Festas Kretoje

Tikslią Festo vietą 19 a. viduryje pirmasis nustatė britų admirolas Spratt‘as, o rūmų archeologinius tyrinėjimus 1884 m. pradėjo italai F. Halbherr‘is ir A. Taramelli. Po Kretos nepriklausomybės paskelbimo, 1898 m. kasinėjimus 1900-04 m. vykdė F. Halbherr‘is bei L. Pernier, o vėliau, 1950-71 m. Doro Levi, globojant Italijos archeologinei mokyklai Atėnuose. Nors archeologai rado daug užrašų, jie visi buvo tiesinio A rašto (kuris vis dar neiššifruotas) – ir viskas, ką žinome apie Festą (net jo pavadinimą) žinome iš atradimų Knose.

Pagal mitus Festas buvo karaliaus Radamantrio, karaliaus Mino brolio, buveinė. Čia gimė ir didis išminčius bei pranašas Epimenidas, vienas iš 7-ių senovės išminčių.

Archeologai atkasė neolito laikų (3000 m. pr.m.e.) griuvėsius. Mino laikais Festas buvo labai svarbus miestas. Savo aukščiausio pakilimo metu ji įtaka apėmė teritoriją nuo Lithinono iki Psychiono ir taip pat Paksimadijos salas. Miestas dalyvavo Trojos kare ir vėliau tapo vienu svarbiausiu dorėnų laikotarpio miestu. Miestas klestėjo ir senovės, klasikiniu bei helenistiniame laikais. Jį 3 a. pr.m.e. sugriovė gortiniečiai, tačiau jis tebegyvavo ir romėnų laikais. Jis turėjo du uostus: Matalą ir Komosą.

Pirmieji rūmai pastatyti 2000 m. pr.m.e. Jie žemės drebėjimo sugriauti 1700 m. pr.m.e., tačiau vėl atstatyti, prabangesni, ir vėl sugriauti 1400 m. pr.m.e., greičiausia vėl drebėjimo. Rūmų vieta kruopščiai parinkta, - ne tik užtikrinant visišką Mesaros slėnio kontrolę, bet ir puikų vaizdą su Psiloričio ir Asterousia kalnų papėdėje išsibarsčiusiais kaimais. Grįstas kelias vedė į karališkąją Agia Triada vilą, esančią 3 km į vakarus.

Disko kilmė

Iškart po atradimo, prabilta apie jo galimą kiltį už Kretos ribų. A. Evansas manė, kad jis pateko iš pietvakarinės Anatolijos „kaip taikių santykių paliudijimas“ (1909). J. Best ir S Davis, o taip pat Achterbergas irgi nurodė disko ženklų panašumą į Anatolijos hieroglifus, o A. Cuny – į Egipto. Mejeris jį laikė filistinų dirbiniu, patekusiu į Kretą kaip trofėjas arba laiškas (1909). Airis R. Makalisteris jo ištakų ieškojo Š. Afrikoje. Svetimos kilties šalininkai pateikia šiuos argumentus:

1. tokio molio, iš kurio pagamintas diskas, nėra Kretoje.
   Tai laikyta svarbiu ankstyvuoju tyrimo laikotarpiu, tačiau jau pats L. Pernier manė molį esant panašų į tą, iš kurio Knoso rūmuose gaminti vadinami „kiaušiniški“ puodeliai. Vėliau prie šio klausimo beveik nebuvo sugrįžtama.
2. Išorinė hieroglifų išvaizda niekaip nesusijusi su žinomomis Kretos rašto sistemomis.
   Pradžioje iš tikro buvo taip, tačiau jau susikaupė naujų radinių, kurie vis daugiau specialistų verčia palaikyti vietinę disko kilmę. Atsirado įtikinamų paaiškinimų apie tai, kodėl disko rašmenys nesutampa su tradiciniu Kretos raštu.
3. ženklai nėra tipiški Kretos tradicijai; jame nėra populiariausių ženklų.
   Ženklai yra schematiški, tačiau gerai atpažįstami supančios tikrovės objektai: žmonės, gyvųnai, augalai, ginklai, darbo įrankiai, apyvokos daiktai, o taip pat keletas, kurių atpažinti nepavyksta. Akivaizdu, kad jų visuma atspindi žmogų supantį pasaulį. Tai neabejotinai pietų pasaulis, greičiausia, Egėjo jūros aplinkos. Tačiau tarp Festo disko ženklų nėra labrio, jaučio galvos ir kitų elementų, nuolat naudotų Mino civilizacijos. Nurodomi trys ženklai (02 - , 06 - ir 24 - ), kurie, atseit, labiausiai nedera su Kretos kultūra. Tačiau 1966 m. E. Grumachas pabandė paaiškinti tuos neatitikimus ir pagrįsti kretiškąją jų kilmę.

• Nr. 2 (): galva su plunksnomis. Šį ženklą, pradedant dar Evansu ir Mejeriu, kai kurie tyrinėtojai lygina su filistinų galvos apdangalu. Tačiau Grumachas pritaria suomiui Sundvalui, kad tai neįmanoma jau vien dėl chronologinio skirtumo, nes filistinai negalėjo Kretoje pasirodyti anksčiau nei 1200 m. pr.m.e., o labiausiai tikėtina disko data yra bent 500 m. anksčiau. Be to, filistinų galvos apdangalas buvo „metalinis galvos raištis su sagtimis ir įtaisu pakaušio apsaugai, prie kurio pritvirtinti „lapeliai“ arba „plunksnos ir kuri raišteliu prilaikoma po smakru“. Nieko tokio nematome tame ženkle: galva visiškai plika, o ant galvos viršaus styro „gaidžio skiauterė“, kuri, gal būt, yra šukuosena arba padaryta iš plunksnų ar lapų, įstatytų į paliktą plaukų kuokštą (kurio, beje, irgi nesimato). Tai dar 1929 m. pastebėjo ir G. Ipsenas. Grumachas atkreipė dėmesį, kad ir kitų žmonių figūrų (01, 03, 04, 05) galvos plikos. Čia galima pridurti K. Jepeseno pastabą, kad visų jų dolichocefalinio tipo ((išskyrus Nr.3, esančia brachicefaline) . 7-me dešimtm. Traostalos šventykloje buvo rastos molinės galvos, kurių viena, Grumacho nuomone, yra artimiausia ženklui Nr.2. Tada tyrinėtojai atidžiau peržiūrėjo turimą ideografinę medžiagą. Taip Grumachas atkreipia dėmesį į „dantytas galvas„ kai kuriuose antspauduose (iš Kastelės, Maljos) ir banguotą vyro profilio šukuoseną antspaude iš Knoso.
• Nr. 6 (): moteris. Evansas iškart pareiškė, kad jos sunkios ir plačios proporcijos nedera Mino damoms su vapsvos liemeniu. Jam su Minų kultūra nederėjo ir atgal numesti tankūs plaukai be jokių papuošimų bei trumpa prikyštė (bei visa moters apranga). Tačiau jau L. Pernier, o vėliau ir H. Hall‘as nurodė Mikėnuose rastas moterų figūrėles iš lakštinio aukso. Grumachas, remdamasis Mino kultūros drabužių žinovu E. Sekalarakiu, rašo, kad toks deivės drabužis žinomas – ilga suknia su trumpa kiaušinio formos prikyšte (polonaise). O dėl figūros – tai nežinome, ar tai žmogus, deivė ar demonas. Ženkle nėra krūtų, tik smaili speneliai, nutįsantys žemyn, o masyvus galvos profilis labiau būdingas žvėriui nei žmogui. Tad mokslininkas spėja, kad čia atvaizduota Egipto deivė Ta-urt (graik., Toeris). Tai, kas laikoma plaukais, atseit, tėra žvynuotos odos pradžia. Prielaida, kad iš Ta-urt vaizdinio išsivystė Minų civilizacijos dievybė (vadinamoji „genijaus dvasia“ arba „pilvotas demonas“), buvo išsakyta dar 19 a. pabaigoje, visuotinai pripažinta (M. Gill tam paskyrė atskirą studiją), patvirtinama dviem antspaudais (iš Platanoso ir Festo).
• Nr. 24 (): namas. Evansas lygino ženklą su Likijos kapais, o M. Melinkas – su Likijos mediniais statiniais. Kai kurie (F. Šachermairas, A. Makėjus) spėjo, kad tai net ne pastatas, o palankinas – gal pasislėpti nuo blogo oro ar ritualinėms reikmėms, mirusiųjų pernešimui (bet apie tokias tradicijas Kretoje nebuvo girdėta, o ir išsikišusios „rankenos“ pernelyg aukštai palankinui). Apatinę dalį tarsi sudaro dvi skirtingos dalys: atvira (kuri gali būti įėjimu) ir (dešinėje) vientisa. Grumachas nurodo į antspaudo įspaudą iš Zakroso, kuriame, atseit, pavaizduotas panašus kelių aukštų statinys.

A. Robinsonas „Nature“ apžvalgoje 2008 m. daro išvadą, kad šiuo metu dauguma mokslininkų laiko diską kilus Kretoje.

Disko raštas

Yra daug nuomonių apie ženklų prasmę, tačiau populiariausia lieka „lingvistinė“ hipotezė, kurią įtikinamai pagrindė G. Ipsenas ir V. Porcigas (1929 m.). Jiedu atliko ir kombinatorinę disko analizę, kurią 7-me dešimtm. patikslino E. Grumachas. Tad Festo diskas unikalus tuo, kad tai, matyt, pats seniausias ilgokas tekstas, parašytas naudojant iš anksto paruoštas „literas“. Tai neturi analogų Egėjo jūros kultūrose; analogijas galima rasti Mesopotamijoje, tačiau jos priklauso gerokai vėlesniam, naujosios Asirijos periodui (ne anksčiau 10 a. pr.m.e.)

Yra visuotinai priimti tokie pažymėjimai:

• A pusė (sąlyginai, „priekinė“) turi 123 (arba 124) ženklus 31-oje grupėje (A1-A31);
• B pusė turi 119 ženklų 30-tyje grupių (B1-B30);
• skirtingi ženklai numeruojami 1-45.

Vidutiniškai kiekvienas ženklas kartojasi 5-6 kartus, kas padidina tikimybę, kad ženklai nereiškia žodžių (raštas nėra logografinis), Kita vertus, abėcėliniam raštui ženklų aiškiai per daug. Tad labiausia tikėtina, kad raštas yra skiemeninis (silabinis) ir kiekvienas ženklas reiškia atvirą skiemenį (priebalsė-balsė), remiantis analogijomis su kitomis Viduržemio jūros rašto sistemomis (silabiniame rašte viso ženklų paprastai būna 50- 70). Tada grupės reikštų žodžius, o tokiam raštui yra būdingi žodžių skirtukai (pagal analogiją su kai kuriomis Mažosios Azijos rašto sistemomis).

Užrašymo kryptis

Beveik iš pat pradžių išsakyta prielaida, kad rašyta palei laikrodžio rodyklę nuo krašto į centrą. Pagrindinius argumentus 1909 m. pateikė A. della Seta. Tokios nuomonės dabar laikosi dauguma tyrinėtojų. Argumentai tokie:

• Ženklai artėjant prie centro tankėja – tai liudija tai, kad rašančiajam teko juos vis labiau tankinti;
• Žmonių ir gyvūnų vaizdai daugiausia veidu nukreipti į dešinę – prieš skaitymo kryptį, kas įprasta daugelyje hieroglifinių sistemų;
• Užrašo pradžią žymi skersa linija su keliais ratukais, užrašas sukasi ne tolygiai, kaip būtų rašant iš centro; po pirmo apsisukimo jis atsiremia į pradžią ir peršoka į antrą viją;
• Tekste galima išskirti ranka įspaustus ženkliukus; jų paskirtis nėra tiksliai žinoma. Sanskrite taip žymi viramus, kurie naudoti skiemeniniame rašte ir buvo dedami prie paskutinio žodžio ženklo, nurodant, kad atvirame skiemenyje (balsė-priebalsė) skaitoma tik priebalsė. Kai kurie tyrinėtojai tuos ženkliukus laiko skirtukais (pvz., sakinių);
• įspaudų kairė pusė gilesnė. Tai reiškia, kad jie daryti kaire ranka, kas įmanoma tik rašant iš dešinės į kairę, nes kitaip ranka užstotų tekstą ir būtų sunku tiksliai valdyti aukštį ir tarpus tarp ženklų.

Pretenzijos į dešifravimą

Tvirtinimus dėl dešifravimo galima skirstyti į lingvistinius dešifravimus, užrašo kalbos nustatymą bei nelingvistinius dešifravimus. Grynai ideografinis skaitymas nėra lingvistinis (griežtąja prasme), nes, nors ir leidžia nustatyti teksto prasmę, neleidžia identifikuoti jo kalbos. Didesnė dalis yra tiesiog pseudomoksliniai, jei ne paribyje su ezoterika. Lingvistai mano, kad tekstas yra per trumpas, kad būtų vienaprasmiškai perskaitytas. Gali būti, kad kai kuris iš tvirtinimų yra teisingas, tačiau negalėsime nustatyti kuris. Pagrindinė tendencija yra laikyti, kad tai skiemeninis raštas, galbūt, sumaišytas su ideogramomis, kaip ir kiti žinomi to laikotarpio raštai (Egipto ir Anatolijos hieroglifai, tiesinis B raštas...).

Šiuolaikinio Libano Byblose šimtmečius klestėjo pažangi kultūra. Yra nemažai ženklų apie kontaktus tarp Kretos ir Bybloso, tame tarpe pasiskolintą rašyseną (V. Kenna). Proto-bybloso rašto kalnba buvo semitų grupės. Tai buvo tiesinis raštas, kuriame buvo nemažai atpažįstamų objektų: ginklų, žmonių figūrų ir kūno dalių. Jis, 5-me dešimtm. sukatalogizuotas M. Dunando, turėjo panašumų į Festo disko raštą (nurodomas balandžio ženklas).

Lingvistiniai dešifravimai:

1. George Hempl (1911) - skiemeniniu raštu užrašyta Jonijos graikų kalba;
2. Florence Stawel (1911) - skiemeniniu raštu užrašyta homeriškoji graikų kalba;
3. Albert Cuny (1914) - skiemeniniu-ideografiniu raštu užrašyta senovės egiptiečių kalba;
4. F.G. Gordon (1931) - tekstas baskų kalba;
5. Benjamin Schwarz (1959) - skiemeniniu raštu užrašyta Mikėnų graikų kalba;
6. Steven R. Fisher (1988) - skiemeniniu raštu užrašytas graikų kalbos variantas;
7. Derk Ohlenroth (1996) - abėcėliniu raštu užrašytas graikų kalbos variantas;
8. Adam Martin (2000) - abėcėliniu raštu užrašytas dvikalbis graikų-minojiečių tekstas;
9. dvyniai Kevin ir Keith A.J. Massey (1998) - dalinis dešifravimas: - skiemeniniu raštu užrašytas graikų kalbos variantas;
10. Jean Faucounau (1975) - skiemeniniu raštu užrašytas proto-joniečių graikų kalba (himnas Arionui, Argo sūnui);
11. Vladimir Georgiev (1976) - skiemeniniu raštu užrašyta hititų kalba;
12. Kjell Aartun (1992) - skiemeniniu raštu užrašyta semitų kalba;
13. W. Achterberg ir kt. (2004) - Anatolijos hieroglifais užrašyta luvių kalba (apie krašto nuosavybę).
14. V. Kenna. The Stamp Seal, Byblos 6593// Kadmos, 1970
15. M. Dunand. Byblia Grammata, 1945

Ideografiniai dešifravimai:

1. Paolo Ballota (1974);
2. Harald Haarmann (1990).

Gretinimai su Kretos raštais

Dauguma tyrinėtojų Festo disko raštą laiko visiškai unikaliu ir nesusijusiu su kitomis rašto sistemomis. Tačiau kai kuriuose darbuose bandoma jį sieti su linijiniu A arba B raštu. 1983 m. prancūzas Y. Duhoux atliko trijų Kretos rašto sistemų analizę ir padarė išvadą, kad Festo disko raštas artimesnis linijiniam A nei linijiniam B raštui. 2005 m. vokiečio T. Timm knygoje (2008 m. pasirodė ir antrasis jos leidimas) teigiama, kad Festo disko ir linijinio A raštų kalbos nesiskiria.

Vokiečių filologas D. Olenrofas 1996 m. pasiūlė, kad užrašas yra kažkokiu šifru, užšifravusiu senovės graikų abėcėlę. Jis vienoje pusėje „perskaitė“ magišką Demetrai skirtų apeigų formulę, o kitoje – žinias apie Dzeuso šventyklą Tirinte.
Tačiau sulaukė kritikos. Dauguma mokslininkų laiko, kad užrašas skiemeninis. Olenrofas bandė abėcėlinį būdą suderinti su skiemeniniu, teigdamas, kad kai kurie dvibalsiai diske užrašyti vienu ženklu. Be to, anot jo,ta pati raidė kažkodėl galėjo būti atvaizduota skirtingais ženklais. Bet ar yra prasmė taip daryti? Be to, graikų raštas atsirado tik 9 a. pr.m.e. finikiečių rašto pagrindu (kuris irgi vėlesnis už Festo diską ir turėjęs tik priebalses). Olenrofas „skaitė“ tekstą iš centro į kraštą, tačiau dalis specialistų, ištyrusių ženklų įspaudimo būdą, laiko, kad jie užrašyti priešinga kryptimi (t.y., iš krašto į centrą).
Dar Olenrofas teigia, kad diskas kilęs iš pačios Graikijos, o ne Kretos, tačiau daug kas rodo jo kretišką kiltį – kad ir molis, iš kurio nulipdytas diskas.
Čia svarbus ir Arkalochori oloje rastas varinis kirvis, priskiriamas tam pačiam laikmečiui. Ant jo išlikęs savitas užrašas, kuriame pakaitomis yra Festo disko ženklai su tiesinio A rašto ženklais. Taigi, abi rašto sistemos Kretoje egzistavo vienu metu ir galėjo būti sukeičiamos. Gali būti, kad jos naudotos skirtingose srityse: tiesinis A raštas – dalykiniams, ūkio dokumentams, o Festo disko raštas – religiniams, sakraliniams tekstams.

Rusų mokslininkų indėlis

Pirmasis disku susidomėjo A. G. Bekštremas (1911 m.), o tarybiniais laikais šį klausimą nagrinėjo A. M. Kondratovas, V. P. Nazarovas ir kt. 2000 m. išleista J. V. Otkupčikovo monografija, kurioje, nors ir nepateikiamas savas variantas, tačiau apžvelgiami per 100 m. atlikti darbai. Tačiau ypatingai reiktų išskirti A. A. Molčanovą, tam skyrusį daug metų ir rezultatus paskelbusį 1980-ais.
Molčanovas naudojo kombinatorinį metodą. Jį gerai įvertino iškilūs mokslinikai: A.V. Archichovskis, I>D. Amusinas, N.J. Merpertas, L.A. Gindinas, O.S. Širokovas ir kt. Jis pirmiausia iškyrė valdovų vardus, o tada – toponimus. Tada jis sudarė bilingvą, dirbtinį dvikalbį užrašą, kurios dalies žodžių reikšmė žinoma. Anot Molčanovo, diske aprašomas kaip Knoso valdovas ir jam pavaldūs valdytojai šventykloje pa(si)šventina. Gali būti, kad toks diskas buvo ne vienintelis – kiekvienas dalyvis turėjo savo kopiją (kurios ateityje dar gali būti rastos).

A. Molčanovo prielaidos:

Diske surašyti Kretos valdytojai nurodant jiems priskirtus miestus. Tai tarsi valdymo „:mandatas“ ir išduodamas Knoso valdovo likusių miestų valdytojams. Kiekvienuose rūmuose buvo po tokį diską. Tai paaiškina jo pagaminimo būdą, aiškiai nurodantį daugkartinį jo pagaminimą.

Tekstą galima suskaidyti į 16 dalių, kurių kiekviena prasideda valdytojo vardu. Trijose dalyse (A16-18, A19-21, A22-25) sutapus vardams nurodomas dar ir tėvavardis. Likusieji žodžiai yra toponimai.

Remdamasis žinomu toponimų skaitymu (Knosas – Ko-no-so; Amnis – Am-mi-ni-so; Tilis – Tu-ri-so, Festas – Pa-i-to), panaudojus kombinatorinę analizę, Molčanovas išskiria tuos žodžius - atitinkamai A2, A6, A9, A28 (ir A31). Taip gaunama, iš principo, dirbtinė dvikalbė. Tokiu būdu viso išskiriama 12 toponimų, o valdytojų yra 16, kas aiškinama bendru kai kurių miestų valdymu.

Po keleto samprotavimų, Molčanovas siūlo tris disko teksto skaitymo variantus: patikimą, vidutiniškai optimistinį ir labai optimistinį (šiuo atveju apimama net 90% ženklų). Molčanovas išskiria 15-ka miniečių kalbos šaknų, kurios visos yra vienskiemenės (kaw, kon, kud, kur, min, pai, pat, pis, rat, rid, sit, tet, ton, top, tur), kai patys žodžiai sudaryti iš 3-5 skiemenų. Kartu Molčanovas nurodo aiškiai ne indoeuropietišką disko kalbos sandarą, spėdamas jo giminingumą hetitų kalbai. Vėliau Molčanovas ne kartą tikslino kai kuriuos savo teorijos aspektus ir pilniausią variantą pateikė 1992 m. knygoje „Žuvusiųjų civilizacijų rašmenys“.

Tačiau A. Molčanovas sulaukė ir kritikos. Kelias pastabas padarė filologas N. N. Kazanskis, pvz., kad diskas surašytas spirale, kas kelia įtarimą, kad tai sąrašas. O ypač nuodugniai ją išnarstė J. V. Otkupčikovas, nurodęs ir silpnas vietas: kad nepakankamai pagrindžiama, kad tekste yra toponimų, kad Amnis buvo Knoso uostu ir vargu ar turėjo savo valdytoją ir pan. Galima nurodyti ir daugiau trūkumų.

Tipinės klaidos ir išmonės

Dėl nedidelio informacijos kiekio, susijusio su disku, ją įsisavinti galima per kelias valandas ir pradėti kelti hipotezes dėl dešifravimo. Paprastai naudojami trys metodai: akrofonetinis, lyginamasis arba statistinis (arba jų derinys, vieną paėmus pagrindiniu). G. Noimanas nurodo šių metodų netinkamumą.

Akrofonetinis metodas - kai nustatoma ženklo piktografinė prasmė, o tada ieškoma kokio nors žodžio žinamose kalbose. Pirmas to žodžio skiemuo laikomas to ženklo reikšme. Taip suradus labiausiai atpažįstamų ženklų reikšmes, likusiųjų bandoma atspėti „iš konteksto“. Tačiau: a) pradžioje reikia žinoti kalbą; b) iš piešinio neįmanoma nustatyti, kokia žodžio prasmė (pvz., kojos ženklas gali reikšti ir „koja“, ir „žingsnis“, ir „eiti“); c) toks principas naudotas ypatingai retai.

Lyginamasis metodas - kai skiemenų reikšmės imamos iš žinomų rašto sistemų pagal panašius piešinius. Bet net imant vieną rašto sistemą, tai nepatikima: a) panašūs ženklai gali būti skaitomi visai kitaip; b) nė viena žinoma rašto sistema neturi pakankamai ženklų, panašių į Festo disko ženklus.

Statistinis metodas - paskaičiuojama ženklų atitinkamose vietose dažnis ir tada nustatomos kalbos su panašiomis charakteristikomis. Metodas gali duoti apčiuopiamų rezultatų (palyg. Ipseno ir Porcigo tyrimus), tačiau jo taikymui reikia nemažo teksto kiekio. Tad jo pagalba tegalima nustatyti tik pačius bendriausius ir išankstinius dėsningumus.

Entuziastai sukūrė kelias dešimtis įvairiausių „iššifravimų“. Pradžioje buvo remiamasi įvairiais senovės graikų kalbos dialektais, tada pradėta naudoti kitos regiono kalbos: Anatolijos (hetitų, luvių, likiečių, kariečių), semitų (senovės žydų ir kt.) ir net rekonstruotoji „proto-Jonijos“. Buvo keliamos hipotezės ir apie labiau nutolusias kalbas: baskų, senosios slavų ir pan. Diske buvo „perskaitoma“ maldos, karo himnai, senosios poezijos pavyzdžiai, istorinių įvykių aprašymai, meilės laiškai, įstatymų sąvadai, žemės sklypų sąrašai ir t.t. 1970 m. tarybiniai lingvistai A.M. Kondratovas ir V.V. Ševoroškinas pademonstravo, kad Festo diską galima skaityti „laisvai“ ir pateikė skirtingus neprieštaringus vertimų variantus.

Kai kas spekuliuoja Festo disku pagrįsdami savo fantastines teorijas ir siekdami populiarumo. Neretai tokiems „iššifravimams“ yra būdingas „globališkumas“ – atseit, diske surašytos pro-civilizacijų (Atlantidos) paslaptys, senovės žmonių švenčiausios žinios (Visatos sutvėrimas, žmogaus genomas ir pan.), kontaktų su ateiviais liudijimai...

Nelingvistinės hipotezės

1. Kalendorius. Tai viena įtikinamiausių alternatyvių hipotezių, kurios pagrindimui panaudojami įvairūs matematiniai skaičiavimai. Pvz., grupių skaičius (30 ir 31) atitinka dienų skaičių trumpuose ir ilguose mėnesiuose. Ženklų skaičius dukart apvertus diską (123+119+123=365) lygus dienų skaičiui metuose. Kiek sudėtingesnių manipuliacijų pagalba galima gauti mėnulio metų trukmę, drakoniškųjų metų trukmę ir pan. (O. Hagen, 1988; B. Schomburg, 1997)

2. Astronomija ir kartografija. Kai kurie tyrinėtojai tvirtina, kad Festo diskas buvo naudotas astronominiams stebėjimams ir paskaičiavimams, arba kaip navigacinis prietaisas (ar jo dalis), arba tiesiog Egėjo jūros žemėlapis; o gal kelionių vadovas po šventąsias Kretos vietas (L. Pomerance, 1976; H. Wenzel, 1998; W. Reczko, 2009).

3. Stalo žaidimas. Tai viena egzotiškesnių hipotezių, kad tai laukas stalo žaidimui, kurio tikslas pirmam pasiekti centrą. Pateikiami panašių žaidimų pavyzdžiai, sutinkami pas įvairias tautas, pvz., Egipte. (P. Aleff, 1982; H. Whittaker, 2005)

Atspindžiai populiariojoje kultūroje

• Olandų rašytojo G. Mulišo romane „Dangaus atradimas“ (1992, Die Entdeckung des Himmels) vienas herojų Festo diske „ieško Dievo“. Autorius siūlo tokią pašaipią užrašo diske dešifruotę: „Šio užrašo neįmanoma iššifruoti“. Pagal romaną 2001 m. buvo pastatytas filmas.
• Austrų rašytojo Francobelio romanas „“ (2001, Das Fest der Steine oder Die Wubderkammer der Excentrik) prasideda ir baigiasi Festo disko aprašymu.
• Vokiečių žurnalistės K. Jencš romane „“ (1994, Seit die Gotter ratlos sind) Festo diskas yra svarbus kai kuriuose epizoduose, ypač 9 ir 13 skyriuose. Jis yra masinio moterų įšventinimo ritualo vadovas.
• Vienas iš užrašo dešifravimo variantų yra panaudotas epigrafu M. Velerio knygoje „Viskas apie gyvenimų“.

Arkalochori kirvis

Arkalochori dviašmenį kirvį, matyt sakralinės paskirties, 1935 m. rado graikų archeologas S. Marinotosas. Jis patraukia dėmesį tuo, kad jame išgraviruotas 15-os ženklų (kurių 12-a unikalūs) užrašas. Pusei ženklų nėra analogų kretų rašte, kai kuriuos galima sutapatinti su linijinio A rašto ženklais, o kai kurie primena Festo disko ženklus. Tarp paskutinių yra žmogaus galva su zigzagiška skiautere (), primenanti ženklą D02 (galva su plunksnomis), abiejose šaltiniuose sutinkamas tik „žodžio” pradžioje. Tačiau ant kirvio galva yra ne tik profiliu, bet ir iš priekio.

Kiti panašūs į Festo ženklai:
(kaip D39), (kaip D35), (kaip D19), (kaip D23)...

¹⁾ Akselis Hausmanas (Axel Hausmann, 1939- 2014) – vokiečių fizikas, filosofas ir istorikas mėgėjas. Dėstytojavo Acheno Technikos un-te. Jis specializavosi defektų kristalų (ypač puslaidininkių) struktūroje tyrimuose. Vystė elektrono sukinio ir dvigubo rezonanso metodus kriostato technologijose. „Kaip visiškas diletantas“ domėjosi Acheno miesto istorija ir apie jį paskelbė kelias knygas. Kita domėjimosi sritis buvo senovės Graikija ir Atlantida; jis skelbė, kad Atlantida buvo tarp Maltos ir Sicilijos. Anot jo , Atlantida nugrimzdo apie 3500 m. pr.m.e. Megalitus Maltoje ir Gozo saloje bei Sicilijoje laikė atlantų kultūros palikimu. Išgyvenę atlantai migravo į Kretą, Egiptą ir Siriją, paskatindami tų kraštų kultūros vystymąsi. Jo nuomone, Faisto diskas yra atsineštas atlantų.

Literatūra

1. L. Perier. Un singulare monumento della scrittura pittografica cretese// Rendiconti della Reale Accademia dei Lincei, ser.V, vol.17, 1908
2. L. Perier. Il disco di Phaestos con caratteri pittografici// Ausonia, vol.3, 1909
3. H. E. Brekle. Das typographische Prinzip// Guttenberg-Jahrbuh, vol.72, 1997
4. L. Godart. Le Disque de Phaistos: une enigma de l’histoire, 1995
5. A. Hausmann. Der Diskus von Phaistos. Ein Dokument aus Atlantis, 2002
6. K. Jeppesen. En gammelkretisk gade, 1963
7. M.A.V. Gill. The „Minoan Genius“// Athenishe Mitteilungen, 79, 1964
8. Y. Duhoux. Le Disque de Phaestos, 1977
9. Y. Duhoux. Les langues du lineaire A et du disque de Phaestos// Minos, 18, 1983
10. F. Schachermeyr. Die minoische Kultur des alten Kreta, 1964
11. A. Mackay. On the Type-Font of the Phaistos Disc// Linguistics, IV, 1965
12. T. Timm. Der Diskos von Phaistos, 2005
13. W. Achterberg et al. The Phaistos disc: A Luwian Letter to Nestor// HFF vol XIII, 2004
14. A. Robinson. The Phaistos Code: Write only// Nature, 453, 2008
15. Th. Balisties. The Phaistos Disc – an accountt of its unsolved mystery, 2000
16. P. Faure. „Tourne disque“, l‘enigme du disque de Phaistos// Notre Histoire, no 213, 2003

Papildomai skaitykite:
DM=XF
Indijos kolonos
Voiničiaus rankraštis
Nežemiečių mokslas
Rozenkreiceriai ir alchemija
Festo disko paslapties beieškant
Tibeto 'Mirusiųjų knyga'
Paslaptingi Dropa diskai
Didžiausias pasaulyje piešinys
Rozenkreicerių gnostinę simbolika
Datos ir Atlantida: Datų tikslinimas
Claire Watson kelias į Festo disko paslaptis
Matematika Egipte: Rindo papirusas ir kt.
Utsure Bune: liudijimas apie NSO Japonijoje)
Joseph Smith okultiniai ryšiai
Plutarchas. Biografijos: Solonas
Pokalbis apie Aštuonis ir Devynis
E. Blavatskaja. Skaičius septyni
Galvos chirurgija senovėje
Paleovizitai: idėjos istorija
Nauja dėl Stounhendžo
Gyvenimas 2021 metais
Juodasis riteris
Ką nutyli būgnai?
10 keistų radinių
Glozelio požemis
Mistinė kabala

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life. Review of our site in English

NSO.LT skliltis
Vartiklis