Kam priklauso Mėnulio dulkės? UFO Page. Lithuanian

Tenesio gyventoja Laura M. Čiko (Laura Murray Cicco) 2018 m. birželio pradžioje padavė gana neįprastą ieškinį Kanzaso į federalinį teismą prieš NASA – ji nori pasilikti ampulę su Mėnulio dulkėmis, Dovanojimo raštelis

kurią savo laiku jos šeimai padovanojo Nilas Armstrongas, 1969 m. žengęs Mėnulio paviršiumi. Ji ją iš motinos gavo 1972 m., kai jau buvo 10 m. Armstrongas buvo artimas Lauros tėvo Tomo draugas. Jiedu tapo draugais kartu tarnaudami JAV oro pajėgose, dirbdami Federalinėje Aviacijos administracijoje, kur skraidino politikus, ir būdami slapto „The Quit Birdmen“ klubo nariais. Kapsulę Armstrongas įteikė, kai jis dėstė Cincinačio valstybinio un-to aviacijos ir kosminės technikos fakultete, o Murray šeima irgi gyveno tame mieste. Prie ieškinio pridėtame raštelyje „Apollo 11“ astronautas savo ranka parašęs: „Laurai Ann Murray – Linkiu laimės - Neil Armstrong Apollo 11“. Raštelio autentiškumas patvirtintas.

Mat NASA tvirtina, kad visi Mėnulio mėginiai yra JAV nuosavybė. Tad Laura ir kreipėsi į teismą, kad galutinai išsiaiškintų ampulės nuosavybės klausimus. Ir tai nėra Lauros paranoja – NASA jau bandė atgauti N. Armstrongo dovanotą Mėnulio uolienos gabaliuką. 2011 m. 74 m. amžiaus Joann Davis bandė jį parduoti. Kad gautų lėšų savo sūnaus gydymui, ji nusprendė parduoti popierinius maišelius. Jai Mėnulio pavyzdžiai buvo likę iš vyro Roberto, dirbusio inžinieriumi „North American Rockwell”, kuri buvo „Apollo“ programos kontraktoriumi, - tai buvo du popieriniai paketėliai su ryžio grūdo dydžio Mėnulio uolienos pavyzdžiais ir „Apollo 11“ šiluminio skydo gabaliukas, kuriuos Armstrongas davė jos vyrui, mirusiam 1986 m.. Ji susisiekė su NASA, tikėdamasi, kad agentūra padės surasti pirkėją. Tačiau NASA vadovybė nusprendė, Davis padarė nusikaltimą turėdama „pavogtą“ valstybės nuosavybę.

NASA atstovas paskambino Davis apsimetęs brokeriu, pažadėdamas padėti parduoti paketėlius. J. Davis su antruoju vyru 2011 m. gegužės 9 d. susitikimui atvyko į Denny restoraną, tačiau ten poros laukė trys federaliniai agentai, kurie ją suėmė ir atėmė iš jos „kontrabandą” argumentuodamas apie neteisėtą vyriausybės turto įsigijimą. Davis buvo tardoma dvi valandas restorano parkavimosi aikštelėje, Ji buvo išsigandusi ir apsišlapino, tačiau federaliniai agentai ir NASA tyrėjas neleido jai nei susitvarkyti, nei atsisėsti, o bandant pajudėti, buvo apstumdoma, - kas leido jai bylinėtis su NASA tyrėju. Pradžioje federalinis teismas atmetė ieškinį, tačiau apeliacinis teismas 2017 m. balandžio mėn. priėmė sprendimą apie NASA neteisėtus veiksmus. Jai pavyko prisiteisti iš valstybės 100 tūkst. dolerių už sulaikymą.

Priklauso Amerikos žmonėms...

Galite būti gavę žiupsnį dulkių nuo Mėnulio paviršiaus, tačiau tai dar nereiškia, kad negalite jo prarasti. Jos gali pasirodyti aukcionuose – ir prognozuojama jų kaina 2-4 mln. dolerių. Vienas toks artefaktas 2015 m. jau buvo parduotas moteriai iš Čikagos Sotheby aukcione už 995 dolerius, kai NASA klaidingai jį identifikavo. Tada NASA pareikalavo, kad artefaktas būtų gražintas, tačiau Sotheby atsisakė atskleisti pirkėją, tačiau sandorio detalės paaiškėjo per viešą teismą.

Tyrėjai 2003 m. netyčia aptiko Mėnulio artefaktus, kai apieškojo vyro, vėliau apkaltinto vogus ir pardavinėjus muziejaus eksponatus, kurių kai kurie buvo iš NASA, garažą. 30x20 cm krepšys buvo neatpažintas ir parduotas internetiniame aukcione. Kolekcionierė Nancy Carlson iš Ilinojaus valst. įsigijo įprastai atrodantį krepšį iš balto Beta audinio su gumuotu nailonu ir užtrauktuku. Ji žinojo, kad krepšys naudotas skrydyje, tik nežinojo kuriame. Ji pasiuntė jį NASA nustatymui, o ši, pamačiusi jo svarbą, sumanė jį pasilikti, nes „jis priklauso Amerikos žmonėms“.

Kanzaso Wichita miesto teismo teisėjas pareiškė, kad jis neturi teisės atšaukti pardavimo aukcione ir nurodė vyriausybei gražinti krepšį pirkėjai. Jis aiškino, kad krepšio svarba kilo tik dėl to, kad skrydis į Mėnulį nebuvo pakartotas jau beveik pusė amžiaus. Vis tik 2017 m. balandžio viduryje grupė „For All Moonkind, Inc“ prisiminė tą krepšį, kai rengė kampaniją „šešių Apollo nusileidimo vietų išsaugojimui ir apsaugojimui“.

Iš J. Davis bylos matosi, kad NASA tvirtina, kad Mėnulio mėginiai privačiose rankose yra pavogta nuosavybė. Ir Laura bando išvengti J. Davis likimo. Ji remiasi tuo, kad nėra įstatymo, draudžiančio privatiems asmenims turėti Mėnulio mėginių. NASA kol kas nieko neatsakė dėl Lauros ieškinio.

Tyrimai parodė, kad ampulės turinys yra Mėnulio ir Žemės medžiagų mišinys. Spėjama, kad dulkės buvo surinktos nuo astronauto, dirbusio Mėnulyje, skafandro.

Maždaug prieš 100 m., kai šalys ėmė rūpintis teisiniais kosmoso reikalais, taisyklės buvo labai paprastos. 1919 m. tarptautinėje teisėje valstybės teritorija tiesiog buvo išplėsta vertikaliai aukštyn, - ir tai visai tenkino.

Šiandien tarptautinė teisė kosmosui gerokai labiau išvystyta. Tačiau ji apibrėžia valstybių teises ir jos taisyklės daugiausia liečia vyriausybes. Komercinis kosmoso panaudojimas dar nėra sutvarkytas ir kompanijos gali pradėti eksploatuoti kosmoso resursus anksčiau, nei bus priimtas visuotinis susitarimas.

Ir kas svarbiau, reikia aiškiau nubrėžti liniją tarp valstybių ir privačių interesų reguliavimo. 2018 m. balandžio 27 d. JAV Senato Kosmoso, mokslo ir konkurencijos pakomitetis išklausė kompanijų vadovus, įskaitant R. Bigelou, kuris ragino įstatymų leidėjus mažinti reguliavimą, kad paspartintų kosmoso įsisavinimo komercializaciją ir kolonizaciją. O ir pakomitečio vadovas Teksaso senatorius Ted Cruz’as užtikino dalyvius, kad „Amerika privalo išplėsti į kosmosą komerciją ir galutinai sutvarkyti reguliavimą. Ir tai mes privalo padaryti pirmiausia“.

Kai 1959 m. TSRS paleido „Sputnik 1”, tasai perskrido virš JAV teritorijos, taip pažeisdamas 1919 m. susitarimą, tačiau JAV neprieštaravo jo praskridimui, nes pati ketino netrukus padaryti panašius pažeidimus. Taip prasidėjo lenktyniavimas kosmose ir stumdymasis dėl teisinių klausimų.

1967 m. buvo priimta tebegaliojanti sutartis dėl veiklos kosmose, kuri labai svarbi kiekvienam Žemės gyventojui. Ji numato, kad kosmosas yra atviras visų valstybių naudojimui visos žmonijos naudai. Kas gerai – kosmose negali būti masinio naikinimo ginklų. Mėnulis ir kiti dangaus kūnai tegali būti naudojami tik taikiems tikslams, o valstybės privalo stengtis neužteršti kosminės erdvės.

Taigi, kiekviena valstybė lieka atsakinga tiek už vyriausybinių, tiek nevyriausybinių subjektų veiklą.
Teoriškai, komercinę veiklą kosmose būtų nesunku reguliuoti remiantis 1967 m. sutartimi, mat kiekviena korporacija veikia kokioje nors šalyje. Tačiau vėl prisiminkime 1919 m. susitarimą ir jo išplėtimą – kai teisės aktai gali būti pažeisti anksčiau, nei pasiektas susitarimas. Asteroido transportacija

Žmonių visuomenė nuolat sukasi apie naudos siekimą, skatinantį daugumą tyrinėjimų. Jau buvo nemažai bandymų susitarti dėl kosmoso resursų, tarp jų ir 1979 m. susitarimas dėl Mėnulio, kuris buvo nepriimtas daugelio šalių, tarp jų ir JAV, kaip pernelyg ribojantis. 2015 m. B. Obama pasirašė Komercinės konkurencijos kosmose aktą (H.R. 2262), leidžiantį amerikiečiams įsigyti ir pardavinėti kosmoso resursus, įskaitant mineralus ir vandenį. Bet reikalai dėl to nėra galutinai sutvarkyti – ir ESA mano, kad tasai aktas pažeidžia 1967 m. sutartį, draudžiančią nacionalinę kosmoso priklausomybę. Vis tik jis sukūrė precedentą ir gali paskatinti kitas šalis prieštarauti.

2020 m. D. Trumpas išleido įsaką, kad „amerikiečiai turi teisę užsiimti resursų kosmose komercine žvalgyba, gavyba ir panaudojimu ... ir JAV tai nelaiko visuotine nuosavybe“. Aišku, kompanijos „įdedančios“ į kosmoso tyrimus yra tokia eiga patenkintos. Viena jų yra „Planetary Resources“, koncernas asteroidų „kalnakasybai“ į kurį investuoja L. Peidžas iš „Gūglės“, kurių moto yra: „Mūsų vizija yra išplėsti ekonomiką į kosmosą“. Bet kitos šalys irgi tuo suinteresuotos. Korporacijos (kaip „SpaceX“ ir „Blue Origin“ ar japonų „ispace Inc“) kuria ir savo planus užgrobti resursus Mėnulyje.

Tačiau kokį poveikį toji veikla turės pačiam Mėnuliui Kas spręs, kas vyksta jame? Daugiausia iš australų sudaryta grupė sukūrė Mėnulio teisių deklaracijos projektą. Ji prasideda „Mes, Žemės žmonės,“ ir pereina prie teiginio, kad Mėnulis yra „suvereni esybė savo teise ir ... turi esminius teisės principus, kylančius iš jo egzistavimo Visatoje“. Toji teisė apima „teisę egzistavimui, išsaugojimui ir gyvybinių ciklų tęsimui nekintančiu, nepažeidžiamu ir žmonių neužterštu pavidalu; teisę išsaugoti ekologinį vientisumą ... ir teisę amžinai likti taikia dangaus esybe, nepaliesta žmonių konfliktų ar karinių dalykų“.

Anot jų, atėjo laikas globaliai diskusijai apie žmogaus veiklos pasekmes ten, kur niekas nekito milijardus metų. Vis tik žmogaus veikla neišvengiama – bazių statyba, moksliniai eksperimentai, naudingų iškasenų gavyba – ir turės įtaką Mėnulio aplinkai. Tad jau dabar kosminė teisė turėtų ginti Mėnulį nuo komercinio išnaudojimo. 1967 m. Susitarime šalys susitarė, kad kosmosas negali būti „nacionaliniu prisiskyrimu reikalaujant suvereniteto“ ir „tyrinėjimas ir kosminės erdvės naudojimas privalo vykti visų šalių naudai ir interesams bei būti visos žmonijos nuosavybe“.

Besikeičianti JAV administracija turėjo kitokią interpretaciją – ta erdvė skirta kapitalizmui! 1979 m. JAV atsisakė pasirašyti Susitarimą dėl Mėnulio, pagal kurį Mėnulio resursai „bendri“, 2015 m. Įstatymas dėl kosmoso leido JAV kompanijoms valdyti r pardavinėti kosmose išgaunamus resursus, o taip pat dar 8 m., praktiškai, be vyriausybės priežiūros. Oficialus Amerikos požiūris yra, kad taisyklės apie sienas ir bendrus domenus nustatoma tų, kurie apsireiškia, o ne tų, kurie lieka. Tuo tikslu JAN pasirašė neįpareigojančius dvišalius susitarimus (Artemidės susitarimus) su 11 šalių, besitikinčių kartu su JAV dalyvauti būsimose misijoje į Mėnulį.

Tik štai minėta Deklaracija neturi juridinės galios, - idėja, kad negyvas objektas turi esmines teises, yra niekinis. Teises turi žmonės. Teisinės normos dėl elgesio kosmose vystysis ir tikrai aštriai iškils klausimas, kai įsitvirtinsime Mėnulyje ir paaiškės, ką iš jo galim paimti. Vis tik Deklaracijos šalininkai nori demokratizuoti pokalbį apie tai ir leisti apie Mėnulį pasisakyti visiems.

Ar bus Mėnulio aukso karštligė?

Lenktynės dėl Mėnulio spartėja – į jas įsitraukė Kinija ir Indija, o taip pat ir privačios kompanijos, tokios kaip „SpaceX“ JAV ir „SpaceIL“ Izraelyje. Tik štai trūksta tarptautinių įstatymų reguliuojančių šią veiklą.
Vadinamasis 1979 m. „Susitarimas dėl Mėnulio“ teigia Mėnulį esant „bendru žmonijos paveldu“. Jis aktyviu tapo 1984 m., tačiau pagrindiniai žaidėjai kosmose jo nepasirašė: nei JAV, Rusija, Kinija, Japonija... Juk „bendras paveldas“ reiškia lygų resursų pasidalijimą, o kas nori dalintis?! O be tarptautinio reguliavimo mentaliteto „nugalėtojas gauna viską“ egzistavimas gali sukelti tikrą „Mėnulio aukso karšligę“.

Dalijantis Mėnulį?.. Astronautai Mėnulyje

2020 m. gegužės 15 d. NASA administratorius Jim Bridenstine^*) paskelbė principus, kuriais turi vadovautis „Artemidės susitarimai“, kuriuos JAV nori sudaryti su kitomis šalimis dėl vykdant Mėnulio tyrimus. Pavadinimas duotas pagal NASA JAV Mėnulio tyrinėjimų Artemidės programą, pagal kurią astronautų misija planuojama 2024 m.

Šiuo metu yra mažai praktinių tarptautinių įstatymų, reglamentuojančių veiklą Mėnulyje. 1967 m. Išorinio kosmoso sutartis yra apie bendrą kosmoso tyrinėjimą, o 1984 m. Susitarimas dėl Mėnulio teigia, kad „Mėnulis ir jo resursai yra visos žmonijos bendras paveldas“, drausdamas savintis bet kurią Mėnulio dalį. Tačiau jokia pajėgi vykdyti kosminius skrydžius šalis nepasirašė jo, taip tą Susitarimą paliekant ginčytinu. Tad 2020 m. pavasarš D. Trumpas išleido nurodymą remiantį Mėnulio eksploataciją ir naudos gavimą iš kosmoso resursų. „Artemidės susitarimai“ laikosi to paties kurso. Taip pat juose pabrėžiamas skaidrumas bendraujant tarp nacijų, skelbiant planus, registuojant erdvėlaivius ir nusileidimus į Mėnulį, viešą dslijimąsi moksliniais duomenimis. Tik štai, skaidrumo klausimas gali būti problemiškas – neaišku, kiek šakių panors dalintis jautria informacija.

Kita dalis yra apie saugumą: kaip sukurti „saugumo zonas“ nacijoms, vykdančioms veiklą Mėnulyje, dėl šiukšlinimo Mėnulio orbitoje ir pagalbos suteikimo nelaimių atvejais. Tik, kadangi bus sunku priimti tarptautinę sutartį, JAV ketina pasirašyti susitarimus su atskiromis šalimis.

^*) Džeimsas Braidenstainas (James Frederick Bridenstine, g. 1975 m.) – amerikiečių politikas respublikonas, Atstovų rūmų atstovas nuo Oklahomos (2013-2018), NASA administratorius (nuo 2018 m.). Jis kritikavo NASA leidžiant lėšas klimato tyrimams ir pasisakė už JAV civilinių ir karinių kosminių veiklų privatizavimą.