|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Vašingtono kurmis
1924 m. buvo atrastas paslaptingas tunelių tinklas po namu, esančiu netoli Duponto žiedo2) Vašingtone. Tai nutiko, kai ten iki ašies įsmego sunkvežimis, - jį ištraukus, buvo atskleistas požeminis praėjimas, vedantį į Stikso3) tamsą. Į ertmę nesunkiai galėjo nusileisti žmogus. Sienos nebuvo iš žemės jos buvo iš plytų. Į praėjimą nusileido Bishop Hillas ir Randolph Greenas. Žibinto šviesoje matėsi tvarkingai sudėtos
plytos, 8 pėdų aukštyje užsibaigiantis arka. Tuneliu nebuvo sunku eiti jis buvo 4 pėdų pločio. Juo pora
nuėjo apie 60 pėdų, kol priėjo vertikalią tvirtą plokštę, kuri aiškiai pakeitė kažkada čia buvusias medines
duris, kurių surūdiję vyriai tebebuvo matomi. Jie pasuko į kitą pusę, kur pasiekė kitą užtvarą. Atskiras
praėjimas žemyn plytų laipteliais vedė į kitą tunelį. Jame buvo dangtis, kurį pakėlus rastos į tamsą
vedančios geležinės kopėčios. Pora nesiryžo leistis žemyn.
Pirmomis dienomis tai nuvo Paslaptis. Tuneliai buvo ilgi ir jų buvo daug jie siekė net Rock Creek parką. Viduje rasta neti kai kuri elektros instaliacija. Apie atradimą pasklido gandai ir minios žmonių veržėsi į ten. Atrastos ir kitos angos, tarsi vedančios į tą patį požeminį labirintą. Žiopliai su kastuvais ir kirtikliais rausė žemę, neaišku ko ieškodami. Apsukruoliai bandė pasipelnyti, imdami 0,5-0,6 dolerio už ekskursijas po katakombas. Valdžia pabūgo, kad gali būti daugiau įgriuvimų, ir nurodė policijai saugoti visus įėjimus. Bet kas iškasė tuos tunelius? Ir kodėl? Vieni spėliojo, kad tai kanalizacijos tuneliai, kiti, kad tai kontrabandininkų urvai (tebegaliojo alkoholio draudimas). Buvo rasta vokiškų laikraščių nuo pat 1917 m., tad imta spėlioti, ar tik jų nenaudojo vokiečių šnipai Pirmojo pasaulinio karo metu. O gal slaptoji daktaro Otto von Golfo laboratorija? Tai variantai iš laikraščių antraščių... Nesąmonė, sakė kiti. Toje vietoje esančiuose dviejuose namuose gyveno du broliai: vienas jų buvo viengungis, o kitas buvo vedęs labai žavią jauną moterį. Ši buvo įsimylėjusi svainį, kuris slapta išrausė tunelius, kad jie galėtų nekliudomi pasimatyti. Senbuviai kaimynai pasakojo savą istoriją. Jokia ten ne paslaptis, jie sakė. Prieš 7 m. juos atskleidė Pelhamo teismo rūmų statyboje panaudota žemkasė. Jie net pavaizduoti schemose. Žemės sklypas priklausė Harrison G. Dyarui1). Jis žino, kas tai yra. Ir tikrai, 1917 m. rengiant pamatus prabangiems Pelhamo teismo rūmams. Buvo spėliota, ar jie nepriklausė sąjungininkams, iškasusiems juos pilietinio karo metais, ar anglų pajėgoms 1812 m. kare. Bet tąkart istorija trumpam pasirodė laikraščiuose ir mirė... Tuo metu buvo svarbesnių dalykų tik prieš mėnesį JAV įsijungė į Pirmąjį pasaulinį karą... Harrison G. Dyaras1) buvo Smitsoniano instituto mokslininkas ir moskitų ekspertas. Ir jis sutiko paaiškinti apie tunelius. Prieš tai jis leido pora dienų sklisti spėlionėms. Jis juos kasė kažkur 1906-16 m. O kam? Dėl mankštos. Kasti tuneliius po darbo buvo mano hobis. Vieni žaidžia golfą, o aš kasu. Tame nėra nieko mistiško. Pradžia buvo, kai žmonos prašymu iškasė duobę gėlių klombai apie 6-7 pėdų gylio. Tada jį užkabino kablys. Reporteriui paklausus, ar nekasė daugiau tunelių, Dyaras patvirtino: Taip! B gatvės šoniniame kieme buvo iškastas tikras bunkeris, maždaug 24 pėdų gylio. Ten irgi buvo ilgi tuneliai su elektros instaliacija, kai kurios vertikalios šachtos sutvirtintos, horizontalūs geležiniai vamzdžiai tarnavo kopėčiomis. Vietomis išskaptuotos gyvūnų ir žmonių galvų skulpūros. Ten nebuvo sudžiūvusių kūnų ar įkalintų paauglių merginų. Juose nevyko satanistinės apeigos ar girtavimo orgijos. Ten jis nesislėpė nuo žmonos ir ten neslėpė turtų. Ir net nebandė atrasti Atlantidą. Ir net neįsivaizdavo esąs termite. Bet ar tikrai priežastimo tebuvo tik nuoboduolys? Juk Dyaro keistenybės nesibaigia tik kasimu. Jis turėjo problemų asmeniniame gyvenime. Jo vedybos su Zella baigėsi 1915 m. kaltinant daugpatyste. Dėl to buvo pašallintas iš darbo USDA. Paaiškėjo, kad 1906 m., apsimetęs Wilfred Alleno vardu, vedė Wellesca Pollock, dėstytoją ir karštą bahajų4) tikėjimo šalininkę, su kuria susilaukė, su kuria susilaukė 3 vaikų, kuriuos pripažino, kai 1921 m. oficialiai vedė Wellesca. Jis tapo aktyviu bahajų tikėjimo šalininku, tačiau jo skelbiamas nuomones atmetė ortodoksiniai bahajai. Iš kur tuneliuose atsirado vokiški laikraščiai? O gėrimų buteliai? Dyaras sako apie tai nieko nežinąs. O gal keistame Dyaro gyvenime buvo vietos ir slaptam šnipui? Jis tikrai moka saugoti paslaptis... Vis tik atsakymu gali būti B gatvės NW katakombose išrėžti lotyniški Virgilijaus Aneidžių žodžiai Facilis descensus Averno (Kelias į pragarą yra sunkus). Gal Dyaras jautė esąs nusidėjėliu, bandęs tokiu būdu greičiau prisikasti iki pragaro. Šiuo metu įėjimus dengia sunkūs blokai. Komentarai
1) Harrison Gray Dyar, Jr. (1866-1929) JAV entomologas. Jis buvo toks turtingas, kad dirbo be atlyginimo ir buvo visiškai nepriklausomas. 1913-26 m. leido savo taksonomijai skirtą žurnalą Insecutor Inscitiae Menstruus. Kartu su F. Knabu suklasifikavo moskitus, kurių taksonomija pateikta The Mosquitoes of North and Central America and the West Indies 4-se tomuose (19121917). 1924 m. jis buvo paskirtas kapitonu į JAV armijos sanitarijos skyrių dėl moskitų tyrimų. Buvo aktyvus bahajų4) tikėjimo narys ir redagavo nepriklausomą Reality žurnalą (1922-29). Jame
skelbė ir savo apsakymus, paliesdamas savo gyvenimo realijas, tame tarpe ir daugpatystę. 2) Duponto žiedas - yra transport žiedas, parkas ir istorinis rajonas šiaurės vakarų Vašingtone. Jis yra senamiestyje, P.Ch. LEnfanto suprojektuotoje erdvėje. Transporto žiedas imtas konstruoti 1871 m. (tuomet vadintas Ramiuoju žiedu). 3) Stiksas (Stiksė, Stiga) graikų mitologijoje viena iš 5-ių upių Hado karalystėje ir deivė, upės personifikacija. Ji yra pirmapradžio siaubo ir tamsos, iš kurių kilo pirmosios gyvos būtybės, įsikūnijimas. Stiksė buvo Persefonės žaidimų partnerė. Kartais pelėdą vadino stikse. Anot vienos legendos, Achilas tapo nepažeidžiamu todėl, kad jo motina Temidė jį panardino į Stikso vandenis. Kalba, kad Stikso vandeniu buvo nunuodytas Aleksandras Makedonietis. 4) Bahajų tikėjimą (arabiškai baha šviesa, šlovė) 19 a. viduryje Persijoje įkūrė Bahaulas , o dabar išplitusi beveik 250 šalių, o pasekėjų yra apie 7 mln. Anot jų doktrinos, žmoniją švietė Pranašai, kurių paskutinis buvo Bahaulas, tačiau jis nėra paskutinis. Paprastai nurodomi 3 pagrindiniai bahajų mokymo principai: Dievo vienybė, religijos vienybė ir žmonijos vienybė.
Bahajų tikėjime nėra jokių ritualų, nedaug apeigų ar viešo garbinimo ir yra griežtos nuostatos neleisti tokiems dalykams atsirasti. Bahajų susirinkimuose ir sukakčių paminėjimuose paprastai kalbamos tam tikros maldos ir skaitomi šventieji raštai. Bahajų tikėjimas neturi kunigų ar kitų asmens vadovavimo formų. Visi bahajai yra tarpusavyje lygūs ir skatinami, kiek tik leidžia aplinkybės, aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Bahajai stengiasi kurti nepatriarchalines bendruomenes, kuriose nebūtų individų hierarchijos, galėtų dalyvauti visų rasių, mažumų grupių, klasių ir lyčių žmonės. Oficialus Bahajų tikėjimo simbolis yra penkiakampė žvaigždė, tačiau dažniau naudojama yra devyniakampė žvaigždė. Papildomai skaitykite:
|
Bahajai teigia, kad žmogus po mirties lieka gyvas kaip dvasinė būtybė (siela) ir toliau tobulėja
dvasiniuose pasauliuose siekdamas galutinio tikslo susijungti su Dievu. Šiame fiziniame pasaulyje
žmonės rengiasi kitam pasauliui. Bahajų raštuose pateikiamas palyginimas su embrionu motinos įsčiose,
kur būdamas jis net nežino, kad išorinis pasaulis egzistuoja. Kaip embrionas išsiaugina rankas ir kojas,
akis, kurių reikalingumas paaiškėja tiktai jam gimus, taip ir žmogaus dvasinių savybių ugdymo svarba paaiškės tiktai po jo mirties.
