Labai seniai kraštą valdė didysis imperatorius Šun. Jis buvo paskutinis iš didvyrių, valdžiusių iki pirmos istorinės Xia dinastijos. Visi jo pirmtakai garsėjo įsakais, patobulinančiais visuomeninę tvarką. Bet Šuno indėlis buvo didžiausias - su Teisingumo ministru Gao Yao suformavo pirmąjį įstatymų kodeksą. Gao Yao buvo labai protingas patarėjas. Tačiau kartais, kai net jo įžvalgumas nepadėdavo, jis pasitelkdavo į pagalbą neklystančią vienaragę ožką zhi, kad kaltąjį subadytų ragais.

Ankstyviausia išlikusi šios legendos versija siekia Rytinio Hano laikmečio pirmąją pusę ir randama Wang Čong^*) (mirusio apie 90 m.e.m.) raštuose. „Lun Heng“ rašoma: „Šių laikų visuomeninių pastatų kiemuose nupiešta Gao Yao hua. Mokslininkai sako, kad tai vienaragė ožka, kuri instinktyviai atskirdavo kaltąjį. Kai Gao Yao, atsakingas už teisingumą, abejodavo įtariamojo kalte, liepdavo ožkai jį subadyti. Ji galėjo subadyti kaltąjį, bet neliesdavo nekalto. Taigi, tai buvo nepaprastas gyvūnas vienu ragu, geriausias pagalbininkas teismo procesuose. Tad Gao Yao ją labai gerbė ir naudojosi jos pagalba kiekviena proga. Būtent, ji priklausė antgamtinių būtybių, parodančių geruosius [pranašiškus] ženklus, klasei“.

Nors Wang Čong naudojo ženklą hua, reiškiantį ožka, aišku, kalbama apie zhi. Bet realybėje nėra tokio gyvūno. Iš kur galėjo atsirasti vienaragės ožkos idėja ir kas patvirtina ryšį tarp zhi ir įstatymo?

Burtų kauliuke zhi vaizduojama vertikaliai, su dviem ragais viršuje ir uodega apačioje. Pavaizduota tik dvi kojos, o galva neturi detalių (tėra viena akis).

Po 11 a. pr.m.e. zhi piktograma pasikeitė į gyvūno su trišakiu ragu. Tai padaryta akies lėlytę perkėlus į vietą tarp ragų. Tad žmonės galėjo nesuprasti ženklo ir laikyti tą gyvūną teturint vieną ragą.

Bet kur zhi ryšis su Gao Yao? Padėti gali kita piktograma iš Vakarų Čžou laikmečio - sudėtinis ženklas „fa“ reiškiantis „įstatymas“ ir sudarytas iš „šui“, reiškiančio „vanduo“, kuris siekdamas savo lygio, žymi „teisingumo besąlygiškumą“, „zhi“ ir „qu“, reiškiančio „atsikratyti“ arba „vengti“. Tai tiesioginė nuoroda į įstatymo ir zhi ryšį.

Tad nors Gao Yao neminimas Kariaujančių valstybių laikmečio kinų tekstuose, tokiuose kaip Yao Dian, iki 11 a. pr.m.e. pasakojimas apie Gao Yao turėjo būti žinomas.

Rytinio Han laikmečio Šuoven žodyne yra dvi nuorodos į zhi. Pirmoji aprašant džian, reiškiantį „žolė“ arba „demblys“ ir reiškia „žolė, kurią ėda zhi“. Ženklą sudaro zhi ir „žolė“.

Senaisiais laikais deivė dovanojo zhi imperatoriui Huang-Di, kuris paklausė: „Ką ji ėda ir kur gyvena?“ Jam atsakė: „Ji ėda džian. Vasarą gyvena pelkėtose vietovėse. Žiemą praleidžia, kur auga visžaliai ir kiparisai“.

Tad panašu, kad Rytinio Han metu, zhi mitinė galia sustiprinta sujungiant su seniausiu iš žinomų valdovų, Huang-Di.

Kita nuoroda yra aprašant zhi. "Zhi yra džiezhi gyvūnas. Panašus į jautį su vienu ragu. Senaisiais laikais teismuose buvo jam liepiama paliesti kaltąjį. Ženklas yra piktograma".

Čia zhi apibūdinama panašia į jautį, nors dažniausiai aprašoma kaip "yang", "ožka/avis". Šis Šuoven aprašymas sustiprina spėjimą zhi buvus sao-la.

Tuo tarpu džiezhi likęs iki šių dienų. Kartais zhi vadinamas džiezhi arba xiezhi. Prie Rytinio Hano laikotarpį atsirado sudėtiniai ženklai. Tad zhi buvo papildytas priešdėliais "džie-" arba "xie-" ir gautas terminas naudojamas su mistiniu vienaragiu. Tad Šuoven autoriai tiesiog pabrėžė, kad zhi yra tas pats mistinis gyvūnas kaip ir džiezhi. Džiezhi naudojimas siekia "Kariaujančių valstybių" laikus, kai pietų ir centro Ču teisėjai ir valdininkai nešiojo specialias kepures su trim ragais. Jos vadintos džiezhiguan, "džiezhi kepurės". O xiezhi pasirodė po 6 dinastijų laikmečio.

Ištakos turėtų būti gilioje senovėje, nes kinų žymuo zhi randamas seniausiame užraše ant burtų kauliukų iš Šang dinastijos, datuojamų 14-11 a. pr.m.e. (Anyang, Henan provincija). Piktogramoje vaizduojamas nežinomas jaučių rūšies gyvūnas, gelsvai rusvos spalvos, su dviem nepaprastai ilgais ragais. Juos medžiojo ir aukojo Šang laikotarpiu.

Minėtas užrašas verčiamas taip: "Paaukoti Rytams sudeginant gelsvai rusvą zhi patelę". Iš čia aišku, kad zhi buvo laukinis gyvūnas medžiojamas ypatingų aukojimų atvejais. Tad zhi piktograma gali vaizduoti realų gyvūną, nes jį buvo galima fiziškai paaukoti. Ir jis turėjo didelę dvasinę galią, nes buvo skiriamas svarbioms karališkoms apeigoms.

Zhi ženklas sutinkamas ir bronziniame užraše iš Vakarų Čžou laikmečio - kaip ženklo džian (reiškiančio "demblys", "dovanoti", "rekomenduoti', "pristatyti") dalis. Jį sudaro zhi kartu su "žolės" ženklu. Tai lyg nuoroda į tai, kad zhi ėdama žolė geriausiai tinka pinti dembliams, - arba abu yra stiprūs ir lankstūs. Dembliai senovės Kinijoje naudoti daugeliui įvairių tikslų - sėdėjimui, miegojimui ir svečių pasilinksminimams. Zhi ženklo naudojimas džian piktogramoje liudija, kad zhi gyveno senovės Kinijos teritorijoje. Šang ir Vakarų Čžou laikmečiais šiaurės Kinijoje temperatūra buvo 2 laipsniais aukštesnė ir čia gyveno drambliai ir raganosiai. Orams vėstant gyvūnai migravo į pietryčius.

Iar neseniai geriausiu kandidatu atrodė esanti ožkos tipo antilopė, pvz., goral. Bet 1992 m. gegužės mėn. Vietname rasta sao-la. 1993 m. „Nature“ žurnale pažymima, kad iš surinktų kaukolių, ragų, kanopų ir odų laikytina, kad sao-la (laukinis jautis) yra nykstantis ir nepriklauso jokiai žinomai rūšiai.

Šiuo metu nėra įrodymo, sao-la gyventų šiauriau Raudonosios upės. Vienas mokslininkų, tyrinėjančių ją, yra Cao van Sung. Sao-la yra nemažas gyvūnas, apie 1,5 m ilgio, 80-90 cm aukščio ir apie 100 kg svorio. Jo galva ir kūno spalva yra nuo tamsiai rudos iki rausvai rudos (kurią, dėl riboto spalvas apibūdinančio kiekio galima nusakyti „huang“ piktograma, reiškiančia „gelsvą/rusvą“. Skeltos įgaubtos kanopos yra mažos ir dailios su trumpais bukais pirštais, apie 4 cm aukščio ir 6 cm ilgio.

Labiausiai patraukia akį du ilgi, beveik tiesūs, glotnūs, ploni ragai. Jie yra beveik 41 cm ir jų plotis ties pagrindu yra apie 3,7 cm. Patinų jie nežymiai lenkti link galiukų, o patelių beveik lygiagretūs. Tad žiūrint iš šono gali atrodyti, kad sao-la teturi vieną ragą.

Tad spėjama, kad Šang laikais sao-la galėjo gyventi šiaurės Kinijoje. Bet kodėl ji vadinama „vienaragiu“? Gal ragai buvo kažkaip suaugę ties pagrindu, ypač kai Wang Čong „Lun Heng“ vienaragį aprašo kaip „nepaprastą gyvūną gimusį su vienu ragu“. Medinio zhi iš Wuwei rago pagrindas labai platus - tuo labiau, kad jis išdrožtas atskirai ir tik po to pritvirtintas, tad nėra priežasties jam būti storu.

Nereikia užmiršti, kad tiek Wang Čong, tiek Wuwei zhi datuojami Rytinio Han laikmečiu, t.y. maždaug po 1000 m. Kinijoje išnykus sao-la.