|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
NASA tapsmas: istorija
1957 m. spalio 4 d. pakilęs tarybinis Sputnik suklibino JAV, kaip techniškai pirmaujančios šalies, reputaciją. Jis siuntė amerikiečius erzinančius pypsėjimus tris savaites, kol nenusėdo baterijos. Panika apėmė karines ir mokslines bendrijas, o labiausiai politikus. Kilęs šokas buvo žvalgybos ir mokslinio įvertinimo apsiskaičiavimo rezultatas. Įkvėptas JAV ir pasaulio visuomenės susirūpinimo, Nikita Chruščiovas įsakė rengti tolimesnis startus. Po mėnesio pakilo Sputnik-2, kurio svoris su įranga buvo 508 kg o jis dar gabeno ir gyvą krovinį, šunį Laika. JAV kosmosą tyrinėjo keli centrai. Verneris fon Braunas ir jo eks-vokiečių, Fau-2 kūrėjų komanda Hantsvilyje (Alabamos v.) kūrė Redstone raketą (apie to meto periperijas žr. >>>>>). Reaktyvinio judėjimo laboratorija Pasadene (Kalifornijos v.) užsiėmė taktinėmis artimojo poveikio raketomis, o Karinis oro laivynas kūrė tolimojo veiksmo raketas. Didžiausią poveikį kosmoso projektams padarė Nacionalinis oro laivybos konsultacinis komitetas, vadovaujamas Chiu Draideno. Šis komitetas eksperimentavo su X serijos lėktuvais, vieninteliais pasaulyje galintys skraidinti žmogų viršgarsiniais greičiais beveik prie pat ribos su kosmosu. Tai nulėmė spendimus, rengiantis į kosmosą siųsti astronautus. Mėnesiui praėjus po Sputnik starto, Ch. Draidenas įkūrė specialų Kosminių tyrinėjimų komitetą, kad būtų apjungtos ir koordinuojamos federaliniai departamentai, privačios kompanijos ir universitetų tyrimų grupės. O prieš 2 m. Eizenhaueris patvirtino ambicinius planus paleisti palydovą Tarptautinių geofizinių metų proga. Pasirinktas Oro pajėgų projektas Avangard vietoje V. fon Brauno su Jupiter raketa, esančia Redstone modifikacija. Netgi pagadino viršutines Jupiter pakopas, kad sutrukdytų Braunui laimėti prieš Avangard. Kilus panikai po Sputnik starto, Eizenhaueris privertė Oro pajėgų komandą skubėti. Tačiau Avangard sprogo starto aikštelėje viso pasaulio žurnalistų akyse. Spauda raketą pakrikštijo flopiška (flop žlugti). O Brauno projektą atnaujino mėnesį prieš nesėkmingą Avangard startą. Jo raketa, pervadinta į Junona, netrukus buvo parengta startui. Tuo tarpu Reaktyvinio judėjimo laboratorijos komanda, vadovaujama Viljamo Pikeringo, dirbo ties Explorer-1 palydovu. Junonos startas buvo sėkmingas ir 1958 m. sausio 31 d. Explorer-1 buvo iškeltas į orbitą.
Explorer-1 1958 m. sausio 31 d. vakare pakilo pirmasis JAV dirbtinis palydovas Explorer-1, - kaip dalis JAV dalyvavimo Geofizikinių metų (IGY) programoje. Joje, nuo 1957 m. liepos 1 d. iki 1958 m. gruodžio 31 d. dalyvavo 67 šalys. Tiek Rusija, tiek JAV paskelbė, kad iškels savo dirbtinius Žemės palydovus. Ir daugelis Amerikoje buvo priblokšti, kad jau 1957 m. spalio 4 d. pakilo rusų Sputnik-1, o po mėnesio jau skriejo ir Sputnik-2 su Laika. Amerika savo palydovą pradėjo planuoti dar 1954 m. ir nepaisant stipraus ABMA palaikymo Eizenhauerio administracija pasirinko Karinio jūrų laivyno Vanguard projektą. Tačiau pirmas bandymas iškelti Vanguard palydovą 1957 m. gruodžio 6 d. baigėsi starto platformos sprogimu. Tada jau paskirta ABMA, o už palydovo parengimą atsakinga buvo Kalifornijos Technologijų inst-to JPL laboratorija, kuriai vadovavo William Pickeringas. Pagrindiniu buvo Jovos un-to fizikos ir astronomijos prof. James Van Allenas, kuris tyrinėjo kosminius spindulius. 1958 m. sausio 11 d. 30,8 svarų svorio Explorer-1 buvo surinktas. Jupiter C pirmoji pakopa buvo pastatyta Kanaveralio iškyšulio Missile Annex aikštelėje sausio 16 d. Kitos pakopos atvežtos sausio 24 d. Sausio 31 d. vakare 57 inžinierių grupė stebėjo, kaip atskaičiuojamas laikas iki starto. Pickeringas, von Braunas ir Van Allenas laukė Pentagone. 10:48 PM EST raketa suriaumojo ir pakilo į dangų. 12:45 PM Pickeringas gavo patvirtinimą: Kalifornija turi paukštį. Per spaudos konferenciją Mokslų akademijoje Pickeringas, von Braunas ir Van Allenas
pranešė, kad Explorer-1 skrenda elipsine orbita kiek aukštesne, nei planuota. Jis Žemę apsuka per 114
min., aukščiausias taškas 1594 km, žemiausias 225 km. Palydovo kosminių spindulių daviklis aptiko Žemės radiacines
juostas, kurios buvo pavadintos Van Alleno vardu. 
NASA gimimas 1957 m. žiemą gauta patirtis JAV paveikė blaivinančiai. Chiu Daidenas ir Palydovų komiteto mokslininkai ėmėsi lobizmo Kosmoso tyrimų ir įsisavinimo energetinei programai, kurią valdė civilinė agentūra, į kurios vadovo postą, aišku, Draidenas pasiūlė save. Kitais metais Eizenhaueris Kongrese pristatė Nacionalinės kosminės agentūros sukūrimo idėją ir liepos 29 d. JAV Kongresas priėmė Aeronautikos ir kosmoso tyrimų įstatymą. NASA oficialiai įkurta 1958 m. spalio 1 d. perėmusi Nacionalinis oro laivybos konsultacinis komitetą su 8000 jo darbuotojų, 3 tyrimų laboratorijas ir šimtamilijoninį budžetą (dabartiniu kursu būtų apie 0,5 mlrd.). NASA paveldėjo ir Oro pajėgų Mokslinių tyrimų laboratoriją, Reaktyvinio judėjimo laboratoriją, įrangą iš Hantsvilio ir V. fon Brauną su jo raketine komanda. Daugelio nuostabai, Draidenas atsisakė NASA direktoriaus posto ir tapo Tomo Glenano pavaduotoju. Pirmuoju NASA direktoriumi nuo 1958 m. rugpjūčio 19 d. tapo Tomas Keitas Glenanas. Iki tol jis spėjo pabūti Paramount ir Samuel Goldwyn studijų menedžeriu, Karinio jūrų laivyno Hidroakustinių matavimų laboratorijos direktoriumi, Keiso taikomųjų mokslų mokyklos prezidentu, Atominės energetikos komisijos nariu. Būtent jis kuravo Oro pajėgų Mokslo tyrimų laboratorijos (dabar Hodardo vardo Kosminių skrydžių centras) ir Reaktyvinio judėjimo laboratorijos perdavimą NASA, o taip pat Karinės balistinių raketų agentūros įkūrimą 1961 m. Dž. Maršalo vardo Kosminių skrydžių centre Hantsvilyje. NASA struktūra Motto: Viskas visų naudai 
Lenktynės kosmose 1959 m. NASA pradėjo programą Mercury, kurios vieninteliu tikslu buvo į kosmosą iškelti žmogų. Planai buvo kuriami aplink patyrusių karinių lakūnų komandą Mercury-7. Ir kol V. fon Braunas bandė Redstone raketą pritaikyti Mercury kapsulės su astronautu iškėlimui, raketoplano X-15 pilotai skaidė 80 km aukštyje, - maksimaliame, kurį gali pasiekti lėktuvas. Prie jų prijungti prietaisai fiksavo, kaip žmogaus organizmas priima fizines ir psichologines perkrovas. Vienu tų pilotų buvo Nilas Armstrongas, vėliau pirmuoju žengęs Mėnulyje (žr. >>>>>). 1961 m. balandžio 12 d, J. Gagarinas tapo pirmuoju į kosmosą pakilusiu žmogumi. Tais pačiais metais Alanas Šepardas tapo pirmuoju amerikiečiu kosmose, tačiau jo skrydis buvo suborbitinis. Tikslas - Mėnulis Nepaisant sėkmių, JAV tebeatsiliko nuo TSRS. Tada Draidenas kreipėsi į jauną ir energingą prezidentą Džoną F. Kenedį siūlydamas surengti pilotuojamą skrydį į Mėnulį, galintį tapti puikiu šansu aplenkti TSRS. Po mėnesio Kenedis paskelbė ambicingą planą išlaipinti žmogų Mėnulyje. Mercury programą sekė Gemini, o vėliau ir Apollo misijos, suteikęs Braunui didžiausią jo pasiekimą gigantišką Saturn-5 raketą. 1969 m. birželį, pusmetis iki Kenedžio nustatyto termino, NASA laimėjo Mėnulio lenktynes. Tačiau Draidenas tos akimirkos nesulaukė mirė 1965 m. 
Net prabėgus dešimtmečiams, Rudolfo Kalmano studentai prisimena, kaip būdavo prižadinami anksti rytais, jiems nurodant klaidas jų teoremose. Jie buvo atvykę iš įvairių šalių nepaisant bauginančios Kalmano reputacijos. Matematikas ir elektros inžinierius R. Kalmanas 1960-ais sukūrė novatorišką algoritmą, kurį netrukus pritaikė NASA, susirūpinusi, kaip nuskraidinti astronautus į Mėnulį ir juos sugražinti į Žemę. Jis buvo pavadintas Kalmano filtru ir tapo karinių ir komercinių skridimų valdymo programų pagrindu. Kalmano filtras padeda sukalibruoti kiekvieno transporto laivo prisišvartavimą prie TKS. Jis paskaičiuoja tinkamą aukštį Oriono kapsulei iššauti parašiutą leidžiantis į Žemę. Jis taip pat padeda orų prognozėms, nustatyti telefonų lokaciją ir paskaičiuoti geriausias dronų, povandeninių laivų ir kovinių raketų trasas. 2008-ais už šį algoritmą Kalmanas gavo Nacionalinį mokslo medalį. Šį algoritmą Kalmanas sumąstė 6-to dešimtm. pabaigoje. Tai buvo sprendimas matematinių modelių netikslumui. Statistinį įvertinimą gali paveikti klaidingi daviklių duomenys, nenumatyti trikdžiai ir kiti veiksniai. Jo kompiuterinis algoritmas sumažino neapibrėžtumą dviejų dinaminių lygčių pagalba. Jo filtre viena lygtis generuoja nežinomų kintamųjų įverčius, o antroji įvertina neapibrėžtumo įverčio tikslumą. Savo tyrimus Kalmanas paskelbė J. of Basic Engineering 1960 m. kovo numeryje. Tuo metu S. Schmidtas iš NASA jo nesuprato, tačiau manė, kad ši teorija gali padėti paskaičiuoti Apollo orbitą apie Mėnulį. Išplėstas Kalmano filtras, panaudotas Apollo 11 veikė sparčiai ir nenaudodamas daug atminties - nepaliaudamai generuodamas naujus geriausius įverčius, besiremiančius betarpiškai ankstesne būsena. Rockwell Science**) vyresnysis bendradarbis A. Endrius laiko Kalmano filtrą neįtikėtinu ir jį vadina Maslou plaktuku sudėtingiems netiesiniams įvertinimo uždaviniams, - su užuomina į amerikiečių psichologo Abraomo Maslou***) pastebėjimą, kad tam, kas teturi plaktuką, visa kita tiesiog vinys. 
NASA emblemos: sugrįžo ir kirminas NASA apvalų klecką su mėlyna, balta ir raudona spalvomis, pramintą frikadele, 1959-ais sukūrė James Modarelli. Jame pavaizduotos užuominos į įvairius agentūros misijos aspektus: apvali forma simbolizuoja Žemę, o žvaigždės kosmosą; raudonas V pavidalo sparnas aeronautiką, o apskrita orbita aplink pavadinimą kosminį skrydį. Toji emblema buvo pagrindiniu NASA simboliu 16-a metų, kol 1975-ais NASA nusprendė susikurti modernesnį
logotipą. Juo tapo ryškiai raudonas žodis NASA unikaliu šriftu, pramintu kirminu, kurį sukūrė Richard
Danne kartu su savo partneriu Bruce Blackburnu po to R. Niksonas pavedė Nacionaliniam menų fondui
atnaujinti visų federalinių agentūrų vizualų pristatymą. NASA dizainerį apdovanojo Iškilių visuomeninių
pasiekimų medaliu už tai, kad tas 4-ias raides padarė tokiomis neužmirštamomis. Jis buvo naudojamas iki
1992 m., kai vėl be ceremonijų buvo sugrąžintas melsvas mėsos kukulis. Kartu NASA turėjo ir kitą oficialų simbolį agentūros antspaudas buvo išplėstas frikadelės variantas, kuriame taip pat buvo
planeta, žvaigždės, orbita ir V elementas. Be to atskiriems projektams bei svarbiems įvykiams NASA turi ir atskirus jiems skirtus simbolius.
Ir štai dabar, beveik po 30 m., kai jis įgavo vos ne kultiniu statusą, NASA pagaliau vėl gražino kirminą 2020 m. ir įtikinimai jį patalpino ant SpaceX raketos skirtos Artemis misijai į Mėnulį. Mat, nors jis oficialiai buvo nurašytu, NASA darbuotojai save tapatino su kirminu. Ant Orion kapsulės puikuojasi ir ESA logotipas, taip pat ir mėsos kleckas. Simbolių yra ir kitose erdvėlaivio vietose. *) Džeimsas Alenas (James Alfred Van Allen, 1914-2006) amerikiečių astrofizikas, -inomas Žemės radiacijių juostų atradimu. Dalyvavo pirmojo amerikiečių palydovo Explorer-1 kūrimo darbuose. Jo ir Explorer-3 duomenys nustatė Žemę turint radiacines juostas, sudaryras iš įelektrintų Saulės vėjo dalelių. Jos dabar vadinamos Aleno juostomis. Jis kūrė ir radiacijos detektorius pirmiesiems zondams į Mėnulį, o taip pat dalyvavo Galileo, 1995 m. pasiekusio Jupiterį kūrime. **) Rockwell International - 1919 m. V. Rokvelo įkurtas amerikiečių pramoninis konglomeratas, gaminęs lėktuvus, kosminius laivus (tarp jų ir Apollo skraidinusius astronautus į Mėnulį), robotus, o taip pat priemones kariniams tikslams. ***) Abraomas Maslou (Abraham Harold Maslow, 1908-1970) amerikiečių psichologas, vienas humanistinės psichologijos įkūrėjų, plačiausiai žinomas kaip poreikių hierarchijos teorijos autorius. Maslou piramidė pirmą kartą buvo pristatyta 1943 m. straipsnyje Žmogaus motyvacijos teorija, kur jis įrodinėjo, kad žmogaus poreikių tenkinimas ir intelekto vystymasis vyksta pagal tam tikrą prioritetinę seką, t. y. tik patenkinęs fiziologinius poreikius žmogus rūpinsis saugumo lygmeniu ir t. t. Taip pat žinomas fraze Maslou plaktukas, apibūdinančia situaciją, kai tas pats sprendimas ar būdas taikomas viskam, - ir jei reikia priderinant sąlygas, reikalvimus ir kita, kad būtų galima taikyti tą sprendimą. Taip pat skaitykite: Laiko škalė:
...naujoji socialistinė visuomenė net drąsiausias svajones pavertė tikrove, TASS, 1957 m. spalio 4 d. Papildomai skaitykite:
|
