|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Kitų žvaigždžių planetos
Taip pat skaitykite: Tolimų planetų nuotraukos 1584 m. Džordano Bruno veikale Apie begalybę, Visatą ir pasaulius rašė: mes regim saules, kurios
didesnės ar net būna didžiausiais kūnais, tačiau nematom žemių, kurios būdamos gerokai mažesniais kūnais.
Yra mums neregimos... arba dėl didelio atstumo iki jų, arba dėl jų nedidelio dydžio.
Pirmieji patikimi ekzoplanetų (nuo graikų exo - už, išorėje) atradimai buvo 20 a. paskutinį
dešimtmetį. o dabar jau žinome kelis šimtus planetų, o 2013 m. tikimasi, kad bus surasta ir Žemės sesė
labai panaši į Žemę planeta.
Surasti planetas nelengva. Tam taikomi įvairūs metodai. pvz., atidžiai tiriami žvaigždžių spektrai, nes
eksoplaneta išsiduoda panašiai, kaip nematoma žvaigždė iš labai artimos žvaigždžių poros, vadinamosios
spektriškai dvinarės žvaigždės.
Nuolat stebint galima pastebėti, kad greitis, kuriuo žvaigždė artėja į mus ar tolsta nuo mūsų
(vadinamasis spindulinis greitis) periodiškai kinta. Panašų efektą sukelia ir ekzoplanetos. Šiuo būdu
(vadinamuoju Doplerio) atrasta nemažai planetų.
Kitas paieškos būdas yra naudojant superjautrius prietaisus (fotometrus) aptinkami nežymūs žvaigždės
spindesio svyravimai, kuriuos sukelia ją laikas nuo laiko užstodamos planetos.
Dar naudojamas ir gravitacinio mikrolinzavimo metodas, besiremiantis vienu
bendrosios reliatyvumo teorijos
efektu, kai masyvus kūnas (žvaigždė, galaktika) veikia tarsi linzė, iškreipianti už jo esančios
žvaigždės šviesą.
Nepamirštas ir senasis astrometrinis metodas, kuris remiasi ilgalaikiais tiksliais žvaigždės padėties, kuri
keičiasi veikiant greta esančiam os palydovui, matavimais. Taip, pvz., 2009 m. aptiko planetą prie VB-10
žvaigždės Erelio žvaigždyne, esančią vos už 20 šviesmečių. VB-10 yra labai lengva žvaigždė jos masė
beveik 12 kartų mažesnė už Saulės masę, tačiau tokia mažylė turi labai stambią dujinę milžinę VB-10b, 6
kartus dydžiu viršijančią Jupiterį.
Beje, planetų paieškai panaudojami ir orbitiniai teleskopai, pvz.,
Hubble teleskopas (2,4 m skersmens
veidrodis) aptiko kai kurias eksoplanetas. O prancūzų COROT orbitinis teleskopas (pavadintas 19 a.
kraštovaizdžių dailininko J-B.-Camille Corot garbei), iškeltas 2006 m. gruodžio 27 d., skirtas įvairiems
astrofizikiniams darbams, tarp jų ir eksoplanetų paieškai (deja, 2012 m. lapkričio 2 d. sutriko jo kompiuteris, ir
iš jo negaunama jokių duomenų). Jo parabolinis veidrodis 0,27 m 0,27 m skersmens. COROT patvirtino virš
20 planetų egzistavimą ir dar apie 600 liko kandidatų sąraše. Jo strategija yra labiau orientuota į garantuotą
eksoplanetų identifikavimą, o ne galimų kandidatų išaiškinimą, kaip yra kito
orbitinio teleskopo Kepler
atveju.
Kepler teleskopą NASA iškėlė 2009 m. kovo 7 d. Veidrodžio skersmuo 0,95 m. Jo paskirtis
ištyrinėti dangaus sritį aplink Lyros ir Gulbės žvaigždynus - ten yra apie 140 tūkst. Saulės tipo žvaigždžių.
Misija baigėsi 2012 m., tačiau buvo pratęsta bent iki 2015 m. Kepler atrado virš 20 eksoplanetų.
2009 m. gegužės 14 d. iškeltas Europos kosmoso agentūros orbitinis teleskopas Herschel su 3,5 m
veidrodžiu (ir infraraudonųjų spindulių). Jis skirtas nežinomų žvaigždžių formavimosi aspektų aptikimui. Jo
misija baigiasi 2013 m.
O nematomų kūnų atradimai prasidėjo Neptūno atradimu 1846 m. plunksnos (matematinių paskaičiavimų)
pagalba. Išgarsėjo ir
Plutono atradimas. O 1995 m. Ženevos observatorijoje optinio spektrometru buvo
aptikta eksoplaneta prie Pegaso 51. Už 50 šviesmečių esančios Saulės tipo žvaigždės randasi planeta-
milžinė, kurios masė tik dukart mažesnė už Jupiterio. Ją pasiūlė pavadinti Eridanu. Ji 20 kartų arčiau
žvaigždės nei Žemė, tad apsisuka vos per 4 paras. Dėl artumo žvaigždei, jos paviršius įkaitęs iki
1000o.
Pasitaiko ir siurprizų. Pvz., pranešta apie planetas prie pulsaro PSR B1257+12, esančio už 1500
šviesmečių Mergelės žvaigždyne. Dvi jo stambiausios planetos vos 3-4 kartus didesnės už Žemę. Tikriausiai
jos sudarytos iš kietų uolienų.
2009 m. pavasarį prie raudonosios nykštukės Gliese 581, esančios už 20 šviesmečių Svarstyklių
žvaigždyne, rasta Gliese 581e planeta, vos du kartus didesnė už Žemę, tačiau yra labai arti savo žvaigždės,
apie kurią apsisuka vos per 3 paras. Greta jos yra dar 3 planetos, kurių viena vadinamojoje gyvenamojoje
zonoje, kurioje vanduo gali būti skystu pavidalu. O 2009 m. gegužės 12 d. Gulbės žvaigždyne atrasta
Kepler-22b, esanti už 600 šviesmečių, yra prie Saulės tipo žvaigždės, 2,4 karto masyvesnė už Žemę ir yra
gyvenamojoje zonoje. Ir vos už 12 šviesmečių esanti Benginio Tau žvaigždė, turi 5 planetas, kurių kai kurios
yra tinkamoje gyventi zonoje, o mažiausia jų yra 5 kartus masyvesnė už Žemę. Bet tai dar ne viskas, - 2012
m. spalio 17 d. Europos astronomai atrado į Žemės masę panašią planetą, esančią prie mums artimiausios
Kentauro Alfa žvaigždės (už 4,3 švm.) tik va, ji labai jau arti žvaigždės.
Papildomai skaitykite:
|
