Prieš 6 tūkst. metų šumerai Žemę padėjo Visatos centre. Vėliau šį Visatos įvaizdį perėmė babiloniečiai ir graikai. Bet graikai buvo pirmieji, išsakė mintį, kad Žemė yra rutulys. Apie 340 m.pr.m.e. Aristotelis (Apie dangaus kūnus) aprašė, kaip iš tolumos atplaukia laivai. Be to jis nustatė, kad Mėnulio užtemimus sukelia Žemės šešėlis. Trečia, keliautojai liudijo, kad šiauresniuose kraštuose Šiaurinė yra pakilusi aukščiau.

Graikų filosofai, kaip Aristotelis, laikė Visatą neturint pradžios. Ji buvo, yra ir bus amžinai. Va tik katastrofos nuolat nubloškia žmoniją į jos pradžią... Pitagoriečiai ir Aristarchas iš Samos (apie 270 m.pr.m.e.) buvo pasiūlę heliocentrinį Visatos modelį.

Apie 150 m. Klaudijus Ptolemėjus pasiūlė savo geocentrinės Visatos (panašios į svogūną) modelį. Planetų orbitų nuokrypius bandė paaiškinti jų sukimusi apie savo centrus. Ši sistema dominavo iki pat 16 a. Tačiau 1514 m. lenkų astronomas N.Kopernikas vėl pasiūlė heliocentrinį modelį. Saulė juda dangumi dėl Žemės sukimosi apie savo ašį. Vėliau G. Galilėjus (1564-1642) sukūrė teleskopą ir atrado 4 Jupiterio palydovus. 1594 m. vokiečių astronomas Johanas Kepleris nurodė, kad planetos juda ne apskritimais, o elipsėmis.

Vokiečių fizikas Boltzmann atrado dėsnį, vadinamą Antruoju termodinamikos - entropijos kiekis Visatoje nuolat didėja. Tai veda prie išvados, kad Visata turi pradžią, nes kitaip joje tvyrotų visiškas chaosas.

Keplerio modelis įsigalėjo 17 a. Niutonas nustatė gravitacijos dėsnius. Bet, pagal visuotinį traukos dėsnį, žvaigždės traukia viena kitą ir visos turėtų sukristi į vieną tašką. Todėl visata buvo laikoma begaline su tolygiai pasiskirsčiusiomis žvaigždėmis. Tačiau stebėjimai tai neigė, nes egzistuoja galaktikos ir žvaigždžių spiečiai. Tad Einšteinas specialiojoje reliatyvumo teorijoje įvedė "kosmologinę konstantą", anuliuojančią tą trauką. Bet vėliau jis sakė, kad tai buvo jo didžiausia gyvenimo klaida.

Gal Visata tai plečiasi, tai traukiasi? S. Hawking'as (gim.1942) nurodė, kad Visata neprivalo prasidėti ir baigtis viename taške. Didžiojo sprogimo teoriją bandė tikslinti ir Vientisos Visatos teorija, teigusi, tad tarpuose atsiranda naujos galaktikos - iš nuolat susikuriančios materijos. Tam reikėjo patikslinti bendrąją reliatyvumo teoriją. Susikuriančios materijos kiekis būtų labai nedidelis - viena dalelė kubiniame km per metus. Tai kartu reikštų, kad tankis daugmaž vienodas. Martin Ryle stebėjimai parodė, kad didesnis galaktikų tankis yra toli nuo mūsų. Tai rodytų arba a) mes gyvename retesniame Visatos krašte; b) anksčiau tankis buvo didesnis. Ir abi galimybės prieštarauja Vientisos Visatos teorijai. Pagaliau ją "pribaigė' 1965 m. atrastas foninis mikrospinduliavimas. Jo spektras, atitinkantis karštų kūnų spinduliavimą, tebuvo 2,7 laipsniai Kelvino. Visata yra šalta tamsi vieta.

Kitą teoriją pasiūlė rusai Lifšicas ir Chalatnikovas. Atseit, begalinio tankio taškas galimas tik Visatoms judant tiksliai viena į kitą. Bet kadangi visos jos turi greičio "paklaidų", tad gali prasilenkti ir Visada imti plėstis išvengdama to Taško.