Walter'io Cruttenden‘o^*) knyga „Dingusi žvaigždė mite ir laike“ (2005) bando įrodyti, kad Saulės kompanionė žvaigždė gali būti senųjų kultūrų Tamsiųjų ir Aukso amžių priežastimi.

Tarkim, ekvinokcijos precesijos reiškinys gali būti ne dėl lokalaus Žemės svyravimo, kaip laiko šiuolaikinės teorijos, o dėl Saulės sistemos nežymaus išsikraipymo erdvėje. Jį sukelia Saulės kompanionė žvaigždė, kurios orbita sudaro „Didžiuosius metus“ (Platono terminas).

Šią hipotezę kėlė fizikos prof. Richard A. Muller‘is^***) („Nemezidė: Mirusi žvaigždė“, 1988), kurio nuomone, raudonosios nykštukės (7-12 ryškio) orbitos periodas yra 26 mln. metų (taigi, ji yra už 1- 1,5 šviesmečių); tuo tarpu W. Cruttenden‘as laiko periodą esant 24 tūkst. metų.

Vėliau „Binary Research Institute“ (kuris, iš tikro, yra W. Cruttenden‘o darinys) teigė, kad 2003 m. atrastas Sedna planetoidas, judantis neįprasta elipsine orbita, rodo, kad Saulė gali turėti kompanioną. Jo atradėjas M. Brown‘as “Discover” 2006 m. gegužės mėn. numeryje rašė:
„Sednos neturėtų būti ten. Nėra būdo, kad Sedna būtų ten, kur yra. Jis niekada per daug nepriartėja, kad būtų paveikiamas Saulės, ir niekada per daug nenutolsta, kad būtų paveikiamas kitų žvaigždžių... Sedna prismeigtas, įšaldytas toje vietoje; nėra būdo jį perkelti į čia, - kitaip nei susidarius čia. Tačiau jis turi labai ištęstą orbitą. Jis paprasčiausiai negali būti ten... Manau, kad jis čia atsirado ankstyvajame Saulės sistemos istorijos periode. Manau, kad jis galėtų atsirasti ten, jei žvaigždės būtų buvę gerokai arčiau nei dabar yra... Tad Sedną vadinu fosilija iš ankstyvojo Saulės sistemos periodo...“

Ir čia W. Cruttenden‘as pastebi, kad 12 tūkst. metų orbita puikiai dera su spėjama Saulės kompanionės orbitos periodu. Jo nuomone, neįtikėtina, kad Sedna būtų išlaikęs savo orbitą milijardus metų. Tad, gali būti, kad kažkas jį veikia iki šiol.

Sedna orbita kinta tarp 76 ir 975 a.v. [1 a.v., astronominis vienetas, yra atstumas nuo Žemės iki Saulės ] ir jos periodas yra 10,5-12 tūkst. m. Oorto debesis tęsiasi iki 1 šviesmečio atstumu. Artimiausia Kentauro Alfa žvaigždė yra už 4,2 šviesmečių. Fizikas J. Matese mano, kad Nemezidė yra maždaug už 25 tūkst. a.v. ir jos masė tėra lygi 3-5 Jupiteriams ir dalis mokslininkų tam pritaria. J. Matese tyrė 82 kometų iš Oorto debesies orbitas ir anot jo, toms orbitoms yra bendri tam tikri parametrai, kurie gali būti paaiškinami kelis kartus masyvesnio už Jupiterį kūno gravitaciniu veikimu.

Dvinarės žvaigždės yra įprastas reiškinys Visatoje (laikoma, kad jos sudaro trečdalį visų žvaigždžių). Raudonosios nykštukės irgi įprastas dangaus kūnas ir astronomai sako, kad tai dažniausiai sutinkamas žvaigždžių tipas. Spėjama, kad įprastu dangaus kūnu yra ir rudosios nykštukės, tačiau jų težinoma tik keli šimtai, nes jas sunku įžiūrėti. WISE visą dangų nuskenuos dukart, kad būtų galima aptikti dangaus kūnų padėties pasikeitimus. Tad Nemezidės klausimo sprendimo gali tekti laukti bent jau iki 2013 m. O tuo tarpu WISE jau nustatė per 35 tūkst. naujų asteroidų, dešimtys

[ Graikų mitologijoje Nemezidė – griežto teisingumo, pražuvimo, keršto deivė. Niktės dukra. Graikų tragedijose Nemezidė pasirodydavo kaip keršytoja ir baudėja už nusikaltimus ir puikybę, panašiai kaip Atė ir erinijos. Kartais ji vadinama Adrastėja („ta, nuo kurios pabėgti neįmanoma“). Daugiau žr. >>>>> Kentauro Proxima, atrasta 1915 m., yra raudonoji nykštukė, kurios masė lygi 0.12 Saulės masės, yra už 270 a.v. Pirmasis rudosios nykštukės atradimas patvirtintas 1995 m., nors teorinė prielaida apie jas išsakyta dar 7-me dešimtm. Neseniai atrasta r.n. yra Epsilon Indi Eridė (2003 UB313, pradžioje vadintas Ksenija)– 2005 m. sausį atrastas už Plutoną masyvesnis planetoidas. ]

kometų ir stebėjo per 155 tūkst. kitų Saulės sistemos objektų. Atrasta rudųjų nykštukių ir kandidatų į jas, - tame tarpe ir ypač vėsi WISEPC J045853.90+643451.9 rudoji nykštukė, esanti už 10-20 šviesmečių.

Fizikas Daniel Whitmire irgi yra dvinarės Saulės sistemos šalininkas. Jis netgi spėjo, kad tai galėtų būti „juodoji skylė“, surijanti viską, kas į ją sukrenta.

Kol kas nėra įrodymų, tačiau yra idėja. Kiekvieną teoriją privalo patvirtinti praktika – o kol kas neatrasta nei masyvi planeta, nei žvaigždė-nykštukė.

Taigi yra Oorto debesis ir kometų spiečius, pro kurį saulės dvynė praeina tarsi boulingo kamuolys pro kėglius. Na netiesiogiai, tiesiog praeina pakankamai arti, kad išmėtytų kometas į visas puses.

Biblijoje pranašauta: „Jei tos dienos nebūtų sutrumpintos, neišsigelbėtų nė vienas kūnas; bet dėl išrinktųjų tos dienos bus sutrumpintos“ (Mt 24:22).

Jei rudoji nykštukė labai priartėtų, visų pirma, ji taptų matoma (ir galbūt, sukeltų žmonių paniką bei vyriausybių žlugimą; baimę ir chaosą). O tada ji vėl nutoltų ir išnyktų, tačiau atlėktų jos išjudintos kometos. Juk susidūrimai su dangaus kūnais tikrai gali būti katastrofiški, Pvz., Tunguskos sprogimą 1908 m. galėjo sukelti kometa. Jis buvo apie tūkstantį kartų galingesnis už atominės bombos sprogimą Hirosimoje ir išvertė apie 80 mln. medžių 830 kv. mylių plote.

O kur dar Banga, turinti kvantinį veiksnį. Kai elektronas, besisukantis aplink branduolį gauna pakankamai papildomos energijos, įvyksta kvantinis šuolis į naują energetinį lygį. Saulės sistema yra tarsi atomo modelis, kuriame Saulės dvynė yra elektrono vietoje. Taigi įvyksta kvantinis šuolis makromąsteliu – ir tai yra Didžiojo ciklo užbaigimas. Ciklo, trunkančio 3600 metų. Aplinka Žemėje pasikeis – ir išliks tik žmonės, prisitaikę prie naujų sąlygų (1 Kor 15:51: Aš jums atskleidžiu paslaptį: nors ne visi užmigsime, bet visi būsime pakeisti). Šuolis bus staiga, kaip pranašauta Biblijoje: „Du bus kartu lauke, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas. Dvi mals vienomis girnomis, ir viena bus paimta, o kita palikta“ (Mt 24:40-42).

Ir Saulės dvynė (esanti 56% Saulės masės) jau praėjo pro Oorto debesį, sako Laura Knight-Jadczyk. Reikia stebėti ženklus. Ar jie jau pastebimi Žemėje?

Nemezidė – spėjamai galinti būti raudonoji ar rudoji nykštukė, esanti už 50-100 a.v. (apie 0.8-1.5 šviesmečių), kažkur už Oort debesies. Pradžioje ši žvaigždė pasirodė kaip dalis hipotezės, siekiančios paaiškinti masinius išnykimus praeityje, kurie tarytum kartojasi kas 27 mln. metų. Vėliau astronomų stebėjimai panašius į Oort debesis prie įvairių dvinarių žvaigždžių paskatino kai kuriuos mokslininkus suformuluoti nykštukės žvaigždės hipotezę. Tačiau egzistuoja ir kitų teorijų (tokių, kaip kampinis galaktikos gravitacijos poveikis).

Žemėje kartkartėmis masiškai žūdavo kai kurios gyvūnų rūšys, pvz., prieš 65 mln. išnyko dinozaurai kreidos-terciaro masinis išnykimas. Vis dar spėliojama apie jų priežastis. Luis Alvarez‘as^**) su komanda 1980-ais spėjo, kad prieš už 65 mln. m. įvykusį masinį išnykimą atsakingas susidūrimas su didele, daugiau nei 10 km skersmens, kometa ar asteroidu. Jie rėmėsi tuo, kad to laikotarpio Žemės sluoksniuose rasta daug iridžio, osmio ir kitų platinos grupės cheminių elementų, kurių būna gausu meteorituose.

1984 m. paleontologai Deividas Raupas ir Džekas Sepkoskis „Proceedings of National Academy of Science USA“ (vol. 81) paskelbė straipsnį apie statistinį masinių išnykimų periodiškumą (apie 26 mln.). Jie tyrinėjo jūrines fosilijas ir spėjo, kad galėjo būti nežemiška priežastis. Vėliau Dž. Sepkoskis parodė, kad maždaug 26-30 mln. m. periodiškumas per paskutiniuosius 250 mln. m. egzistuoja visoms fosilijoms (J. of Geological Society of London, vol. 146, 1989). Susidarė įspūdis, kad gyvynų išmirimai ir Žemės bombardavimai kažkaip susiję. Dvi astronomų komandos (Whitmire ir Jackson'as bei Davis, Hut'as ir Muller'is), nepriklausomai viena nuo kitos, tačiau tame pačiame „Nature“ numeryje (vol. 308, 1984), paskelbė panašias hipotezes apie tų išnykimų priežastis. Tai buvo hipotezė apie neatrastąją Saulės palydovę, besisukančią labai elipsine orbita periodiškai sujaukiančias kometas Oorto debesyje (esančio 20-200 tūkst. a.v. atstumu, kuriame gali būti apie beveik trilijonas kometų). Ji buvo pavadinta Nemezide (arba spalvingiau, Mirties žvaigžde), nors kai kurie siūlo ją vadinti Tyche.
Kiek kitokią hipotezę 1981 m. pasiūlė Džekas Bilas iš Los Alamos laboratorijos, - kad iš Oorto debesies kometas nukreipė netoli Saulės sistemos pralėkusi žvaigždė. Tik va - kitos žvaigždės pro mus pralekia neperiodiškai ir ypač retai.
Tiesa D. Vitmairas (D. Whitmire) ir Džonas Mėtis (John J. Matese) manė, kaf kometų liūtis sukelia ne žvaigždė, o didelė planeta X, skriejanti maždaug 100 a.e. atstumu ir 1000 m. periodu, o jos orbita palinkusi į ekliptikos plokštumą 45^o. Dėl kitų planetų įtakos planetos X precesuoja 27-28 mln. m. periodu, taigi kartais patenka į Oorto debesį. Jos masė yra maždaug 1-5 Žemės masės. Jų hipotezę 1985 m. paskelbė „Nature” ir „Time”. Planetos X sukeltos katastrofos Žemėje būtų tokios kaip Didysis permo-triaso išmirimas. 2016 m. sausį paskelbta apie galimą 10 Žemės masių planetos atradimą 665 a.v. atstumu (žr. >>>>>).

Jei jinai egzistuoja, tiksli Nemezidės prigimtis neaiški. Ją aptikti sunkoka, nes ji aplink Galaktikos centrą skrieja tokiu pat greičiu kaip Saulė, tad danguje atrodo nejudanti. R.A. Mulleris spėja, kad tai greičiausiai yra raudonoji nykštukė, kurios ryškumas yra apie 7-12, o D.P. Whitmire ir A.A. Jackson'as įrodinėja, kad tai rudoji nykštukė. Jei tai raudonoji nykštukė, ji greičiausiai jau yra žvaigždžių kataloguose, tačiau jos tikrąją prigimtį galima aptikti tik išmatuojant jos paralaksą; dėl jos sukimosi apie Saulę ji turėtų labai žemą judėjimo lygį ir galėjo išsisukti nuo aptikimo, kaip kad buvo aptikta 9-ojo ryškumo Barnardo žvaigždė.

Paskutinis masinis išnykimas įvyko prieš 5 mln. metų, tad R. Muller'is spėja, kad Nemezidė yra už 1-1,5 šviesmečių, ir net nurodė galimą dangaus sritį, kurioje jos reiktų ieškoti (netoli Hidros).
Astronomai ginčijosi dėl Nemezidės orbitos stabilumo, tačiau Piet'as Hut'as skaičiavimai parodė, kad ji turi būti stabili (Nature, vol. 311, 1984).

Buvo pasiūlyta ir kitų teorijų - pvz., kad kometas išjudina Saulės pakeliui sutinkami tarpžvaigždiniai dulkių ir dujų debesys. Mat Saulė apie Galaktikos centrą juda ne taisyklingu apskritimu, o vingiuota linija, svyruojančia apie 230 šviesmečių aukštyn ir žemyn nuo Galaktikos plokštumos apie 67 mln. m. periodu. Kadangi tie debesys telkiasi ties Galaktikos plokštuma, tad Saulė ją kerta maždaug kas 33,5 mln. metų.

Nemezidę galėtų aptikti WISE misija (dangaus skenavimas infraraudonųjų spindulių spektre). Kaip ir „Spitzer“ kosminis teleskopas, WISE reaguoja į šilumos šaltinius, tik jis gali apimti platesnį dangaus plotą. Jis veikti pradėjo 2009 m. gruodžio 14 d. Vienas jo misijos tikslų yra rudųjų nykštukių paieška.

Hubble kosminis teleskopas nufotografavo nuolaužų diskus greta dviejų į Saulę panašių netolimų žvaigždžių (HD 53143 ir HD 139664). Tos žvaigždės yra maždaug už 60 šviesmečių ir jų diskų forma vėl atgaivino ginčus apie tai, kad mūsų Saulė gali turėti žvaigždę-palydovę. Abiejuose tuose diskuose yra „švari“ sritis disko pakraštyje, kurios priežastis gali būti nematoma žvaigždė, pasiglemžusi disko medžiagą.

2010 m. kovo mėnesį „Astronomy Letters“ paskelbta, kad pagal naujus skaičiavimus oranžinė nykštukė žvaigždė Gliese 710 praeis pro Oorto debesį. Tai gali sukelti daugybės ledo nuolaužų spiečių, bombarduosiantį Saulės sistemos planetas ir gali atkartoti ankstesnįjį, vykusį prieš 4 mlrd. m, kurio pėdsakus regime Mėnulyje. Gera naujiena ta, kad ji atskries tik po 1,5 mln. metų. Šiuo metu Gliese 710, kurios masė lygi pusei Saulės masės, yra Gyvatės žvaigždyne už 65 šviesmečių. Jos grėsmės tikimybė įvertinta 86%.

Rusų astronomas V. Bobyliovas iš St. Peterburgo išanalizavo 2007 m. duomenis ir nustatė 9-es žvaigždes, praskriesiančias pro Saulę arčiau nei 3 šviesmečiai. Jis ir aptiko Gliese 710, link mūsų Oort debesies skriejančia maždaug 30 tūkst. mylių per valandą greičiu. Gali netgi nutikti, kad ji įsibraus ir į Koiperio žiedą, esantį greta Plutono, nors tai labai mažai tikėtina.

^*) Walter Cruttenden - „Binary Research Institute“ (jo paties įsikurto) direktorius, parašęs knygas „Dingusi žvaigždė mite ir laike“ (2005) bei sukūręs dokumentinį filmą „Didieji metai“ (2009). Jo pagrindinis dėmesys skirtas senųjų kultūrų astronomijai ir jų bendriems tikėjimų elementams. „Didieji metai“ – senovės žmonės laiką matavo labai ilgais periodais [pvz., Makrobijus „Scipiono sapne“ sako, kad jie truko apie 15 tūkst. m.], trunkančiais tūkstančius metų; šis filmas nušviečia precesijos ciklą (25.800 m.), o tada aptaria galimybę, kad senovės civilizacijų žlugimai ir naujų iškilimai gali būti susiję su Saulę lydinčios rudosios nykštukės poveikiu. Jo „2012: mokslas ar prietaras“ knyga buvo skirta pasaulio pabaigos 2012 m. aptarimui.

^**) Luisas Alvarezas (Luis Walter Alvarez, 1911-1988) – amerikiečių fizikas eksperimentatorius, Nobelio premijos laureatas (1968) už „daugybės rezonansinių būsenų atradimą naudojant vandenilines kameras ir duomenų annalizę“. Jo moksliniai darbai skirti branduolinei ir el. dalelių fizikai, kosminiams spinduliams, optikai, radiolokacijai. Dalyvavo kuriant atominę bombą. Pasižymėjo interesų platumu, pvz., 1965 m. vyko į Egiptą, kad kosminių spindulių pagalba nustatytų ar Chefreno piramidėje nėra daugiau patalpų, o 1980 m. kartu su sūnumi pasiūlė meteoritinę dinozaurų išmirimo hipotezę. Ir maža to – jis pasiūlė originalią Dž. Kenedžio nužudymo teoriją.

^***) Ričardas Miuleris (Richard A. Muller, g. 1944 m.) – amerikiečių fizikas, astrofizikas, geofizikas. Daugelio knygų autorius. Dirbo Kalifornijos un-te Berklyje. 2010 m. su dukra Elizabete įsteigė „Berkeley Earth“ grupę, nagrinėjančią klimato kaitą. Pradžioje prisidėjo prie kosminio mikrobanginio spinduliavimo tėrmų, vėliau susidomėjo kitomis mokslo šakomis, įstaitės Žemės mokslus, bandydamas įminti Žemės vidinę dinamiką, ledynmečių mįsles, gyvūnų išnykimus, procesus vykstančius Žemei susiduriant su dangaus kūnais. Viena jo žinomų hipotezių yra apie Nemezidę, Saulės palydovę-nykštukę, periodiškai įtakojančią masinius išmirimus Žemėje.

Papildomai skaitykite:
Precesija
Saulės dėmės
Saulės ateitis
Hubble teleskopas
Paslaptingoji Žemė
Tolimų planetų nuotraukos
Kometos: dangaus ženklai
Jis atrado Planetą X 
Planetos X ieškojimai
Mįslinga Saulės karūna
Merkurijaus baisioji tragedija
Kosmoso širdis: Gyvatnešis
Pulsarai ir dvinarės žvaigždės
Mėnulis: Septintasis kontinentas
Mūsų palydovo kilmės klausimai
Ar didžiausia problema - atšilimas?
Astronomija: Žymesnieji įvykiai (20 a.)
Gamtos mįslė ar nežemiškos civilizacijos buveinė?
Paskutinį ledynmetį sukėlė meteorito ar kometos smūgis
Saturno keisčiausias palydovas
Vieta, kur gimsta žvaigždės
Plutono pavaizdavimas pas šumerus
Nepaprastai masyvios ir ryškios
Kokia yra Visata? Sukasi?
Kosmoso eskadrilės sutiktuvės?
Gyvybės atsiradimas Žemėje
Mėnulio nuolaužos Žemėje
Kitų žvaigždžių planetos
Juodųjų skylių portretas
Kai susiduria galaktikos...
Gyvybės paieškos Marse
Kosminiai spinduliai
Jie buvo pirmeiviais...
Andromedos ūkas
Saulės kreiseriai
Planeta X

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life. Review of our site in English

NSO.LT skiltis
Vartiklis