|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Mima kalvos
Taip vadinamos žemos, plokščios, apvalios ar ovalo formos, kupolo formos kalvos JAV
šiaurės vakaruose:
Kitur Mima kalvos sutinkamos trijuose rajonuose į vakarus nuo Misisipės. Pirma, rėžyje šiaurės vakarų Baja Kalifornijoje, vakarų ir šiaurės Kalifornijoje ir pietiniame Oregone, kur vadinamos kiaulių valkų kalvomis (dog-wallow). Tame rėžyje ir San Diego rajone jos neretai yra vietinių pavasarinio polaidžių balų dalimi. Antra, jų yra šiaurinės Naujosios Meksikos dalies Didžiųjų lygumų rajone bei Kolorado ir Vajomingų valstijos centrinėse dalyse, kur paprastai vadinamos prerijų kalvomis. Trečia, jos sutinkamos vakarų Teksase, vakarų Luizanoje, pietryčių Oklahomoje ir pietų Misūryje, kur dažnai vadinamos gūbriais (spuogais, pimple). Be to, atskiri Mima kalvų lopai pasitaiko Jovoje, rytų Šiaurės Dakotoje ir šiaurės vakarų Minesotoje. Panašių darinių randama ir Kanadoje, Kinijoje, Kenijoje, Meksikoje bei Australijoje. Kasinėjimai Vašingtono valstijoje parodė, kad po prerijų žole yra biraus smėlio, smulkaus žvyro ir augalų liekanų mišinys. Tačiau ne visos Mima kalvos taip sudarytos, - ir kai kurios turi sudėtingesnę struktūrą. Ir kai paprastai dirvos viršutinį sluoksnį iki 0,5 m sudaro organinė medžiaga, tai Mima kalvose organinis sluoksnis siekia ir 2 m. Viena populiaresnių (George Cox) teorijų aiškina, kad jos susidarė dėl sterblinių žiurkių smulkių
graužikų su kailinėmis kišenėmis ar kapšais ant skruostų. Atseit, jos rausėsi Mima kalvose iki
Kita populiari teorija (C.L. Seifert ir kt.) aiškina, kad kalvos yra arba miškų kopos (nebkhas, kurias supūtė vėjas kažkur holoceno laikotarpio sausrų metu. Teoriją labai palaiko tai, kad dalis kalvų turi lašo formą. C.L. Seifertas laiko, kad šiaurės vakarų ir pietų Mima kalvos, nors iš pažiūros ir panašios, yra visiškai skirtingos kilmės. Geologas Andrew Bergas pasiūlė hipotezę, kad jos susidarė kaip stiprių žemės drebėjimų pasekmė. Jam idėja kilo statant šuns būdą. Kai jis kalė fanerą, padengtą vulkaniniais pelenais, pastebėjo, kad vulkaniniai pelenai susimeta į nedideles krūveles, atrodančias tarsi mažytės Mima kalvos. Vašingtono rajone stiprūs drebėjimai vyko maždaug prieš 1000 m. Vašingtono Gamtos resursų tyrimo departamento tyrimai rodo, kad Mima kalvas galėjo suformuoti besitraukiantis ledynas. Tirpstantis vanduo sunešė žvyrą į ledo įdubas, kur jis nusėdo, o ledynui ištirpus, ten susidarė kalvos. Mat Vašingtono valstijos kalvos datuojamos 7-9 tūkstm. pr.m.e., kai čia tirpo ledynas. Kai kurių įdubų priešinguose šlaituose kalvos turi asimetrišką išsidėstymą. Kitos teorijos, tokios kaip kad tai indėnų laidojimo vietos, kurią iškėlė 19 a. vidurio JAV tiriamosios ekspedicijos vadovas kap. Charles Wilkes, buvo atmestos. Mima kalvos dažnai minimos Laird Barron (g. 1970) kūriniuose, kur jos yra įvairių antgamtiškų ir nepaaiškinamų reiškinių šaltiniu. Jo apsakymo Straublys kulminacijos vieta yra Vašingtono Mima kalvose. Ir tikrai, pasivaikščiojus po jas, netikėtai pajunti, kaip jų panašume glūdi kažkokia
anapusinė jėga. Kupstai, apaugę kerpėmis ir baltomis samanomis. Vietovė keičiasi su metų
laikais. Pavasarį akį džiugina elegantiškos mėlynos kamasijos, vasaros karštį virpina drugeliai ir
bičių dūzgimas. Rudenį paragausite salalių (gaulterijų), mėlynių, indėnų slyvų (oemlerijų).
Tikintiems lėjomis, javų ratais, vaiduokliais, Mima kalvos irgi kažkas nepaprasta.
Papildomai skaitykite:
|
Idaho, Oregono, Vašingtono valstijose. Jos sudarytas iš purios,
nesluoksniuotos, dažnai su žvirgždu žemės, dažnai turintis storą A sluoksnį. Jų skersmuo kinta
nuo 3 iki per 50 m, o aukštis yra 0,3-2 m. Viename hektare kartais būna per 50 tokių kalvų.
Pagrindo sluoksnį sudaro pamatinė uoliena, kieta žemė su kalkakmeniu, molis ar tankus
žvirgždas. Kalvos pavadinimą gavo iš Mima prerijų Vašingtono valstijos Thurstono apygardoje.
žvyro sluoksnio. Negalėdamos toliau raustis, jos statė savo urvus aukštyn ir į šonus. Šie
graužikai per metus gali iškelti iki 5 t žemės. Anglijos Porton Downe ištisus hektarus sudaro
skruzdėlynai. Tačiau Mima prerijose stebėtos sterblinės žiurkės rausė urvus tarp kalvų, o ne jose.
