|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
DNR, išilginės bangos ir kelionės laike
Herco elektromagnetinė banga nėra išilginė, jei energijos tankio parametrais bus laikoma E (elektrinio intensyvumo vektorius) ir H (magnetinio intensyvumo vektorius). Tačiau EM bangos energijos tankis gali būti apibūdinamas vektoriumi P (Poynting, Rusijoje kartais vadinamu Umovo vektoriumi), statmenu E ir H bei sutampančiu su bangos judėjimo kryptimi. Tokiu atveju, EM banga yra išilginė. Tačiau tada galima padaryti įdomių išvadų:
Tokie ZVP atitinka daugelio minėtą "paslėptosios energijos jūrą" arba nulinio taško energiją (ZPE). Jie būtų elektrono-pozitrono materializacijos šaltinis. Rezonuojant su erdve, galima kurti ar naikinti materiją. O tai būtų pagrindas naujam transportavimo būdui teleportacijai. Yra žinomas Herco bangos jėgos poveikis (bangos slėgis). Banga gali sukurti traukos jėgą, jei jos P vektorius pulsuoja asimetriškai. Energijos tankio jėgos tokiu atveju juda ne nuo šaltinio, o link jo. Šis reiškinys kartais vadinamas "juoduoju spinduliu". A. Černetskis 1989 m., remdamasis Dokutčevo (1932-1990) teorija, aprašė
išilginių bangų savybes vadinamuose "darbiniuose kūnuose" (superlaidžiame metale, plazmoje). Judantys įelektrinti kūnai gali sukurti papildomą krūvį,
kuris, pagal Dokutčevą, lygus
Dokutčevo disertacijoje (1970) aprašyti keli bandymai. Superlaidininkai buvo patalpinti EM bangoms nelaidžioje dėžėje (Faradėjaus narve). Superlaidininke sukūrus srovę, išorėje buvo užfiksuoti kai kurie signalai. Tad galima daryti išvadą, kad išilgines bangas galima sukurti erdvėje (vakuume) ir jų negali blokuoti metalinis ekranas. Yra daug galimybių išilginėms bangoms generuoti. Yra bandymų, parodančių biologinių organizmų galimybes sukurti išilgines bangas. R. Ciolkovskis, prieš pereidamas prie EM bandymų [žr. R.Ziolkovsky. Localized transmission of electromagnetic energy// Phys.review A, vol.39], analogišką sistemą sukūrė naudodamas skystį. N. Tesla naudojo aukštą įtampą (milijonų voltų) ir dažnį pastovaus dydžio sferos formos kondensatoriaus paviršiuje. K.P.Butusovas siūlė išlaikyti pastovų potencialų skirtumą keičiant įelektrinto paviršiaus plotą. Ir techniškai paprasčiau naudoti kintančio tūrio cilindrą. Aukšto dažnio optinio intervalo bangas galima sukurti specialia optine įranga su netiesiniais elementais (siekiant keisti P reikšmę ir kryptį). Herco bangų atveju energijos tankio kitimas yra tiesinis elektros srovės tankis siųstuvo antenoje. Teslos sferinio kondensatoriaus energijos tankis yra dvimatis. Atskiru atveju galima sukurti keturmatę energijos tankio svyravimo sistemą (aprašant keturmatį P vektoriaus analogą). Joje energiją būtų galima perduoti laiko ašies kryptimi. Ir net į abi puses praeities ir ateities. Tokių bangų nebūtų galima ekranuoti tad jos būtų naujo telekomunikacijų būdo pagrindas. Šie samprotavimai kelia mintis apie elastines eterio (kai erdvė laikoma materialia substancija) savybes. Eterio tankį tektų apibrėžti atstumu tarp jo elementų (kaip ir oro atveju). Prisiminkime, kad dar prieš 70 m. N.Tesla rašė: "Parodžiau, kad universali terpė yra tarsi dujinė, kurioje gali sklisti tik išilginiai virpesiai, sukeldami šalutinius suspaudimus ir išretėjimus panašius į sukeliamus garso bangos ore. Tad belaidė transmisija nėra Herco bangos, kurios yra mitas, o garso bangos eteryje, veikiančios analogiškoms ore, skirdamosi tik, kad jos, dėl ypatingo terpės elastingumo ir mažo tankio, sklinda šviesos greičiu" [Pioneer radio engineer gives views on power// NY Herald Tribune, Sept.11, 1932] Taip pat matome panašumą su N. Kozyrevo "laiko tėkmės tankiu" nenaudojant elektros reiškinių tik giroskopo sukimąsi ir ašies vibraciją, materialaus kūno deformaciją, materijos difuziją, tirpimą ir kristalizaciją, augalų vytimą. O įdomiausia, kad šiame modelyje kelionių laike užtikrinimui nereikia reliatyvistinių greičių (t.y., artimų šviesos greičiui), nes laikas yra realybės savybė. T.E. Bearden'as (JAV) vakuumą arba erdvėlaikio terpę apibrėžia kaip sudarytą gravitonų. Kurie yra fotonų-antifotonų poros. Dėl antifotono įtraukiama ir neigiama laiko ašis ir "virtualiosios el.dalelės" (kitur įvardijamos kaip laisvos energijos jūra) gali būti tik neigiamoje laiko ašyje. Tai pat mes galime kalbėti apie "laiko paviršių" ir "galimų laiko krypčių sritį". T.E. Bearden'as pasiūlė ir praktinį sprendimą, kaip sukurti "lokalų laiko tėkmės tempą". Tai kai kurių netiesinių medžiagų panaudojimas energijos transformavimui tarp skirtingų EM bangų dažnių ir harmonikų. A.A. Nassikas (Graikija) ir M. Alcubierre nepriklausomai vienas nuo kito pasiūlė laiko tėkmės pokytį naudoti kaip varomąją jėgą (skaitykite apie Alcubierre pavarą). Jei erdvė virš kūno traukia jį labiau nei erdvė po juo, kūnas kils į viršų. Telieka išmokti pakeisti laiko tėkmės tempą {jau senokai nurodoma, kad bendroji reliatyvumo teorija leidžia egzistuoti sliekangėms, galinčioms sujungti tolimas Visatos dalis. Jų egzistavimas grindžiamas negatyvios energijos tankio koncepcija}. *) Ivanas Filipenko (1924-2013) rusų tyrinėtojas, kosminių raketų kūrėjas, dirbo su S. Koroliovu ir I. Kurčiatovu. 1957 m. pasiūlė naują energijos gavimo būdą, panaudojant helio sintezę iš deuterio (Šaltoji branduolių sintezė), 1962 m. gavo patentą šiltai branduolinei sintezei 1000o C temperatūroje sunkiojo vandens elektrolizės būdu. **)
Fransis Krikas (Francis Harry Compton Crick, 1916-2004) anglų biochemikas,
biofizikas ir genetikas, Nobelio premijos fiziologijos ir medicinos srityje laureatas (1962),
Londono karališkosios draugijos narys. Priedai Visata iš nieko Erdvėlaikis formuoja tam tikrą terpę, kurios kažkuriame taške susitvėrė materija. Erdvėlaikis egzistuoja visada, o materija susidarė iš tuštumos. Problemą dėl energijos tvermės padeda spręsti gravitacija. Materialiame pasaulyje visi vienas kitą traukia. Uždaroje sistemoje energija lygi nuliui. Ir spėjama, kad tai teisinga visai Visatai. Tada nulinės energijos Visata gali kilti iš nulinės energijos vakuumo. Apie tai kalbėjo dar A. Einšteinas. Kas vyksta, kai energija sukuriama "iš nieko"? M.T. Daniels'as paskaičiavimu, gravitacinio lauko tankis prie Žemės paviršiaus yra 5,74 x 1010 T/ m3. Tarkim, ši energija panaudojama 100 KW energijos gamybai. Tada aplink sumažinamas gamtinio gravitacijos lauko energijos tankis pagal funkciją nuo 1/ R2, kur R yra atstumas nuo energijos transformacijos centro. Tad esant 100 KW energijos gamybai tas pokytis taikant tiesinę 1/R funkciją 1 m atstumu būtų apie 0,001 % (iš tikro realiai dar mažesnis taikant 1/ R2 funkciją). Rezonanso efektas Andrew A. Melnitchenko sukūrė keletą įtaisų maitinamų silpnu energijos šaltiniu, pvz., 1,5W VDC baterija ir su jais pademonstravo, kad rezonansas gali būti galios šaltinis. Jis prie savo sistemos prijungė 17 W ventiliatorių ir šis veikė! Kitas bandymas su 60 W taip pat veikė! Jis mano, kad rezonansinė schema gali būti energijos šaltiniu visam namui (kilovatams!). Baterija tėra reikalinga alternatyviam el.schemos maitinimui. Yra įmanoma uždaryti grandinę ir turėti save užsikraunančią bateriją. El. dalelių sliekangės ir torsioniniai laukai Mark Hadley tikina (priešingai skirtingai nuomonei), kad kvantinė teorija yra A. Einšteino gravitacijos teorijos pasekmė. Išplėsdamas Wheeler-Misner'io teoriją [J.Wheeler, C.Misner. Geometredynamics, 1962] apie įelektrintas daleles, veikiančias kaip sliekangės (iškraipymus erdvės topologijoje), jis sub-atomines daleles traktuoja kaip kilpas erdvėlaikyje. Elementariosios dalelės yra tokio nepaprasto greičio erdvėlaikio sritys, kad išsilenkia atgal kaip mazgas, "uždara laiko kilpa". Šis laiko ciklas, būdama ir viena iš sumaištį keliančių bendrosios reliatyvumo teorijos galimybių, leidžia el.dalelei sąveikauti su kitomis ne tik praeityje, bet ir ateityje ir nepriklausomai nuo nuotolio tarp jų. Tai aiškiai parodoma atrasta kvantine teleportacija, kai fotono kvantinė būsena buvo perkelta, o po to atstatyta [žr. T. Sudbery. The fastest way from A to B// Nature, vol.390, 11 Dec.1997, p.551; D. Boumeester and al. Experimental quantum teleportation// Nature, vol.390, 11 Dec.1997, p.575 ir M. Buchanan. Beyond reality// New scientist, 14 Mar.1998]. Šią išvadą paremia ir torsioninių laukų tyrinėjimai, kurių irgi nevaržo erdvės ir laiko ribojimai. Torsioninius laukus sudaro dvi [sukinių] būsenos, neatskiriamai sujungtos torsioninio. Dar daugiau, torsioninių laukų negali blokuoti tradiciniai laukai ir jie veikia nepriklausomai nuo atstumo bei išsaugo "atmintį", išliekančią vakuume [be materijos] po dalelės ir anti-dalelės anihiliacijos potencialo [žr. A. Akimov, V. Tarasenko. Models of polarized states of the physical vacuum and torsion fields// Sov.Phys.J. Mar.1992; N. Kozyrev. An unexplored world// Sov.life, Sept.1965]. Tik skirtingai nuo kvantinių sukinių aprašomų Dirako lygtimi, torsioniniai sukiniai remisi klasikine BMT (Bergmann-Michel-Telegedi) lygtimi. Labai tikėtina, kad torsioniniai laukai buvo atrasti mokslinių eksperimentų metu tik "neatpažinti", pvz., protonų spindulių sukimosi poliarizacijos efektas, pozitrono-elektrono anihiliacijos gama spindulių poliarizacijos kampo pokytis, radijo bangų sukimosi anomalija astrofizikoje, kvantinis vietos neturėjimas ir pan. [Hutchison efektas, Chernetsky atradimai, Biefeld-Brown efektas, R. Zinserr įrenginys ir kt.]. Daug susijusių tyrimų vykdoma neartuose elektromagnetinių bangų dirvonuose. Papildomos nuorodos:
Parengė Cpt.Astera's Advisor Papildomai skaitykite:
|
