Milijardai nežemiečių paieškoms. UFO Page. Lithuanian

Šiais laikais ryšių su nežemiečiais jau ieško ne vien „keistuoliai“, ieškantys pigios šlovės, bet ir rimti mokslininkai, netikėtai gavę pasaulio turtuolių paramą. Ilonas Maskas¹⁾, Jurijus Milneris, Robertas Bigelou²⁾ ir kiti verslininkai – argi jie susigundė vien pigia reklama dėl skandalingos temos?

Kai industrija patraukė didelių pelnų dėmesį, pradėjo į ją lietis finansai – per metus investuojama po 1 mlrd. dolerių. Ir staiga kadaise diskredituota tyrimų sritis vėl įteisinta: astrofizikai drąsiai kalba apie kitas civilizacijas, kosminės agentūros atvirai vystė nežemiškos gyvybės paieškų projektus. Pritarimas ateina ir iš valdžios. Štai D. Trumpas 2018 m. kovo 8 d. susitikime pagyrė privačias kosmoso tyrimo iniciatyvas, labiausiai plėtojamas I. Masko „SpaceX“: „Turtingi vaikiai, jie mėgsta raketas. Tai gerai. Geriau, nei mes už tai mokėtume“.

2015 m. J. Milneris kartu S. Hokingu pradėjo „Breakthrough Starshot“ projektą, kurio metu dideliu mastu bus tiriamos radijo bangos naudojant super-galingus Australijos ir Vakarų Virdžinijos teleskopus. O taip pat 20 m. laikotarpiu bus plėtojami tyrimai ieškant gyvybės pėdsakų prie Kentauro Alfos. Tam J. Milneris jau išskyrė 100 mln. dolerių. Bigelow BEAM

O R. Bigelou CBS eteryje pareiškė, kad neabejoja nežemiečių buvimu. Jis gimė netoliese „Zonos 51” Nevados dykumoje ir puikiai prisimena įvykius po Rozvelo incidento. Jau 12 m. amžiaus jis pažadėjo, kad praturtės tiek, kad susikurs nuosavą kosminę programą – ir tai buvo „Bigelou Aerospace“, šiuo metu jau sėkmingai išbandžiusi „Genesis I“ ir „Genesis II“ modulius bei į MKS stotį nusiuntęs eksperimentinį pripučiamą modulį BEAM (2016 m. balandį). Tolimesni jos planai – pirmos komercinės stoties Žemės orbitoje sukūrimas.

Verslininkų indėliu kuriamų daugkartinių aparatų vystymas, - tai siekiant atpiginant kosminius skrydžius.

Bet ką besakytų skeptikai, yra daugybė liudijimų, kad nežemiečiai gerokai arčiau, nei manoma. I. Maskas ne kartą pareiškė, kad jų nereikia toli ieškoti – tie jau senai stebi Žemę ir savo naudai panaudoja žemiečių pastangas palikti Žemės ribas. Jis 2002 m. įkūrė “SpaceX”, o dabartinė viena svarbiausių jo programų yra Marso kolonizacija panaudojant „Falcon“ raketą su kosminiu laivu „Dragon“. Vieno bandymo metu I. Maskas nusprendė, kad svetimas protas bando sutrukdyti išvesti aparatą į kosmosą. Jis parodė nuotrauką, kurioje greta raketos matomas nesuprantamas tamsus taškas. I. Maskas mano, kad įdėmiai mus stebi, tačiau tikslingai nesiekia kontakto. Anot nežemiečių, Žemė nebrandi, techniškai neišsivysčiusi ir dar gana toli nuo pakenčiamų tarpplanetinių kelionių. Žmonijai prireiks dar šimtų metų, kol sugebės pasiekti kitus gyvenamus pasaulius. Tai nežemiečiai ir stebi mus, kad kaip kvailoki vaikai neimtų žaisti su granata.

Ir vis tik kodėl garsūs verslininkai taip noriai imasi ieškoti to, ko gali visai nebūti? Visų pirma, jei pavyktų, jie visiems laikams patektų į šlovės galeriją. Be to jis gautų „pirmos nakties teisę“ bendrauti su nežemiečiais, iš ko jis gautų gerokai daugiau, nei įdėjo. Tai nepaprastai paskatintų technologinį progresą ir garantuotų super-pelnus.

Žilė galvoj ir ... raketoj?

„Amazon“ steigėjas Dž. Bezosas kol kas kosmose žvalgosi „žemiškesnių“ uždavinių. Jo „Blue Origin“ dar 2018 m. ruošiasi į kosmosą pavežėti pirmuosius kosmoso turistus. Pavasarį jo „New Shepard“ laivas sėkmingai pakilo į 100 km aukštį ir iškėlė hermetišką kapsulę su manekenu, o tada vertikaliai nusileido stabdydama pagrindiniu dvikomponenčiu BE-3 varikliu. Jame naudojamas skysto vandenilio kuras, nors ankstesnės versijos (BE-1) veikė su savidegiu vandenilio peroksidu (H₂O₂). Ryšis jame tarp deguonies atomų labai nestabilus ir skildamas jis išskiria didelį kiekį energijos, molekulę padarydamas chemiškai labai aktyvia. Tad BE-1 varikliai buvo vienakomponenčiai.

Aukštas reaktyvumo lygis vandenilio peroksidą daro puikia balinančia priemone, bet kartu ir toksišku biologiniu agentu naudojamu dezinfekcijai. Mūsų organizmas turi nuolat kovoti su peroksidu, esančiu daugelio oksidavimosi-atsistatymo reakcijų šalutiniu produktu. Jis gali pažeisti bet kurias ląstelių struktūras, todėl kiek įmanoma greičiau neutralizuojamas katalaza – vos ne sparčiausiai veikiančiu mūsų organizmo fermentu: ji per sekundę suskaido dešimtis milijonų molekulių. Tačiau su amžiumi katalazos aktyvumas mažėja, o kartu silpsta ir jos apsauga nuo oksiduojančio peroksido poveikio. Laikoma, kad jo sankaupa plaukų folikulų ląstelėse sutrikdo pagrindinio plaukų pigmento melanino sintezę – ir imama žilti.

1957 m. pirmojo „Sputnik“ skrydžio metai sutapo su I. Jefremovo „Andromedos ūko“ pasirodymu.

Kosminės eros pradžia kėlė susižavėjimą. Ji prasidėjo vos 12 m. po karo - ir tiek laimėjimų per labai trumpą laiką. Bet... štai jau praėjo 45 m. (rašoma 2017-ais), kaip žmogaus koja paskutinį kartą lietė Mėnulio paviršių. 1972 m. gruodį įvykdyta „Apollo-17“ misija, - ir amerikiečiai viso Mėnulyje buvo išsilaipinę 6-is kartus.

Pilotuojama kosmonautika jau daug metų tam tikrame sąstingyje. Ekipažai dar pastoviai nuskrenda į TKS, tačiau tuo viskas ir apsiribojama. Rizika minimali. Tačiau svajonė apie kitas planetas nėra mirusi. Paskutiniu metu vis dažniau pakalbama apie nuskridimą į Mėnulį ir Marsą. Dar išauš tolimų kelionių rytas! Ir dar „sužydės obelys Marse”… o papildoma paskata yra ir naudingų iškasenų poreikis. Dabar jau atrodo, kad visi tarsi svajoja atgauti tai, kas prarasta.

Tik štai nauja kosmoso entuziastų gentis randasi ne valstybinėse kosmoso agentūrose. Kasmet atsiranda kokia nors nauja firma, besitikinti išsikovoti pozicijas kosmoso srityje. Daugelis naujų projektų vėl taikosi į Mėnulio užkariavimą, bet yra ir kviečiančių į fantastų apdainuotą Marsą.

I. Masko nuomone, Marso kolonizacija vyks sparčiai. Jau 2060 m. Raudojoje planetoje gyvens milijonas žmonių. Juos atgabens daugkartinio naudojimo laivų flotilė. O apčiuopiamoje ateityje žmonija taps „multiplanetarinė“ – ir tik tai užtikrins jos išlikimą biologine rūšimi. Dar 21 a. „SpaceX“ laivai bus apskraidę visą Saulės sistemą.

Tai girdėdami daugelis tik skėsčioja rankomis – negi pavyks visa tai įgyvendinti? Viską lems pinigai. „Mėnulio karštinė“ jau prasideda – pirmaujančios valstybės sutinka, bent žodžiais, skirti lėšų iki tol neįsivaizduojamoms misijoms. Per 60 m. politinė jėgų sudėtis smarkiai pakito. Jei pradžioje JAV ir TSRS lenktyniavo dėl Mėnulio, tai dabar, net šalims konfliktuojant, kosmoso agentūros gali bendradarbiauti, ką rodo TKS atvejis. O ir „žaidėjų“ padaugėjo – pasiekimais kosmose gali girtis Kinija, Indija ir Japonija.

Marso, o ir Mėnulio programos reikalauja daugybės novacijų. Jau kuriami nauji skafandrai, leisiantys geriau atlaikyti atšiaurias kosmoso sąlygas. JAV bando naują „Orion“ laivą 6-iems astronautams, o jį iškelti turės nauja „Space Launch System“. Pirmas startas planuojamas 2019 m. pradžioje. TKS išbandomas įvairių daržovių auginimas (žr. Augalai nesvarume).

Bet ar išsipildys tos „rožinės viltys“? juk kelias iki Marso ilgas... Nemažai specialistų ir politikų tuo abejoja. Didžiausią pavojų pakeliui kelia kosmoso spinduliavimas (žr. >>>>>), bet svarbus ir psichologinis pasiruošimas. O ir techninių priemonių dar nėra. Dabartinis „Orion“ dar neskirtas kelionei į Marsą – ji reikia modernizuoti, padidinti. O svarbiausia – kaip gražinti žmones į Žemę. Kol kas skrydžio į Marsą rizika labai aukšta. Technikos aparatūros patikimumas tam dar per žemas.

Kitas tikslas – skrydis į asteroidą. Projekto „Asteroid Redirect Mission“ tikslas yra surasti nedidelį asteroidą, kokių 10 m skersmens, ir atgabenti jį prie Mėnulio. Tada astronautai išeis iš laivo ir jį ištirs. Tiesa, kai kurie mokslininkai skeptiškai tai priima – akmens luito apžiūra neduos jokios naudos ir jokių atradimų iš to nepadarysi.

Gerokai įdomesnis „In-Situ Resource Utilization“, kai, atvykus į Mėnulį, tiesiai jame būtų bandoma išgauti viską, ko reikia gyvenimui ten. Mėnulis galėtų tarnauti visai žmonijai (daugiau žr. >>>>>>). Nematomoje pusėje galima būtų įrengti teleskopą, stebintį Visatą, o taip pat laiku pastebėti link Žemės atlekiantį asteroidą. Kolonijų Mėnulyje tikimasi apie 2030-uosius. Bazės Mėnulyje pasitarnautų ir tranzitui į Marsą. Čia būtų išbandomos kosmonautikos naujovės.

Kitu forpostu pakeliui į Marsą galėtų tapti jo palydovai Fobosas ir Deimosas. Juose gali nutūpti kosminiai laivai. Iš jų lengva startuoti. Jei didžioji misija į Marsą vyks 2048-ais, tai po 114 d. skrydžio pirmas žmogus galės pamiklinti kojas ant rausvo kitos planetos paviršiaus. Įsiminkite šią datą!

¹⁾ Ilonas Maskas (Elon Reeve Musk, g. 1971 m.) – PAR gimęs Kanados-JAV verslininkas, investuotojas, inžinierius; „PayPal“ įkūrėjas, „SpaceX” ir “Tesla Motors” vadovas ir produktų kūrėjas, „SolarCity“ tarybos pirmininkas. Jo tikslas yra keisti pasaulį ir žmoniją. Kovoja su visuotiniu atšilimu per atsinaujinačios energijos gamybą ir vartojimą, žmonijos išnykimo apsidraudimą mato per tarpplanetinę ir Marso kolonizaciją. Sakosi, kas jam didžiausią įtaką padarė A. Azimovo „Fondas“.
Taip pat skaitykite apie Tesla problemas: I. Masko viltys ir tikrovė

²⁾ Robertas Bigelou (Robert T. Bigelow, g. 1945 m.) – amerikiečių verslininkas viešbučių („Budget Suites“) tinklas ir astronautikos srityse („Bigelow Aerospace“, kuri sukūrė du eksperimentinius „Genesis“ modulius), kurioje ketina pradėti tiekti orbitinių viešbučių paslaugas. 2016 m. balandį iškėlė bandomąjį pripučiamą modulį BEAM, kurį ketina testuoti dvejus metus.
1995 m. įsteigė NIDS, skirtą tyrinėti alternatyvias idėjas ir paranormalius reiškinius (kaip karvių išmėsinėjimus, „juodojo trikampio” pranešimus. Jis išformuotas 2004 m. 2017 m. gruodį interviu „NY Times“ tvirtino, kad yra įsitikinęs nežemiečių egzistavimu ir jų NSO apsilankymais Žemėje.

³⁾ Scaled Composites Model 339 SpaceShipTwo (SS2) – privataus kapitalo daugkartinio panaudojimo suborbitinis kosminis laivas skirtas turizmui, „Tier One“ programos dalis. J5 kuria „The Spaceship Co”, kuri priklauso „Virgin Galactic“. Aparatas į startinį aukštį (apie 20 km) būtų iškeliamas lėktuvu „White Knight Two“. Nesvarumo būklė būtų apie 6 min., maksimali perkrova – 6g. Visi skrydžiai prasidėtų ir baigtųsi Mojave aerouoste Kalifornijoje.

⁴⁾ MARS-500 - 2007-11 m. atliktas Rusijoje, skirtas psichosocialinės izoliacijos patikrinimui. Jį vykdė Rusija, ESA ir Kinija, kaip pasiruošimo programos skrydžiui į Marsą dalį. Projekto direktorius – kosmonautas B. Morukovas (skridęs 2000 m. Jo trečio etapo metu (nuo 2010 m. birželio 3 d.) 6-i savanoriai (3 rusai, prancūzas, italas, ir kinas) 520 parų praleido uždarame komplekse: pirmo etapo metu 2007 m. lapkritį izoliacija truko 14 parų, o antrojo nuo 2009 m. kovo 31 d. – paras. Eksperimento metu buvo imituojamos sąlygos, artimos skrydžiui į Marsą. Buvo atlikti trys išėjimai į įsivaizduojamą Marso paviršių. Psichologiniam palaikymui su savanoriais šachmatų turnyrą pravedė A. Karpovas.