Taip pat skaitykite  Nesė ir kiti: hipotezės ir realybė

Mirtinai pavojingas ežeras?

Vasario 18 d. (2016) vienam gražiausių pasaulio vandens telkinių sukako 105 m. Ir vis tik jis kelia ne vien susižavėjimą, bet ir pavojaus jausmą.

Jo gimimas susijęs su katastrofa. Vieną 1911 m. žiemos naktį Vakarų Pamyro kalnuose įvyko stiprus žemės drebėjimas, dėl kurio milžiniška nuošliauža ne tik palaidojo Usojaus kišlaką, bet ir užtvenkė Murgabo upę. Tragedijos atminimui susidariusią 567 m aukščio ir 5 km ilgio dambą pavadino Usojaus užvarta. O susidariusį vandens telkinį kitos išnykusios gyvenvietės (po pusmečio apsemtos vandens) atminimui pavadino Sarezu. Dabar ežero ilgis - apie 70 km, gylis - 505 m, o tūris - apie 17 mlrd. m³ - tad jis didžiausias aukštikalnių vandens telkinys.

Nepratekančiu jis išliko 3 m. 1914 m. pro dambą prasisunkė šaltiniai, joje išplovę ertmes - ir tai susilpnino jos tvirtumą. Dabar pro užvartą sunkiasi jau 57 šaltiniai, bet dar didesnį pavojų nustatė 1967 m. - dešiniajame krante yra iki 2 km ilgio įtrūkimai, parodę, kad galima nauja milžiniška Dešiniakrantė nuošliauža, apie 0,5-2 km³ tūrio. Kliuktelėjusi į ežerą ji sukeltų milžinišką išsiliejimą.Tad ir patį ežerą, ir teritorijas aplink paskelbė uždaromis – jis tapo sunkiai pasiekiamu, nes apsilankymui prie jo reikia specialaus leidimo.

Tiek dambos pralaužimas, tiek nuošliaužos sukeltas išsiliejimas gresia katastrofa - ir ne tik Tadžikistanui, bet ir Turkmėnijai, Uzbekistanui bei Afganistanui. Iš 3 km aukščio Bartango, Piandžo, Amu- darjos ir Karakumų kanalo slėniais paplūs viską šluojantis srautas, kurio banga kalnuose sieks 150 m, o lygumose sumažės iki 15 m, tačiau išsilies į 25 km. Ir visa tai 100 km/val. greičiu! O potencialiai pavojingoje teritorijoje gyvena apie 6 mln. gyventojų, o katastrofos metu žūtų apie 600 tūkst. m. Būtų sugriauta Dušanbė-Chorogas, visi tiltai per Piandžą ir Amu-darją, hidromelioracinius įrenginius. Tarp respublikų sutriktų susisiekimas geležinkeliais. Tai gana optimistinė prognozę, o gali būti net baisiau...

Visi sutaria, kad „sutramdyti drakoną“ gali padėti vandens lygio sumažinimas (100-150 m), o paprasčiausiu ir pigiausiu būdu būtų filtravimo per užvartą padidinimas. Jis dar ir atsipirktų, jei tam būtų įrengtos ir hidroelektrinės. O kad nebūtų įtekio, Murgabo upę nukreipti 30 km ilgio tuneliu į Kakuibėjaus upę. O žemiau užvartos yra žemuma, kur reiktų pastatyti „gaudančią“ apsauginę užtvarą galimos bangos atvejui.

Subyrėjus TSRS su ta problema tadžikai liko vieni - ir kreipėsi pagalbos į tarptautinę bendruomenę. 2000 m. Pasaulinis bankas pradėjo tarptautinį projektą - tačiau apčiuopiamu 6 m. darbu tebuvo monitoringo ir ankstyvojo perspėjimo sistemų įdiegimas. Ant dambos išdėstyti davikliai, o budintys operatoriai atlieka matavimus.

Dušanbėje mano, kad to visiškai pakanka ir iškėlė naują idėją - pardavinėti Sarezo vandenį ir taip uždirbti po 100 mln. dolerių per metus. Pradžioje kilo mintis keistis vandeniu su Iranu - litras už litrą. Tada prakalbo apie vandentiekį iki Uzbekistano. Siūlė ir pastatyti pilstymo į butelius įmonę.

Bet yra ir manančių, kad pavojus perdėtas. 2015 m. gruodžio 7 d. tame rajone įvyko 7-8 balų stiprumo žemės drebėjimas, kurio epicentras tebuvo vos apie 20 km nuo Sarezo ežero. Tačiau Usojaus užvarta išlaikė - ir tai nuramino tadžikus.

Ežeras, sklidinas „šaltibarščių“

Hillier‘io ežeras Australijoje kartu ir traukia, ir baugina. Šis rožinės spalvos ežeras randasi pietinėje Vakarų Australijos pakrantėje ir vienu iš gamtos stebuklų ir paslapčių. Skrendant virš didžiausios Middle salos Recherche salyne jis iškart patraukia lėktuvo keleivių dėmesį savo neįprasta rausva spalva.

1802-ais britų keliautojas Mathew Flinders‘as^*) aplankė ežerą pakeliui į Sidnėjų. Jis kopė į aukščiausią salos viršūnę (dabar vadinamą Flinderso vardu) ir buvo priblokštas prieš jį staiga atsivėrusio vaizdo – milžiniško rausvo vandens telkinio. Laivo vadas John Thistle paėmė ežero vandens mėginius ir vėliau išsiaiškino, kad jo vanduo sūrus, o vandenyje esantis gausus druskos kiekis primena druskas, randamas Himalajų regione.

Ežeras yra 600x250 m ir savo forma šiek tiek primena didelę žmogaus pėdą. Apsuptas smėlio ir tankių eukalipto ir mirtenės (Melaleuca) medžių miškų, siaura apaugusių kopų juosta jis atskirtas nuo Pietų vandenyno. Jo vanduo nėra kenksmingas žmogui ir jame būtų galima maudytis, tačiau dėl daugybės dumblių, retai kas ryžtasi jame paplaukioti. Bet kas gi nudažo šį ežerą raudona spalva? Kitaip nei kiti rausvos spalvos ežerai, pvz., Retba Senegale, šio ežero spalvos priežastis nėra nustatyta. 20 a. viduryje ne viena mokslininkų komanda bandė tai išsiaiškinti. Vienas spėjimų, kad tokią spalvą sukuria organizmai: Dunaliella salina ir Halobacteria, o kita hipotezė, kad tai dėl smėlyje esančių Hallophillic bakterijų. Viena iš labiausiai tikėtinų minčių yra, kad spalva susidaro dėl mažos maistingųjų medžiagų koncentracijos ir daugybės dumblių bei bakterijų rūšių. Viena naujausių teorijų, kad tai gali būti jūros druskos ir nachkolito (natrio bikarbonatas arba soda) dalelių reakcija. Tačiau nė viena šių teorijų nėra pakankama (vis tik 2016 m. tyrimai „Extreme Microbiome“ projekto apimtyje parodė, kad priežastis vis tik „Dunaliella salina“ dumbliai ir kai kurie kiti archėjų mikroorganizmai).

Išskyrus 6 m. 20 a. pradžioje, kuomet čia buvo užsiimama druskos gavyba (nutraukta dėl daugelio priežasčių, kurių viena įvardijama „toksiškumu vartojant“), sala ir Hillier’io ežeras liko beveik nepaliesti, tad turistai turi nepakartojamą galimybę nukeliauti prie ežero ir juo pasigrožėti. Nuo 2002 m. jis yra vietinės reikšmės draustinis.

^*) Metjusas Flindersas (Matthew Flinders, 1774-1814) – britų jūrininkas ir kartografas; jis ištyrinėjo Australijos žemyną, jam suteikęs dabartinį pavadinimą (iki jo pavadinimas taikytas visai Ramiojo vandenyno pietinei sričiai). Jo vardu pavadinta daug geografinių objektų ir institucijų.
1801-03 m. ekspedicijos aplink Australiją metu „Investigater“ laivu tyrinėta ir kartografuota pietų Australijos pakrantė, atrastos įlankos, salos, tarp jų ir Kengūrų sala. 1802 m. tirta šiaurinė ir rytų pakrantė – tuo metu žemėlapyje pažymėtas ir Didysis barjerinis rifas. Kai laivas ėmė leisti vandenį, vargais negalais pasiektas Sidnis. Žinomas knyga „Kelione į Australijos žemę“ (2 t., 1814), kurią rašyti ėmėsi iškart po to, kai 1810 m. grįžo į Angliją.

Papildomai skaitykite:
Oro grobuonys
Ežeras žudikas
Jie tebegyvena!?
Protingi šunys
Arklys ar tigras?
Ir vėl čupakabros
Slibinai-gundytojai
Sekant milžino pėdsakais
Prasiplečia gyvybės ribos
Išnykęs dinozaurų pasaulis
Dinozaurų palikuonys Afrikoje
Nesė ir kiti: hipotezės ir realybė
Dujininko iš Virdžinijos ir juodligės isterijos
Sliūkintojas pas karalienę Viktoriją
N. Žirovas. Zimbabvės mįslė
Niagaros didžioji gyvatė
Delfinai: afalinos ir orkos
Keista būtybė Argentinoje
Rajos - gyvūnų atradimas
Kur dūmai, ten ir ugnis
Slaideriai - kas jie?
Astralinės kelionės
KUTAI, alegorija
Fū naikintuvai
Musė cėcė

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life. Review of our site in English

NSO.lt skiltis
Vartiklis