Global Lithuanian Net: san-taka station: |
Stefenas Hokingas nenurimstantis invalidas
Stefenas Viljamas Hokingas (Stephen William Hawking, g. 1942 m.) įtakingas britų fizikas-
teoretikas, kosmologas. Su Roger Penrose jis įrodės teoremas apie gravitacinius singuliarumus, iškėlė
hipotezę, kad juodosios skylės gali spinduliuoti.
S. Hokingas gimė 1942 m. sausio 8 d. Oksforde. Tuo metu Londonas buvo bombarduojamas vokiečių ir,
anot Hokingo, V-2 sprogo vos už kelių gatvių nuo jų. Tad šeima persikėlė į Oksfordą, o gimus Stefenui, grįžo
į Londoną, kur jo tėvas Frankas vadovavo Medicinos tyrimo inst-to parazitologijos skyriui.
Stefeno tėvai buvo išsilavinę, todėl mokslo pasaulis jam nebuvo svetimas. Abu tėvai buvo baigę Oksfordo
un-tą: tėvas biologijos tyrinėtojas, o motina baigusi filosofijos, politikos ir ekonomijos studijas.
Aplinkiniai juos laikė protingais, tačiau ekscentriškais žmonėmis. Ir jie labai rūpinosi savo vaikų
išsilavinimu ir nuolat pabrėždavo mokslo svarbą.
1962 m. gavo bakalauro laipsnį ir pasiliko, kad studijuotų astronomiją. Tačiau jis paliko studijas, kai pamatė,
kad Saulės dėmių tyrinėjimai, kuriems buvo pritaikyta visa įranga, nėra jam tokie įdomūs. Studijas pratęsė
Kembridžo Trinity Hall, kur užsiėmė teorine astronomija ir kosmologija. Tuo metu jam ėmė ryškėti šoninės
amiotrofinės sklerozės (ALS arba Lou Gehrigo susirgimas) požymiai, kurie sukėlė paralyžių. Gydytojai netgi prognozavo, kad jam gyventi teliko 2 m. Liga progresavo ir jaunas vyras tapo invalid. Ir
tada atsainiai į studijas žiūrėjęs Hokingas staiga suvokė, kad neturi pakankamai laiko daktaro laipsnio
gavimui. Ir kibo į studijas.
1974 m. jis tapo Londono Karališkos draugijos nariu. Po gerklės operacijos 1985 m. prarado kalbos
dovaną. Draugai jam padovanojo kalbos sintezatorių, įtaisytą jo invalido vežimėlyje. Kiek judrus teliko
dešinės rankso smilius. Vėliau judrus teliko skruosto mimikos raumuo, prieš kurį buvo pritaisytas daviklis. Jo
pagalba fizikas valdo kompiuterį, leidžiantį jį bendrauti su aplinkiniais.
Nepaisant sunkios ligos, jo veikla aktyvi, pvz., 2007 m. balandžio 26 d. jis atliko skrydį nesvarumo
būsenoje (specialiu lėktuvu). 1979-2009 m. buvo Kembridžo un-to matematikos profesoriumi.
2009 m. apdovanotas JAV Prezidento Laisvės medaliu. Taip pat gavęs daug kitų apdovanojimų,
pradedant 1997 m. Edingtono medaliu, A. Einšteino medaliu (1979), Britų imperijos ordinu (1982), Wolf
premija fizikos srityje (1988) ir kt. 1965 m. vedė Jane Wilde, su kuria susilaukė duktės ir dviejų sūnų, tačiau jie išsiskyrė 1991-ais.
Susirgęs Hokingas negalėjo padėti Džeinei auginti vaikus, skyrėsi ir jų pasaulėžiūros (jis viską aiškino
mokslo terminais, o ji buvo uoli katalikė). Padėtį aštrino ir depresija. Kai Džeinė ėmė susitikinėti su
šeimos draugu Džonatanu, Hokingas pradžioje netgi tam pritarė, nes jautė savo mirtį ir norėjo, kad kas pasirūpintų
jo atžalomis. Pasaulėžiūra
Hokingas laiko, kad žmogus nėra evoliucijos viršūne ir privalo tobulėti pasinaudodamas mokslo-
techninėmis priemonėmis (kiborgizacija, genoterapija ir kt.). Hokingas dažnai nustebina savo pareiškimais. Jis tiki, kad smegenys gali egzistuoti nepriklausomai nuo kūno.
Prof. Hokingas niekada tiesiai nepasisakė apie savo religinius požiūrius, tačiau dažnai naudoja žodį
Dievas. Išsiskyrimo metu jo žmona Džeinė teigė, kad jisai įsitikinęs ateistas. 2010 m. Hokingas, lygindamas
religiją ir mokslą, pareiškė: Yra esminis skirtumas tarp religijos, pagrįstos dogmomis, ir mokslo, pagrįsto
stebėjimais ir logika. Mokslas nugalės, nes jis veikia. Savo knygoje Didysis projektas Hokingas tvirtina,
kad Visatos sukūrimui nereikalingas kūrėjas: Kadangi egzistuoja tokia jėga kaip gravitacija, Visata
galėjo ir sukūrė save iš nieko, Savaiminis susikūrimas - priežastis to, kodėl egzistuoja Visata, nes tai, kad
mes egzistuojam. Nėra jokios būtinybės Dievui tam, kad įžiebtų ugnį ir priverstų Visatą judėti. Mokslo
populiarinimo filme Curiosity? S. Hokingas bando moksliškai įrodyti, kad Dievas negali egzistuoti.
S. Hokingas pastebėjo, kad jis beveik tikras, kad Visatoje egzistuoja nežemiška gyvybė ir tą prielaidą
pagrindė matematiškai: tik skaičiai leidžia apie ateivius mąstyti racionaliai. Jis tiki, kad svetima
gyvybė randasi ne tik planetose, bet ir kitose vietose, pvz., žvaigždėse ar net kosminėje erdvėje. Jis įspėjo,
kad kai kurios rūšys gali būti protingos ir kelti grėsmę Žemei: Jei ateiviai mus aplankytų, pasekmės galėtų
būti kaip Kolumbui atradus Ameriką, kas nebuvo labai naudinga vietiniams indėnams. Jis ragina, kad reikia
ne bandyti susisiekti su jais, o slėptis nuo jų, Dž.Vašingtono un-te NASA 50-ųjų metinių proga pasakytoje
paskaitoje jis aptarė nežemišką gyvybę, tikėdamas, kad primityvi gyvybė labai paplitusi, o protingos jos formos nepaprastai retos. Mokslo veikla
Pagrindinė Hokingo tyrinėjimų sritis kosmologija ir kvantinė gravitacija. Jo pagrindiniai pasiekimai:
1974 m. tarp S. Hokingas ir Kipas Tornas sukirto humoristines lažybas dėl Gulbės X-1 objekto ir jo
spinduliavimo prigimties. Hokingas priešingai savo teorijai teigė, kad jis nėra juoda skyle. 1990 m. jis
pripažino savo pralaimėjimą, kai duomenys patvirtino ten esantį gravitacinį singuliarumą.
Kartu su kitais pateikė matematinį įrodymą John Wheeler beplaukei teoremai kad bet kuri juodoji skylė
pilnai aprašoma trimis savybėmis: mase, kampiniu sukinio momentu ir elektros krūviu. Remdamasis gama
spinduliavimo analize, jis iškėlė hipotezę, kad kad po Didžiojo sprogimo susiformavo miniatiūrinės
pirmapradės juodosios skylės. Kartu su Bardeen ir Carter, jis pasiūlė 4-is juodųjų skylių mechanikos dėsnius.
1974 m. jis paskaičiavo, kad juodosios skylės turėtų skleisti el. daleles, - tas reiškinys dabar vadinamas
Bekenstein-Hawking spinduliavimu tol, kol išeikvoja energiją ir išgaruoja.
1997 m. jau kartu su K. Tornu susilažino su Dž. Preskilu, teigdamas kad informacijos juodosios skylės
spinduliavime neįmanoma aptikti, nes ji išsikiša į lygiagrečia visatą, kuri mums neprieinama. 2004 m.
konferencijoje Dubline Hokingas pristatė revoliucinę juodųjų skylių teoriją, kartu pripažindamas, kad jiedu su
K. Tornu klydo (nors K. Tornas dėl to su Hokingu nesutaria) ir padovanojo Dž. Preskilui Total Baseball
enciklopediją (taip palygindamas informacijos iš juodųjų skylių nenaudingumą su enciklopedijos
sudeginimu). Anot jo, juodoji skylė iškreipia sugertą informaciją, tačiau iki galo jos nesunaikina. Garavimo iš
juodosios skylės metu ta informacija išsiveržia.
Su Jim Hartle sukūrė modelį, pagal kurį Visata neturi ribų erdvėlaikyje, Didžiojo sprogimo singuliarumą
pakeičiant kažkuo panašiu į Šiaurės polio regioną niekas negali nukeliauti toliau į šiaurę nuo jo, nes ten nėra
ribų. Ir nors pradžioje modelis numatė uždarą Visatą, po diskusijų su Neilu Turoku,
nuspręsta, kad modelis neprieštarauja ir atvijos Visatos koncepcijai.
Su Thomas Hertogu 2006-ais buvo pasiūlyta iš viršaus žemyn kosmologija, kurioje Visata neturi
pradinės būsenos, todėl fizikų bandymai išvesti dabartinės jos būseną iš pradinių sąlygų yra bevaisiai. Ji
tarsi numato, kad dabartis pasirenka praeitį iš daugelio galimų variantų ir tai tarsi duoda sprendimą
nepaprastai suderintos Visatos problemai.
Populiarizacija
1988 m. balandį jis išleido knygą Trumpa laiko istorija, tapusią bestseleriu. Vėliau pasirodė knygos
Juodosios skylės ir jaunos visatos (1993 ir vėliau 2005 m.), Pasaulis riešuto kevale (2001). Č00š m. su
dukra Liusi išleido knygą vaikams Džordžas ir Visatos paslaptys.
Tikrą furorą sukėlė jo paskaita Baltuosiuose rūmuose 1998 m. kovą, pateikęs mokslinę prognozę kitam
tūkstantmečio, Anot jo, žmogus privalo kuo greičiau persikelti į kitas planetas, nes Žemė žus nuo virusų.
Parengti TV mokslo populiarinimo filmai, kuriuose dalyvavo Hokingas: 6-ių serijų Stefeno Hokingo
Visata (1977) ir 3 serijų Į Visatą su Stefenu Hokingu (2010).
Pats Hokingas minimas daugelyje populiaraus meno kūrinių.
Papildomai skaitykite:
|