2018 m. buvo gausūs kosminiais įvykiais. Įsimena Kinijos Čang‘e-4 nusileidimas nematomoje Mėnulio pusėje, Japonijos-Europos „BepiColombo“ misiją į Merkurijų ir JAV PSP („Parker“) prie Saulės. 2019 m. nežada būti tokiais turtingais kosmonautikoje, tačiau jie bus ypač svarbūs Rusijai ir JAV, kai pirmoji praras monopoliją pilotuojamiems skrydžiams į TKS, o antroji pradės savarankiškai skraidinti savo astronautus į Žemės orbitą. Savaip įdomi ir „Beresheet“ misija, kurios sėkmė parodytų, kad tolimąjį kosmosą tirti pajėgi bet kuri išsivysčiusi valstybė. Čia apžvelgsime svarbiausius 2018 m. ir suplanuotus 2019 m. įvykius.

Supersunkios „Falcon Heavy“ startas

Ši „SpaceX“ raketa-nešėja, išskraidinusi „Tesla Roadster“ automobilį, pakilo 2018 m. vasario 6 d. Šiuo metu manekenas jo vairą sukioja heliocentrine trasa, kertančia Žemės ir Marso orbitas. Deklaruojamas „Falcon Heavy“ krovinio svoris į Žemės orbitą yra 64 t, o į Marso orbitą – 17 t. Iki tol supersunkią „Energiją“ raketą 1988 m. lapkričio 15 d. buvo iškėlęs TSRS daugkartinio panaudojimo laivas “Buran” – daugiau tuo Rusijoje ir neturi kuo pasidžiaugti, nes tiek „Energijos“, tiek „Burano“ jau ir kvapas išgaravo.

2019 m. kovą planuojamas ir antrasis „Falcon Heavy“ startas į geostacionarinę orbitą iškeliant Saudo Arabijos telekomunikacinį palydovą „Arabsat 6A“, o balandį ji iškels jau net 30 kosminių aparatų, kurių svarbiausiu bus DSX, skirtas kosminių sistemų darbo agresyvios radiacinės aplinkos sąlygomis tyrimas.

2018-ais savo raketomis pasižymėjo ir kitos kompanijos. Amerikiečių „Rocket Lab“ iš starto aikštelės Naujojoje Zelandijoje sausio 21 d. vienintele pasaulyje superlengva „Electron“ raketa pirmąkart iškėlė nanopalydovus „Dove Pioneer“ (kompanijos „Planet“) ir „Lemur-2“ („Spire Global“), o Kinijos „OneSpace Technology“ gegužės 17 d. išbandė raketą-nešėją „Chongqing Liangjiang Star“.

Rusijos nesėkmės

2018 m. spalio 11 d. iš Baikonuro startavus „Sojuz MS-10“, dėl pirmos pakopos vieno iš 4 šoninio bloko atsiskyrimo nuo antrosios pakopos sutrikimo antroji pakopa išsijungė. Rusas A. Ovčininas ir amerikietis T.N. Heigas sėkmingai evakavosi nusileidimo kapsule. Tyrimas parodė, kad avariją sukėlė surinkimo metu raketoje „Sojuz FG“ padarytas defektas. Tai sugadino „Roskosmos“ reputaciją, pakėlė draudimo kainas ir tuo pačiu rusų paslaugų kainą.

Įdomesnis incidentas su „Sojuz MS-09“, kuriame maždaug 2 mm skersmens skylė sukėlė oro nuotėkį TKS, apie kurį pranešta rugpjūčio 30 d. Jo įgulai pavyko sustabdyti oro praradimą – skylę užkišo marlės tamponu su hermetiku. Tyrimas parodė, kad skylė grąžtu padaryta tyčia. „Roskosmos“ netgi apkaltino tuo esančius kosmose, kas sukėlė ypatingą JAV pasipiktinimą. Gruodžio 11 d. rusų kosmonautai išėjo į atvirą kosmosą ir paėmė pavyzdžių nuo „Sojuz MS-09“ išorės.

Nusileidimas Marse

2018 m. lapkričio 26 d. Eliziejaus lygumoje nusileidęs „InSight“ modulis (daugiau apie jį skaitykite Įsikasant į Marsą ) buvo jau 8-sis NASA nusileidimas Marse. Rusai mėgsta nurodyti, kad pusė tokių nusileidimų buvo nesėkmingi, tačiau iš tikro būtent Rusijos nesėkmių kiekis didžiausias, o vienintelis jų dar 1971 m. gruodžio 2 d. nusileidęs „Mars-3“ aparatas teveikė vos pora minučių.

Palikta Saulės sistema

2018 m. lapkričio 5 d. „Voyager 2“ įskriejo į tarpžvaigždinę erdvę (skriejanti nuo 1977 m.) už 18 mlrd. km nuo Žemės. Tai jau antroji stotis, po „Voyager 1“, palikusi Saulės sistemą. Apie Saulės paribius žr. >>>>>

Asteroidų tyrimas

2018 m. gruodžio 3 d. OSIRIS-Rex pasiekė Benu asteroidą, 500 m skersmens ir apie Saulę apsisukantį per 1,2 m. Jis kelia grėsmę Žemei, o 2135 m. praskries pro ją tik 300 tūkst. km atstumu. Vėliau jis bandys paimti jo pavyzdžių ir juos pargabenti į Žemę (2023 m.). Daugiau apie šią misiją >>>>>

O štai japonų „Hayabusa 2“ ant Ryugu asteroido rugsėjo 12 d. nuleido du MINERVA asteroieigius, o spalio 3 d. ir stambesnį MASCOT. Ketinama iš jo irgi parvežti asteroido pavyzdžių (2020 m. gruodį). Daugiau apie šią misiją >>>>>

Arčiau Saulės

2018 m. rugpjūčio 12 d. „Delta IV Heavy“ raketa iškėlė „Parker“ stotį, skrendančią tirti Saulės karūną. 2024 m. gruodį ji prie Saulės priartės iki 8,9 Saulės skersmens atstumo. Daugiau apie šią misiją >>>>>

Tačiau ne mažiau įdomi bendra Japonijos ir Europos „BepiColombo“ misija, skirta Merkurijaus tyrimui. Stotis „Ariane 5“ raketa iškelta 2018 m. spalio 20 d. iš Kuru kosmodromo Prancūzijos Guanoje ir po kelių praskridimų pro Žemę ir Venerą, 2025 m. pasieks Merkurijų pristatydama ten pora orbitinių aparatų. MPO sudarys daugiabangį jo paviršiaus žemėlapį, o MMO tirs magnetosferą (plačiau žr. >>>>>). Iki tol Merkurijų 2011-2015 m. tetyrė NASA „Messenger“.

Nusileidimas nematomoje Mėnulio pusėje

Ir galiausiai Kinija pirmąkart pirmomis 2019 m. minutėmis nuleido mėnuleigį nematomoje Mėnulio pusėje ir jau perdavė pirmąsias paviršiaus nuotraukas. Daugiau apie šią misiją >>>>>

Rusijos monopolijos pabaiga ir planai

Demonstracinis „SpaceX“ pilotuojamo „Dragon 2“ skrydis, iškeliant „Falcon 9“ raketa, numatytas 2019 m. sausio
gale, o skrydis į TKS – birželį. „Boeing“ laivo „Starliner“ misija planuota kovui, o su ekipažu – rugpjūtį. Tad JAV turi du pilotuojamus laivus, kurių keliamoji galia ir talpa gerokai viršija „Sojuz MS“, tebesantį pusės amžiaus senumo kūriniu. NASA dar neatsisakys „Sojuz“ naudojimo, tačiau kontraktas su Rusija baigiasi 2020 m. vasarį. Ir čia neverta pamiršti ir Kinijos planų turėti savo orbitinę stotį, kurios pirmas modulis turėtų būti iškeltas dar 2019 m. Žr. Kinijos kosminės ambicijos

Mėnulio tolimesnis trypimas

2019 m. Kinija planuoja startuoti „Čang‘e-5“, su nusileidimu Mėnulyje ir grunto parvežimu į Žemę, kas būtų pirmas kartas po 40 m. pertraukos. Ir tuo Kinija gerokai pritemdys JAV pasiekimus Mėnulyje. Žr. Kinijos kosminės ambicijos

Indija antroje 2019 m. pusėje į Mėnulį ketina siųsti „Chandrayaan-2“ su 6-račiu mėnuleigiu, tirsiančiu Pietų ašigalio regioną.
Bet dar iki tol „Falcon-9“ turėtų iškelti ir į Mėnulį skrisiantį Izraelio „Beresheet“ (sukurtą „SpaceIL“) su nusileidimo moduliu – Izraeliui tampant 5-a Mėnulį pasiekusia šalimi. „Beresheet“, kuris reiškia „Pradžioje“ (ir tai pirmasis Biblijos „Pradžios knygos“ žodis), pradžioje vadintas „Žvirbliu“, svėrė 585 kg ir panašus į savito pavidalo stalą, po kurio „stalviršiu“ įtaisyti du nemaži rutulio foirmos degalų bakai. Jo tikslu buvo išmatuoti Mėnulio magnetinį lauką ir aiškintis, kaip jis susidarė. Planuota, kad Mėnulio paviršiuje jis veiks dvi dienas. Jis gabeno ir „laiko kapsulę“, kurioje buvo per 30 mln. puslapių informacijos – angliškosios „Vikipedijos“ kopija, Tora, vaikų piešiniai, šgyvenusio holohaustą prisiminimai, Izraelio nepriklausomybės deklaracija ir kt.

„Beresheet“ startavo iš Kanaveralo iškyšulio vasario 22 d. Zondas nusileisti Giedros jūroje (Mare Serenitatis) turėjo 2019 m. balandį. Tačiau bandymas nusileisti balandžio 11 d. nepasisekė – „Beresheet“ sudužo besileisdamas (nusileidimas vyko tiesioginės TV transliacijos metu). Pradžioje nesuveikė giroskopas, o tada dingo ryšis su aparatu, o jam atsistačius, paaiškėjo, kad pagrindinis variklis jau sustojęs. Perkrovus sistemą ir jį vėl įjungus buvo prarasta daug aukščio ir minkštai nusileisti nepavyko. Premjeras B. Netanyaku, buvęs skrydžių valdymo centre, pasiguodė: „Nepavyko pirmąkart, pabandysim vėl“ – ir išreiškė viltį, kad po 2-3 m tai tikrai įvyks.
Beje, „Beresheet“ vežėsi ir lėtūnų, pasižyminčių išgyvenimu itin ekstremaliomis sąlygomis (apie juos plačiau skaitykite >>>>> ), tad tikėtina, kad Mėnulyje vis dar yra gyvybės... Juos į zondą „įsodino“ ne pelno siekianti organizacija „Arch Mission Foundation“.

2019 m. liepos 22 d. GSLV Mk III sėkmingai iškėlė Chandrayaan-2 iš Sriharikota kosminio centro. Ją sudaro Mėnulio orbiteris, nusileidimo modulis ir mėnuleigis. Pagrindinis tikslas – nustatyti vietas, kuriose yra vandens. Nusileisti planuojama lygumoje tarp Manzinus C  ir Simpelius N  kraterių.

Marso ir asteroidų kasinėjimai

NASA tebebandys atstatyti ryšį su marsaeigiu „Opportunity“, nutrūkusį 2018 m. birželį per dulkių audrą Atkaklumo (Perseverance) slėnyje. Dulkėms uždengus dangų, „Opportunity“, maitinamas Saulės bateryjo, perėjo į „miego“ režimą. Tačiau ir rugpjūtį, dangui vėl tapus švariu, jis „tebemiegojo“. [ Deja, vasarį NASA paskelbė, kad ryšis su juo nutrūkęs galutinai - tas jo misija baigta 2019 m. vasario 13 d. Per misijos laiką padarė 200 tūkst. nuotraukų ir nuvažiavo 45 km. ]. Gerai, kad ten dar yra „Curiosity“, o prie jo prisijungs ir „InSight“, sausį ar vasarį pradėsiantis Marso grunto gręžimą.

Tebesitęs ir japonų „Hayabusa 2“ misija, 2019 m. gruodį, prieš išskrendant į Žemę, į Ryugu asteroidą nuleisianti trečią „Minerva“ roverį. Iki tol bus bandoma paimti grunto pavyzdžių. Daugiau apie šią misiją >>>>>
O Benu asteroidą tebetirs Daugiau apie šią misiją OSIRIS-Rex, irgi bandysiantis parvežti grunto pavyzdžių (2023 m.).

O dabar vėl (iki 2019 m. rugsėjo 30 d.) galite užsiregistruoti NASA puslapyje, - ir jūsų vardą į Marsą išsiųs per 2020 m. planuojamą misiją su marsaeigiu (Mars 2020 Rover).
Misija skirta Marso astrobiologiniams, jo paviršiaus, geologinių procesų ir pan. tyrimams, o taip pat įvertinimui apie Marso apgyvendinimo požymius praeityje. Marsaeigio konstrukcija pagrįsta ankstesniu „Curiosity“.