Global Lithuanian Net: san-taka station: |
Claire Watson kelias į Festo disko paslaptis
Mes jau pristatėme Festo diską bei šiek tiek pardėme, kokias paslaptis jame įžvelgė Claire Watson. Dabar ji sutiko mums atsakyti į keletą klausimų, smulkiau paaiškinant, kas pastūmėjo ją į disko tyrinėjimus ir padėjo jai susidaryti savo požiūrį.Jos leidimu, piešiniais pasinaudota iš jos svetainės diskoftheworld.com/index.htm Ar galite daugiau papasakoti apie save?
Užaugau Jungtinėse valstijose, mažame miestelyje Džordžijos pelkių viduryje. Daugumą laiko
praleidau žvejodama ir medžiodama, eidama į žygius bei stovyklaudama, kartu besisaugant vorų ir
gyvačių. Kai nebūdavau lauke, skaičiau arba žaidžiau bridžą. Mokiausi ir gavau anglų kalbos magistro
laipsnį, ypatingą dėmesį skiriant pasaulio mitologiją bei sakmes. Mano pasirinkimas buvo graikų mitologija.
Tapau anglų kalbos mokytoja, tačiau netrukus palikau šią profesiją, persikeldama į Atlantą (Džordžija), kur
daugelį metų dirbau redaktore, dizainere ir duomenų bazių tvarkytoja. Tapau aktyvia turnyrų bridžo žaidėja.
Kada pirmą kartą išgirdote apie Festo diską ir kodėl nusprendėte jį tirti?
Gyvendama Atlantoje, 1993 m. grįžau namo iš Šiaurės Amerikos bridžo čempionato Orlande (Florida),
kur gerai sužaidžiau Spingolde, nacionaliniame turnyre, kuriame dalyvavo nemažai pasaulio čempionų.
Norint gerai žaisti tokiu lygiu, reikia turėti talentą tam tikrų šablonų (angl., pattern) atpažinimui,
nes norint laimėti bridže reikia sugebėti daryti išvadas apie derinius, kurių nematote iš to, ką matote.
Analizuojant žinomus darinius, įsivaizduojama, kokias kortas gali turėti varžovai, ir žaidžiama, remiantis tomis prielaidomis.
Vieną dieną bibliotekoje radau knygą apie senovinius artefaktus ir misterijas, kurioje buvo didelis
Festo disko atvaizdas su antrašte: Kas sugebės perskaityti Festo diską? Viena disko piktogramų priminė
dailidės kampainį, kuri pasirodė man pažįstama. Mačiau kažką panašaus kitame toje pačios knygos
piešinyje, kuris vadinos Dedalo labirintu. Kadangi atpažinau dailidės kampainį dviejose knygos vietose,
ėmiau galvoti, kad galėčiau perskaityti Festo diską, net jei, kaip knyga tvirtino, per 100 metų tai niekam nepavyko.
Pasiėmiau knygą į namus, kad pažiūrėčiau, ar galėsiu atpažinti kokius nors kitus požymius ir praleidau
nemažai dienų, bandydama perskaityti diską. Sukiojau spiralę vėl ir vėl bandydama jį perskaityti,
tikėdamasi, kad vienos eilės ar spiralės piktogramos suformuoja vieną ilgą sakinį. Tada naktį, kai
užsimerkdavau užmigdama, pasijusdavau tarsi skrendanti spirale besisukančiu tuneliu. Užmigusi
susapnuodavau, kad esu graikų karys su kardu ir skydu. Diena po dienos, naktis po nakties, sapnai palaikė
mano susidomėjimą disku, o diskas palaikė mano keliones po visatą sapnuose.
Kartais sapnuodavau, kad tiriu Didžiosios piramidės vidų, vaikščiodama po jos tunelis ir
lankydama jos patalpas. Galėjau paliesti milžiniškus akmenis, kurie atrodė kaip tikri. Ir ten buvau ne viena. Ten buvo kiti
žmonės. Stebėjausi, kas jie gali būti ir kodėl jie visi ten kartu.
Vieną rytą, kai pabudau ir pažvelgiau į diską, pamaniau, kad atpažinau darinį, kurį vienoje disko pusėje
sudarė 6-i dailidės kampainiai. Kai juoss sujungiau linijomis, išryškėjo piramidė, prieš tai nematyta diske, o
dabar iš jo iškilusi virš jo. Spiralė jos fone suteikė piramidei trimatį vaizdą. Tikėjau, kad tai gali būti Didžioji
piramidė, nes ji buvo mano sapnuose ir dėl jos artumo Kretai, kurioje diskas rastas.
Man atrodė (ir tebeatrodo) neįtikėtina, kad galėjau skrieti spirale besisukančiu tuneliu, kad patekčiau į
Didžiąją piramidę, ir kad diske buvo piramidė, už kurios vijosi spiralė. Tad natūraliai priėmiau, kad diskas
gali būti portalu į piramidę, nes būtent taip patekdavau į ten. Spėliojau, kokie dar vaizdai gali atsiskleisti diske.
Nuo tos akimirkos lioviausi žaisti bridžą ir pradėjau savo 18 metų trunkančią kelionę atskleidžiant tuos
vaizdus ir bandant suprasti, ką jie reiškia ir kodėl jie ten. Diske atpažinau kitą vaizdą Didžiosios piramidės
vidų su įėjimu piramidės apačioje į požeminę patalpą. Man atrodė, kad mano tyrinėjimai ir mano tikrovė
susijungė, kad leistų man atlikti nepaprastą kelionę, kurioje turėjau kažkaip tapti Festo diske perteiktos istorijos dalimi. Kokia jūsų išvada?
Aš tikiu, kad Festo diskas iš tikro yra visame pasaulyje žinomas Dedalo labirintas. Aš tikiu, kad jo
funkcija, be gražumo, yra portalas į kitus matavimus. Festo diskas yra genijaus sukurtas keramikos meno
šedevras, tokio išskirtinio menininko, kad tas genijus mums žinomas kaip Dedalas, kurio vardas tapo
kūrybinio išradingumo sinonimu. Iš labiausiai neįtikėtinas išradimas yra molinis diskas, galintis perkelti į bet
kurią Visatos vietą. Dedalas iš tikro vertas didžiausio išradėjo vardo.
Ar diskas buvo sukurtas kaip portalas ar jis tiesiog yra juo dėl jo puikios sandaros derinančios
piktogramas, spirales, geometriją bei astronomiją? Aš jaučiu, kad Dedalas neabejotinai žinojo, ką jis/ji
kuria, nes menininkas galėjo sapnuoti kurdamas diską tokius pat sapnus kaip ir aš, dešifruodama diską.
Menininkas galėjo žinoti jo magiškas galias. Sapnai ir budravimas, žvaigždės ir žvaigždynai, spiralės,
apskritimai ir geometrija, tai amžini, nekintantys dalykai, esantys tokiais pačiais kiekvienam, nesvarbu kada ir kur jis begyventų.
Aš manau, kad Festo diskas yra darinių atpažinimo labirintas sudarytas taip meistriškai, kad buvo
žinomas kiekvienam Kretoje bei Egipte, tapęs legenda ir žinomu bėgant laikams, kaip ir Dedalo labirintas.
Kiek galiu prisiminti, kad ištrūktumėte iš Dedalo labirinto, privalote išskristi, o naudodami diską kaip portalą
tarp matavimų, darote tą patį. Išskrendate ir pabėgate į kažkur kitur.
Aš manau, kad kadaise buvo daugiau disko kopijų, kad kadaise jis buvo gamintas masiškai, kiek leido jų
pajėgumai, ir kad bent viena kopija buvo (ir tebėra) požeminėje Didžiosios piramidės patalpoje. Aš
manau, kad daug senovės Kretos Mino civilizacijos žmonių turėjo po nuosavą Festo disko kopiją, kurį buvo
nesunku nešiotis, nes jis buvo pakankamai mažas, patvarus ir atsparus vandeniui, nes buvo išdegtas, o ne džiovintas saulėje.
Aš manau, kad jie abi puses įspausdavo smėlyje, sukurdami galvosūkio atvaizdą ir tada kviesdami žmones jį išspręsti. Tai buvo
Rubiko kubo
Sujungtos skydo piktogramos suformuoja žvaigždę diske. Kokia žvaigždė galėtų tai būti? Ar tai nėra Festo disko ryšio su kosmosu požymis?
Giliai įsitikinusi, kad Kretoje rasime visus pagrindinius 48 žvaigždynus. Sujungus skydo piktogramas
linijomis, disko viduje išvysime žvaigždę, kaip kad, sujungus žvaigždes, gauname žvaigždynus. Žvaigždė
diske, pentagrama septynkampio viduje, gali būti Sirijumi tarp septynių žinotų planetų. Taip yra senovės Izidės-Ozyrio misticizme.
Egipto istorijoje rasime daug informacijos apie Sirijų, kas rodo jo svarbą
egiptiečių gyvenime bei koncepcijose kaip, matyt, ir minojiečiams. Manoma, kad tos senosios religijos
nariai savo paslaptingus ritualus atlikdavo Didžiojoje piramidėje, galbūt, jos požeminiame kambaryje ir,
tikėtina, naudojant tą simbolį kaip magišką talismaną.
Ar diske gali būti ir daugiau dangaus ženklų?
Diske yra gerokai daugiau kosminių ženklų, iš kurių pažymėtinas puikiai perteiktas Argonautų
žvaigždynas*). Aš tikiu, kad 48-ios unikalios disko piktogramos iš tikro yra 48-ių pagrindinių žvaigždynų
simboliai, mums duoti Kretoje. O kai sujungiate visas atitinkamas piktogramas, gaunate kiekvieną Euklido
Ir kai sudedate abi disko puses taip, kad sutaptų linijos, turite 8-iukės skydą ir minojiečių spiralę. Visi Kretos Minų civilizacijos
simboliai randami Festo diske. Vienas pagrindinių vaizdų diske atrodo esąs nuorodą į olą, nes atrodo spirale įsivejančia ola. Visada
mainiau, kad tai nuoroda į šventąją olą Idos kalne, kur buvo rastos teleskopo linzės, dabar saugomos
Kretos Herakliono muziejuje ir, atrodo, buvo minojiečių naudotos, kad iš Didžiosios piramidės stebėtų
žvaigždes. Spiralinis vaizdas taip pat man primena spiralinį tunelį, kuriuo skriejau, kad patekčiau į tą
senovės pasaulį ir kitas Visatos vietas. Vaizdas gali simbolizuoti patį diską, nes vaizduoja spiralinį labirintą
(dėkui Jonui už tą pastebėjimą), kurio centre yra geometrija (trikampis spiralės centre). *) Argonautų laivas (Argo Navis) didelis žvaigždynas
pietų pusrutulyje senovėje. Jis buvo dažnai minimas senovės graikų mitologijoje. Dėl Žemės ašies precesijos nemažai jo žvaigždžių
(įskaitant Kanopą Kilyje) iš Graikijos šio metu nebematomos. 1763 m. Nicolas Louis de
Lacaille jį išskaidė į į Burių, Kompaso, Kilio ir Laivagalio žvaigždynus. Argonautų laivui priklausė ir dabar Siurblio
užimama dangaus dalis. Beje, indai ir Naujosios Zelandijos maoriai tose žvaigždėse irgi įžvelgė Valtį. Papildomai skaitykite: Parengė Cpt.Astera's Advisor
|