|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Torsioniniai laukai
Nežinau, tiesioginiais ar netiesioginiais šių Anastazijos teiginių aiškinimais pavadinti tai, ką rašo Rusijos Gamtos mokslų akademijos Tarptautinio teorinės ir taikomosios fizikos instituto direktorius akademikas A.E. Akimovas*) žurnale Stebuklai ir nuotykiai, straipsnyje Fizika pripažįsta esant aukščiausiąjį Protą. (Megre V. Skambantys kedrai. Vilnius, Asveja 1998, p.8.) Meilės erdvės skaitytojams pateikiame naujausią interviu su A.E. Akimovu*) apie torsioninius laukus išspausdintą žurnale Priroda i čielovek ("SVIET"), 2004, nr.6. Oficialus žurnalo tinklapis: www.unico.ru/namsvet Kas gi vaidenosi Hamletui? Peterburgo mokslininkai-medikai, sugrįžę iš tarptautinio simpoziumo parsivežė mįslingą
videokasetę. Tuo, ką jie matė ekrane, buvo neįmanoma patikėti. Naujausios elektroninės
tomografinės aparatūros pagalba nufilmuota žmogaus galva. Videosiužeto herojus ramus ir nejudrus.
Tačiau, jo kaukolės viduje kunkuliuoja nesuprantamas gyvenimas: širdies plakimo ritmu pulsuoja
švytinčios bangos. Jos, lyg vėjelis plazdindamas užuolaidą, veria kaulus ir sušvinta aplink visą galvą.
Medikai žino, jog smegenų medžiaga kietai sėdi kaukolėje ir judėti niekaip negali. Jokių vibracijų
kauliniame audinyje būti negali. O aplink galvą tuo labiau.
Tikriausiai švytinčios bangos sudomins fizikus taip nusprendė medikai. Pakvietė pažiūrėti šią
kasetę Rusijos Tarpšakinio venčiurinių ir netradicinių technologijų mokslinio-techninio centro
vadovą akademiką Anatolijų Jevgenjevičių Akimovą.
Peržiūrėjęs videosiužetą (tai vyko praeitą rudenį) Anatolijus Jevgenjevičius patyrė pačias
laimingiausias per pastaruosius dešimtį metų akimirkas. Tai, kas buvo užfiksuotą monitoriuje, be
jokios abejonės, patvirtino jau 15 metų vykstančius jo vadovaujamame centre eksperimentus. Fizikas
paaiškino medikams, kad švytinčios bangos tai ne kas kitą kaip vadinamas biolaukas. Naujausioji
elektroninė aparatūra padarė jį matomu ne tik ekstrasensams, bet ir mums visiems. Netenka stebėtis.
Seniai iš spaudos žinome, kad biolaukas egzistuoja, tik medikai vis netiki. Jiems, matai, paduok
apčiuopiamus faktus, mokslinius eksperimentus.
A.J. Akimovas gydytojams pasiūlė būdą kaip nustatyti švytinčių bangų prigimtį.
Eksperimentas, o tiksliau jo rezultatas, gali padaryti perversmą tradicinėje medicinoje, jos
sampratoje apie žmogų. Jau daugiau kaip 15 metų fizikai žino, jog biolauką turi ne tik žmogus, bet ir
taburėtė, skėtis, kiekvieną raidelė, net kablelis. Kas tai ir iš kur imasi noriai sutiko papasakoti pats
Anatolijus Jevgenjevičius Akimovas (kelios straipsnio ištraukos publikuojamos pirmą kartą).
- Anatolijau Jevgenjevičiau, vienas šių laikų mokslininkas pareiškė, kad žmoguje fizikinių reiškinių
daugiau negu biologinių ir cheminių kartų paėmus, kad atomų lygyje, iš kurių mes esame surėdyti,
galima suvokti kas yra mintis, kas skatina gėrį žmoguje ir kas pastūmėja į blogį. O ką manote Jūs?
- 1913-taisiais metais prancūzų mokslininkas Eli Kartanas, turintis didelį autoritetą mokslo
bendrijoje, išreiškė prielaidą, kad pasaulį valdo ne tik elektromagnetizmo ir traukos jėgos, bet ir
kažkokią tai dar trečioji jėga. Tokiu būdu jis atvėrė durys į nepažintą pasaulį. Tolimesni tyrinėjimai,
jau 1960-taisiais metais, vykdavo ekstrasensų dėka. Susikaupė tiek visokios medžiagos,
patvirtinančios jų fenomenaliuosius sugebėjimus, kad nebekreipti į tai dėmesio, paprasčiausiai,
darėsi nepadoru. Ekstrasensai padrąsėjo ir pradėjo uždavinėti "nepatogius" klausymus. Pavyzdžiui,
kaip atsitinka, kad mes galime "perskaityti' kito žmogaus mintys per atstumą? Fizikų tarpe radosi
kantrių žmonių, kurie nenuilsdami aiškino, jog elektromagnetinio krūvio, esančio mumyse, vargu ar
užtektų perduoti signalui apie paruoštus pusryčius iš miegamojo į virtuvę. Užsispyrę ekstrasensai
tvirtino, jog jie bendrauja su draugų Vladivostoke be jokio telefono. Kaip taisyklė fizikų veiduose
atsirasdavo pavargusi ir atlaidi šypsenėlė, o klausėjas sugėdintas atsitraukdavo.
Nieko nepaveiksi. Ir moksliniame pasaulyje gajus konservatizmas. Todėl rimta kalba apie "trečiąją"
jėgą prasideda tik dabar.
- Iš mokyklinių vadovėlių, mes žinome, jog masę pagimdo traukos jėga.
Elektromagnetinę jėgą elektronai. O kas "judina" "trečiąją" jėgą?
- Ji veikia ten, kur tik yra sukimasis. Tai reiškia visur. Elektronai sukasi apie atomo branduolį,
branduolys apie savo ašį, planetos aplink Saulę. Įsitikinę "trečiosios" jėgos egzistavimų, fizikai
ją pavadino torsioniniu lauku. Jo buvimas įrodytas formulėmis. Suprasti, kaip veikia naujoji jėga,
padėjo ekstrasensai, patys būdami to galingo torsioninio spinduliavimo šaltiniais. Bet priklausyti nuo
ekstrasensų kintančių nuotaikų fizikams nepatiko.
Torsioniniai medžių, kėdės, telefono aparato laukai ganėtinai silpni. Mes juos pavadinome foniniais.
Tirti tokius laukus tas pat, kas tyrinėti elektros krūvio stiprumą, atsirandanti tarp mano delno ir
katės kailiuko. Mes sugalvojome torsioninio lauko dirbtinį šaltinį.
- Anatolijau Jevgenjevičiau, ant Jūsų stalo stovi Akimovo generatorius - torsioninio lauko šaltinis.
Neperseniausiai jį filmavo japonų televizija. Žingeidus japonai buvo suintriguoti: torsioninio
spinduliavimo, kaip ir radijo bangų nematyti. Bet ekstrasensai tikina, jog mato. Tam, kad suprastume kaip sklinda torsioninis signalas, kreipėmės į tada įtakingus ir gerai
finansuojamus Rusijos KGB ir Krašto Apsaugą. Kariškiams atstovavo Vyriausybinio kosminių
išteklių centro valdymo techniniai specialistai, KGB talentingi Vyriausybinio ryšio valdybos
inžinieriai. Jų padėdami ir radome klausimų techninius sprendinius. Torsioninių bangų siųstuvai
visiškai nepanašus į mums pažįstamus radijo bangų siųstuvus. Imtuvai taip pat. Superklasiški
dviejų monstrų inžinieriai ir padėjo sukurti torsioninę aparatūrą.
1986-aisiais metais Maskvoje pirmą kartą informacija buvo perduota torsioninių būdu. Pasirodo, jog
taip galime perduoti viską garsą, vaizdą. Torsioninio signalo greitis milijardus kartų lenkia šviesos
greitį. Palyginimui: radijo signalas menulį pasiekia per 10 minučių, torsioninis akimirksniu.
- Anatolijau Jevgenjevičiau, tam, kad žmonija naudotų elektros srovės jėgą, visame pasaulyje
mokslininkai padarė tūkstančius atradimų ir išradimų pradedant elektros lempute ir baigiant
elektriniu traukiniu. Štai, dabar Rusija tapo pirmosios torsioninės technikos tėvyne. Jūs pavadinote
šią techniką trečiojo tūkstantmečio technika. Kodėl?
- Nuo 1986 metų mes ganėtinai toli pajudėjome į priekį. Dešimtį metų sugaišome tik tam, kad
išsiaiškintume vienintelį dalyką: kas pigiau ir efektyviau radijo siųstuvai, elektros varikliai ar
torsioninių bangų siųstuvai ir torsioniniai varikliai. Dirbo fizikai-teoretikai, mūsų centro inžinieriai,
Sankt-Peterburgo tiksliosios mechanikos ir optikos mokslininkai, mokslininkai iš Tomsko
universiteto ir dar žmonės iš 120-ties Rusijos mokslinių institucijų. Dabar galutinai aišku, jog visą
kas torsioninio milijonus ir trilijonus kartu efektyviau, ekonomiškiau ir patikimiau negu tai, ką
naudojame šiandien. Įsitikinome, kad naują jegą naudoti galima visur, kur dirba elektra.
Jau ganėtinai tiksliai ir aiškiai galime įsivaizduoti kaip kalbėsime torsioniniu telefonu XXI amžiuje,
kaip kepsime kiaušinienę ir kodėl visam laikui pamiršime baisius žodžius: "benzino kaina...".
Reikalas tas, kad kai mokslininkai išras torsioninę techniką ir ji pakeis šiandien esančią, pasaulis
pasikeis. Išsipildys žaliųjų svajonė: Žemę nebedarkys kasami karjerai, naftos gręžiniai. Torsioniniam
varikliui nereikalingas kuras. Jo "širdimi" yra tam tikru būdu besisukanti dalis.
- Kiekvieną iš mūsų galime nagrinėti kaip torsioninio spinduliavimo šaltinį, lygiai taip kaip bet kokią
medžiagą susidedančia iš atomų. Įdomu kaip sąveikauja tarpusavy žmonių torsioninės spinduliuotės?
- Mokslui žinomas smegenų darbo modelis, aiškinantis tą darbą (mintys, idėjos, ligos arba sveikata)
kaip besisukančių atomų tam tikras kryptingumas. Jų, atomų, orientaciją galima keisti dvejopai:
keičiant vidinį kūno gyvenimą ir keičiant išorę. Paaiškėjo, jog ekstrasenso torsioninis laukas gali
keisti bet kurio žmogaus besisukančių atomų orientaciją. Objektas, visiškai nieko nejausdamas,
ekstrasenso lauko veikiamas, arba pasveiksta arba suserga. Dar daugiau: jo galvoje gali rastis nauji
vaizdiniai ir mintis. Štai jums ir paaiškinimas kaip perduodamos mintis per atstumą. Jau žinome, kad
torsioninis signalas juda akimirksniu, vadinasi bendrauti su draugu, esančiu kitoje gaublio pusėje
visiškai paprasta, lygiai kaip ir su draugu, esančiu kitoje galaktikoje. Ir tam nereikalingi super
galingi siųstuvai viskas vyksta super greitai.
- Senovės indų filosofinėse vedose, parašytose prieš du tūkstančius metų yra toks sakinys:
"Kai Jūs pykstate, tai pritraukiate pykčio sroves iš visatos. Netgi kai Jūs nurimote, audra visatoje aplink
Jus dar nerimaus mažiausia dvi dienas". Arba: "Būkite ta jėga, kuri susiurbia į save sutiktojo
erzelį ir užgesina jį kaip žemė gesina ugnį". Sutikite, jog parašyta taip tarytum išminčiai turėjo supratimą apie torsioninius laukus ir bangas.
- Ir senovėje buvo ekstrasensai, gebantys matyti žmogaus torsioninius laukus. Šiandien gi mes
suvokiame, kad rašydami "ugnis", "šviesa" jie teikdavo šiems žodžiams visai kitokias prasmes.
Torsioninė spinduliuotė, lygiai kaip elektromagnetinė (šviesa), turi įvairius dažnius, kuriuos
žmogaus akis skiria kaip vaivorykštės spalvas. Torsioninis žmogaus laukas įvairių dažnių, todėl
ekstrasensai regi jį spalvotą. Dar daugiau pagal spalvos intensyvumą ir švarumą gali nuspręsti koks
organas ir kaip serga. Senuoliai klydo tik viename torsioniniai žmogaus laukai gali išlikti vienoki
ar kitokie ne dvi dienas, bet begale metų. Jie iš viso gali gyvuoti atskirai nuo mūsų. Mes tai aptikome
prietaisų pagalba.
- Tad, vadinasi, galėjo tėvo šmėkla ateiti pas Danijos princą Hamletą?
- Na kodėl gi, tik Hamleto tėvas? Štai Jūs, dabar baigsite pokalbį, išeisite, o Jūsų šešėlis ("fantomas"
taip vadina mokslininkai) ramiausiai pasiliks mano kabinete. Nesupratote? Paaiškinsiu.
Mudu jau išsiaiškinome, kad torsioniniai laukai turi daug bendro su magnetizmu. Septintokams,
mokykloje, kai jie mokosi magnetizmą, rodomas toks bandymas: ant popieriaus lapo užberiamos
geležies drožlės, po lapo apačia prinešamas magnetas ir geležies drožlės gražiai ir tiksliai išsirikiuoja
pagal magnetinio lauko jėgos linijas. Atimame magnetą, o drožlės lieka nepajudėjusios. Puikiai
matosi jau neesantis magnetinis laukas. Lygiai taip ir torsioniniai laukai. Tik jie "rikiuoja" ne
drožles, o erdvę aplink save. Svarbu suprasti kokią būtent erdvę. Senovės indai vadino ją
"pralaija", Niutonas eteriu, šiuolaikinė fizika fizikiniu vakuumu. Vakuumas, tai yra tai, kas lieka
iš lemputės išsiurbus visiškai viską, iki paskutinės elementariosios dalelės. Bet, pasirodo, jog ten
lieka ne tuštumą, bet savotiška medžiaga. Visiškai nesenai tapo aišku, kad būtent Fizikinis
Vakuumas yra visos Visatos gimdytojas, iš jo radosi atomai ir molekulės. Ir neveltui šiuos žodžius
rašome iš didžiosios raidės - tai prasmė tapati Dievui arba Absoliutui. Taigi, torsioninis laukas
išderina (fizikai sako: "poliarizuoja") griežtą vidinę Fizikinio Vakuumo tvarką, taip kaip magnetas
drožles. Ir kai mes pašaliname torsioninio lauko šaltinį erdvėje lieka jo tiksli kopija, šešėlis, ar
atspaudas vadinkite kaip norite. Štai, ją ir fiksuoja mūsų prietaisai.
- Išeitų, kad mes gyvename šešėlių karalystėje (fantomų). Tiesiog neįsivaizduojama kiek gi
"atspaudų" yra, sakykime, prie Maskvos Kremliaus.
- Visą tai taip ir yra. Tik torsioniniai laukai išsaugo savo struktūrą tol, kol kiti torsioniniai laukai jų
nepakeitė. Kartais atsitinka taip, kad ekstrasensas į torsioninio lauko struktūrą įveda stabilumo ir
patvarumo programą. Tuomet toks laukas nesunaikinamas.
O jūsų šešėlis užims šią kėdę tol, kol kažkas kitas neateis ir neatsisės į ją. Gausis taip, tarytum
skaidrę uždėjo ant kitos skaidrės ir viskas taps neryšku.
Galima su didele tikimybę spėti, kad kur nors Michailovsko arba Trigorsko slėpiningame kampelyje,
kur taip neprigužėję lankytojų, dar išsisaugojo tiksli Puškino torsioninio lauko kopija. O gal Jasnaja
Polianoje gyvuoja niekieno nepaliestas Tolstojaus šešėlis.
- Jūs paminėjote prietaisą, kuris fiksuoja taip vadinamą biolauką. Papasakokite, prašom, apie jį smulkiau.
- Pirmasis toks prietaisas buvo žinomas kiniečiams ir indams dar prieš du tūkstančius metus. Tai
biolokacijos specialistų rėmelis. Daugelis žmonių žino, kad bet kokia viela sulenkta stačiu kampu,
pradeda rankose suktis. Žiedas, pakabintas ant virvutės taip pat pradeda suktis taip reiškiasi
torsioniniai laukai. Rėmelio pagalba ar dvišaka vytele senovėje nustatydavo kurioje vietoje geriausia
statyti namą, kur statyti lovą. Žemė jog irgi yra torsioninių spindulių šaltinis. Tie spinduliai būna
neigiami ir teigiami (arba kaip sako mokslininkai dešininiai ir kairiniai). Pliuso ir minuso kaita
žemės paviršiuje yra labai griežta. Mokslininkai aptiko taip vadinamą tinklelį, kurio teigiamą lauką
sudaro pusantro metro ploto kvadratas žemės paviršiuje, o neigiamą - keturiasdešimties centimetrų
išilginė juosta. Kai mes vaikštome, tai tūkstančius kartų atsiduriame tai viename tai kitame lauke.
Teigiamame - ir daugiau ir dažniau. Tačiau kai sėdime už stalo ar miegame pasirinkimo neturime:
galime ilgam pakliūti į neigiamą poveikio sveikatai zoną. Joje kinta ląstelių struktūra ir žmogus
skundžiasi prasta savijauta. Neigiamas (kairinis) laukas ten, kur rėmelis Jūsų rankose suksis kairėn.
Yra žmonių, kurių pats torsioninis laukas neigiamas (visumoje mes visi teigiami). Toks žmogus gali
būti ir labai gero budo, bet mums su juo bus negera be jokios matomos priežasties.
Mokslininkai išaiškino kad torsioninio lauko dėsniai priešingi nei elektromagnetinio: vienpoliai
krūviai pritraukia vienas kitą, o skirtingų poliu atstumia. Tačiau, jegu aptikote, kad Jūsų lovą
atsidūrė neigiamojoje zonoje nenusiminkite. Mūsų tarpšakiniame moksliniame-techniniame centre
jau yra medžiaga iš kurios galima pasidaryti kilimėlį ir jis atspindės torsioninį lauką. Jau radome ir
šio projekto vykdytoją ir tikiuosi kad greitu laiku tokie kilimėliai bus pardavinėjami kartu su
"snikersais" ir detektyvais.
- Tai reiškia, kad mokslinis atradimas, kaip sakoma, tampa komerciniu produktu. O tuo metu fizikų
mintys stiebiasi tolyn. Tikru tikriausiai ten yra ko nustebti.
- Taip, torsioninis laukas jo tyrėjams atneša vis naujų netikėtumų. Neperseniausiai sužinojome, kad
torsioninis laukas gali atsirasti pats savaime, be jokio sukimosi. Fizikai jau žino kada taip atsitinka.
Bet kuri geometrinė figūra pažeidžia ("poliarizuoja") griežtą Fizikinio Vakuumo tvarką ir greta
figūros tuoj pat atsiranda torsioninis laukas. Žingeidus tyrėjai seniai nori suprasti kodėl šalia vieno
pastato jaučiamas lengvumas, grožis, o šalia kito nemalonu būti. Jie pavadino tai "formos efektu".
Tai štai, tas formos efektas yra torsioniniai laukai, kuriais Fizikinis Vakuumas reaguoja į
architektūros grožybes. Žinome, kad šalia Cheopso piramidžių randasi abu torsioniniai laukai:
teigiami (dešininiai) prie viršūnės ir neigiami (kairiniai) prie piramidės pagrindo. Jeigu piramidę
pieštume popieriuje būtų tas pats vaizdas: viršuje (labai silpnutis) prie kampo žiočių laukas su pliuso ženklu, apačioje su minuso ženklu.
Taip mes prieiname išvados, kad kablelis tarp raidžių savaip "sugadina" Fizikinio Vakuumo erdvę ir
jis tučtuojau reaguoja torsioniniais laukais. Išeitų, jog bet kuri knyga ar straipsnis tai milijonai
torsioninių laukų vaivorykščių (kaip sako mokslininkai "spektrų"). Savaime suprantama, jie
sąveikauja su mūsų biolaukais. Taip, kad knygos, straipsnio, eilėraščio skaitymas nėra toks jau
paprastutis dalykas kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
- Ką gi, tikėsimės, kad ir apie visą tai, mes greitu laiku sužinosime smulkiau. Jog daugiau kaip
šimtas mokslininkų visame pasaulyje dirba šioje srityje. Pusė jų dirba Rusijoje. Jus minėjote, kad
Jūsų centro programas palaiko Gamtamokslinė Rusijos Akademija, Mokslo Ministerija, kad
palaikote glaudžius ryšius su įvairių sričių mokslininkais, tame tarpe ir su medikais. Kaip manote, ar
fizikų eksperimentai, visgi, pakeis mokslininkų supratimą ir nuostatas apie žmogaus prigimtį?
- Tam, kad būti užtikrintam, jog videosiužete, kur užfiksuotos švytinčios bangos kaukolėje ir aplink
ją, matome būtent torsioninius laukus, reikia padaryti vieną paprastą dalyką: tarp žmogaus ir
elektroninės aparatūros patalpinti skaidrų, bet torsioninėm bangom neįveikiamą ekraną. Mes žinome
iš ko ir kaip jį pagaminti. Pamenate, aš užsiminiau apie kilimėlius, kuriuos galime dėti po lovomis ir
ramiausiai miegoti geopatogeninėje zonoje. Mūsų ekranas turėtų būti kaip tik toks. Jeigu patalpinus
kilimėli, monitoriuje mes nieko neišvysime, tai yra biolaukas nesugebės įveikti užtvaros, vadinasi
išvada tik viena: technika fiksuoja būtent torsioninį spinduliavimą ir suteikia galimybę jį matyti.
Kalbėjosi Tatjana Lučkova, 2004 metų birželis. Iš rusų kalbos vertė: Ramunė Jasinskienė *) Anatolijus Akimovas (1938-2007) rusų mokslininkas, išgarsėjęs torsioninių laukų teorijos
sukūrimu (kartu su G. Šipovu Torsioniniai laukai ir jų eksperimentinės apraiškos, 1995). Ji
nepripažinta oficialaus mokslo ir laikoma pseudomokslu. Tačiau jis kūrė torsioninių laukų taikymus, - pvz.,
metalizuoto stiklo gavimui. Gali būti, kad dėl to, kad jis dirbo su kariškiais ir jo darbai buvo įslaptinti. Pvz.,
jis nagrinėjo, kaip torsioniniai generatoriai paveikia priešo karius o apie tokius tyrimus viešai
nepaskelbsi, todėl oficialiuose žurnaluose jo straipsnių beveik nėra. Papildomai skaitykite:
|
