskopu darbus – nuo projektavimo iki tiekėjo parinkimo ir finansavimo. Jis tiki, kad nežemiškas bus atrastas, o klausimas tik kada?“.

⁸⁾ Liko observatorija (Lick Observatory) – Kalifornijos un-to observatorija Hamiltono kalne, esančiame Diablo kalnagūbryje. Pastatyta 1876-87 m. finansavus James Lick’ui (1796-1876), įrengus 91,44 cm skersnebs teleskopą reflektorių. Joje 1892 m. buvo atrastas pirmasis naujas Jupiterio palydovas. 1959 m. pradėjo jame veikti 305 cm skersmens teleskopas, tuo metu didžiausias pasaulyje.

⁹⁾ Šeli Rait (Shelley Wright) – amerikiečių Kalifonijos un-to profesorė, astrofizikė, studijuojanti galaktikas ir supermasyvias juodąsias skyles, o taip pat kurianti optinius ir infraraudonuosius instrumentus teleskopams. Taip pat yra SETI tyrėja.