Nederlingose dulkėtose kalvose į rytus nuo San Francisko randamos negrabios akmenų tvoros, nubėgančios per žolėtas kalvų viršūnes - maždaug metro aukščio ir metro pločio pastatytos nuo 10 m iki pusės mylios ilgio fragmentais. Vienos jų atrodo kaip netvarkingos arbūzo dydžio akmenų krūvos, kitos sutvirtintos sausu kalkių užpildu retkarčiais panaudojant iki 1 t sveriančius rieduolius. Dauguma šių darinių susmego giliai į žemę ir apaugo storu kerpių sluoksniu. Jos atrodo yra ganėtinai senos.

Neaiški jų paskirtis. Mažas aukštis neleidžia joms būti kariniais įtvirtinimais. Tarpai jose paneigia buvus gyvulių aptvarais. Jų randama nuo Berklio šiaurėje iki Milpitos (netoli Silicio slėnio) pietuose. Kelių akmens ratų buvimas netoli jų leido šiuos darinius apšaukti sąsaja su saulėgrąža. Dar 1904 m. „San Francisco Chronicle“ žurnalistas spėliojo: „Gal mylių ilgio užtvaros neturinčios jokios šiuolaikinės paskirties yra toltekų ar Atlantidos civilizacijų liekanos?“

Šiose žemėse gyveno Ohlome indėnai. 1797-ais netoli Fremonto pranciškonai pradėjo San Josė misiją. Tad viena teorija tvirtina, kad tvoras statė indėnų vergai, - galbūt, kad pajustų krikščioniško darbo etiką savo pagoniškose sielose. Tačiau nėra jokių tai liudinančių įrašų.

Ohlone indėnai buvo medžiotojai, kuriems nebuvo būdinga tampyti akmenis (Malcom Margolin. The Ohone Way, 1978), o ir nėra jokių etnografinių duomenų apie tokią jų veiklą. Tad šį šimtmetį vietiniai laikraščiai iškėlė daug įvairių versijų - kartais tiesiog fantastiškų.

1916 m. „Oakland Tribune“ straipsnyje „Ar Oaklandas buvo senovės mūšių arena?“ piešia neandentaliečius besisvaidančius akmenimis. O 1904 m. John Fryer'as^*) (Berklio rytų kalbų profesorius!) praneša: „Tai neabejotinai mongolų darbas... kinams įprasta visur statyti sienas“.

Ir nekeista, kad Azijos versija turi šiokį tokį pagrindą. 1761-ais prancūzų sinologas J. DeGuignes^**) grįžo į Vakarus su liudijimu apie 5 a. kinų budistų kelionę į Fusango šalį. Pagal tos kelionės aprašą labiausiai tikėtina, kad Fusangas buvo šių dienų Meksika (bet galėjo būti ir Kalifornija, ypač kai lingvistai rado kalbinių panašumų tarp Kalifornijos indėnų ir Sibiro tautų).

Mažiau tikėtina, kad šias užtvaras pastatė kinų darbininkai Kalifornijos „Aukso karšligės“ metu, kai jų pigi darbo jėga buvo naudojama aukso kasyklose, o vėliau - tiesiant Transkontinentalinį geležinkelį. Tačiau neaišku, kodėl jie būtų tai darę ir, vėlgi, apie tai nėra liudijimų.

Šių užtvarų viena pirmųjų tyrėjų buvo dominikonų ordino sesuo Mary Paula von Tessen, tam 20 a. pradžioje skyrusi 25 m. Bet kai dr. Fisher'is pabandė gauti sesers Paulos užrašus, jis susidūrė su akmens tyla. Ordino archyvai vis dar saugo jos rašinius religine tematika, tačiau užrašai apie užtvaras išnyko ore.

Vietinės legendos byloja, kad užtvaras statė keltų druidai ir jie atlikdavo saulėgrąžos budėjimus. Virgulininkai teigia, kad prie užtvarų aptinka stiprius „energijos laukus“. Ir vienintelis kiek tikras liudijimas randamas Weller Curtner'io turimuose popieriuose (jis yra Henry Curtner'io, 1870-ais turėjusio apie 2000 akrų žemės šalia San Josė misijos, palikuonis): „Weller ir Calaveras kelių kampe buvo amiečių šeima vadinama Matthews... Jie pastatė akmens užtvaras, kurias randate ant keterų. Rudenį, nuėmus javus, jie iš polos medžių padarytomis šliaužtėmis nuo laukų rinko akmenis iš kurių statė užtvaras ... kaip darydavo ir Naujojoje Anglijoje“.

Dingęs Kachokijos miestas

Jei giedrą dieną užlipsite 144-iais laipteliais į Vienuolio kalvą (Pietų Ilinojaus valst.), išvysite burzduliuojantį Sent Luiso miestą. Tačiau jei būtumėte užlipę į ją prieš 700 m., būtumėte senovės Kachokijos metropolio centre – didžiausio prieš-kolumbinio laikotarpio mieste, kultūriniame, religiniame ir ekonominiame centre, turinčiame net savo observatoriją. Jame gyveno apie 20 tūkst. gyventojų.

Tačiau po 250 m. miestas buvo staiga apleistas ir miestas apaugo žole. Tebespėliojama – kodėl? Vieni spėja, kad aplink buvo išnaudoti gamtos resursai, išmedžioti žvėrys ir išnaikinti miškai; kiti – kad paveikė dažnos sausros ir potvyniai; treti įžvelgia politinius neramumus, atvykėlius ar ligas. Kai kurios tų teorijų jau paneigtos, tačiau priežastis liko neaiški.

Kachokija buvo įsikūrusi derlingame regione Misūrio, Misisipės ir Ilinojaus upių santakoje. Kurį laiką buvo įprastinio dydžio gyvenviete, tačiau kažkur apie 1000 m., kukurūzams tapus pagrindiniu maistu, klajokliai darėsi sėslesni – ir Kachokija „sprogo“, pritraukdama naujų gyventojų iš kitų šio regiono kultūrų (natčezų,  pensakolų,  čoktavų ir kt.): imigrantai sudarė apie trečdalį jos gyventojų. Ir su gyventojų sparčiu pagausėjimo netruko tapti regiono sostine – ir netrukus beveik 5 km² plote išdygo 120 piliakalnių (naudotų daugiausia laidojimams; kai kur ir masiniams – ir keliuose buvo su ritualinių aukojimų žymėmis: sudaužytomis ar nukirstomis kaukolėmis, smurtinėmis žaizdomis...).

Tačiau Kachokijos pavadinimą miestas gavo po kelių šimtų metų, kai 17 a. į regioną atvyko prancūzai ir buvo pasitikti kachokijos genties^***), priklausančios Ilinojaus konfederacijai – tačiau jie, greičiausia, nebuvo klestinčio miesto gyventojais. Likę tam tikrų vidinių įtvirtinimų pėdsakai liudija buvus socialinei hierarchijai. Ant aukščiausios Vienuolio kalvos (pavadintos trapistų 19 a.) buvo didelis pastatas, kur, tikriausiai, rinkdavosi politiniai ir religiniai lyderiai. Jos papėdėje apie 3 km ilgio medinė siena juosė miesto centrą. Kad jame vykstančios religinės apeigos ir šventės galėjo būti gana triukšmingos, nes gyventojai gėrė „juodąją arbatą“ iš bugienio lapų, kuriuose kofeino yra 6 kartus daugiau nei stiprioje kavoje, o taip pat rastos atliekų duobės, kuriose buvo apie 2000 elnių liekanų, - tikriausiai po vienos didelės puotos. Vis tik dauguma vienos patalpos būstų buvo anapus sienos.

Piką miestas greičiausiai pasiekė apie 1100-uosius. Tačiau apie 14 a. jis jau buvo visiškai apleistas. Bet kodėl? Atsižvelgiant į Kachokijos kultūrinę įvairovę ir smurtą patyrusius palaikus, viena teorija teigia priežastimi buvus vidinius nesutarimus ar invaziją iš išorės, nes 1175–1275 m. siena buvo perstatyta bent 4 kartus, kas rodo buvus konfliktus su kaimyninėmis gentimis. Tuo tarpu resursų (medienos) trūkumo ir miškų išnykimo, sukėlusio dirvos eroziją, yra neįtikinamas, nes kasinėjimai nerado jokių dirvožemio erozijos požymių.

Tad populiariausia išlieka gamtos nelaimių (sausrų ir potvynių) priežastis. Tikriausiai, tokie reiškiniai smarkiai sumažindavo derlių ir stambiame mieste trūkdavo maisto. Tyrimai tarsi ir palaiko šią teoriją, nes miesto gyventojų staigūs sumažėjimai (nustatyti pagal išmatų kiekius) sutampa su sausrų ir potvynių laikotarpiais. Vis tik 2024 m. liepą „The Holocene“ žurnale paskelbtame straipsnyje ginčijama ir ši teorija. Tyrinėtojai radioaktyviosios anglies metu ištyrė tuo metu augusius augalus. Buvo auginamos bent 8-ios žemės ūkio kultūros, buvo pilna miško gėrybių, be to buvo gausu žuvų, pro čia vyko didelė paukščių migracija – tad badauti priežasčių lyg ir nebuvo.

^*) Džonas Frajeris (John Fryer, 1839-1928), dar žinomas kaip Fu Lanya - anglų sinologas, Kalifornijos un-to Berklyje profesorius (1896-1913). 1861-96 m. dirbo Kinijoje, leido mokslinį „Gezhi Huibian“ (1876-92), 1884 m. Šanchajuje įsteigė „Gezhi Shushi“, leidusią mokslines knygas. Laikomas kinų studijų pradininku JAV.

^**) Žozefas de Ginis (Joseph de Guignes,  1721-1800) – prancūzų orientologas, sinologas ir tiurkologas, vertėjas, senienų saugotojas Luvre. Lygindamas kinų ir egiptiečių rašmenis, padarė išvadą, kad kinai ir egiptiečiai yra bendros kilmės ir kad Kiniją apgyvendino kolonistai iš Egipto. Pagrindinis jo veikalas – penkiatomė „Hunų, mongolų, tiurkų ir kitų totorių bendroji istorija“ (1756-58); joje išsakė prielaidą, kad Romą užpuolę hunai yra kinų metraščiuose minimi šiongnu.

^***) Kachokija - Amerikos indėnų gentis, priklausiusi Ilinojaus konfederacijai. Jų kalba priklausė algonkinų kalbų grupei. Vėliau persikėlė palei Misisipę prie dabartinio Kachokijos miesto ir susijungė su artima tamaroa gentimi. Vėliau su kitais įsikūrė rezervate Kanzase. Dabar yra peorijos genties dalimi. Ilinojaus pietuose atradę daugybę kurganų, juos pavadino Kachokijos kurganais, tačiau nėra įrodymų, kad kachokijos indėnai būtų su jais susiję.