|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Paprasti ir neįprasti asteroidai
Taip pat skaitykite Lenktynės kosmose - apie numatomą misiją į asteroidą Apie tai, kad Saulės sistemoje egzistuoja planetos-grumstai, prieš 200 m. nežinojo net astronomai.
O pasirodo, kad jų - šimtai tūkstančių, o daugiausia jos išsidėstę Asteroidų juostoje tarp Marso ir Jupiterio.
Jas imta vadinti asteroidais (iš graikų kalbos panašiais į žvaigždes), nes per teleskopą jos atrodo
kaip blyškios žvaigždelės, spindintys taškai. Tai gerokai juos skiria nuo planetų, kurios priartinus atrodo tarsi diskai.
Astronomai ištyrė, aprašė ir surašė kelis tūkstančius asteroidų, kurie, kaip ir planetos, sukasi aplink Saulę
savomis orbitomis. Jų yra įvairiausių didelių ir mažų, dvigubų ir net trigubų (su vienu ar dviem palydovais).
Rutulio forma jiems labiau išimtis nei taisyklė. Didžiausias iš žinomų asteroidų Pagrindiniame žiede yra
Cerera, atrastas dar 19 a. pradžioje, ir yra panašus į 900 km skersmens rutulį.
20 a. viduryje buvo atrastas dar vienas asteroidų žiedas, esantis už Neptūno orbitos, kuris pavadintas
Koiperio žiedu. Jame yra
Plutonui prilygstančių asteroidų.
Antžeminiais teleskopais įžiūrėti ką nors asteroidų paviršiuje neįmanoma. Ir tik 20 a. pabaigoje sugebėta iš arčiau pažvelgti
į asteroidus. 1991 m. amerikiečių Galileo zondas nufotografavo Gasprą vos iš 2 tūkst.
km atstumo. Tai gana įprastas asteroidas, pavadintas mažo miestelio Krymo pietinėje pakrantėje vardu
(kurorto prie Juodosios jūros, kuriame mėgo lankytis L. Tolstojus ir
M. Gorkis), nuotraukoje panašus į milžinišką bulvę
(19x12x11 km) su daugybe duobių (kraterių), kurių skersmuo 1-2 km. Jį 1916 m. atrado gruzinų astronomas G. Nejuiminas.
Jo metai daugiau kaip tris kartus ilgesni už žemiškus (3,3 m.). Sužinota, kad Gaspra apie ašį sukasi sparčiau už Žemę
jo para 7 val.; vis tik jis ne rekordininkas sukimosi atžvilgiu (pvz., 120 m skersmens 2014 RC apsisuka per 16 sek.). Įdomi asteroido 2008 HJ atradimo istorija. Jį 2008 m. balandį atrado anglų astronomas-mėgėjas
Ričardas Mailzas, turėjęs nuotolinį ryšį su Australijos automatizuotu Folkeso teleskopu. Anglijos mokomasis
projektas suteikė galimybę Didžiosios Britanijos moksleiviams, studentams ir mėgėjams naudotis dviem
galingais teleskopais: Australijoje ir Havajuose. Pagal asteroidų periodinius šviesumo pokyčius Mailzas
nustatė, ka asteroidas apsisuka greičiau nei per minutę (faktiškai, 42,67 sek.). Tačiau gali būti atrasti ir dar vikresnių.
O nufotografuota jau ir daugiau asteroidų, o ant Eros netgi nusileista (2001 m. vasaris),
paimta grunto nuo Itokawa (2005 m. rugsėjis, japonų "Hayabusa" zondas). O minėtas
Galileo zondas padarė dar vieną atradimą 1993 m. atrado Ida asteroido
palydovą. Ida ilgis apie 60 km, o jo palydovas, pavadintas Daktiliu, tėra vos 1,5 km.
Tačiau dar neįprastesnis asteroidas Silvija, esantis trigubu. Jį atrado 1866 m. Jis gana stambus
(366x264x232 km) ir yra 3,6 a.v. atstumu nuo Saulės. Jo orbita trunka 6,5 m., o apie ašį apsisuka per 5 val.
11 min. Jį pavadino Romos įkūrėjų Romulo ir Remo motinos Rėjos Silvijos vardu. Palydovams (atrastiems
2001 ir 2004 m.) suteikti Silvijos sūnų vardai. Romulo skersmuo 18 km, atstumas nuo Silvijos 1360 km,
apsisukimo trukmė 87,6 val. Remo skersmuo 7 km, atitolęs nuo Silvijos per 710 km, apsisuka aplink ją
per 33 val. matyt, asteroidų palydovai yra jų susidūrimų pasekmė.
Ypač domina labai prie Žemės priartėjantys asteroidai. Pavojingais laikomi 100-200 m skersmens
asteroidai, galintys priartėti per 7,5 mln. km. Tokių asteroidų gali būti keli tūkstančiai. Globalią katastrofą gali sukelti
kilometro skersmens asteroidas. Paskutiniais metais Žemę asteroidai aplankė ne kartą. 2004 m. rugsėjo 29 d.
Toutatis (pavadinimas iš keltų mitų) praskriejo 1,5 km atstumu. Ir nors jis priartėja prie Žemės kas 4 m., kitą kartą taip arti
jis priskris tik 2562-ais. Šio asteroido forma labai neįprasta: jis panašus į milžinišką arachisą (4,7x2,4x1,9
km), susidedantį iš dviejų luitų, ant kurių yra 100-600 m skersmens kraterių bei kalnagūbrių. Beje, 2012 m.
gruodžio 11 d. jis praskriejo irgi gana arti maždaug už 6,9 mln km (18 kartų toliau nei randas Mėnulis).
O 2008 m. sausio 29 d. 250-600 m skersmens asteroidas, kurio masė keli milijonai tonų, prazvimbė vos
0,5 km atstumu. Toks rėžęsis į Žemę galėtų sukelti baisų žemės drebėjimą ir cunamį, nekalbant apie kitas
pasekmes. Pavojingu laikomas 2004 MN4, pavadintas Apofisu, senovės Egipto tamsos ir griovimų dievo
vardu. Jis sukasi aplink Saulę 323 d. trukmės orbita. Tarybiniai astronautai paskaičiavo, kad jo orbita gali
pakisti ir 2036 m. jis gal netgi susidurti su Žeme. O jis ne toks jau ir smulkutis apie 400-600 m. patikslinti
duomenis ketinama 2029 m., kai jis prie Žemės priartės vos per 40 tūkst. km.
Nekreipti dėmesio į asteroidų keliamą pavojų negalima. Manoma, kad dinozaurus sunaikinęs asteroidas buvo
10 km skersmens. Paslaptingas Tunguskos sprogimas
buvo 3-20 megatonų galios. Manoma, kad ten nukrito nedidelė kometa, tačiau galėjo būti ir asteroidas. Tokį sprogimą sukeltų apie 60-80 m skersmens
asteroidas, taigi, puikiai nušluotų miestą, jei į jį pataikytų.
O asteroidai, nepaisant visų pastangų, kartais išnyra netikėtai, tiesiog iš niekur. Štai minėtą 2012 m.
gruodžio 11 d. dieną vos 226 tūkst. km atstumu (perpus nei iki Mėnulio, kas kosminiu masteliu tėra vos
plaukelis) praskriejo vos gruodžio 9 d. atrastas 2012 XE54 asteroidas. Jis tebuvo 28 m skersmens, tačiau
nustebino tuo, kad spėjo pasislėpti Žemės šešėlyje ir leido stebėti ypač retą reiškinį asteroido užtemimą.
O jau galim rengtis naujo svečio sutikimui 2013 m. vasario 15 d. pas mus lankysis 2012 DA14. Ar
neatneš jis mums dovanos Nepriklausomybės dienos proga? Anot paskaičiavimų jis vos nekliudys Žemės
tebus vos už 35 tūkst. km (t.y. arčiau, nei kai kurie žmonių iškelti palydovai) o tikimybė, kad klius Žemei,
anot astronomų, yra 1:83000. Tačiau neatmetama galimybė, kad jis vis tik vožtels mums 2020-aisiais.
Tai ką žinom apie šį asteroidą? Jį tik 2012 m. pradžioje atrado Ispanijos La Sagra astronomai. Jo skersmuo apie 46 m
(nors tiksliai ir nenustatytas), tad kokį Niujorką nuskintų tarsi gėlelę laukų. Tačiau 70%
Žemės padengta vandenynais, tad didesnė tikimybė jam nerti į ten. Nelaimei, šio asteroido orbita
nepaprastai artima Žemei, tad jį reikia ypač atidžiai stebėti, tuo labiau, kad mes bučiuojamės su juo kasmet.
Jo priartėjimo metu jį pamatyti bus galima net ir nedideliu teleskopu, tad kiekvienas galime spėti pasirengti jo apžiūrai.
Atnaujinimas: Asteroidas 2012 DA14 praskriejo taip, kaip ir buvo planuota, tačiau įdomiausia, kad tos pačios dieną nustebino, o gal ir perspėjo, kad grėsmė iš kosmoso tikrai egzistuoja greta Čeliabinsko nukritęs meteoritas, dėl kurio smūgio bangos sukeltų pasekmių netgi buvo sužeista šimtai žmonių. (o apie šią ir kitas Čeliabinsko keistenybes žr. >>>>>). Pavelo Spurny vadovaujama Prahos astronomų grupė atliko 7-is šio 9:20 driokstelėjusio meteorito (stambiausio nuo 1908 m. Tunguskos katastrofos) videoįrašus ir trianguliacijos metodu pabandė nustatyti jo trajektoriją iki įeinant į atmosferą. Jie įsitikinę, kad akmenukas sukosi aplink Saulė elipsine orbita. Nutįsusia kažkur nuo Veneros iki asteroidų juostos tarp Marso ir Jupiterio. Taip pat jie nustatė, kad pagrindinė meteorito dalis pataikė į Čebarkulio ežerą, o 2-3 didesni ir tūkstančiai smulkių atskilo dviejų stambiausių žybtelėjimų metu. Analizė rodo, kad meteoritas regimas tapo 92 km, o sprogo 32 km aukštyje, po 11 sek. Sprogimas išdaužė namų stiklus. Iki patenkant į atmosferą jo masė turėjo būti apie 9 tūkst. tonų, o dydžiu prilygti namui. Prof. Viktoro Grachovskio grupė surinko 53 jo fragmentus, kurių stambiausias svėrė beveik 2 kg. Jo numanomas amžius apie 4,5 mlrd. m. (maždaug tokio amžiaus ir pati Saulės sistema). Jį klasifikavo kaip akmeninį meteoritą, chondritą, kuriame yra geležies, alavo ir sulfitų. Skeveldrose yra smūginių stiklo gyslų (su žadeito mineralu), rodančių susidūrimų su kitais asteroidų juostos objektais pasekmes. Toks susidūrimas turėjo įvykti maždaug prieš 290 mln. m. Matyt dėl tų susidūrimų ir susidarė plyšiai, sukėlusią įspūdingą sprogimą atmosferoje. Nesutrūkę kūnai gali pasiekti Žemės paviršių vientisi ir smūgis būtų juntamesnis. Metalinis asteroidas Astronomai netoli Žemės aptiko stambų asteroidą. Įvertinę jo masę ir dydį, bei ištyrę atspindėtos šviesos spektrą, jie
nustatė, kad jis sudarytas iš aukso su nežymiomis priemaišomis, o jo svoris prilygsta visų šalių aukso atsargoms. Taip prasided
Ž. Verno romanas Meteoro gaudynės, išspausdinto sūnaus Mišelio jau po fantasto mirties,
1908-ais. Tačiau atrodo, kad panašus siužetas gali pasikartoti mūsų laikais.
Dar 1852 m. kovo 17 d. italų astronomas Anibalė de Gasparis*) atrado stambų asteroidą, kurį pavadino graikų deivės Psichės vardu [(16)Psyche, t.y. jis buvo 16-u iš atrastųjų]. Savo formas sielos deivė primena nelabai įdomų objektą maždaug 230 km skersmens besisukančią bulvę. Atlikus panašius paskaičiavimus kaip Ž. Verno romane, paaiškėjo, kad Psichė sudaryta iš metalo tiesa, ne aukso, o paprasčiausios geležies (kaip ir Žemės branduolys). Jo masę yra apie 1% visų asteroidų juostos asteroidų masės. Spindesio tyrimai rodo, kad jis sukasi gulėdamas ant šono, t.y. kaip ir Uranas. Jis įdomus, nes leistų atskleisti kai kurias Saulės sistemos (o kartu ir Žemės) susidarymo detales. Mat jis neįeina nė į vieną asteroidinę grupę, tad manoma, kad jį sukūrusi katastrofa įvyko labai senai, Sausės sistemos formavimosi pradžioje. NASA planuoja 2022 m. rugpjūtį pasiųsti į Psichę zondą Psyche (1648 kg svorio be degalų), kuris aplink asteroidą turėtų pradėti suktis 2026 m. sausio pabaigoje. Jis turėtų išsiaiškinti jo išvaizdą, nufotografuoti įvairiuose spektro diapazonuose (ir gama spindulių), nustatyti paviršiaus cheminę sudėtį, išmatuoti magnetinį lauką. Iš to gal paaiškės, ar tai tikrai Marso dydžio planetos branduolys. Jau paviršiaus išvaizda turėtų būti neįprasta, nes meteorai metale turėtų palikti visai kitokius pėdsakus. Ž. Verno romanas baigiasi sėkmingu asteroido nusodinimu panaudojant gravitacinių bangų kolektorių. Supratus, kad toks aukso kiekis visai sugriaus ekonomiką, sukels karus ir asmenines katastrofas, išradėjas tuo pačiu kolektoriumi numeta asteroidą į jūrą, kur nuo trinties į atmosferą auksas sprogsta. Per sprogimą žūva ir išradėjas kartu su aparatu ir jo brėžiniais. Ar pavyks, ar nepavyks NASA misija, panašios tragedijos Žemei negresia. Dar apie Psychę: Jis skrieja išoriniame asteroido žiedo pakraštyje; tankio įvertis apie 3,3-4,2 g/cm3 (Žemės 5,5 g). Reikia rengti asteroidų medžiokles! Kai vienas apie 50 m skersmens asteroidas 2012 m. vasario 15 d. turėjo prazvimbti pro pat Žemę, kitas, kiek mažesnis (kaip spėjama - iki 15 m), žiebė prie Čeliabinsko, sukeldamas apie 470 kilotonų stiprumo sprogimą, t.y. prilygstantį atominės bombos sprogimui (ir kaip čia užmirši hipotezę, kad asteroidai skraido poromis, žr. >>>>> ). Jis svėrė iki 10 tūkst. tonų ir susidūrimo su Žemės paviršiumi metu skriejo apie 64,4 km val. greičiu šie duomenys patikslinti pagal duomenis, gautus iš 5-ių infragarsą registruojančių stočių (tame tarpe ir iš esančios Aliaskoje, 6500 km atstumu nuo Čeliabinsko). Išdaušti langai maždaug 100 tūkst. butų o Čeliabinske turėtų būti labai šalta šiuo metu. Tokie ir panašūs bolidai krenta maždaug kas dešimtmetį, tačiau daugiausia į vandenynus, dykumas ir kitas mažai gyvenamas vietas, tad nesukeldavo tokio dėmesio ir vis tik, vienas toks įvykis Japonijoje įjungė DEFCON (Signalas pasirengimui gintis) signalą NORAD (Šiaurės Amerikos oro ir kosmoso apsaugos gynybos štabas) sistemoje.
Kelioms valandoms praėjus po asteroido 2012 DA14 prasilenkimo su Žeme (2013 m. vasario 15 d.) San
Francisco gyventojai (buvo bent 35 paliudijimai) danguje stebėjo neįprastus žybsnius.
O Kuboje tą pačią dieną irgi įvyko kosminio svečio sprogimas, kurį apie 8 val. (vietos laiku) girdėjo Rodaso
salos centre esančio Cienfuegos miesto gyventojai. Kai kurie matė ir krentantį "ugnies kamuolį". Apie nukentėjusius nebuvo paskelbta.
Visa tai rodo, kad mes Žemėje nesame tokie jau saugūs. Paaiškėjo, kad pavojus didesnis, nei manyta ankščiau (žr. Asteroidai skraido poromis). Kometos gali atlėkti praktiškai iš bet kurios pusės, bet kurią akimirką. Ir daugelio fantastų aprašyti panašių nutikimų scenarijai labai jau įtikėtini. 1998-ais JAV kongresas įpareigojo NASA surasti visus arti Žemės praskrendančius asteroidus, kurių skersmuo didesnis už 1 km. Tokie akmenukai galėtų nulemti Žemės civilizacijos lemtį. Dabar jau nustatyta apie 95% iš 980 asteroidų, kurie, kaip manoma, kursuoja Žemės apylinkėse. Laimei, nė vienas jų artimiausiu metu dar negraso Žemei. Tačiau padėtis ne tokia gera su smulkesniais. Anot B612 fondo, pagal WISE kosminio teleskopo duomenis apie 4700 asteroidų siekiančių bent 100 m skersmenį gali priartėti pavojingai arti Žemės. O bendrai, mokslininkai mano, kad gali būti iki 1 milijono asteroidų, turinčių galimybę pasiekti Žemę, iš kurių šiai dienai nustatyta tik 9600. Efektyviausia tokių asteroidų ieškoti infraraudonųjų spindulių diapazone. Ne pelno siekiantis B612 fondas planuoja 2018 m. iškelti Sentinel kosminį teleskopą į orbitą, panašią į Veneros orbitą. Jis per 6 m. turėtų suregistruoti apie 500 tūkst. arti Žemės galinčių praskrieti asteroidų ir dar prieš dešimtmečius nuspėti, kurie jų galės grėsti Žemei. '>Tebevykdomi du projektai artimų Žemei objektų paieškai Catalina Sky Survey ir PanSTARRS. Jie naudoja antžeminių observatorijų tinklus ir pagrindinius duomenis gaus maždaug po 2 m. O NASA finansavo Atlas projektą Havajuose, leisiantį aptikti pavojingų trajektorijų smulkius objektus. Tačiau tai neapsaugos nuo asteroidų, atlekiančių dienos metu nuo Saulės pusės. Juos aptikti galėtų palydovai, besižvalgantys iš Veneros orbitos pusės. ESA Grėsmių iš kosmoso centras kiekvieno dangaus taško nuotrauką padaro kas valandą 4-is kartus.
Palyginus su nejudančiomis žvaigždėmis, galima nustatyti, ar per 4 val. kurie objektai pajudėjo. Nusprendus, kad tai
asteroidas, objektas toliau tiriamas nustatinėjama orbita, dydis ir kt. Maži asteroidai dažnai pastebimi vos prieš kelias
dienas iki suartėjant su žeme. Bet ir jie gali pridaryti bėdos pvz., Čeliabinsko asteroidas tebuvo 20 m skersmens.
Jei būtų nustatyta, kad į Žemę rėšis 40 m skermens dangaus akmuo, susidūrimo vietą būtų rekomenduojama evakuoti
(apie galimų apsisaugojimo būdų paieškas žr. >>>>>). 
Cerera - pirmasis asteroidas
Cerera (A899 OF; 1943 XB) nykštukinė planeta, iki 2006 metų buvo laikyta asteroidu Nr. 1
(pirmasis atrastas asteroidas). Dydis - 930x970 km. Perihelis ir afelis: 2,55 ir 2,99 a.v. Apie savo ašį apsisuka per 9,1 val. Vesta - atlaikęs likimo smūgį
Vesta (oficialiai 4 Vesta) antrasis pagal dydį asteroidų žiedo
tarp Marso ir Jupiterio asteroidas, kurio skersmuo apie 530 km. Perihelis 2,57 a.v., afelis 2,15 a.v.
Temperatūra paviršiuje svyruoja nuo -20oC (asteroido vasarą, kai saulė zenite) iki
-190oC (žiemą, ašigalyje). Dienos nakties vidutinė temperatūra svyruoja nuo -60 iki
-130oC. Asteroidas labai greitai sukasi, jo para trunka 5,342 valandos. Jis pakankamai šviesus ir matomas plika akimi. Žemėje turime nemažą kiekį potencialių pavyzdžių iš Vestos tai 1200 HED meteoritai (Vestos achondritai). Paruošė Cpt.Astera's advisor Papildomai skaitykite:
|
