Javų ratai. UFO Page

Patraukime į Anglijos laukus ir juose pasirodančius keistus „ratus“ (nuo pat 1978-ųjų). Kai kurie bendri jų bruožai:
1) ratai sudarydavo du pirminius simbolius - vieną iš trijų ratų, kitą - iš 5-ių;
2) augalai nebūdavo pažeidžiami;
3) ratai nepasikartodavo tose pačiose vietovėse.

1981-ais du ratai atsirado prie pat A34 kelio į šiaurę nuo Litchfield'o - lauke, kuris vadinamas „7 pilkapiai“. Tiesiant A34 ir geležinkelį 5-i pilkapiai buvo sunaikinti. Tuodu ratai javuose buvo maždaug 15 m pločio ir kažkuo atitiko buvusių kapų dydį, formą ir vietą. 1982-ais toje pat vietovėje vėl atsirado du ratai.

Negi kapai buvo priežastis? Bet paklauskime kitaip - kuo ta vietovė ypatinga? Ar joje nėra dviejų išskirtinių požymių? Ir ką gi:
1) 1910-ųjų rugsėjo 10-ą Geoffrey de Havilland'as iš to paties lauko pirmąkart pakilo į orą, - tai tarsi Anglijos Kitty Hawk;
2) į šiaurę nuo pilkapių yra kitas kapas - penktojo Karnarvono erlo Džordžo Edvardo Karnarvono (1866-1923), čia palaidoto 1923-iais - netrukus po to, kai dalyvavo atidarant Tutanhamono kapą.

Tad tą pranešimą galima iššifruoti taip: „Mes irgi skraidome ir susiję su Egiptu“ arba „mes septyni ir susiję su megalitų era“....

Terence Meaden'as^*) iškėlė plazmos sūkurio teoriją ir ratus laikė esant meteorologine problema. T. Meaden'as bandė paaiškinti spiralės formos ratus. Jis į aiškinimą įtraukė ir "nežinomas helio bei toroidines jėgas", turinčias elektromagnetinių savybių dėl savaiminės elektrizacijos. Atseit, sūkurys susidaro aukštai virš paviršiaus ir tada staiga krenta. Teoriją vėliau Japonijoje vystė Y.H. Ohtsuki ir H. Ofuruton'as. Jų eksperimentai su elektrostatine iškrova ir mikrobangomis duodavo panašius sūkurius. Teorinį pagrindą sukūrė H. Kikuchi, sumodeliavęs sūkurį iš energijos potencialų apimančių elektros lauko sąveiką su Žemės magnetiniu lauku.

1970 m. Nobelio laureatas fizikas Hannes Alfven'as sukūrė kelias teorijas apie bangų sklidimą plazmoje. Jo tyrimai jungė tarpžvaigždinius ir laboratorinius plazmos reiškinius, kuriuos norėjo panaudoti savo kosmogonijos teorijoje. Daug laiko skyrė magneto hidrodinamikai, tiriančiai akustines ir magnetines sąveikas elektrai laidžiame skystyje ar dujose.

Iš esmės, H. Alfven'o bangos yra ratilai ar sklindančios bangos plazmos sūkurių viršuje. Patys sūkuriai spontaniškai susikuria plazmoje dėl susikertančių srautų ir netolydumų. Susidarę gali skleisti bangas įvairiais būdais perduodami energiją dideliais atstumais.

Tai gali paaiškinti, kodėl javų stiebai neturi mechaninių poveikio požymių, tarsi būtų sulenkti staigaus sūkurio ar viesulo. Bet ratai tapo sudėtingais piešiniais su tiesiomis linijomis, kurių sukūrimui reikia sudėtingesnės struktūros jėgų. Taip pat pranešama apie papildomus reiškinius, tokius kaip 5 KHz vibruojantis garsas.

Geomancija, šv. geometrija ir virgulininkystė. Lėjų pirmapradė reikšmė nežinoma, bet laikomos kanalais, kuriomis tekėjo "gyvybinė galia".

James Lovelock Gaja hipotezė, laikant Žemę gyva būtybe. Ją naudoja Colin Andrews ir Pat Delgado. Ratai yra Žemės pranešimai mums.

William C. Levengood'as yra žinomas mokslininkas, turintis 6 patentus ir apie 50 straipsnių moksliniuose žurnaluose. Jis specializuojasi bioelektrocheminėje augalų ir sėklų energetikoje. Mičigano Pinelandia biofizikos laboratorijoje jis nustatė, kad stiebų mazgai yra išsiplėtę, kaip ir poros stiebuose, kuriomis teka vanduo. Kai kuriuose mazguose buvo angos į išorę. Tad atrodo, kad stiebi kažkokiu būdu buvo staiga įkaitinti. Taip pat jis rado nemažai pažeidimų grūdų gemaluose. Daugelį jų galima paaiškinti priešlaikine dehidracija. Tačiau nemažai pažeidimų buvo, kurias jis laike genetinėmis, bet retomis poliembrioninėmis formomis. Tai buvo pagrindas mikrobangų teorijai. Iš karinių tyrinėjimų aišku, kad mikrobangas galima nukreipti dideliu atstumu esant palankioms oro sąlygoms (nenustatyta ratų susidarymo audrų metu). Deja, genetinių pakitimų ši teorija negali paaiškinti.

Šios teorijos laikosi ir Omar Fowler'is, pastebėjęs stiebuose „nudeginimo ženklus“. Roy Dutton'as ratų priežastimi laiko mikrobangas kartu su gravitacinėmis bangomis.

Daugelis liudininkų praneša stebėję šviesos reiškinius. W.C. Levengood - mikrobangų energija. Plazmos viduje gali susidaryti fleitos, toro, baliono formų dariniai. Ratai dažni ties lėjomis ir gali būti įtakoti telūrinių srovių. Plazmos šaltiniu gali būti žvaigždžių šviesa.

Javų ratai Nyderlanduose

Javų ratų reiškinys prasidėjo 20 a. 8-o dešimtm. pabaigoje, dažniausiai retai gyvenamuose Hempšyro ir Viltšyro rajonuose – pradžioje kaip paprasti ratai. Žmonės jau tada pradėjo kalbėti, kad juos galėjo palikti nusileidusios „skraidančios lėkštės“. Su laiku javų ratų struktūra sudėtingėjo, iki sudėtingų piktogramų. Išlieka ir siejimas su NSO – ir gal jie yra nežemiečių pranešimai.

Nyderlanduose javų ratai ėmė atsirasti 9 dešimtm. pabaigoje – ir vystėsi panašiai: nuo paprastų iki sudėtingų. Jų pikas buvo 1996-ais, kai jų pastebėta per 100. Vėliau jų mažėjo – ir liko apie 10-20 per metus.

Anot skeptikų, jie padaryti žmonių naudojant gana paprastas priemones – virve ir lentomis; panašiai, kaip 1991-ais prisipažino tai darę britai D. Bower ir S. Chorley (apie tai žr. >>>>>). Tai temai buvo skirta daug straipsnių ir knygų, tačiau didžioji jų dalis yra iš arba skeptikų, arba tikėtojų antgamtiška kiltimi požiūrio taškų. Kaip vertingesnę galima paminėti Jim Schnabel „Round in Circles“ (1994). Olandijoje jų tyrimu užsiėmė Javų ratų studijų centras (DCCCS). Buvęs jos vadovas, fizikas Eltjo Haselhoff’as jų paaiškinimui išvystė šviesos kamuolių teoriją, kurią paskelbė straipsnyje „Physiologia Plantarum“ žurnale (2001) ir knygoje „Kompleksinis javų ratų tyrimas“ (2001). Tie kamuoliai yra teniso kamuoliuko ar futbolo kamuolio dydžio, o liudininkai sako matę juos sklendžiančius virš javų. Jie juda palei Žemės energetine linijas (arba lėjas) ir skleidžia karštį bei mikrobanginį spinduliavimą, kurie ir kuria ratus. Kadangi gali būti sukurti sudėtingi raštai, atrodytų, kad jie turi kažkokio protingumo požymių arba valdomi protingų būtybių. Skorpiono ratas

Tolimesnės nuomonės dėl priežasčių išsiskyrė: vieni mano, kad tai Motinos Žemės duoti ženklai; kiti linkę jiems priskirti dievišką kiltį. Daugelis įsitikinę, kad tai antgamtiškos kilmės reiškiniai; pvz., „javalogas“ Rudi Klijnstua tiki, kad juos sukūrė gamtos dvasios (kurias indai vadino devais), o Bert Janssen’as – kad dvasinio lygio žmonės: jie kyla iš metalinės galios sukurto kvantinio lauko ir liudininkams turi hipnotinį poveikį. Dalis tebemano, kad jie nežemiškos kilmės.

Įdomi vadinamojo „Skorpiono“ rato istorija. Jį Stadskanaal’e 2001 m. rugpjūčio 1 d. atrado ir nufotografavo ondotologas H. Heselinkas, praskrisdamas superlengvu lėktuvu. Pavadinimą gavo dėl galvos, kūno ir ilgos lenktos uodegos. Intervių laikraščiui jis pareiškė tikįs, kad tai „aukštesniųjų protingų būtybių parašas“. Anot jo, kemperistai naktį prieš danguje matė keistas šviesas.

R. Boerman‘as su sūnėnu sakė, kad rado kviečių stiebus su išsipūtusiais mazgais bei dilgėles nudegusiais lapais. Su virgule nustatyta apie 20 lėjų, kertančių „skorpioną“. Po kelių dienų jie su E. Haselhofu grįžo tolimesniems tyrimams. Kol buvo fotografuojamas skorpionas su 8-ių ratų uodega, netikėtai atsirado naujas, 9-as ratas. Nuėję į jį, jie pajuto, kad jis dar šiltas. Jie aiškiai juto skausmus galūnėse. Išsigandę jie tada pabėgo. Grįžęs namo, E. Haselhofas aptiko, kad visos jo nuotraukos, išskyrus vieną, fotografuota esant už rato, susigadinę. Po kelių dienų ratą aplankė Ina Kliffen, netoliese radusi dar tris žolės ratus; ir su virgule nustatė neįprastą energijos lygį. Visa tai buvo aprašyta olandų paslaptiems skirtame „Frontier“ žurnale, pasirodė ir užsienio medijoje. Škotų mediumas B. Creme tvirtino, kad Skorpioną sukūrė laivas iš Marso. Vietinis menininkas sumanė nusipirkti Ch. Vestenas, kad iš jų iškeptų ir per Kalėdas parduotų bandeles, pelną skiriant labdarai. „Javologai“ bandė įspėti, kad jos gali būti pavojingos dėl radiacijos. Vis tik ūkininkas atsisakė juos parduoti, nes jis negali kombainu nuimti sugulusių javų. Vis tik buvo iškepta 5000 bandelių, tačiau ne iš Skorpiono rato, o iš aplinkinių javų. Jos pardavinėtos per Karalienės dieną (balandžio 30 d.) – ir atrodė, kvėpėjo ir turėjo skonį kaip įprastos bandelės.

^*) Terensas Midenas (Terence Meaden , g. 1935 m.) – anglų fizikas ir archeologas, daugiausia rašantis apie paleoastronomiją, didžiausią dėmesį skiriantis Stounhendžo, Eivberio, Drombego akmenų ratams. Jį įkvėpė Marijos Gimbutienės darbai apie „Senosios Europos“ deivių garbinimo kultūras neolito ir bronzos amžiaus laikais. Jis mano, kad akmens ratai turi stiprią religinę potekstę.