Tai idėja apie erdvės ar daikto sukūrimą, kur neveiktų gravitacinė jėga. Tam reikia, kad ten arba nebūtų gravitacinės jėgos poveikio arba jis dėl technologinio įsikišimo ten nebūtų pritaikomas. Ši koncepcija nuolat sutinkama mokslinės fantastikos kūriniuose, ypač erdvėlaivių variklių kontekste. Pirmąkart formaliai pasirodė kaip „Kavoritas“ H. Velso „Pirmieji žmonės Mėnulyje“ (1901, žr. >>>>).

Niutono visuotinės gravitacijos dėsnyje gravitacija suvokiama kaip išorinė jėga, perduodama nenustatytu būdu. 20 a. pradžioje klasikinė mechanika buvo pakeista bendresne A. Einšteino sukurta bendroji reliatyvumo teorija (BRT). Joje gravitacija yra ne jėga tradicine prasme, o erdvės geometrijos rezultatas (žr. >>>>). Geometriniai sprendimai visada sukelia traukos „jėgas“. Reliatyvumo teorijoje antigravitacija yra mažai tikėtina, išskyrus kai kurias aplinkybes, laikomas labai neįtikėtinomis arba beveik neįmanomomis.

Sukurtos kelios naujos teorijos, siekiančių papildyti ar pakeisti bendrąją reliatyvumo teoriją, - ir kai kuriose jų numatoma antigravitacijos galimybė, nors nėra plataus įsitikinimo ir požymių, kad ji egzistuoja.

BRT sukurta 20 a. pradžioje, tačiau ji buvo vystoma lėtai, nes trūko tinkamų matematinių įrankių. Nors atrodė, kad šioje teorijoje antigravitacija negalima, buvo keletas pastangų ištirti jos buvimo galimybes.

1948 m. biznierius Roger Babson‘as^*) (Babsono koledžo įkūrėjas) įsteigė Gravitacijos tyrimų fondą (GRF), kuris sukurtų gravitacijos poveikio sumažinimo galimybes. Jų pastangos pradžioje buvo kiek padrikos, tačiau jie surengdavo konferencijas, pritraukusias tokius asmenis kaip C. Birdseye, šaldyto maisto iniciatorių, ir Igorį Sikorskį, malūnsparnio sukūrėją. Vėliau fondo pastangos nuo antigravitacijos paieškų buvo nukreiptos pačios gravitacijos geresniam supratimui. Fondo veikla nutrūko netrukus po R. Babsono mirties 1967 m. Tačiau jis tebeskiria prizus už straipsnius, kurių suma siekia 5 tūkst. dolerių. Vienas iš neseniai jį laimėjęs yra astrofizikas G.F. Smoot‘as^**), 2006 m. Nobelio premijos laureatas.

Teigiama, kad 6-7-me dešimt. JAV Oro pajėgos irgi prisidėjo prie šio tipo tyrimų. A. Talbert‘as parašė eilę straipsnių, kuriuose tvirtino, kad pagrindinės JAV aviacijos kompanijos tuo metu vykdė gravitacinių variklių tyrinėjimus. Tačiau turima mažai tai patvirtinančių faktų. Žinoma, kad rimtų bandymų buvo „Glenn L.Martin Company“, nes pagrindiniai laikraščiai rašė apie jos kontraktą su fiziku B. Heim‘u. Kitas privataus sektoriaus bandymas buvo Lauko fizikos instituto prie Šiaurės Karolinos un-to sukūrimas 1956 m. A. H. Bahnson iniciatyva.

Karinių institucijų parama antigravitaciniams projektams nutraukta 1973 m. pagal Mansdieldo pataisą, leidžiančią Gynybos departamento finansavimą tik tiesiogiai su kariniais taikymais susijusiems projektams. Pataisa iš esmės buvo tam, kad būtų nutraukti ilgalaikiai projektai, kurių rezultatai buvo nežymūs.

Hipotetiniai pasiūlymai

Gravitacinis amžinas variklis

Kas būtų, jei ant vienoje rato, užmauto ant veleno, pusėje padėtume medžiagą, kuri blokuoja [Žemės] gravitacinę jėgą? Tai verstų ratą nuolat suktis. Pusė kitoje pusėje nei „skydas“, nuolat kristų. Nes kita pusė būtų mažiau ar visai neveikiama Žemės traukos jėgos. Taip būtų gaunama energija iš niekur, kas yra Pirmojo termodinamikos dėsnio pažeidimas. O apibendrintai, iš Gauso dėsnio seka, kad statiniai atvirkščiai proporcingi kvadratui laukai (kaip gravitacinis laukas) negali būti blokuoti (magnetinis laukas yra statinis, tačiau jis yra atvirkščiai proporcingas kubui). Bendrojoje reliatyvumo teorijoje visa ši koncepcija yra absurdiška.

Neigiama masė

BRT gravitacija yra erdvinės geometrijos iškreivinimo dėl lokalios masės-energijos pasekmė – ir labiau yra erdvės savybė nei reali jėga. Nors iš lygčių tiesiogiai neišvedama „neigiama geometrija“, ji įmanoma turint „neigiamą masę“ – nors pačios lygtys ir nenurodo neigiamas masės egzistavimo.

Bet tiek BRT, tiek Niutono mechanikoje neigiama masė turėtų stumiantį gravitacinį lauką. Pvz., 1957 m. seras Hermann Bondu išsakė mintį, kad neigiama gravitacinė masė kartu su neigiama inertine mase galėtų tenkinti tiesinio momento ir energijos tvermės dėsnį. H. Bondi įrodymas pateikė neturintį singuliarumų sprendinius reliatyvumo lygtims. 1988 m. liepą Robert L. Forward'as konferencijai pateikė tezes, kuriose siūlė pavarą, naudojančią Bondi neigiamą gravitacinę masę.

Bet kuri taškinė masė traukia kiekvieną kitą taškinę masę jėga, veikiančia tuos taškus jungiančia tiese. Jėga yra proporcinga abiejų masių sandaugai ir atvirkščiai proporcinga atstumo tarp taškų kvadratui.

kur F₁₂ yra gravitacinės jėgos tarp dviejų taškinių masių stiprumas;
G yra gravitacinė konstanta;
|m₁| > 0 yra (neigiama) pirmoji taškinė masė; minusas prirašytas, kad būtų parodyta neigiama jėga, nes m₁ < 0;
m₂ > 0 yra antroji taškinė masė;
r yra atstumas tarp dviejų taškinių masių.

H. Bondi nurodė, kad neigiama masė kristų link (o ne nuo) „normalios masės“, o normali masė atvirkščiai, kristų tolyn nuo neigiamos masės. Tad dvi vienodos masės greitėjančiai judėtų jas jungiančia tiese – teigiamai masei bėgnt tolyn, o neigiamai masei ją vejantis. Bendra greitėjančių masių energija lygtų lygi nuliui. R. Forward‘as nurodė, kad savaiminis pagreitis yra dėl neigiamos inertinės masės ir gali būti pastebimas be gravitacinių jėgų tarp dalelių.

Standartinis elementariųjų dalelių modelis neįtraukia neigiamos masės. Nors tamsioji materija gali būti sudaryta iš kitokio tipo dalelių, kurių prigimtis nežinoma, jos masė preliminariai žinoma (nustatant iš jos poveikio) ir yra teigiama (nors iš tikro klausimai gerokai sudėtingesni).

Penktoji jėga

Jau seniai iškilęs klausimas, ar tos pačios BRT lygtys taikomos ir antimaterijai? Jis laikomas išspręstas 1960-ais išvysčius CPT simetriją, parodančią, kad antimaterijai galioja tie patys fizikos dėsniai. Tuo tarpu 20 a. 4-me ketvirtyje fizikai buvo aktyviai panirę į vieningo lauko teorijos kūrimą., tačiau jiems vis nesisekė pažaboti gravitacijos. Dažniausiai tie bandymai susivesdavo į „kvantinės gravitacijos“, perduodamos specialia elementariąja dalele, gravitonu, koncepciją. Dviem iš tokių teorijų, supersimetrija ir reliatyvioji supergravitacija, reikia, kad egzistuotų nepaprastai silpna „penktoji jėga“ (greta elektromagnetizmo, silpnosios ir stipriosios branduolinės sąveikos ir gravitacijos), kurios nešėjais gravifotonai, sukabinantys daugelį palaidų kvantinės mechanikos galų. Kaip šautinis efektas, abi tos teorijos reikalauja, kad antimaterija būtų veikiama šios „penktosios jėgos“ panašiai antigravitacija – t.y., stumtų nuo masyvių kūnų. Paskutinį 20 a. de6imtmetį buvo atlikti keli eksperimentai, kurių tikslas buvo ją išmatuoti, tačiau jie baigėsi be rezultatų.

Reliatyvistinių deformacijų pavaros

Yra tokių bendrosios reliatyvumo lauko lygčių sprendinių, kurie numato stabilias, keliavimui tinkamas „sliekanges“, o tuo pačiu ir atitinkamas „warp“ pavaras (tokius, kaip Alcubierre metrika). Pats savaime tas faktas nėra reikšmingas, nes bet kuri erdvėlaikio geometrija yra lauko lygčių sprendinys tam tikroms ribinėms konfigūracijom. Be to, jos reikalauja, kad egzistuotų egzotiškos materijos sritys. Kadangi šiuo metu tamsiosios materijos ir energijos prigimtys nėra aiškios, tad kol kas negalima spręsti apie jų tinkamumą šioms pavaroms (žr. Erdvės formos).

BPP programa

1996-2002 m. NASA skyrė finansavimą BPP (Breakthrough Propulsion Physics) programai, kurios apimtyje buvo nagrinėjami ir neįprasti kosminių variklių pasiūlymai, negavę paramos įprastais universitetiniais ar komerciniais kanalais. Antigravitacinės koncepcijos nagrinėtos pavadinimu „diametrinė pavara“ (diametric drive). BPP programa tęsiama nepriklausomo, nesusijusio su NASA „Tau Zero“ fondo.

Empiriniai tvirtinimai ir komercinės pastangos

Buvo kažkiek bandymų sukurti antigravitacijos principu veikiančius įtaisus bei keletas pranešimų apie į antigravitaciją panašius reiškinius, tačiau vis dar nėra fizikų bendruomenės plačios dalies pripažinti patikimais. Gode mokslo fondo Gravitacijos tyrimų institutas nesėkmingai bandė pakartoti įvairius, kaip sakyta, antigravitacijos efektą parodančius eksperimentus. Fondas pasiūlė 1 mln. eurų premiją už pakartojamą antigravitacinį eksperimentą

Giroskopinai įtaisai

Besisukantys giroskopai sukuria jėgą, kuri tarytum gali pakelti juos aukštyn. Ir nors toji jėga tėra iliuzorinė ir gerai paaiškinama Niutono mechanikos, buvo daugybė tvirtinimų apie šiuo principu veikiančių antigravitacinių įtaisų sukūrimą ir užregistruota patentų. Nėra viena jų neveikė kontrolinėmis sąlygomis ir dažnai tapdavo konspiracijos teorijų tema (gerai žinomas yra prof. E. Laithwaite pavyzdys 1974 m.)

Vienas žinomiausių pavyzdžių yra eilė H.W. Wallace registruotų patentų (1971). Jis pagamino greitai besusukančius žalvarinius diskus, t.y. iš medžiagos, kurios daugumos elementų branduoliai turi „pusinį“ sukimosi greitį. Buvo teigiama, kad greitai besisukančiame tokiame diske branduolio sukinys „išsilygina“ ir atsiranda efektas, panašus į Barnett efektą magnetiniams laukams.

H. Hayasaka ir S. Takeuchi (1989) paskelbė, kad į dešinę besisukančio giroskopo svoris palei ašį sumažėja. J.M. Nitschke ir P.A. Wilmath eksperimentai to reiškinio nepatvirtino – ir buvo nuspręsta atlikti papildomus testus. V.Th. Tsiriggakis ir C.G. Provatidis (2008) irgi pasiūlė savą giroskopinį sprendimą.

Brauno gravitatorius

3-iame dešimtm. Thomas T. Brown sukūrė „gravitatorių”, kuris, atseit, naudojo nežinomą jėgą, sukeliančią antigravitacijos poveikį, kai aukšta įtampa veikiama medžiagos su aukšta dielektrine varža. Tačiau jis užmetė šiuos darbus. Ir vis tik Biefeld-Brown efektas nemirė. 1956 m. Gravitacijos tyrimų grupė (ir jos techninis rašytojas pseudonimu „Intel“) tvirtino, kad tą efektą 6-me dešimtm.tyrinėjo aeronautikos kompanijos. Tai tapo nuolatine tema anomalių reiškinių entuziastų sluoksniuose ir neseniai aptarinėta, įgavusi „keltuvo“ (lifter) pavadinimą (žr. >>>>).

Gravitoelektrinis derinys

Rusas Eugenijus Podkletnovas tvirtina, kad 1995 m., eksperimentuodamas su superlaidžia keramika, atrado, kad greitai besisukantis superlaidininko diskas (iki 5000 apsisukimų per minutę) sumažina gravitacinį poveikį (iki 2% sumažėjusį virš diskų patalpintų daiktų svorį). Buvo daug nesėkmingų bandymų (tame tarpe ir NASA) atkartoti E. Podkletnovo bandymus (daugiau apie tai >>>>).

2002 m. „Boeing“ atnaujino tyrimus šia kryptimi su projektu „Grasp“, o kariniame jo padalinyje „BAE Systems“ pradėtas alternatyvių energijos šaltinių ieškantis „Greenglow“ projektas po to, kai sužinota, kad Clive Woods iš Sheffield'o un-to bando pakartoti Podkletnovo eksperimentą. Deja, šis bandymas buvo nesėkmingas. 2008 m. „Boeing“ prototipų padalinio „Phantom Works” prezidentas George K. Muellner'is, prieš išeidamas iš darbo, interviu pasakė, kad svorio sumažimo įrenginio sukūrimas visai nerealus.

1946 m. John Searl'ui nustačius magnetizmo prigimtį, buvo atlikta bandymai, kurių metu paaiškėjo, kad panaudojus kintamą radijo dažnio srovę (10 Mhz) gaminant feritinius magnetus, šie įgauna naujų nelauktų savybių. Buvo sukurtas ypatingai stipraus statinio lauko generatorius ir vieno bandymų metu jis savaime pakilo į orą į nenustatytą aukštį. Jo nukritimo vieta nebuvo rasta. Vėliau J. Searl'o laboratorijoje buvo pagaminta dar 10 panašių generatorių, tačiau apie jų likimą nežinoma. Tik 1984 m. šis tas apie pratęstus bandymus paminėta skandalingame vokiškame „Raum & Zeit“ žurnale.

1989 m. Ning Li teoriškai parodė, kaip magnetinis laukas gali sukelti superlaidininko pinučių jonų sukinį, sukeliantį išmatuojamus gravitomagnetinius ir gravitoelektrinius laukus. 1999 Li teigė, kad pagamino veikiantį prototipą, pademonstruoti vadinamąją „AC gravitaciją“. Daugiau įrodymų apie šį prototipą nepasirodė.

M. Tajmar'as ir kt. 2006 m. tvirtino aptikę dirbtinai sukurtą gravitacinį lauką aplink besisukantį superlaidininką, kurio stiprumas proporcingas kampiniui pagreičiui. 2007 m. R. Graham'as ir kt. (iš N. Zelandijos) paskelbė bandymų su dideliu besisukančiu superlaidininku rezultatus – kad nepastebėjo jokio išmatuojamo antigravitacijos efekto matavimo tikslumo ribose. Jie padarė išvadą, kad jei „Tajmar efektas“ ir egzistuoja, jis yra 22 kartus mažesnis, nei prognozuota.

Antigravitacijos efekto imitavimas

• Gravitacijos jėgą galima kompensuoti elektromagnetinėmis jėgomis – ir taip priversti kūnus pleventi. Nors vizualiai tai daro įspūdį, tokiuose įtaisuose gravitacija veikia kaip įprasta.
• Greta masyvių kūnų (planetų ar žvaigždžių) kylančios potvynio jėgos verčia objektus nukrypti sukeldamos efektą, kuris lokaliai atroto tarsi atostūmio jėga. Tačiau tai nėra antigravitacija. Niutono mechanikoje, potvynio jėga yra didesniojo kūno gravitacinės jėgos poveikis, kuris yra skiriasi skirtinguose veikiamų kūnų taškuose. Taip ir bendrojoje reliatyvumo teorijoje potvynio jėga yra kūno nukrypimas neigiamai iškreiptoje erdvėje aplink masyvesnį kūną.
• Didelės įprastos materijos masės gali būti panaudotos gravitacinio lauko, kompensuojančio kito gravitacinio lauko poveikį, sukūrimui. Robert‘as L. Forward‘as siūlo naudoti išsigimusios materijos gniutulus, kad būtų lokaliai kompensuojamos potvynio bangos šalia neutroninių žvaigždžių.
• Jonakraftas, kartais vadinamas „Keltuvu“, atseit, ignoruoja gravitaciją, tačiau iš tikro naudoja įgreitintus jonus, kurie paimami iš aplinkos, kad būtų sukurta trauka, tačiau jos nepakanka pakelti energijos šaltinio. Taip pat tam tikri elektrohidrodinaminės traukos įtaisai panaudoja Biefeld-Brauno efektą, leidžiantį jiems pleventi.

Antigravitacija: praeityje ir dabartyje (2003 m. tekstas)

5-6 dešimtmečio skraidančių lėkščių reiškiniai paskatino JAV oro transporto kompanijas tirti gravitacijos paslaptis. O neseniai NASA iniciavo panašios paskirties „Greenglow“ projektą, kurio tikslas yra skatinti pasiekimus gravitacijos įveikimo srityse sukuriant pagrindą ateities skraidymo aparatams.

Prisiminkime du 1955 m. lapkričio 21 d. „Herald-Tribune“ straipsnius (p.1 ir p.6): „Ateities skraidanti lėkštė“, kuris iliustruotas Eugene M. Gluhareff'as (jo sūnus yra Manheteno malūnsparnių ir orlaivių korporacijos prezidentas, pateikęs teorinius tyrimus apie „skraidančių lėkščių“ formos orlaivius naudojančius atominius generatorius kai varomoji jėga gaunama greitinant elektronus (tarsi dujas reaktyviniuose varikliuose). Tai neterštų aplinkos radioaktyviomis atliekomis.. Jis už tai gavo Alexander Klimiu premiją) paveikslas, kuriame pavaizduotas lėkštės formos orlaivis esantis už Žemės atmosferos ribų. Orlaivis varomas elektronų srautais.

Žemė yra tarsi milžiniškas magnetas. Daug tyrimų JAV siekia surasti, kaip panaudoti Žemės magnetinį ir gravitacinį laukus sukuriant skraidančius įtaisus pakylančius be oro pagalbos. Nagrinėjamos ir G-jėgos (skrydžių milžinišku greičiu staigiai keičiant judėjimo kryptį be poveikio keleiviams).

Vis dar mažai žinoma apie gravitaciją ir jos sąveiką su elektromagnetinėmis jėgomis. 6-me dešimtmetyje William P. Lear'as gavo „Collier Trophy“ apdovanojimą už „didžiausią pasiekimą JAV aviacijoje sukuriant lengvasvorę automatinio valdymo ir prisiartinimo kontrolės sistemą reaktyviniams naikintuvams“. Jis mano, kad yra įmanoma sukurti dirbtinius elektromagnetinius laukus užtikrinančius gravitacijos jėgų įveikimą. Jis sako: „visi daiktai ir žmonės šių laukų viduje būtų jų dalis. Jie nebūtų veikiami nei Žemės, nei jokio kito dangaus kūno gravitacinės jėgos“. O tai reikštų, kad joks žmogus (nepriklausomai kokiu greičiu skrietų orlaivis supamas „privataus“ gravitacinio lauko) nejaustų jų poveikio.

19 a. didžiojo Anglijos išradėjo Michael Faraday atradimai sukūrė prielaidas elektromagnetų sukūrimui, kai magnetinis laukas sukuriamas aplink minkštą geležinę šerdį teka elektros srovė. Jo galingumas labiau priklauso nuo apvijų skaičiaus, o ne nuo el. srovės stiprumo. Ir iki šių dienų vis dar atrandama naujų elektromagnetų panaudojimo sričių.

Dėl ilgalaikių „degalų“ būtų galima pasiekti bet kokį greitį. Tikima (Pascual Jordan'as, įrodęs daugelį Makso Planko „Kvantinės teorijos teiginių), kad besisukančių kūnų gravitacinius laukus galima paveikti elektromagnetiniais laukais. Norman V. Peterson'as vysto „branduolinių ir Saulės energija maitinamų jonų elektroninių reaktorių teoriją“.

Parengė Cpt.Astera's Advisor

---

^*) Rodžeris Babsonas (Roger Ward Babson, 1875-1967) – amerikiečių verslininkas, ekonomistas ir verslo teoretikas, plačiausiai žinonas Babsono koledžo įkūrimu. Finasavo ir kitus koledžus. Jo, kaip investitoriaus sėkmė, rėmėsi neortodoksiniu požiūriu į rinkos operacijas, remiantis „I. Niutono mokslu apie trauką ir atostūmį, ... aiškinant rinkų judėjimą per gravitaciją“. Rinkų prognozes aiškino savo įkurtame Gravitacijos tyrimų fonde, skaitė daug paskaitų ir rašė straipsnių. Jis yra per 40 knygų autorius – iš jų populiariausios yra keleto leidimų sulaukusios „Verslo barometrai“ ir „Verslo barometrai pelnui“.

^**) Džordžas Smutas (George Fitzgerald Smoot III, g. 1945 m.) – amerikiečių astrofizikas, kosmologas, Nobelio premijos laureatas (2006). Jo darbai apie reliktinį spinduliavimą patvirtino Didžiojo sprogimo teoriją. Jis sukūrė instrumentą, kuris leidžia išmatuoti reliktinio spinduliavimo temperatūros skirtumą dviem kryptimis 60^o kampu, kuriuo nustatė, kad pilnas Visatos greitis lygus nuliui. Jis taip pat užregistravo temperatūros pokytį dipolio forma, kas buvo interpretuota kaip Doplerio poslinkio pasekmė dėl Žemės judėjimo plokštumos, skleidžiančios reliktinį spinduliavimą, atžvilgiu. Tą judėjimą, greičiausia, sukėlė gravitacinė trauka tarp mūsų galaktikos ir tam tikros masių sankaupos, Didžiojo atraktoriaus. Tolimesnis darbas susijęs su COBE projektu.
2016 m. pasirašė kreipimąsi į JTO, kad liautųsi kovą su genetiškai modifikuotais organizmais (GMO).

Papildomai skaitykite:
Visatos modeliai
Torsioniniai laukai
"Pioneer" anomalijos
Bendroji reliatyvumo teorija
Titanikas: psichofizikinis aspektas
JAV antigravitacinė eskadrilė
Tolimojo poveikio reiškinys
NASA susidomėjimas antigravitacija
Ar egzistuoja lygiagretūs pasauliai?!
Kas padėjo tamsiosios materijos supratimui
Tamsioji materija ir energija
Panspermia: užkratas iš kosmoso
Kvantinė mechanika: jos ribotumas?
Saulė yra dvinarė žvaigždė?
Pirmieji Visatos teršėjai?
Paranoja skverbiasi giliai
Mitologija Visatos masteliu
Augalai nesvarumo sąlygomis
Antigravitacijos paieškos
Apnuoginti singuliarumai
Papildomas matavimas
Greičiau už šviesą!
Žvaigždžių vartai
Erdvės formos
Sliekangės

 

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life. Review of our site in English

NSO.lt skiltis
Vartiklis