|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Tikrieji Žemės astronautai
Taip pat skaitykite: OBE - esu šalia savęs Astronautai tai tie, kurie keliauja tarp žvaigždžių (astra žvaigždė). Ir Žemėje yra tokių, kurie pateisina tą pavadinimą.
O dabar pereikime prie pasakojimų, kokiais fantastiniais jie beatrodytų. Baigėsi Antrasis pasaulinis karas ir
anglas Styvas Vilsonas grįžo prie karo nutraukto užsiėmimo paranormalių reiškinių tyrinėjimo. Tirdamas
Londono psichinių tyrimų draugijos, įkurtos dar 19 a. 9-me dešimtm., archyvą, jis rado jo direktoriaus Maiklo
Leonardo laišką profesoriui F. Majersui. Dabar tokį asmenį pavadintume kontaktuotoju. Laiške aprašoma
išėjimo iš fizinio kūno patirtis ir kai kurios kelionės, atliktos astraliniame kūne. Ten aprašytas ir nesėkmingas
skrydis į Marsą. Tąnakt jame siautėjo smėlio audra, apėmusi beveik visą planetą, ir jos paviršius buvo
padengtas rausva miglele. Tačiau vienoje vietoje, jis aiškiai įžiūrėjo kelias dirbtines piramides ir kažką
panašaus į sfinkso veidą, nukreiptą į dangų.
Leonardas buvo įsitikinęs, kad pamatė Marso civilizacijos, apie kurios egzistavimą tada beveik nebuvo
abejonių Skiaparelio kanalai
ir ryškūs žybsniai Marso paviršiuje atrodė esą neabejotinais įrodymais. Bet
skrydžiais sapne ir būdraujant, tuo labiau kosminiais atstumais, Leonardas ne ypač tikėjo, tačiau nusprendė
kai ką išsiaiškinti ir nusikopijavo laiške įdėtą astronauto padarytą piešinį. Tada kreipėsi į pažįstamą
astronomą ir išsiaiškino, kad minėtą dieną Marse tikrai buvo stebima grandiozinė dulkių audra, trukdžiusi
stebėjimams. O Leonardas nebuvo joks astronomas mėgėjas, o spaudoje apie tai nebuvo rašyta.
Praėjo keli dešimtmečiai ir kartą populiariame žurnale Vilsonas pamatė Marso piramidžių ir sfinkso
nuotrauką, kurią padarė JAV zondas. Sutapimas su išsaugotu piešiniu buvo beveik tikslus, nors tų objektų iš
Žemės neįmanoma įžiūrėti net su galingiausiu teleskopu (plačiau žr. >>>>>).
Kitas panašus atvejis, irgi nepastebėtas mokslo bendruomenės, tikriausiai dėl rasto japonų kalbos žinojimo,
įvyko 1931 m. birželio 24 d. Prof. Tomokiči Fukuraji dvi foto plokšteles (gana didelius stiklus, padengtus
šviesai jautriu sluoksniu) įdėjo į tamsią dėžę. Už 40 km buvęs mediumas Konči Minta privalėjo mintimis
plokštelėse atvaizduoti nematomą Mėnulio pusę, tuo metu dar nematytą žemiečių. Sprendžiant iš užduoties,
Mita savo astralinių kelionių metu pasiekė Mėnulį ir pamatė nematomą jo pusę. Pranešimai apie tą
eksperimentą pakliuvo į spaudą, kuri paprašė Fukuraji ir Mita pakartoti eksperimentą viešai. 1933 m. lapkričio
12 d. Gifu miesto salėje susirinko 4 tūkst. žmonių. Fukuraji ant stalo padėjo 12-a užantspauduotų foto
plokštelių ir paprašė Mitą suprojektuoti nematomos Mėnulio pusės vaizdą į šeštą iš viršaus plokštelę.
Dalyvaujant komisijai išryškino visas plokšteles ir šeštoje išryškėjo ryškus nematomos Mėnulio pusės
vaizdas.
Mokslo bendruomenė pasistengė nutylėti šį eksperimentą, tuo labiau, kad patikrinti nuotraukos atitikimą
originalui tada dar buvo neįmanoma. Bet 1985 m. prof. Montinori Goto gavo Apollo laivų padarytas
Dr. J. Eizenbadas, atlikinęs ilgalaikius eksperimentus su Tedu Seriosu, dariusiu psichines nuotraukas, surado
dar vieną stebėjimų objektą. Tai buvo G. Vjeljė mediumas, mokėjęs atlikti keliones astraliniame kūne. Į jį
kreipėsi draugas, NASA darbuotojas, parodęs Mėnulio žemėlapyje apytikslį rajoną, kur turėjo išsilaipinti
pirmieji astronautai, ir paprašė G. Vjeljė kruopščiai ištirti tą rajoną negu nuskrenda ten ir apžiūri.
Vjeljė įvykdė tą keistą prašymą. Oficialiame pranešime apie tą eksperimentą pranešama, kad jo
nuotraukos sutapo su metais vėliau padarytomis amerikiečių astronautų.
Deja, dauguma šiuolaikinių specialistų įsitikinę, kad jei žmonija neras alternatyvių tarpžvaigždinės erdvės
įveikimo būdų, gali pasirodyti, kad tradicinėmis priemonėmis jos įveikti nebus įmanoma. Ir vienu tokių
alternatyvų gali būti tarpžvaigždinis skrydis astraliniame kūne... *) Aleksandra David-Neel (gim. Louise Eugenie Alexandrine Marie David, 1868-1969)
prancūzų operos dainininkė, poetė ir kompozitorė, labiau žinoma kaip keliautoja, rašytoja ir Tibeto
tyrinėtoja. 1924 m. pasiekė (uždraustą) Tibeto sostinę Lhasą - apie tai 1927 m. išleido knygą. Ji įsūnijo
lamą Jongdeną ir su juo gyveno iki jo mirties 1955 m. 1937 m. vėl vyko į Tibetą, tačiau pasiekė tik Šensi
provinciją, keliavo po Kiniją ir grįžo 1940 m. Papildomai skaitykite:
|
Viena pirmoji juos paminėjo Tibeto paslapčių tyrinėtoja Aleksandra David-Neel*):
nuotraukas. Sulyginęs jas su Mitos nuotraukomis, nustatė 31 objektų atitikimą.
