Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Edwin Hubble biography in English

Kas buvo Hubble?  

Didžiausias pasaulyje ir 2 mlrd. dolerių kainavęs Hubble teleskopas į kosmosą buvo paleistas 1990-aisiais. O besidomintys astrofizika yra girdėję Hubble konstantą. Kas buvo tas žmogus, kurio vardu pavadinti šiedu dalykai?

Edvinas Polinas Hablas (1889, Maršfyldas, Misūrio v. - 1953, San Marinas, Kalifornijos v.) nuo vaikystės pasižymėjo atletiniais gabumais - net kaip puikus nacionalinei rinktinei priklausęs krepšininkas bei sunkiasvoris boksininkas. Pirmojo pasaulinio karo metu kovėsi ir pasižymėjo drąsa Prancūzijoje. Vėliau Anglijoje įgijo juridinį, o Čikagoje - matematinį ir astronominį (kuris ir atnešė tikrąją šlovę) išsilavinimą.

3-io dešimt. pradžioje nagrinėdamas Andromedos, Trikampio (M33) ir NGS 6822 (Ožiaragio žvaigždyne) galaktikų nuotraukas jis pastebėjo, kad tų galaktikų kraštai sudaryti iš žvaigždžių. 1924-ais jis, naudodamas Baade atrastą metodą, išmatavo atstumą iki Andromedos ūko (Mėnulio dydžio darinį) ir M31 galaktikos (o 1925-ais iki NGC 6822) gaudamas atstumą tūkstančius kartų didesnį nei iki bet kurios kitos žvaigždės Tai reiškė, kad tie ūkai yra atskiros žvaigždžių sistemos nesančios Paukščių tako sudėtyje. Tą faktą parėmė Henrietta Swan-Leavitt ir Harlow Shapley teoriniai tyrinėjimai. Tirdamas galaktikų ūkus E.Hablas nustatė, kad galaktikos gali būti spiralės, elipsės ir netaisyklingų formų. Tai jis padarė dirbdamas su geriausiu tų laikų 100 colių (2,5 m.) skersmens teleskopu, esančiu ant Vilsono kalno (Kalifornijos valst.).

Pastaba apie pranašystę: garsusis vokiečių filosofas Imanuelis Kantas (1724-1804) dar 1755-ais išsakė mintį, kad maži ovalo pavidalo ūkai matomi per teleskopus yra kitos žvaigždžių sistemos arba "salos". 180 metų prireikė mokslui, kad patvirtintų tą genialų spėjimą. Štai dėl ko reikia skaityti filosofijos puslapius...

E.P. Hablas pirmas 1929-ais įrodė (analizuodamas Doplerio raudonojo poslinkio metodą), kad galaktikų greitis tiesiog proporcingas jų nuotoliui (šis santykis ir yra vadinamas Hablo konstanta). Kartu su Miltonu Humasonu jis pasiūlė formulę v = Hl Tas paprastas faktas turėjo milžinišką svarbą - tai rodė, kad Visata plečiasi. O tai reiškė, kad prieš milijardus metų visa Visata buvo susitelkusi labai mažoje erdvėje. tai buvo pagrindas "Didžiojo sprogimo" teorijai (skaitykite apie erdvės ratilus) 1936-ais galaktikų atradimą jis paskelbė "Nebula valdose".

Jis taip pat išsakė mintį, kad galaktikos Visatoje visomis kryptimis pasklidusios vienodai. tačiau neseni tyrimai rodo, kad jos "susimetę" į galaktikų spiečius (kaip žvaigždės į galaktikas). tačiau tie spiečiai atrodo iš tikro pasklidę visomis kryptimis vienodai.

Paskutiniais metais E. Hablas apgailestavo, kad ne iškart ėmėsi astronomijos. Mirė 1953-iais. Jo rašinių sąrašą rasite angliškame puslapio variante.


Henrietta Swan Leavitt (1868-1921) – amerikiečių astronomė, atradusi priklausomybę tapo cefeidžių (kintamųjų žvaigždžių) šviesumo ir periodo.

Jaunystėje susirgo sunkia liga, dėl kurios liko beveik kurčia. Tačiau 1893 m. jai pavyko įsidarbinti Harvardo koledžo observatorijoje E.Č. Pikeringo asistente. Nuo 1902 m. užsiėmė fotoplokštelių su žvaigždžių nuotraukomis katalogo tvarkymu. Ji atrado per 2400 kintamųjų žvaigždžių (daugiausia Magelano debesyse ir pagal Arekipo observatorijos Peru nuotraukas). Jos nustatytas dėsningumas cefeidžių klasei suteikė galimybę nustatinėti atstumus iki žvaigždžių. Taip pat kartu su Pikeringu sukūrė žvaigždžių spindėjimo standartą, pripažintą 1913 m.

Mirė nuo vėžio. Jos garbei pavadintas asteroidas 5383 bei Mėnulio krateris.
Gyva būdama nesulaukė tinkamo pripažinimo, tačiau po jo sminties E. Hablas panaudojo jos atrastą cefeidžių dėsnį kartu su spektro poslinkiu nustatymui, kad mūsų Visata plečiasi.
Nežinodamas, kad ji mirusi, švedų matematikas M. Gosta Mittag-Leffler‘is ketino ją pasiūlyti Nobelio premijai fizikos srityje.

Harlow Shapley (1885-1972) – amerikiečių astronomas, kurio pagrindiniai darbai skirti kintančio ryškio žvaigždžių bei mūsų (ir kitų) galaktikos sandaros tyrimams.
Pagal jo pasiūlytą mūsų galaktikos modelį, ji yra sudaro plokščia linzės formos žvaigždžių ir ūkų sistema, kurios skersmuo apie 300 tūkst. švm., o storis – apie 30 švm., su centru Šaulio žvaigždyno kryptimi, o Saulė yra 50 tūkst. švm. nuo centro. Vėliau masteliai buvo patikslinti, tačiau bendroji koncepcija išliko.
Pradžioje klydo dėl spiralinių ūkų, laikydamas juos esančius mūsų galaktikoje, o ne atskiromis galaktikomis, Tačiau vėliau paniro į galaktikų tyrimus. Jis aptiko ir dvi nykštukines galaktikas (Skulptoriaus ir Krosnies žvaigždynuose). Pirmasis panaudojo atstumų nustatymą pagal cefeides, remdamasis 1908 m. astronomės H.S. Livit atrasta priklausomybe tarp šio tipo žvaigždžių šviesumo ir periodo. Išnagrinėjo kintamąsias žvaigždes Magelano debesyse.
1953 m. pasiūlė “skysto vandens žiedo”, dabar vadinamąją “gyvenamąją zoną”, teoriją (H. Strugholdo ekosferų teorija).
Buvo agnostikas, tačiau labai domėjosi religija ir parašė knygą „Mokslas apmąsto religiją“ (1960). Kita vertus, buvo produktyvus rašytojas savo srityje, parašęs daug knygų astronomijos temomis. Žinomas jo pasakymas, kad jam Bibliją labiau patiktų pradėti „Pradžioje buvo vandenilis...“. O vienas jo sūnų, LLoyd‘as buvo matematikas ir ekonomistas, gavęs Nobelio premiją ekonomikos srityje (1981). Jo garbei pavadintas krateris Mėnulyje ir asteroidas (1123), o taip pat galaktikų spiečius Kentauro žvaigždyne.

Parengė Cpt.Astera's advisor

Tu man rašyk

Tu man rašyk, kaip Grįžulo ratai sukas.
Kaip žemę gaubia baltas rūkas.
Rašyk, kaip gurgžda lengvas kranto smėlis,
Kaip veržiasi į šviesą šaltinėlis…

Tu man rašyk, kaip spindulius saulužė žarsto,
Kaip debesys lietaus lašus išbarsto.
Rašyk, kaip vėjas beldžiasi į tavo langą,
Kaip tolstanti audra į krantą neša bangą...

Tu man rašyk, kaip miestas naktyje užminga,
Kaip gintariniais lapais klevas sninga.
Tu man rašyk, kaip žvaigždės mėnesienoje tviska.
Tu man rašyk. Rašyki apie viską…

Nijolė Griciūnaitė, 1976

Papildomi skaitiniai:
Rentgenas Visatai
Tinklelio žvaigždynas
Andromedos ūkas
Dangaus žemėlapiai
Kosmoso širdis: Gyvatnešis
Tolimų planetų nuotraukos
Ieškantis žemės tipo planetų
Visatos gyvenimas ir mirtis
Templierių kryžiaus danguje belaukiant
Savaime besiorganizuojantis kvantinis pasaulis
Didžiojo sprogimo teorija ir viduramžių mistika
Ar galimas ryšis su protingomis kitų planetų būtybėmis?
Gamtos mįslė ar nežemiškos civilizacijos buveinė?
Kuri akis tingi? Kosmosas ir iliuzijos
Dulkėtais tolimų planetų takais
Jie degino eretikus, ar ne?
Saulė yra dvinarė žvaigždė?
Kosmoso eskadrilės sutiktuvės?
Kometos: dangaus ženklai
Kitų žvaigždžių planetos
Saga apie neutronus
Pačiupinėti Visatą
Nykštukinės planetos
Juodasis riteris
Kasinėjimai Marse
Slibino žvaigždynas
Lenktynės kosmose

Atsiliepimus ir pastabas galite palikti pagrindinio san-taka station puslapio gale.

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English


 
Edwin Hubble
 
 
 
 
 
 

Edwin Hubble

E. Hablas Mt.Palomaro observatorijoje
 
 
 
 
 
Henrietta Swan Leavitt

NSO.LT svetainė
Vartiklis