Global Lithuanian Net:    san-taka station:

NSO avarija Rozvele?     Papildomai skaitykite:  Valdžia ir NSO Bob Lazar, teigusio buvusio Area 51, prieštaravimai Didžiojo brolio akys Nutikimą 1947 m. liepos mėn. Niu Meksikos valstijos Rozwelo (Roswell) mieste dažnai sieja su galima ateivių erdvėlaivio avarija. Tas įvykis vis dar tebėra paslaptis. 1947 m. liepos 2 d. disko formos švytintis objektas dideliu greičiu praskriejo virš Rozvelo miesto, esančio Niu Meksikos valstijoje. Į šiaurės vakarus nuo miesto jis pateko į stiprią audrą, 75 mylios nuo miesto į jį trenkė žaibas, įvyko nedidelis sprogimas ir a pie fermerio Breizelo (William W. „Mack“ Brazel) namą nukrito daug lengvų nuolaužų. Pažeistas objektas pakeitė kryptį, nuskriejo dar 150 mylių ir nukrito San Augustino plynaukštės rajone, kur liepos 3 d. jį aptiko inžinierius Barnetas su grupe archeologijos studentų. Tame rajone rasti ir žmogiško pavidalo būtybių kūnai. Anot Barneto, nukritęs objektas priminė apvalios formos maždaug 9 m skersmens metalinį aparatą, kurio vienas šonas buvo smarkokai pažeistas. Rasti kūnai buvo su labai stambiomis galvomis be plaukų, didelėmis įdubusiomis akimis ir angomis burnai, nosiai ir ausims. Rankos ir pirštai buvo neproporcionaliai ilgi. Jų drabužiai atrodė esą vientiso audimo, pilkos spalvos, nesimatė nei sagų, užsegtukų, diržų. Kariškiai apsupo „skaidančios lėkštės“ kritimo vietą ir įsakė pašaliniams ją palikti, uždraudę kalbėti apie tai, ką matė. Pažeistą diską kartu su kūnais pervežė į Edvardso oro pajėgų bazę (Kalifornijoje). Prie Breizelo fermos rastos nuolaužos lėktuvu nugabentos į Rait-Patersono oro pajėgų bazę. 1947 m. liepos 8 d. New Mexico pietryčiuose įsikūrusi Roswell'o Oro pajėgų bazę išleido leitenanto Walter G. Haut'o1) rengtą pranešimą spaudai, kuri akimirksniu sukrėtė pasaulį. Jame buvo rašoma: „Daugelis gandų apie skraidantį diską vakar pasitvirtino, kai Roswell bazės 8-ųjų Oro pajėgų 509 bombonešių grupės žvalgybos skyriui pasisekė gauti diską. Tai padaryta bendradarbiaujant su vienu vietinės rančos savininku ir Chaves valsčiaus šerifu. Praeitą savaitę skraidantis objektas nusileido prie rančos netoli Roswell'o. Neturėdamas telefono [ Mac Brazel ] saugojo diską tol, kol susisiekė su šerifo skyriumi, kuris pranešė majorui Jesse A. Marcel'ui iš 509 bombonešių grupės žvalgybos skyriaus. Iškart imtasi veiksmų ir iš rančos diskas paimtas. Jis čia [ oro bazėje ] buvo ištirtas ir vėliau [ Marcel ] perduotas aukštesnei institucijai“. Bet po 3 valandų jis buvo pakeistas pasakojimu, kad tai yra oro baliono liekanos, kurį metalo detektorius klaidingai identifikavo kaip skraidančią lėkštę. Ir tada augant bendram susidomėjimui NSO, Rozvelas išnyko iš antraščių. Jį iš naujo 1978 m. „atrado“ branduolinės fizikos mokslininkas Stentonas T. Fridmanas, tapęs ufologu, kai jam pranešė, kad kariškis atsargoje turi įdomią istoriją, kad tikros nuolaužos buvo sukeistos visuomenei parodant meteorologinio zondo nuolaužas. Anot jo, visi dalyvavę paieškoje žinojo, kad objetas buvo nežemiškos kilmės. Per kitus metu buvo išaiškinti svarbiausi istorijos dalyviai, surasti papildomi liudininkai – ir dar rašomos knygos, statomi dokumentiniai filmai, kino filmai... Ir NSO avarijos idėja įsitvirtino pop-kultūroje... 1995 m. pasirodė video apie tariamai atliktą ateivio skrodimą – ir nors jis buvo klastote, bet sukėlė pasaulinį susidomėjimą. Paskutinį 20 dešimtmetį JAV vyriausybė pasidavė žiniasklaidos spaudimą pradėdama retrospektyvinį tyrimą, kurio išvada buvo, kad tai tikrai buvo meteorologinis zondas, kuriame buvo aparatūra ieškant TSRS branduolinių sprogdinimų įrodymų „Mogulo projekto“ ribose. Kas ir buvo valdžios veiksmų keistenybėms. Taigi 8-e dešimtmetyje branduolinės fizikos mokslininkas Stanton T. Friedman'as2) atgaivino susidomėjimą. Marcel'as, gyvenęs Houma, sakė, kad buvo susipažinęs su oro balionais ir jo nagrinėtas daiktas buvo kažkas iki tol neregėta. Bet aukštesniosios vadovybės jam buvo liepta niekam nepasakoti. Kaip pasekmė, 9-me dešimtmetyje pasipylė „liudijimai“, kurių daugelyje minimi 4-i ateivių kūnai, rasti kitoje vietoje toliau nuo Bazel'io rančos. Ir vienas jų tebebuvo gyvas. Jie apibūdinti kaip žemos, pilkos odos būtybės su didelėmis galvomis ir plačiomis įkypomis akimis. Ant keisto metalo matyti keisti hieroglifai. Gandai buvo toks populiarūs, kad JAV Oro pajėgos padarė du pranešimus. Pirmąjame „Faktai prieš išmonę New Mexico dykumoje“ 1994 m. aiškinama, kad nuolaužos buvo Oro pajėgų baliono iš ypač slapto „Mogul“ projektas. Aukštuminiai „Mogul“ balionai buvo skirti Sovietų Sąjungos atominių bandymų šnipinėjimui. 1997 m. pranešimas „Byla baigta“ bandė paneigti gandus apie ateivių kūnus aiškindami apie žmogaus formos muliažus, kurie tyrimams buvo mėtomi iš didelio aukščio: „Jų tikslas buvo surasti būdą kaip lakūnui ar astronautui iš didelio aukščio nusileisti parašiutu“. Taip pat pabrėžta, kad visi liudijimai apie ateivius yra netiesa, nes muliažai pradėti naudoti tik 1953-1959 m. Labai greitai ši istorija apaugo gausybe detalių. Ypač prisidėjo fantastai, ją susieję su dar viena mįslinga teritorija – Zona-51 (plačiau apie ją >>>>>). Taip vadinamas slaptas karinis Nellis poligonas Nevadoje. Jame yra keletas didelių angarų, kurių (beveik visų) paskirtis gerai žinoma. Vienas jų yra tyrimo laboratorija, kurianti ir projektuojanti branduolinį ginklą. Kitas laiko perspektyvius skraidymo aparatus, kurie čia išbandomi ir tobulinami (tokių, kaip B-2). Nellis poligone buvo išbandyti žvalgybiniai lėktuvai U-2 ir SR-71. Jų bandymų rezultatai jau senai išslaptinti. Ir tvirtinama, kad būtent čia saugomos „skraidančių lėkščių“ nuolaužos ir ateivių kūnai. Patekti į Zoną-51 pašaliniui praktiškai neįmanoma. Ją saugo ginkluoti privačios „Wackenhut“ firmos darbuotojai, kurie sustabdys, skirs baudą ir išvarys kiekvieną, bandantį į ją patekti. Skrydžiai virš Zonos-51 uždrausti net kariškiams. Patį slapto poligono egzistavimą Pentagonas pripažino tik 1994 m. O kur trūksta informacijos, ten atsiveria plačios galimybės vaizduotei. Ufologai mėgsta atvykti prie saugomos teritorijos ribos, kad „gautų įkvėpimo“. Ir į čia vyksta agentai Foksas Malderis ir Dana Skali iš „X-failų“ serialo. Anot „Nepriklausomybės dienos“ požeminiame angare saugoma priešiškai nusiteikusios ateivių civilizacijos „skraidanti lėkštė“. O „Žvaigždžių vartai“ teigia, kad ten portalas persikėlimui erdve. O amerikiečių žurnalistas Vladimiras Terziskis3) viešino publikacijas, kuriose aiškino, kad Niu-Meksikoje numuštas objektas priklauso vokiečiams, kurie tariamai slepiasi po Antarktidos ledais, kur randasi net visas miestas, vadinamas Naujuoju Berlynu, turintis 2 mln. gyventojų. Laikas nuo laiko vokiečiai iš jo išskrenda savo „skraidančiomis lėkštėmis“. Ir dar, jie palaiko ryšį su JAV vyriausybe. Tiriant naujai (nesutapimai) Taigi, liepos 8 d. Rozvelo bazės vadas V. Blanšardas4) išleido pranešimą spaudai apie tai, kad JAV Oro pajėgos paėmė „skraidantį diską“, o vietinis laikraštis „Roswell Daily Record“ išėjo su antrašte „Rozvelo Oro pajėgų bazė paėmė skraidančią lėkštę iš rančos netoli Rozvelo“. Gandai ėmė sklisti ir iš kitų valstijų. Tačiau jau kitą dieną, liepos 9-ąją, generolas Ramnis iš 8-osios armijos paneigė tą pranešimą, tvirtindamas, kad iš tikro nukrito aerostatas. Praėjus beveik pusei amžiaus Timas Šoukrosas5) nusprendė ištirti, kas tad įvyko Rozvelo rančoje. Jis susirado daugelį buvusių oro pajėgų bazės darbuotojų, rančos savininką – ir pasikalbėjo su jais. Rezultatus išdėstė knygoje „The Roswell File“ (1997). Savo tyrimų metu jis savo nuostabai nustatė, kad oro baliono nuolaužos, pateiktos generolui R. Rami6), neturėjo nieko bendra su tuo, kas buvo rasta rančoje. Kariškai nuslėpė ir tai, kad avarijos vietoje rado ir 4 lavonus, kurių kai kurie buvo apgraužti gyvūnų. Kodėl buvo nuslėpti tie faktai? Į šį klausimą D. Menzeliui Oro pajėgų karininkas atsakė: „Kam mums slėpti informaciją apie tarpplanetines lėkštes, jei yra duomenų, kad jos tikrai egzistuoja? Jei galėtumėm atsivežti kelis kongresmenus į tą paslaptingą bazę Niu Meksike ir parodytumėm tikrą skraidančią lėkštę ir mažų žmogeliukų kūnus, kurie, kaip kalbama, ten užsimušė, mums iškart išskirtų visas būtinas sumas. O jei pasirodytų, kad tos pačios skraidančios lėkštės nors dešimtąja dalimi pavojingos, kaip tai priskiria kai kurie karšti jų palaikytojai, tai mes, pulkininkai, nedelsiant taptume generolais-majorais“. Aišku, tokią išvadą pasidarė ir Rozvelo Oro bazės viršininkas pulkininkas Blanšardas, žinomas, kaip linkęs melui ir avantiūroms. Greičiausiai jis pabandė „prakišti“ radinius rančoje kaip laivo nuolaužas ir ateivių lavonus. Apklausti liudininkai sakė, kad lavonai priklausė arba žemaūgiams žmonėms, arba paaugliams. Buvo akivaizdu, kad Blanšardo apgaulė būtų buvusi lengvai išaiškinta, tas jo vadovybė nusprendė „permušti“ pulkininko žinutę spaudai. Tačiau nepaisant aiškaus melo, Blanšardas buvo paaukštintas pareigose, o vėliau kategoriškai atsisakė kalbėtis su T. Šoukrosu, kaip ir kai kurie kariškiai. Be to, T. Šoukrosas atkreipė dėmesį, kad netoli Ruzvelo yra White Sands („Baltųjų smėlių“) raketinis poligonas, kur, vadovaujant V. fon Braunui, buvo kuriamos raketos. O taip pat čia buvo ir protiškai atsilikusių vaikų namai, kuriuose daugiausia gyveno vaikai iš meksikiečių šeimų. Taigi, nors tiesiogiai to nesakė, bet leido suprasti, kad su tais vaikais galėjo atlikti apkrovų bandymus žmogaus organizmui. Ir sužinota, kad liepos pradžioje vietiniame laidojimo biure buvo užsakyti nedidelio ūgio karstukai... Gal viena tokia raketa iš Baltųjų smėlių ir nukrito Ruzvele? Tada, jei būtų laikomasi Blanšardo versijos, valdžiai būtų tekę vadovaujant V. fon Brauno raketos nuolaužas. Ar tikrai ten buvo diskas? Pasvarstykime... Antrasis pasaulinis karas pasibaigė, o Amerikai teko slėpti savo didžiąją paslaptį. Ir nors vyriausybė sakė kariniame arsenale esant 500 atominių bombų, tai buvo grynas melas. Iš tikro nebuvo nė vienos tinkamos! Taip nutiko dėl daugelio poveikių - korozijos, baterijų išsikrovimo, sugedusių sprogdiklių ir t.t. Branduolinės ginkluotės sritį paliko ir didelė personalo dalis - vieni perėjo į kitus darbus, kiti visai paliko karinę tarnybą. Tad Amerika baiminosi, kad sovietai gal tai sužinoti. Todėl branduolinių raketų bandymai 1945-46 m. iš Wendover'io, Jutos valstija, buvo perkelti į 509-ą oro pajėgų bazę Roswelle. Tuo metu Roswellas buvo slapčiausių programų vieta - tame tarpe balionų „Mogul“ ir „nekritinių“ bandymų Trejybės poligone. Viena veiklos sričių buvo atominių bombų patikrinimas ir jų taiklumo padidinimas. Kita Amerikos paslaptis: bombonešiai buvo labai nepatikimi - taikydami į taikinius prašaudavo kartais iki pusės mylios. 509-oji turėjo padidinti taiklumą. "Gyvos' bei muliažinės bombos iš Sandia perkeltos į Roswellą, kur buvo išbandomos. Tokia buvo aplinka tomis dienomis. Tikrasis nutikimas, iš tikrųjų, buvo B-29, skridusio iš Sandia (Albuquerque) bazės į Roswellą, avarija. Jame buvo atominė bomba arba „bombos kevalas“ (bomba be sprogmenų užpildyta, kad būtų išlaikytas svoris). Jis atsitiktinai arba specialiai buvo išmesta virš Corona (Niu Meksiko valstija). Kartu su bomba išmesta ir metalo folija, čafas, radarų sutrikdymui. Atominės bombos išmetimas galėjo sukelti paniką. Taipogi bomba arba jos „kevalas“ susiplojęs nuo smūgio į žemę galėjo atrodyti kaip metalinis diskas. Area 51 srities istorija Kokios bebūtų spekuliacijos apie šią vietą, - viena yra iš tikro tikra: ji tikra ir čia kažkas aktyviai tebevyksta (įdomu, kad 2013 m. CŽV ataskaita, ne tik patvirtina Area 51 buvimą, bet ir pateikia daugiau duomenų, netgi srities žemėlapį, kai ankstesnė 1998 m. buvo gerokai „apkarpyta“). Ištisus dešimtmečius amerikiečius įtikinėjo, kad Area 51 neegzistuoja, o JAV valdžia visiškai nesidomi NSO ir ateiviais. Bet galiausiai Pentagonas patvirtino, kad egzistavo 22 mln. dolerių vyriausybinė programa AATIP, kurios tikslas buvo rinkti ir analizuoti „anomalias grėsmes“, kaip valdžia vadino NSO. 1955 m. D. Eizenhaueris patvirtino rajono, žinomo kaip Area 51, prijungimą prie Nevados bandymų poligono. Čia buvo išbandomi U-2, A-12, F-117 lėktuvai. Tačiau labai greitai jis tapo kalbų apie ateivius, slaptas technologijas ir antgamtiškus reiškinius tema. Dešimtmečius žmonės liudijo ten matę keistas šviesas – atseit išbandomo ateivių laivo. O žinomiausia konspiracine su ja susijusia teorija yra kad čia JAV valdžia saugo V. Breizelo 1947 m. rastas ateivių laivo nuolaužas. 1995 m. Rėjus Santilis (Ray Santilli) išplatino videoįrašą su, atseit, atliekamu ateivio skrodimu. Istorijas apie Area 51 palydėdavo pastebėjimai apie ten dirbančių išbėrimus, kvėpavimo takų problemas ir keistas mirtis. Visas tą šurmulį sustiprina neaiškūs (o kartais ir prieštaringi) valdžios aiškinimai. Tai sudaro įspūdį, kad Area 51 tikrai „kažkas tokio, ir stambaus, yra“. [ Na, eksperimentinių lėktuvų bandymai gali būti susiję su žmonių sveikata. Išbandomos priešradarinės medžiagos galėjo būti nuodingos, - ir, pasakojama, jas degino atvirame ore. ] Savo indėlį padarė ir filmų kūrėjai – per 70 m. Area 51 įsitvirtino mokslinės fantastikos bare. Klasika yra „Nepriklausomybės diena“ (1996), „Super 8“ (2011) traukinio susidūrimo su automobiliu epizode dalyvauja pavyzdžiai, vežti iš Area 51… ir t.t. Oficialiai neegzistuojanti Area 51 sritis vadinta daugeliu pavadinimų: Groom ežeru, Dreamland (Svajonių kraštu), Paradise Ranch (Rojaus ranča), Watertown Strip (Vandenvietės juostele), Box (Dėže), Pig Farm (Kiaulide) ir pan. 1995 m. Vidaus reikalų departamentas išėmė dar apie 4000 akrų BLM žemių ir taip sumažino galimybę visuomenei stebėti ten vykstančią veiklą. Tad Area 51 sritis dabar yra beveik kaip Konektikuto valstija ir neskraidymo zoną sudaro apie 1000 kv.mylių. Saugumo reikalavimai griežčiausi ir už saugumą atsako ASI (ne Wackenhut). 1947 m. prezidentas H. Trumanas įsteigė NSC (Nacionalinio saugumo konsiliumą) ir CIA (Centrinę žvalgybos agentūrą). Nuo tų laikų CŽV direktorius atsakingas tiesiogiai prezidentui. 1949 m. CŽV aktas nurodė, kad ne tik CŽV veikla, bet ir valdybos biudžetas yra įslaptinti. JAV vyriausybė taip pat neigia bet kokią atsakomybę dėl CŽV veiklos. JAV, norėdama žvalgyti TSRS atominių bandymų rajonus, privalėjo turėti aukštuminį lėktuvą. Tokį sukūrė ir CŽV pasiūlė Kelly Johnson'as iš „Lockheed“. Šiaip tokie lėktuvai buvo išbandomi Edwards oro pajėgų bazėje, tačiau šio projekto slaptumas reikalavo surasti naują vietą bandymams. Po paieškų apsistota ties Groom'o ežeru (ir tai vietai, kad labiau pritrauktų darbuotojus, K. Džonsonas pavasino Paradise Ranch - „Rojaus ranča“). Ta vietovė anksčiau priklausė AEC (Atominės energijos komisijai). Nuo 1955 m. CŽV čia įkūrė slaptą bazę, kurios statybai įsteigta netikra CLJ statybos firma. Netoli angarų yra išdžiūvusio Grumo ežero dugnas. Kai kas teigia, kad čia kariškiai užkasa įvairias kenksmingas atliekas, galinčias pakenkti aplinkai. K. Džonsono sukurtą lėktuvą CŽV vadino „Aquatone“, o „Lockhead“ - „Angel“. Pirmasis prototipas pavadintas „Article 341“ ir nuskraidintas transporto lėktuvu prie Groom ežero 1955 m. liepos 24 d. Vėliau jis tapo žinomas kaip U-2. U-2 pilotai palikdavo Oro pajėgas ir įsidarbindavo CŽV. Pirmoji misija virš TSRS teritorijos įvykdyta 1956 m. liepos 4 d. Visos misijos pavykdavo iki pat 1960 m. gegužės 1 d., kai Francis Gary Powers buvo pašautas virš TSRS ir paimtas į nelaisvę. Tą pačią dieną iš JAV šnipinėjimo palydovo išimta fotojuostelė davė daugiau informacijos nei visi U-2 skraidymai. Pradėjus projektą „Oxcart“, vėliau tapusį SR-71, prireikė ilgesnio pakilimo tako ir, iš esmės, buvo pastatytas mažas miestelis personalo palaikymui. 1973 m. pradėtas „Stealth“ projektas vadintas „Harvey projektu“, o vėliau „Lockhead“ jį vadino „Beviltišku deimantu“, Kai prototipai 1977 m. pradėti gabenti į Area 51, projektas pervardintas į „Būk žydras“. Kiti čia testuoti lėktuvai buvo A-10, A-12, B-1 ir B-2. Pagrobti rusų lėktuvai, pvz., MIG-21, irgi gabenti į čia. Sakyta, kad čia buvo suvežamos ir sudužusios „skraidančios lėkštės“. Šiuo metu testuojami orlaiviai tokiais pavadinimais „TR-3A Black Manta“, „Pumpkin Seed“ ir „Aurora“ (kuri, spėjama, turi pulsuojančią varomąją jėgą ir palieka pėdsakus vadinamus „spurgos ant virvutės“). Visai neseniai čia pastatytas naujas labai didelis vandens rezervuaras. Galiausiai CŽV išslaptino 1998 m. dokumentą „CŽV ir U-2 programa, 1954-1974“, kuriame nurodoma, kad dauguma NSO stebėjimų 6-7 dešimtm. buvo susiję su žvalgybinio lėktuvo U-2 bandymais. Tad „neaišku ko“ pasirodymai virš 18 km aukščio iškart pagausino pranešimų dispetčeriams. Tik, aišku, apie U-2 buvo nepranešama. O dar CŽV atskleidė ir kitą dokumentą, pirmąkart patvirtindama „Zonos 51” egzistavimą – tik joje, deja, buvo saugomas U-2, o ne ateivio kūnas. Vėliau čia buvo išbandomi ir kiti lėktuvai, o skraidymai tęsiasi iki šiol. Pvz., 2017 m. rugpjūtį paslaptingomis aplinkybėmis žuvo Oro pajėgų pilotas. Matosi, kad čia vyksta plėtimasis ir atsiranda naujų statinių, kasdien lėktuvas iš Las Vedaso McCarran’o aerouosto atskraidina darbuotojus. Zoną 51 per 30 m. nuo 1984 m. tyrinėja Peter Merlin’as7), aerokosmonautikos istorikas ir rašytojas, kalbinęs anksčiau čia dirbusius žmones. Jis spėja, kad čia išbandomos pažangios „stealth“ technologijos ir ginkluotė, elektroninės karinės sistemos. Ir vis tik, kas nutiko Roswell'e 1947-ais? Gal radioaktyvios dalelės privertusios švytėti debesį? Tais laikais nebuvo leidžiama perspėti, kad mirtinai radioaktyvus debesys skrenda per kraštą. Taipogi žinoma, kad radiacijos poveikis gali sukelti protinius sutrikimus. Pvz., spindulinės ligos požymiai yra būdingi daugeliui NSO liudininkų. Roswell tebuvo tik 100 mylių "Trejybės" branduolinių bandymų poligono ir sprogdinimo dieną radioaktyvaus "liežuvio" galas beveik siekė Roswell, kurio apylinkėse dirvožemyje, augaluose ir raguočių išmatose rasta plutonio. Ir tas lemtingas liepos rytas. Ryškus švytintis objektas buvo pastebėtas danguje apie 9:50. Mac Brazel girdėjo drebinantį sprogimą ore. Vėliau savo rančoje rado keistas nuolaužas, kurias parodė vietos šerifui, kuris susisiekė su CIC majoru Jesse A.Mercel (dabar jau miręs nuo vėžio). CIC buvo sukurta Manheteno srities projekto, kad ruoštų „pagrindimus“ slepiant nesklandumus. 1947 m. sausio mėn. CIC buvo perduotas nekarinei AEC (Atominės energijos komisijai), tačiau visi kariniai statutai ir saugumo reikalavimai jai tebegaliojo. Kai rančoje buvo rasta keistų vielų ir neaiškių užrašų ant medžiagos panašios į popierių ir daugybė plonų tarsi folija skiaučių, kariškiai kelias dienas tai rinko ir vežė į bazę. Galima spėti, kad AEC vykdė aukštuminį branduolinį sprogdinimą, kuris sprogo nepasiekęs reikiamo aukščio ir pasėjo radioaktyvias nuolaužas. Kelias į Area 51 Los Angeles Times, 2009 m. balandžio 5 d. Tai garsiausia karinė įstaiga pasaulyje, kuri oficialiai neegzistuoja. Jei būtų, ji būtų randama maždaug už 100 mylių nuo Las Vegas Nevados dykumoje, įsiterpusi tarp orų pajėgų bazės ir užleisto branduolinių bandymų poligono. Tada vėl, gal ir ne – ir JAV vyriausybė atsisako pasakyti. Negalite privažiuoti kažkur netoli jos ir dar neseniai apžvalgos iš oro buvo uždraustos – iki pat kosmoso. Bet koks Area 51 paminėjimas oficialiuose dokumentuose yra pašalinamas, net ir tų, kurie jau dešimtmečiai kaip išslaptinti. Ji tapo šventuoju Graliu sąmokslo teoretikams, kurie kartu su ufologais teigia, kad Pentagono inžinieriai bando ištirti skraidančias lėkštes bei laiko nežemiečius šaldytuvuose. Kalbama, kad Area 51 yra sujungta požeminiais tuneliais ir traukiniais su kitomis slaptomis vietomis visoje šalyje. Ilgus metus buvo pranešama apie NSO pasirodymus netoli Area 51. Tačiau tik neseniai CŽV išslaptino programą, galinčią paaiškinti kai kuriuos jų. Buvęs Area 51 inžinierius Thornton Barnes sakė, kad slaptas lėktuvas kodiniu OXCART pavadinimu beveik garantuotai galėjo būti palaikytas NSO. A12 OXCART iš Area 51 atliko apie 2850 misijų. Jo greitis triskart viršijo garsi greitį 90 tūkst. pėdų aukštyje. Programa nutraukta 7-o dešimtm. pabaigoje. Kiti Area 51 projektai tebėra nežinomi. OXCART forma neturėjo precedentų – platus disko formos fiuzeliažas skirtas didelio degalų kiekio gabenimui. Komercinių skrydžių pilotai virš Nevados dykumos galėjo pažvelgti aukštyn ir pamatyti OXCART švilpiantį per 2000 mylių per valandą greičiu. Orlaivio titaninis kūnas, skriejantis tarsi kulka, galėjo atspindėti saulės spindulius taip, kad bet kas galėjo pagalvoti – tai NSO. Prezidento laiškas Kongresui. 2002 m. sausio 30 d. Gerbiamasis p. Spykeri, Atitinkamai su Resursų išsaugojimo ir atstatymo akto (RCRA) („Aktu“) skyriumi 6001 (a), pataisa 42 U.S.C. 6961(a), kaip padaryta pranešime 2001 m. rugsėjo 18 d., išleidau Prezidento įsaką 2001-27 (kopija pridedama) ir tokiu būdu nurodė valdžios institucijoms tam tikrus išbraukimus Akto 6001(a) skyriuje. Prezidento įsakas 2001-27 išbraukė JAV Oro pajėgų vietovę Nevadoje prie Groom ežero iš bet kokių federalinių, valstijos, tarpvalstybinių ar vietinių rizikos valdymo ar materialaus turto nusidėvėjimo įstatymų, reikalaujančių atskleisti įslaptintą informaciją neautorizuotiems asmenims. Informacija apie veiklą vietovėje prie Groom ežero aiškiai apibrėžiama kaip įslaptinta ir jos atskleidimas gali padaryti žalą nacionaliniam saugumui. Taigi, pratęsiama šios informacijos apsauga yra svarbus JAV interesas. Įsakas neišreiškia, kad, nesant Prezidento išbraukimo, RCRA ar bet kuri kita įstatymdavystės institucija leistų ar reikalautų atskleisti įslaptintą informaciją neautorizuotiems asmenims. Įsakas taip pat nesiekia riboti įstatymų reikalavimų taikymo ar sustiprinimo Oro pajėgų vietovei prie Groom ežero, išskyrus tuos įsakus, kurie, jei yra, gali reikalauti įslaptintos informacijos atskleidimo. Pagarbiai, George W. Bush 1) Volteris Hotas (1st Lt. Walter Haut, 1922-2005) – viešųjų ryšių karininkas (PIO) Rosvelo 509-oje bombonešių grupėje 1947-ais, kuriam liepos 8-os rytą bazės vadas pulkininkas W. Blanchard‘as įsakė parengti pranešimą spaudai apie JAV Oro pajėgų netoliese esančioje rančoje aptiktą sudužusį „skraidantį diską“. Jis vėliau nacionalinėje spaudoje už tą pranešimą sulaukė tam tikros kritikos ir pašaipų. Po kelių dešimtmečių jis sakė, kad tuo metu jo vaidmuo buvo visai nežymus, tačiau jis įsitikinęs, kad aukštesnio rango karininkai, dirbę su aptikta medžiaga, negalėjo klaidingai palaikyti meteorologinio zondo „skraidančia lėkšte“. 1991 m. jis kartu su kitais dviem asmenimis įsteigė Tarptautinį NSO muziejų ir buvo jo prezidentu iki 1996 m. Be to, 2002 m. gruodį jis pasirašė antspauduotus parodymus, kuriuose smulkiau apibūdino laivą, nuolaužas, kūnus ir nuslėpimą. Šie parodymai turėjo būti paviešinti tik po jo mirties – ir buvo pirmąkart atspausdinti 2007-ais K.D. Randle ir D.R. Schmitt‘o knygoje „Liudijimas apie Rosvelą: 60 metų klaidinimo atskleidimas“. 2) Stentonas Fridmanas (Stanton Terry Friedman, 1934- 2019) – amerikiečių branduolinės fizikos fizikas, ufologas (nuo 1968 m.), pirmasis iš civilių ėmęsis tirti Rosvelo atvejį. Iki paskutinio 20 a. dešimtmečio dirbo įvairiose stambiose kompanijose, susijusiomis su branduolinių jėgainių statyba ir kosmonautika. Yra nuoseklus realaus nežemiečių egzistavimo šalininkas, nuo 1970 m. parašęs kelias su ufologija susijusias knygas ir perskaitęs šimtus paskaitų visame pasaulyje. Jo nuomone, dauguma pranešimų apie NSO yra klaidingi, tačiau kai kurie, kaip Rosvelo atvejis, įrodo jų buvimą. Apie NSO tikrumą jis sukūrė visą „teoriją“. Už savo požiūrius buvo smarkiai užsipuolamas skeptikų. Tačiau jis aštriai pasisakė prieš SETI, nes, atseit, ieškoma signalų, o ne proto ar ateivių, iš anksto netiesiogiai laikant, kad jie nesilankė Žemėje. Nors buvo K. Sagano bendrakursis Čikagos un-te, šį kritikavo, atseit, už empirinių faktų ignoravimą. 3) Vladimiras Terziskis (Vladimir Terziski) – bulgarų kilmės amerikiečių fizikas, iki emigravimo į JAV užsiėmęs saulės energijos klausimais. Antigravitacijos ir pažangių kosminių laivų pavarų žinovas; anot jo, antigravitacijos poveikį lengva sukurti. Yra ufologijos tyrinėtoju. Anot jo, pažangius kosminius tyrius vykdė iliuminatai, į juos buvo įsitraukę Vokietijos naciai bei rusų KGB. Anot jo, Pietų polius Antarktidoje (į kur po karo pasitraukė vokiečiai) aktyviai panaudojamas kosminiams skrydžiams. 4) Viljamas Blanšardas (William Hugh Blanchard, 1916-1966) – JAV Oro pajėgų karininkas, 4-ių žvaigždučių generolas. Buvo atsarginis pilotas atominės bombos numetimui ant Hirošimos. Su 509-a atominio bombardavimo grupe dalyvavo operacijoje „Kryžkelė“ (branduolinių bandymų Bikinio atole). 1946 m. rugpjūčio 23 d. paskirtas Rozvelo Oro pajėgų bazės, tapusios 509-os grupės lokacijos vieta, vadu. 1947 m. liepos 8 d. paruošė skandalingą pranešimą apie „skraidančio disko“ paėmimą. 1948 m. buvo paskirtas į 8-ųjų Oro pajėgų strateginę vadovybę (SAC). 1965 m. tapo JAV Oro pajėgų vice-vadovu. 5) Timas Šoukrosas Tim Shawcross, g. 1953 m.) – amerikiečių rašytojas, TV dokumentinio filmo „Avarija Rozvele“ (1998) režisierius. 6) Rodžeris Ramėjas (Roger Maxwell Ramey, 1905-1963) – amerikiečių Oro pajėgų generolas leitenantas. Operacijos „Kryžkelė“ (branduolinių bandymų Bikinio atole) metu Užduoties pajėgų 1.5 vadas ir „Able“ smūgio direktorius. 1947 m. sausį paskirtas laikinu 8-osios Oro pajėgų brigados vadas ir buvo atsakingas už pradinio pranešimo spaudai apie Rozvelo įvykį atšaukimą. 1954 m. paskirtas vadovauti 5-osioms Oro pajėgoms Korėjoje. Išėjo į atsargą 1957 m. dėl širdies problemų. 7) Peter W. Merlin - amerikiečių žurnalistas ir rašytojas, aviacijos ir kosmonautikos istorikas, „X-Hunters Aerospace Archeology Team“ narys. Yra vykęs į Afrikos Tasilio rajoną, kad nufotografuotų priešistorinius olų piešinius. Jo knygos: „Paslapčių medžiotojai“ (2002), „Space Shuttle“ (2011), „Svajonių kraštas: slaptoji zonos 51 istorija“ (2 leidimas, 2023). Parengė Cpt.Astera's Advisor Skaitykite ir apie tikėtinai pirmąjį "indų" panaudojimą NSO įvardinti >>>>   Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje. UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life. Review of our site in English NSO.LT skiltis Vartiklis

Jesse A. Marcel‘is Worth‘o forte demonstruoja „nuolaužas“ iš aliuminio   Draudimas   Vaizdas iš viršaus   1996 m. nuotraukos fragmentas       MIG prie barakų             K. Džonsonas ir. F.Powers su U-2 už jų             Papildomai skaitykite: NSO hipotezės Juodasis riteris Svetimųjų rūšys NSO numizmatikoje Neutraliosios civilizacijos NSO nusileidžia žemiau Bob Lazar prieštaravimai NSO tyrinėjimai JAV NSO prigimtis moksliškai Apie NSO – JAV Kongrese Kosmoso eskadrilės sutiktuvės? Dzetai - ateiviai iš Tinklelio 65-i kalbų apie NSO metai C.W. Fitch pokalbis su W. Smith Konspiracija: ore stebėti NSO Arnoldas stebėjo meteoritus? NSO sukurti žmogaus? NSO ankstyvieji tyrinėjimai Nežemiški roko muzikos ryšiai Ankstyvieji pranešimai apie NSO Skraido ir nepavejami – tarsi miražai Ranča kaip paranormalių tyrimų centras Planetų kolonizavimo būdai ir kova dėl gyvybinės erdvės Svetimas vienuolynas pavadinimu „Kosmosas" NSO: Branduolinių ir kosminių programų kontrolė Politikų ir astronautų pasisakymai Branduolinė katastrofa gilioje senovėje? Mokslininkai kalba apie NSO Senojo pasaulio ženklai Amerikoje Oda skiria kūną ir dvasią Slaideriai ir Kryptozoologija Ateivių įvaizdžio kaita Javų ratai, 2002 NSO ir Biblija Fū naikintuvai Saulės kreiseriai NSO klastotės