Londono Tauerio krankliai. UFO Page. Lithuanian

Kranklių nuovokumas

Londono bokštas Apie kranklius pasakojama daugybė neįtikėtinų istorijų, tačiau vis tiek jie nepateikia šių nepaprastų paukščių sumanumo įrodymų. Jie susmulkina taukų gabalą, kad įstengtų nusinešti atskirus gabalus, kruopščiai susidėlioja sausainius, kad pakeltų visą krūvelę, du pyragėlius suima taip, kad nusineštų abudu, o klaidinimui daro netikras maisto slėptuves. Bet ar jie sąmoningai tai daro?! Nauji eksperimentai rodo, kad jie gali logiškai spręsti problemas ir kai kuriais atžvilgiais prilygsta ar net lenkia žmogbeždžiones...

Iki tol buvo tik vienas tai nuteikiantis bandymas. 1943 m. Otas Kėleris (Otto Koehler, 1889-1974) atliko bandymų seką, parodydamas, kaip 10 m. amžiaus kranklys Jakobas gali suskaičiuoti iki 7, kai maistas yra viename iš kelių uždengtų indelių, ant dangtelų turinčių skirtingą kiekį taškų.

„Proto“ turi ir kiti varniniai (varnos, kėkštai, šarkos, riešutinės). Pvz., riešutinės turi nepaprastą atmintį ir įsimena tūkstančius maisto slėptuvių (ko nesugebėtų ir dauguma žmonių!?). Naujosios Kaledonijos varnos (Corvus moneduloides) iš pandanų (pandanus, sraigtinė palmė ar pušis) lapų pasigamina įrankius vikšrų iš medienos plyšių ištraukimui.

Buvo atliktas ir toks bandymas: ant virvelės pakabintas maistas. Norėdamas jį pasiimti, kranklys turėjo snapu patraukti virvelę aukštyn, primygti koja, vėl patraukti, ir taip tol, kol maistas taps pasiekiamas. Keli paukščiai, gavę tokią užduotį, kelias minutes pradžioje nagrinėjo padėtį, o po to vienu kartu be klaidų atliko visą procesą. Tai rodo, kad jie naudojosi logika, nes tokių instinktų jie tiesiog negalėjo turėti, o už atlikimą jie nebuvo skatinami maistu.

Kranklių evoliucija rodo, kad jie vystėsi nuolat prisitaikydami prie trumpalaikių, pastoviai kintančių sąlygų. Jie yra opertunistinė rūšis, t.y. kažkiek maisto susimedžioja patys, tačiau daugiausia minta tuo, ką nugvelbia iš kitų. Vis tik plėšrūnai, kurių dėka jie gauna maisto, yra gana nenuspėjami ir gali būti pavojingi krankliams. Čia mokytis iš klaidų būtų mirtinai pavojinga. Plėšrūnų sumedžiotas grobis paprastai jų pačių ir suėdamas, todėl krankliai turi pripulti lesti anksti, dažnai dar ėdant pačiam žvėriui. Jie turi numatyti plėšrūno elgseną. Iš tikro paukščiai „treniruojasi“ dar būdami jauni: jie dažnai išbando stambesnių gyvūnų reakcijas, pvz., nusileisdami greta jų ar slapta įkirsdami jiems.

Lankstumo reikalauja ir kranklių tarpusavio konkurencija. Kranklių poros siekia užvaldyti maisto išteklius, o jauniklių ir neperinčių paukščių grupės surenka didesnį būrį ir drauge įveikia teritorijos gynėjus.

Kadangi maistas krankliui prieinamas tik trumpą laiką, tad verta maistą pirma nusitempti į atokesnę vietą ir sulesti vėliau. Jie, kaip ir visi varniniai, maistą slepia ateičiai ir gerai atsimena slėptuves. Tik krankliai, kitaip nuo kitų paukščių, atidžiai stebi ir varžovus ir įsimena ne tik savo, bet ir jų slėptuves. Jie savo atsargas išslapsto net kelių kilometrų plote.

¹⁾ Londono bokštas (Taueris) - ? istorinė tvirtovė Londono senamiesčio rytinėje dalyje, Temzės kairiajame (šiauriniame) krante. Greta Tauerio tilto. Dabar jame įrengtas muziejus.
Didįjį Tauerį 1078 m. pastatė Vilhelmas I, ėmęsis įtvirtinti Londoną. Kai jį nudažė baltai, jis gavo Baltojo bokšto pavadinimą. Vėliau buvo statomi kiti bokštai ir juosiamos sienos. Iki 17 a. čia buvo buvo viena karaliaus rezidencijų. Taueryje įvykdyta mirties bausmė daugybei Anglijos valstybės veikėjų.

²⁾ Žaliasis bokštas - vieta Tauerio bokšto kieme, kur buvo įvykdyta mirties bausmė dviem karališkiems sutuoktiniams ir keletui kilmingųjų – tam, kad bausmės nebūtų viešos. Karalienė Viktorija tą vietą išgrindė granitu.
Viduramžiais Žaliasis bokštas naudotas laidojimams. Senuose Londono planuose toje vietoje pavaizduotas pastatas, o ir kasinėjimai rodo ten esant pastato likučius. Jis buvo sugriautas 1684 m. atstatytas 1685 m., tačiau greitai vėl pašalintas. Atrodo, kad jis naudotas sargybai. Mirties bausmės buvo atliekamas šio pastato viduje.

³⁾ Ana Bolein (Anne Boleyn, apie 1501/1507-1536) - Anglijos karalienė (1533-1536), antroji karaliaus Henriko VIII žmona. Nesugebėjusi pagimdyti vyriškos lyties įpėdinio, apkaltinta kraujomaiša ir išdavyste. Nukirsdinta 1536 m.

⁴⁾ Kruvinasis bokštas - vienas iš 21 bokšto, įeinančių į Londono Tauerio kompleksą, pastatytas apie pradėtas statyti prie Henriko III 1238-72 m., per pirmąją Tauerio modifikacijų bangą, kai buvo supiltas tvirtas pylimas, pirmasis pylimas ir pastatyti keli gynybiniai bokštai, naudojami ir gyvenimui. Kruvinasis bokštas yra pietinėje pusėje priešais Temzę, greta Veikfildo bokšto, buvusio karaliaus gyvenamąja vieta. Tai masyvus stačiakampis maždaug 6x8 m pastatas su plačiu praėjimu apačioje, kurį galima užtverti pakeliamomis sunkiomis grotomis (tas mechanizmas tebeveikia). Jo pagrindiniu statytoju buvo Henry de Reyns.

Bokštas, kaip ir daugelis tais laikais, naudotas kaip kalėjimas, kurio garsiausiu kaliniu buvo tyrinėtojas ir poetas Volteris Relis, dalyvavęs užkariaujant Ameriką ir joje varžęsis su ispanais. Tačiau mirties bausmė jam įvykdyta ne šiame bokšte.

Pradžioje vadintas Sodo bokštu dėl sodo, vėliau paversto aikšte paradams. Kodėl imtas vadinti Kruvinuoju, tiksliai nėra žinoma. Gal dėl Henrio Persio (1532-1585) savižudybės, tačiau labiau tikėtina dėl dviejų princų, Edvardo V ir Ričardo, tikėtino nužudymo jame. Dar gali būti ir dėl karaliaus Henriko VI (1421-1471), žuvusio šiame bokšte per Dviejų rožių karą.