Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Edwin Hubble biography in English

Kas buvo Hubble?  

Didžiausias pasaulyje ir 2 mlrd. dolerių kainavęs Hubble teleskopas į kosmosą buvo paleistas 1990-iais. O besidomintys astrofizikayra girdėję Hubble konstantą. Kas buvo tas žmogus, kurio vardu pavadinti šiedu dalykai?

Edvinas Polinas Hablas (1889, Maršfyldas, Misūrio v. - 1953, San Marinas, Kalifornijos v.) nuo vaikystės pasižymėjo atletiniais gabumais - net kaip puikus nacionalinei rinktinei priklausęs krepšininkas bei sunkiasvoris boksininkas. Tačiau jį žavėjo Ž. Verno fantastika. Už pasisekimus matematikoje ir filosofijoje 1906 m. gavo Čikagos un-to stipendiją: tad jis Anglijoje įgijo juridinį, o Čikagoje - matematinį ir astronominį (kuris ir atnešė tikrąją šlovę) išsilavinimą. Pirmojo pasaulinio karo metu kovėsi JAV kariuomenėje ir pasižymėjo drąsa Prancūzijoje. 1914-17 m. dirbo Jerkso observatorijoje, o nuo 1919 m. Vilsono kalno observatorijoje.

3-io dešimt. pradžioje nagrinėdamas Andromedos, Trikampio (M33) ir NGS 6822 (Ožiaragio žvaigždyne) galaktikų nuotraukas jis pastebėjo, kad tų galaktikų kraštai sudaryti iš žvaigždžių. 1924-ais jis, naudodamas Baade atrastą metodą, išmatavo atstumą iki Andromedos ūko (Mėnulio dydžio darinio) ir M31 galaktikos (o 1925-ais iki NGC 6822) gaudamas atstumą tūkstančius kartų didesnį nei iki bet kurios kitos žvaigždės. Tai reiškė, kad tie ūkai yra atskiros žvaigždžių sistemos nesančios Paukščių tako sudėtyje. Tą faktą parėmė Henrietta Swan-Leavitt ir Harlow Shapley teoriniai tyrinėjimai. Tirdamas galaktikų ūkus E.Hablas nustatė, kad galaktikos gali būti spiralės, elipsės ir netaisyklingų formų. Tai jis padarė dirbdamas su geriausiu tų laikų 100 colių (2,5 m) skersmens teleskopu, esančiu ant Vilsono kalno (Kalifornijos valst.).

Pastaba apie pranašystę: garsusis vokiečių filosofas Imanuelis Kantas (1724-1804) dar 1755-ais išsakė mintį, kad maži ovalo pavidalo ūkai matomi per teleskopus yra kitos žvaigždžių sistemos arba "salos". 180 m. prireikė mokslui, kad patvirtintų tą genialų spėjimą. Štai dėl ko reikia skaityti filosofijos puslapius...

E.P. Hablas pirmas 1929-ais įrodė (analizuodamas Doplerio raudonojo poslinkio metodą), kad galaktikų greitis tiesiog proporcingas jų nuotoliui (šis santykis ir yra vadinamas Hablo konstanta). Kartu su Miltonu Humasonu jis pasiūlė formulę v = Hl Tas paprastas faktas turėjo milžinišką svarbą - tai rodė, kad Visata plečiasi. O tai reiškė, kad prieš milijardus metų visa Visata buvo susitelkusi labai mažoje erdvėje. Tai buvo pagrindas „Didžiojo sprogimo“ teorijai (skaitykite apie erdvės ratilus). 1936-ais galaktikų atradimą jis paskelbė „Nebula valdose“.

Jis taip pat išsakė mintį, kad galaktikos Visatoje visomis kryptimis pasklidusios vienodai. Tačiau neseni tyrimai rodo, kad jos „susimetę“ į galaktikų spiečius (kaip žvaigždės į galaktikas). Tačiau tie spiečiai atrodo iš tikro pasklidę visomis kryptimis vienodai.

Antrojo pasaulinio karo metais išėjo į frontą, tačiau nusprendė, kad būdamas mokslininku daugiau naudos duos ekonomikai ir ėmė aptarnauti Aberdino poligoną Merilendo valstijoje.
Paskutiniais metais E. Hablas apgailestavo, kad ne iškart ėmėsi astronomijos. Mirė 1953-iais. Jo rašinių sąrašą rasite angliškame puslapio variante.


 
Edwin Hubble
 
 
 
 
 
 

Edwin Hubble

E. Hablas Mt.Palomaro observatorijoje

Kaip Hablas pamatė nematomą?

„Hubble“ teleskopas tikriausiai plačiausiai žinomas objektas susijęs su kosmosu.
Tarp jo didžiausių pasiekimų yra vadinamieji „gilaus lauko“ stebėjimai – kai jis kelioms dienoms nukreipiamas į tamsią sritį, ir taip aptinkamos labai tolimos ir silpnai spindinčios galaktikos.

Ilgas kelias į orbitą

1946 m. L. Spitceris paskelbė apie orbitinio teleskopo pranašumus (ir jo vardu buvo pavadintas vienas orbitinių teleskopų). 1962 m. JAV MA ataskaitoje rekomenduota į kosmoso programą įtraukti orbitinio teleskopo iškėlimą ir 1965 m. L. Spitceris buvo paskirtas vadovu komiteto, tarp kurio uždavinių būtų kosminio teleskopo mokslinių uždavinių apibrėžimas. 1966 m. NASA iškėlė orbitinę observatoriją OAO-1. 1968 m. iškelta OAO-2, tyrusio žvaigždžių ir galaktikų ultravioletinį spinduliavimą iki 1972 m. Abu OAO puikiai parodė orbitinių teleskopų naudą - ir 1968 m. NASA patvirtino planą sukurti reflektorinį teleskopą su 3 m veidrodžiu (darbiniu LST pavadinimu). Dėl finansinių problemų teko veidrodį sumažinti iki 2,4 m. Taip pat nuspręsta pradėti bendradarbiausi su EKA (ir europiečiai už tai gavo ne mažiau 15% laiko), 1978 m. Kongresas patvirtino 36 mln. biudžetą, 9-o dešimtm. pradžioje jam duota E. Hablo pavadinimas. Galiausiai jis iškeltas į orbitą 1990 m. balandį.

Svarbiausia „dangaus akimi“ „Hubble“ tapo ne iškart, nes pradžioje gaminant optiką buvo padaryta rimta klaida. Trūkumas pašalintas 1993 m. įrengus koreguojančią sistemą COSTAR. Tolimesnių remontų dėka teleskopas vis labiau tobulėjo. Jis ilgai kentėjo dėl 6-ių giroskopų susinešiojimo, tačiau juos pakeitus, tik vienas sutriko 2014 m. kovą. Šiuo metu „Hubble“ turi šiuos prietaisus: plačiakampę ir planetarinę fotokameras, patobulintą apžvalginę kamerą, žiedo ūkas Lyra žvaigždyne multiobjektinį spektrometrą artimajam infraraudonajam diapazonui, ultravioletinį spektrografą. Jo kasmėnesinis duomenų srautas yra per 80 Gb, o jų bendra apimtis viršija 50 Tb.

Reikšmingesni „Hubble“ rezultatai:

  • 1994 m. Šumeichero-Levi kometos susidūrimo su Jupiteriu nuotraukos;
  • Gauti nuodugnūs Plutono ir Eridos vaizdai;
  • Nufotokrafuoti ultravioletinės Saturno, Jupiterio ir Ganimedo šiaurės pašvaistės;
  • Rastos eksoplanetos, daugybė protoplanetinių diskų Oriono ūke;
  • Prisidėta prie dalinio supermasyvių juodųjų skylių egzistavimo patvirtinimo;
  • Gautas įrodymas, kad Visata plečiasi greitėjančiai;
  • Patvirtintas Visatos amžius – 13,7 mlrd. m.;
  • Aptikta gama žybsnių analogų regimame diapazone;
  • Patvirtinta Visatos izotropijos hipotezė (Visatos ir jos dalių homogeniškumas);
  • Nufotografuotos tolimiausios Visatos sritys.

Taip pat „Hubble“ teleskopo pasiekimais galima laikyti įspūdingas dangaus objektų nuotraukas, leidžiančiomis gėrėtis kosmoso vaizdais.

Webas kyla į orbitą

Džeimso Vebo orbitinės observatorijos (JWST) idėja siekia astronomus, suvokusius Hablo teleskopo galimybių ribas. Joks Hablo teleskopų stebėjimų kiekis negalėjo leisti pamatyti kosminės aušros laikus, nes ankstyvųjų galaktikų šviesos bangos dėl kosminio plėtimosi buvo ištęstos į ilgesnes infraraudonąsias bangas taip smarkiai, kad Hablas neįstengė jų aptikti. O kad detalės nebūtų pernelyg blankios, pagrindinis teleskopo veidrodis turėjo būti bent kelis kartus platesnis (6,5 m vietoje Hablo 2,4 m). Ir jį reikia atvėsinti, kad būtų galima išskirti ankstyviausių galaktikų infraraudonuosius spindulius. Atvėsinimui bus naudojamas 21x14 m snapelis nuo Saulės (kaip teniso kortas) iš 5 kaptono (termoatsparaus polimero) sluoksnių atskirtų vakuumu. Tad kiekvienas kitas sluoksnis vis šaltesnis dėl šilumos išspinduliavimo atgal į kosmosą. Nuo 85o jis „numuša“ temperatūrą iki -233o. Taip pat teleskopas iškeltas į Lagranžo tašką L2, kas papildomai padeda išlaikytą teleskopą vėsiu.

Pagrindiniam veidrodžiui buvo pasirinktas berilis dėl jo mažo svorio ir atsparumo šilumai. Veidrodis yra iš 18 šešiakampių 1,3 m skersmens segmentų padengtų labai plonu aukso sluoksniu. Kiekvienas segmentas turi po 7 variklius jų išlyginimui, o dar vienas variklis leidžia tiksliai nustatyti kiekvieno segmento kreivumą.

Po ketvirčio amžiaus kūrimo ir išleidus 8,8 mlrd. dolerių pagaliau Vebo teleskopas buvo parengtas darbui orbitoje – ir galės atsekti 99,3% kelio link Didžiojo sprogimo (apie 100 mln. m. po jo, kai Hablas pajėgia įžvelgti tik įvykius po 500 mln. m.) – ir tolimesnius objektus nei GN-z11. Be to jo infraraudonojo spinduliavimo davikliai ir platus šviesą surenkantis veidrodis puikiai tinka ekzoplanetų stebėjimui ir, atskiru atvejų, jų atmosferų sudėties nustatymui (kai jos kerta savo žvaigždžių diskus), - ir tapti proveržiu išvadoms dėl nežemiškos gyvybės egzistavimo. Jį galima panaudoti pažvelgimui į dulkėtus žvaigždžių lopšius, gauti naujų duomenų apie žvaigždžių ir planetų susidarymą, o taip pat ištirti Saulės sistemos išorinių planetų palydovus ir blankius objektus Koiperio juostoje.

Todėl, kad sunku

Raiso (Rice) un-te 1962 m. rugsėjį Dž.F. Kenedis paskelbė apie žmogaus skrydžio į Mėnulį planus (apie žmones Mėnulyje žr. >>>>>): „ne todėl, kad tai lengva, o kad sunku“. Tie žodžiai žymėjo laiką, kai pasitikėjimas mokslu ir pagarba jam (ko nesimatė Covid metu) buvo stiprūs, o rimti klausimai apie gamtos reikalus buvo tiek žeminančiais, tiek įkvepiančiais. Ir nors „Apollo“ Ir nors programa iš principo nebuvo skirta mokslo vystymui, ji įkvėpė to laikmečio mokslininkų kartą. Tačiau vėliau tas entuziazmas gerokai priblėso dėl nesėkmių tiek moksle, tiek už jo ribų, o taip pat kai jo atradimai sukeldavo politinius debatus.

Nauju proveržiu moksle ir visuomenės nuostabą atnaujino Dž. Vebo (JWST) orbitinio teleskopo iškėlimas, tapęs žymiu žmonijos pasiekimu. Jis duoda svarias mokslines perspektyvas. Jis leidžia stebėti labai tolimus objektus ir parodyti Visatą, kokia ji buvo vos milijardas metų. Jis galės ištirti ekzoplanetų atmosferą ir klimatą, nustatant jų galimybes gyvybės egzistavimui jose.

Deja, jo pavadinimas sutepliojo reikalą. Džeimsas Vebas (James Webb) buvo NASA vadovu, kai pasiekti vieni žymiausi šios agentūros pasiekimai. Tačiau tai vyko tais laikais, kai buvo pradėta atleidinėti LGBTQ+ darbuotojus, ką jis palaikė. Dabar NASA bandė taisyti padėtį dėl teleskopo pavadinimo, teigdama, kad Dž. Vebas nežinojo, kad agentūra atleido LGBTQ+ darbuotojus būtent dėl jų seksualinės orientacijos. Tačiau tai nedarė skirtumo – mat jo vardas žmonėms yra Levandų panikos ir homofobijos NASA‘oje (kaip ir mokslo įstaigose) priminimas. Dėl kilusių prieštaravimų galiausiai nuspręsta teleskopą vadinti tiesiog JWST, iš jo neiššifruojant Dž. Vebo vardo.

Skaitykite apie pirmąją JWST nuotrauką...
Taip pat skaitykite JWST gali atrasti technologines signatūras

Henrietta Swan Leavitt (1868-1921) – amerikiečių astronomė, atradusi priklausomybę tapo cefeidžių (kintamųjų žvaigždžių) šviesumo ir periodo. Henrietta Swan Leavitt

Jaunystėje susirgo sunkia liga, dėl kurios liko beveik kurčia. Tačiau 1893 m. jai pavyko įsidarbinti Harvardo koledžo observatorijoje E.Č. Pikeringo asistente. Nuo 1902 m. užsiėmė fotoplokštelių su žvaigždžių nuotraukomis katalogo tvarkymu. Ji atrado per 2400 kintamųjų žvaigždžių (daugiausia Magelano debesyse ir pagal Arekipo observatorijos Peru nuotraukas). Jos nustatytas dėsningumas cefeidžių klasei suteikė galimybę nustatinėti atstumus iki žvaigždžių. Taip pat kartu su Pikeringu sukūrė žvaigždžių spindėjimo standartą, pripažintą 1913 m.

Mirė nuo vėžio. Jos garbei pavadintas asteroidas 5383 bei Mėnulio krateris.
Gyva būdama nesulaukė tinkamo pripažinimo, tačiau po jo sminties E. Hablas panaudojo jos atrastą cefeidžių dėsnį kartu su spektro poslinkiu nustatymui, kad mūsų Visata plečiasi.
Nežinodamas, kad ji mirusi, švedų matematikas M. Gosta Mittag-Leffler‘is ketino ją pasiūlyti Nobelio premijai fizikos srityje.

Harlow Shapley (1885-1972) – amerikiečių astronomas, kurio pagrindiniai darbai skirti kintančio ryškio žvaigždžių bei mūsų (ir kitų) galaktikos sandaros tyrimams.
Pagal jo pasiūlytą mūsų galaktikos modelį, ji yra sudaro plokščia linzės formos žvaigždžių ir ūkų sistema, kurios skersmuo apie 300 tūkst. švm., o storis – apie 30 švm., su centru Šaulio žvaigždyno kryptimi, o Saulė yra 50 tūkst. švm. nuo centro. Vėliau masteliai buvo patikslinti, tačiau bendroji koncepcija išliko.
Pradžioje klydo dėl spiralinių ūkų, laikydamas juos esančius mūsų galaktikoje, o ne atskiromis galaktikomis, Tačiau vėliau paniro į galaktikų tyrimus. Jis aptiko ir dvi nykštukines galaktikas (Skulptoriaus ir Krosnies žvaigždynuose). Pirmasis panaudojo atstumų nustatymą pagal cefeides, remdamasis 1908 m. astronomės H.S. Livit atrasta priklausomybe tarp šio tipo žvaigždžių šviesumo ir periodo. Išnagrinėjo kintamąsias žvaigždes Magelano debesyse.
1953 m. pasiūlė “skysto vandens žiedo”, dabar vadinamąją “gyvenamąją zoną”, teoriją (H. Strugholdo ekosferų teorija).
Buvo agnostikas, tačiau labai domėjosi religija ir parašė knygą „Mokslas apmąsto religiją“ (1960). Kita vertus, buvo produktyvus rašytojas savo srityje, parašęs daug knygų astronomijos temomis. Žinomas jo pasakymas, kad jam Bibliją labiau patiktų pradėti „Pradžioje buvo vandenilis...“. O vienas jo sūnų, LLoyd‘as buvo matematikas ir ekonomistas, gavęs Nobelio premiją ekonomikos srityje (1981). Jo garbei pavadintas krateris Mėnulyje ir asteroidas (1123), o taip pat galaktikų spiečius Kentauro žvaigždyne.

Krosnies žvaigždynas (Fornax) - neryškus pietų pusrutulio žvaigždynas į žvaigždėlapius Nicolas L. de Lacaille įtrauktas 1763 m. (Kaip Cheminė krosnis). Lietuvoje gruodžio–vasario mėnesiais matoma jo šiaurinė dalis. Jame yra 57 žvaigždės, prie 6-ių rasta planetų. Kinų astronomijoje šioje vietoje yra Vakarų Baltasis tigras.

Miltonas Humasonas (Milton La Salle Humason, 1891-1972) – amerikiečių astronomas. Gimęs turtingo bankininko šeimoje, 14 m. amžiaus metė mokyklą. Mėgo kalnus, todėl, ėmu sstatyti Vilsono kalno observatoriją, įsidarbino „mulu“, į kalną užnešančiu medžiagas ir įrangą. 1917 m. įsidarbino ten naktiniu asistentu – ir ten dirbo iki pat. 1957 m. Pagrindiniai jo darbai – žvaigždžių ir galaktikų spektrai. Sukūrė specialią metodiką silpnų galaktikų spektrų fotografavimui. 1930-57 m. nustatė 620 galaktikų radialinius greičius. 1961 m. atrado kometą, pasižyminčią dideliu aktyvumu esant toli nuo Saulės.
Be to, 1919 m. V. Pikeringo pavedimu ieškant Plutono, nufotografavo sritis palei spėjamą jo vietą ir tikrai „pagavo“ Plutoną kai kuriose plokštelėse, tačiau tada jis ten liko neatpažintas.

Levandų panika (Lavender Scare) – laikotarpis nuo 5-o dešimtm. pabaigos JAV, kai gėjus ir lesbietes sistemingai šalino iš darbo. Buvo teigiama, kad LGBTQ+ kelia grėsmę nacionaliniam saugumai ir simpatizuoja komunizmui, nes jais lengviau manipuliuoti. Pavadinimą išpopuliarino D.K. Džonsono knyga „Levandų panika“ (2004), kurios pavadinimą įtakojo senatorius E. Dirksenas, homoseksualius vyrus vadinęs „levandų vaikinais“.

Parengė Cpt.Astera's advisor

Tu man rašyk

Tu man rašyk, kaip Grįžulo ratai sukas.
Kaip žemę gaubia baltas rūkas.
Rašyk, kaip gurgžda lengvas kranto smėlis,
Kaip veržiasi į šviesą šaltinėlis…

Tu man rašyk, kaip spindulius saulužė žarsto,
Kaip debesys lietaus lašus išbarsto.
Rašyk, kaip vėjas beldžiasi į tavo langą,
Kaip tolstanti audra į krantą neša bangą...

Tu man rašyk, kaip miestas naktyje užminga,
Kaip gintariniais lapais klevas sninga.
Tu man rašyk, kaip žvaigždės mėnesienoje tviska.
Tu man rašyk. Rašyki apie viską…

Nijolė Griciūnaitė, 1976

Papildomi skaitiniai:
Rentgenas Visatai
Tinklelio žvaigždynas
Andromedos ūkas
Dangaus žemėlapiai
Mįslingasis Krabo ūkas
ESA: iš Europos į kosmosą
Kosmoso širdis: Gyvatnešis
Tolimų planetų nuotraukos
Ieškantis žemės tipo planetų
Visatos gyvenimas ir mirtis
Templierių kryžiaus danguje belaukiant
Savaime besiorganizuojantis kvantinis pasaulis
Didžiojo sprogimo teorija ir viduramžių mistika
Ar galimas ryšis su protingomis kitų planetų būtybėmis?
Gamtos mįslė ar nežemiškos civilizacijos buveinė?
Kuri akis tingi? Kosmosas ir iliuzijos
Vežėjo žvaigždynas su ožiukais
Dulkėtais tolimų planetų takais
Jie degino eretikus, ar ne?
Saulė yra dvinarė žvaigždė?
Kosmoso eskadrilės sutiktuvės?
Kometos: dangaus ženklai
Kitų žvaigždžių planetos
Karai dėl telefono
Saga apie neutronus
Pačiupinėti Visatą
Nykštukinės planetos
Juodasis riteris
Kasinėjimai Marse
Slibino žvaigždynas
Lenktynės kosmose

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even duringyour night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT svetainė
Vartiklis