Kartu skaitykite Privačiai – į kosmosą

Pastaba: šis straipsniukas parašytas dar 2013-ais, kai buvo dar tik privataus verslo skverbimosi į kosmoso pramonę pradžia. Šiuo metu „SpaceX“ ir kitos kompanijos jau gerokai pažengiusios į priekį, skraido į TKS, turi ir didesnių ambicingų planų (pvz., dėl Marso)...

2012 m. spalyje įkastas naujas riboženklis trumpoje, tačiau veržlioje kosmoso įsisavinimo istorijoje, kai nepilotuojamas privataus verslo raketos iškeltas „Dragon“ laivas susijungė su Tarptautine kosmine stotimi (TKS). Laivą parengė Hawthorne (Kalifornija) įsikūrusi „Space Exploration Technologies“ (SpaceX), - praėjus tik 6 m. po susitarimo su NASA pasirašymo.

„SpaceX“ laivai gali leisti ir kitose planetose

„Dragon“ projektas tai tik vienas pavyzdžių, kaip kosmoso industrija, ilgą laiką priklausiusi vyriausybėms, siekia sumažinti kainas, sutrumpinti terminus ir supaprastinti valdymą partneriaudama su privataus kapitalo organizacijomis. Tai vis labiau svarbu, kai vyriausybinės agentūros patiria sunkumų gauti lėšų kosmoso tyrimams bei inovacijoms.

„Falcon 9” raketa, kurią sukūrė „SpaceX“, kainavo per pus pigiau, nei kuriant NASA – anot pačios NASA tyrimo. Didesnį sutaupymo dalį sudaro jau parengtų technologijų panaudojimas. Taip pat pelno siekiančios kompanijos siekia dirbti efektyviau, pvz., anksčiau nebuvo jaudinamasi, kad gali prireikti keisti specifikaciją – vyriausybė vis tiek sumokėdavo. Tačiau tokiuose projektuose reikia visaip kitaip tvarkytis su terminais, akcininkais ir autorinėmis teisėmis.

Po eilės didelio biudžeto projektų nesėkmių, Rusija padidino finansavimą kosmoso tyrimams, iš dalies iškeldama ir ambicingą planą išsilaipinti Mėnulyje (deja, proveržio iki 2019-ųjų taip ir nepadariusi). Kinija planuoja iki 2020 m. įrengti orbitinę kosminę stotį (skaitykite Kinijos kosmines ambicijos). O ir Indija turi agresyvią kosminę programą, pagal kurią iki 2016 m. parengs pilotuojamą skrydį (skaitykite Indija: išeiti iš šešėlio). Tad istoriškai seniau kosmose buvojusioms šalims yra iššūkis rasti naujų lėšų. Tačiau, pvz., NASA išlaidos kosmoso tyrimams pastoviai mažėja nuo 2008-ųjų ir, atrodo,, kad dėl ginčų Kongrese tai dar tęsis. NASA turi rasti būdų, kaip padaryti daugiau su mažiau. Imta bendradarbiauti su aeronautikos kompanijomis - „Boeing“, „SpaceX“, „Sierra Nevada“.

Bet, kad ir kas keistųsi, vienas dalykas yra nekintamas – reikalavimas saugumui. Nesėkmės pasekmės sunkiai išmatuojamos. Kai NASA šatlas „Columbia“ suiro 2003 m., žuvo visi 7 ekipažo nariai. Projektas buvo pristabdytas dvejiems metams,- ir dar NASA darbai prisidedant prie TKS užlaikyti.

Prieš kelis dešimtmečius JAV ir TSRS rungtyniavo kosmose – ir pagrindiniu prizu jose buvo Mėnulis. Tačiau dabar labiau norima bendradarbiauti – ir TKS yra kelių šalių (JAV, Japonijos, Rusijos) bendrų pastangų rezultatas, įsikūnijęs 2000-aisiais. Jis parodė naudą pasidalinant kaštus. Šiuo metu, pvz., Brazilijos kosmoso agentūra (AEB) ir Nacionalinis kosminių tyrimų institutas bendradarbiauja su Kinija bendrą palydovų programoje. Jos apimtyje jau startavo trys palydovai. Taip pat Brazilija su Ukraina įkūrė bendrą ACS įmonę, kuri įrengs naują kosmodromą Brazilijos šiaurinėje pakrantėje. Šiame centre ACS siūlys komercines palydovų iškėlimo paslaugas.

„Sierra Nevada“ (SNC, įsikūrusi Liusvilyje, Kolorado valst.) „Space systems“ padalinys daugelį metų bendradarbiavo su užsienio kosmoso agentūromis, tačiau skundėsi, kad sunku rengti kontraktus dėl ITAR apribojimų su gynyba susijusiai informacijai, importui ir eksportui. Pvz., informacijos, apimančios technines specifikacijas, procesus apsikeitimui gali reikėti specialaus leidimo. Kitas erzinantis veiksnys yra politiniai klausimai (pvz., santykiai su Iranu trukdo šalims bendradarbiauti).

2012 m. Sparkse (Nevada) įsikūrusi SNC gavo NASA 10 mln. „Dream Chaser“ sertifikavimo kontraktą žmonių transportavimui. Tai pirmas žingsnis dėl „Dream Chaser“ panaudojimo žmonių gabenimui į TKS.

Tačiau yra ir priešingų pavyzdžių. Švedijos „Umbilical Design“ daugelį metų dirbo su NASA ir Europos ESA. Tačiau šiuo metu kompanija dėmesį sutelkė to įdirbio panaudojimui visuomenei. 2012 m. gruodį „Umbilical“ buvo priskirta ESA TTL Švedijos centrui. TTL apima 12 iniciatyvų Europoje siekiant su privačiomis kompanijomis kosmoso technologijas perkelti į komercinį verslą. Pvz., „Umbilical“ šiuo metu dirba su automobilių gamintoja „Volvo“, siekdama kosmosui skirtas medžiagas pritaikyti automobiliams – šiuos padarant lengvesnius ir ilgaamžiškesnius. Taip pat dirbama gerinant salono formą.

Cecilia Hertz, „Umbilical Design“ įkūrėja

Einu ten, kur dar nežengė žmogaus koja ^*)

Suborbitinis greitintuvas „SpinLaunch“, milžiniška centrifuga, gali suveikti. Tai nauja idėja – įsukus išmesti palydovus į orbitą. „SpinLaunch“, startavo Kalifornijoje 2014-ais, turėdama tikslą pigiau ir paprasčiau iškelti palydovus sumažinant priklausomybė nuo tradicinių raketų. Ji iš esmės naudoja elektrą, o ne raketinį kurą, ir palydovo paleidimas gali kainuoti iki 500 tūkst. dolerių vietoje dabartinių 50 mln. 2017 m. kompanija užbaigė pirmąjį centrifugos prototipą (1/3 originalo dydžio) pradėdama jį naudoti palydovų išbandymams, įsukdama iki neįtikėtinų greičių, patikrinant, ar jie atlaiko apkrovas. Pirmasis bandomasis skrydis atliktas 2021 m. spalio 22 d.

Iš šalies atrodo tarsi ant šono paguldyta skraidanti lėkštė – didelis skritulys, 4 m aukštesnis už Laisvės statulą. Surinkta iš įprastinių detalių, kartais panaudotų. Užgriuvus „Covid-19“ pandemijai – ir dalis komandos apsigyveno šalia, kaip maža izoliuota bendruomenė Naujosios Meksikos dykumoje. Saulėtomis dienomis dirba prie centrifugos, lietingomis – randa kitų užsiėmimų.

„SpinLaunch“ centrifugos viduje krovinys talpinamas į kapsulę iš anglies pluošto, pritvirtintos prie anglies pluošto lyno. Iš vidaus išsiurbtas beveik visas oras siekiant išvengti aerodinaminės trinties ir bereikalingo kaitimo. Kitame lyno gale yra atsvara, išlaikanti pusiausvyroje visą sistemą kol sukasi lynas, įsukdamas kapsulę iki tūkstančių km/val. greičio. Tada staiga trosas atkabina kapsulę, ji pramuša plastikinį lakštą ir išlekia aukštyn. Atsvara numetama į talpą su purvu, kur praktiškai akimirksniu išgaruoja. Visas procesas neįtikėtinai tylus.

Orbitinį greitintuvą planuojama pradėti statyti 2022 m. pabaigoje ir baigti 2025-ais ir naudos atsinaujinančius energijos šaltinius. Toji centrifuga svaidys 10-metrinius sviedinius galinčius išskraidinti iki 200 kg krovinius (tai 8 kubsatelitai arba vienas skalbimo mašinos dydžio palydovas) į žemas orbitas. „SpinLaunch“ jau turi sutarčių iš su NASA ir Pentagono ir tikisi per parą atlikti 5-10 išsviedimų.

---

^*) Pavadinimui panaudota žinomo posakio „Drąsiai eiti ten, kur nežengė žmogaus koja“ iš „Star Trek“ variacija. Kiekviena jo serija prasidėdavo kapitono Kirko žodžiais: „Kosmosas: galutinė riba. Tai ‚Enterprise“ žvaigždėlėkio kelionė. Jo penkmečio misija: ištirti keistus naujus pasaulius, gyvybę ir naujas civilizacijas. Drąsiai eiti ten, kur nežengė žmogaus koja!“

Alternatyviai į kosmosą Dviejų “Boeing-747” detalės panaudotos JAV kuriamam didžiausiam pasaulyje lėktuvui – tai „Stratolauncher“, kuris kils į 9 km aukštį ir iš ten paleis raketą, nuskriesiančią į kosmosą. Įprastu būdu leidžiant raketą, pradiniame etape reikia labai daug degalų, o raketas labai lengvai nuo kurso nukreipia stiprus vėjas ar kitos oro sąlygos. „Stratolauncher“ skirtas tiems trūkumams pašalinti. Jo vienas iniciatorių – buvęs NASA vadovas (2005-09), kuris mano, kad pirmieji bandomieji skridimai galimi jau 2016 m. Pradžioje būtų į orbitą keliami palydovai, o vėliau ketinama į kosmosą skraidinti turistus - privačius asmenis. Vienu skrydžiu galima skraidinti iki 6 asmenų. Jie pro raketos iliuminatorius galės stebėti Žemę, o tada grįžti. Bet „Stratolauncher“ galės ir pristatyti įgulas į kosmines stotis. Techninį „Stratolauncher“ projektą sukūrė orlaivių inžinierius Burtas Rutanas, o finansavo vienas „Microsoft“ įkūrėjų Paulas Allenas. 2004 m. birželį pavyko iš lėktuvo „White Knight“ 14 km aukštyje į kosmosą paleisti „SpaceShipOne“ – nedidelį pilotuojamą laivą, pilotuojamą Mike Melvillis. Laivas pasiekė 100 km aukštį – tad kirto Žemės atmosferą ir pasiekė kosminę erdvę – vadinamąją Karmano liniją. O „Stratolauncher“ jau galės gabenti 223 t raketą, galinčia nuskrieti toliau į kosmosą. Beje, į gana didelį aukštį raketą gali iškelti ir balionas. Rumunijos ARCA inžinieriai 2006 m. įgyvendino projektą „Stabilo“. Raketą iš baliono būtų galima paleisti iš 22 km aukščio. O štai „StarTram“ projektas bando žmones ir įrangą į kosmosą kelti specialiomis kapsulėmis. Būtų įrengtas ilgas paleidimo kelias su magnetiniais bėgiais. Jais kapsulės galėtų pasiekti kelių tūkstančių kilometrų per valandą greitį. irgi pradžioje ketinama kelti palydovus, o vėliau – ir žmones. Ir pagaliau „Quicklaunch“ bendrovė ketina panaudoti milžinišką dujinę patranką, iššaunančią palydovus tarsi kulkas. Patranka turėtų būti įrengta po vandeniu netoli pusiaujo, kur papildomą postūmį suteikia Žemės sukimasis. Tiesa, tokia patranka tinka tik įrangai išsviesti, nes perkrovos milžiniškos.

Papildomai skaitykite:
Kaip kūrė TKS?
Lenktynės kosmose
Žmonės Mėnulyje
Kasinėjimai Marse
Mūšis dėl Veneros
Nusitaikant į žvaigždes
Privačiai – į kosmosą
Kinijos kosminės ambicijos
NASA tapsmas: istorija
Tolimų planetų nuotraukos
Indija: išeiti iš šešėlio
2019-ųjų kosminė takoskyra
Kam priklauso Mėnulio dulkės?
Milijardai nežemiečių paieškoms
Paprasti ir neįprasti asteroidai
Astronautai - gyvieji organizmai
Kosmosui reikia geros šluotos
Duokite mums Alcubierre pavarą
Daugkartinis orbitinis lėktuvas
Kuri akis tingi? Kosmosas ir iliuzijos
Kodėl NASA kosmodromui pasirinko Floridą?
S. Koroliovas - sovietų kosmoso programos vedlys
Astronomija: Žymesnieji įvykiai (20 a.)
Baisioji tarybinės kosmonautikos paslaptis
Kosmonautikos pergalės ir pralaimėjimai
Per meilės orgijas į žvaigždes
Merkurijaus baisioji tragedija
Ateitis - elektrinės raketos
Rizika skrendant į Marsą
Kometų tyrimų istorija
Kitų žvaigždžių planetos
"Pioneer" anomalijos
"Galileo" misija
Ateities kapinės
Moterys kosmose

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life. Review of our site in English

NSO.LT svetainė
Vartiklis