SETI instituto užgimimas. UFO Page. Lithuanian

1959 m. „Nature“ paskelbtas straipsnis žymi protingos nežemiškos gyvybės paieškų pradžią. Per kitą ketvirtį amžiaus SETI vadinami tyrimai išsiveržė iš mokslinės fantastikos srities pereidami į mokslo vėžes. 1959 m. F. Dreikas pagaliau gavo postą, leidžiantį ne vien svarstyti: 29 m. amžiaus ką tik baigė mokslus ir dar nenudžiūvo rašalas nuo jo Harvardo diplomo. Tačiau Nacionalinėje Radijo observatorijoje jis jau turėjo įrankius, leidžiančius radijo pagalba paieškoti kaimynų kosmose. Tačiau jis suvokė, kad viešas „žaliųjų žmogeliukų medžioklės“ paskelbimas tolygus jo profesinės karjeros pabaigai, tad elgėsi gana atsargiai.

Laimei, observatorijos direktorius O. Struvė buvo tam palankus, netgi duodavo patarimų. Spėdamas, kad kai kurių žvaigždžių sukimosi sulėtėjimas yra dėl planetų sistemos formavimosi, pats Struvė palaikė nežemiškų civilizacijų egzistavimo galimybę. Tad jis leido F. Dreikui laisvalaikiu naudoti 85 pėdų skersmens Howard Tatel teleskopą¹⁾ pirmajam SETI eksperimentui – tačiau tai darant tyliai, kad niekas nesakytų, kad valstybinė įranga panaudota ateivių medžioklei.

F. Dreikas jau buvo pasirengęs. Jis žinojo, kokiais dažniais geriausia ieškoti ir jis pasirinko kandidates, netolimas Saulės tipo žvaigždes. Jis susikūrė paieškos metodiką ir pradėjo rengti savąją pasiklausymo stotį.

Dž. Kokoni nutolo nuo SETI problemų perėjęs į el. dalelių sritį CERN‘e.

Ir tada „Nature“ pasirodė Dž. Kokoni ir F. Morisono straipsnis, trumpai, bet aiškiai aprašęs tai, ką rengėsi daryti F. Dreikas. Abi grupės savarankiškai padarė tas pačias išvadas. Šriodingerio katinas pasirodė ir F. Dreikui neliko nieko kita, tik eiti į viešumą, o ši buvo entuziastinga mokslo bendrija. O. Struvė ėmė rašyti apie nežemiškos gyvybės galimumą:

Netrukus F. Dreikas atsidūrė kitoje panašiai mąstančių kompanijoje, kurioje buvo ir mikrobangų komunikacijų specialistas B.M. Oliveris²⁾ (tada HP inžinerijos viceprezidentas, o vėliau IEEE prezidentas), Dana Atchley³⁾ (Masačūsetso Mikrobangininkų asociacijos prezidentas) ir jaunas astronomas K. Saganas. F. Dreikas prie teleskopo

F. Dreikas savo projektą, pradėtą 1960 m. balandį pavadino Ozma, kuris baigėsi jau gegužę, ir buvo „išklausytos“ tik dvi žvaigždės (Banginio Tau ir Eridano Epsilon) ir tik vienu dažniu.

Po metų 1961 m. lapkričio 1-3 d. F. Dreikas surengė pirmąją SETI skirtą konferenciją Green Bank NRAO observatorijoje⁴⁾ (Vakarų Virdžinija). Joje dalyvavo 10 mokslininkų iš skirtingų mokslo sričių – be prieš tai minėtų taip pat dalyvavo biologas J.P. Pearman'as (MA tarybos Kosmosui), Su Shu Huang⁵⁾ (NASA), chemikas M. Calvin'as⁵⁾ iš Kalifornijos un-to (konferencijos metu paskelbta apie jam suteiktą Nobelio premiją) ir neurologas John C. Lilly⁷⁾, kuris tuo metu tyrinėjo delfinų bendravimą. Grupė pasivadino Delfinų ordinu.

F. Dreikas ant lentos surašė 7-ias temas: apie žvaigždžių ir planetų susidarymą, planetų egzistavimą gyvenamojoje srityje, gyvybės atsiradimą, proto vystymąsi, komunikacijos technologiją ir išsivysčiusių civilizacijų gyvavimo trukmę. Ir tada F. Dreikas padarė tai, kas jį išgarsino – jis tuos veiksnius sudėjo į vieną Dreiko formulę.
Ją paskelbus, daugiau ir mažiau tebuvo žinomas tik vienas kintamasis joje – žvaigždžių susidarymo sparta. Šiuo metu lau turimas tikslesnis supratimas dar apie porą kintamųjų (planetų susidarymą ir gyvenamąją zoną).

Ozma projekto pamokos, apibendrintos Delfinų ordino susirinkime, buvo praturtintos tolimesniuose SETI eksperimentuose. F. Dreikas vėliau tapo Arecibo observatorijos, iš kurios buvo išsiųsta „žinutė žvaigždėms“, direktoriumi. Jo tyrimai leido padaryti svarbius atradimus pulsarų ir Jupiterio spinduliavimų srityse.

Kitais metais po Ozma, kelios akademinės ir kitos organizacijos atliko savus eksperimentus. Pažymėtina yra viso „Big Ear⁸⁾“ atlikta dangaus apžvalga radijo teleskopu, John Kraus‘o sukurtu 7-o dešimtm. pabaigoje Ohio un-te. Tai ilgiausiai trukęs eksperimentas kurio metu aptiktas labiausiai išgarsėjęs „Wow“ signalas. Deja jis neturėjo pasikartojamumo požymio – ir jo kilmė neaiški iki šiol.

1971 m. Stanfordo un-tas, AIAA ir NASA Ames tyrimų centras⁹⁾, įsikūręs Mountain View¹⁰⁾ (Kalifornija), surengė pasitarimą vadovaujant John Billingham‘ui¹¹⁾ (NASA) ir B. Oliver‘iui. Tikslas buvo labai paprastas: suprojektuoti (popieriuje) galingiausią radijo teleskopų masyvą, kurio pagalba būtų galima priimti nežemiečių signalus iš bet kur Paukščių take. To rezultatu tapo ambicingas Cyclops projektas¹²⁾, masyvas išaugęs iki 900 lėkščių, kiekviena 100 m skersmens, su receiveriais, apimančiais visa mikrobangų spektrą, kuriam Žemės atmosfera yra skaidriausia.

Akivaizdu, kad Cyclops teleskopas nebuvo sukurtas (jo kaina apimtų visos planetos išlaidas), tačiau 243 psl. aptarti visi inžinieriniai tokio projekto klausimai. Atspausdintas NASA, jis tapo visų SETI technologų biblija: B.M. Oliver, J. Billingham. Project Cyclops: A Design Study of a System for Detecting Extraterrestrial Intelligent Life, NASA Technical report CR-114445, 1971

Be to, Cyclops projektas motyvavo sukurti trumpai gyvavusią NASA SETI programą, - ir nors ši niekada nepabandė kurti Cyclops teleskopą, kūrė aparatūrą, programinę įrangą ir protokolus, leidžiančius pagerinti paiešką esamais teleskopais.

Nuo pat pradžių NASA SETI programa neišvengė kritikos. Vienu didžiausių (ir, deja, įtakingu) oponentu buvo JAV senatorius William Proxmire¹³⁾. Nuo 1975 m. jis įsteigė abejotiną „Aukso vilnos“ premiją, duodamą valstybiniams projektams, kuriuos jis laikė lėšų švaistymu. Vieną tokių „apdovanojimų” įteikus NASA SETI, jis 1982 m. biudžete padarė pakeitimą, kuris efektyviai beveik nutraukė NASA SETI veiklą – tik K. Sagano pastangomis tai buvo kiek atidėta. Tačiau analogišku Richard Bryan'as¹⁴⁾ 1974 m. biudžeto pakeitimu tai buvo baigta.

Susidūrus su politizavimu, J. Billingham'as padėjo pereiti prie privačių SETI tyrimų. 9-o dešimtm pradžioje Tom Pierson‘as¹⁵⁾ iš San Francisko un-to padėjo adjunktui prof. Charles Seeger'is¹⁶⁾ gauti lėšų naujam SETI projektui. Jis pasiūlė efektyvesnį būdą – įsteigti SETI tyrimui skirtą ne pelno siekiančią organizaciją. 1984 m. rudenį T. Pierson‘as sutvarkė dokumentus ir SETI institutas tapo realybe, tebeveikiančia iki šiol.

Mūsų galaktikoje gali būti gausybė gyvybei tinkamų planetų, o joje atsirasti ne tik šiaip, bet ir protinga gyvybė. Ir tada reikia išspręsti klausimą – ar kitaplanetė būtybė protinga ar ne? Klausimas nėra toks jau paprastas. Dažnas protingumą sieja su matematikos, fizikos žiniomis, technikos pasiekimais. Tačiau paleolito žmonės nežinojo apie matematiką, neturėjo technikos, tačiau mes jį jau vadinam homo sapiens.

Siekiant patikrinti „protingumo“ kriterijus, dirbama su delfinais. Netgi teigiama, kad „delfinų kalba“ gali būti pagrindu bendravimo būdui su nežemiečiais, tam tikros „kosminės kalbos“ (linkos) sukūrimui. Kai kurie argumentai, pvz., D. Lillio, buvo gana įtikinami.

Siekiant parodyti, kad Žemėje egzistuoja protinga gyvybė, Harvardo un-to prof. Polis Gorovicas pasiūlė į kosmosą transliuoti skaičių PI (p).

Vienas aptikimo galimybių – pagauti svetimo zondo radijo signalą. Juk jei mus stebi (tarkim, iš Mėnulio), tai surinktą informaciją juk reikia perduoti atgal. Tad gaudyti reikia ne į Žemę siunčiamą signalą, o išeinantį iš Žemės. O tai dabar SETI dabar panaši į patyrusį grybautoją, sumaniusį rinkti kiškius – tik kad kiškiai elgiasi kitaip nei grybai.
O štai amerikietis Grėjus 1985 m. pranešė apie mįslingą signalą, sugautą savadarbiu įtaisu, skirtu nežemiškų signalų aptikimui. Jis buvo pasiųstas į netolimą Saulės tipo žvaigždę (Vėžio r)…. Vėliau prie šios žvaigždės buvo atrasta Jupiterio tipo planeta. Tai atrodo, kad labiau „pragariškas“ yra būtent Mėnulis!

2023 m. gegužės 24 d. aplink Marsą besisukantis „Trace Gas Orbiter“ (TGO) į Žemę pasiuntė kelių kilobaitų apimties užšifruotą pranešimą. Signalą iš Marso po 16 min. priėmė keli radijo teleskopai (tarp jų ir SETI Aleno teleskopų masyvas Kalifornijoje bei „Green Bank“ Vakarų Virdžinijoje). Tada astronomų ir entuziastų grupės ėmėsi jį dešifruoti – tarsi testinį variantą galimam būsimam kontaktui. Šiam „Ženklo kosmose“ projektui vadovavo dailininkė Daniela de Paulis iš Romos, kuri susitarė su ESA dėl TGO panaudojimo.

¹⁾ Howard E. Tatel radijo teleskopas (85-1) - pirmasis svarbesnis 85 pėdų skersmens radijo teleskopas, įrengtas 1958 m. NRAO „Green Bank“ observatorijoje. 1964 m. jis tapo 3-ių elementų interferometro sistemos dalimi.

²⁾ Bernardas Oliveris (Bernard M. Oliver, 1916-1995) - amerikiečių mokslininkas ir inžinierius. Buvo „HP Labs“ įkūrėjas ir direktorius. Jo darbai apėmė plačią inžinerinių mokslų ir taikomosios fizikos sritis, tame tarpe radarų, televizijos ir kompiuterių technologijų. Aktyvus SETI dalyvis ir vienas „Ciklopo“ projekto organizatorių. 1965 m. Išrinktas IEEE prezidentu. Rėmė mokslo įstaigas, įskaitant Kalifornijos un-tą, „Exploratorium” muziejui San Franciske, Allegheny observatorijai.

³⁾ Dana Atčklei ( Dana Winslow Atchley, 1995) – amerikiečių išradėjas, „Microwave Associates” steigėjas. Sukūrė 100 W fluorescencinę lempą ir jam priklauso keletas unikalių antenų patentų.

⁴⁾ Green Bank observatorijos teleskopas (Robert C. Byrd Green Bank Telescope, GBT) – didžiausias pasaulyje parabolinis radijo teleskopas Vakarų Virdžinijoje, pradėjęs veikti 2000 m. Veidrodis pagal ašis – 100-110 m. Priima nuo metro iki milimetrų ilgio bangas. 2006 m. juo atrasta masyviausia neutroninė žvaigždė.

⁵⁾ Su-Šu Huangas (Su-Shu Huang, 1915-1977) – kinų kilmės amerikiečių astrofizikas, tyrinėjęs žvaigždžių atmosferą, dvinares ir daugianares žvaigždes. Vėliau ėmė nagrinėti gyvybės kosmose temas ir 1959 m. Ramiojo vandenyno Astronomų draugijos konferencijoje įvedė terminą „gyvybinė zona“. Apie tinkamus gyvybei planetų dydžius paskelbę 1960 m. straipsnyje. Jo garbei pavadintas asteroidas 3014.

⁶⁾ Melvinas Kalvinas (Melvin Ellis Calvin, 1911-1997) - amerikiečių biochemikas, žydų emigranto iš Lietuvos sūnus, kartu su A. Bensonu and Dž. Basšamu atrado „Kalvino ciklą“(fotosintezę be šviesos), chemines fotosintezės reakcijas augaluose gaminančias gliukozę, už ką gavo Nobelio chemijos premiją (1961). Paskutiniais gyvenimo metais tyrė aliejų gaminančių augalų panaudojimą atsinaujinančiai energetikai. Daugelį metų skyrė ir apie cheminę augalų evoliuciją parašė knygą „Cheminė evoliucija: molekulinė evoliucija link gyvų sistemų atsiradimo Žemėje ir kitur“ (1969).

⁷⁾ Džonas Lilis (John Cunningham Lilly, 1915-2001) – amerikiečių neurologas, psichoanalitikas, filosofas, rašytojas, išradėjas, žinomas savo sąmonės sensorinėje deprivacijos kameroje, psichodelikų ir delfinų komunikacijos tyrinėjimais. Atstovauja 7-8 dešimtm. Kalifornijos mokslininkų ir mistikų kontr-kultūrai. Jis teigė, kad žmonių sukurtos elektroninės sistemos (S.S.I.) išsivystys į autonomišką protaujančią bioformą, kuri vėliau konfliktuos su žmonėmis. 1974 m. paskelbė tikįs tam tikrų kosminių esybių egzistavimu. Big Ear teleskopas

⁸⁾ Didžioji ausis (Big Ear) - Ohajo universiteto radijo teleskopas, veikęs 1963-1998 m. Buvo SETI projekto dalimi. Pagrindinis reflektorius – apie 103x33 m. Juo buvo priimtas Wow signalas.

⁹⁾ Ames Research Center (NASA Ames) - 1939 m. įkurtas tyrimų centras, įsikūręs Moffett-Field’o aeroruosto teritorijoje, netoli Mountain View (Silicio slėnyje); 1958 m. tapo NASA dalimi. Jame rengiamos kelios svarbios NASA mokslinės misijos. Jame veikia galingi superkompiuteriai, kuriais modeliuojamas žmogaus elgesys, užsiimama dirbtinio intelekto klausimais.

¹⁰⁾ Mountain View - miestas Santa Clara grafystėje Kalifornijos valstijoje, pavadintas dėl vaizdo į Santa Crruz kalnus; apie 75 tūkst. gyv. Jame įsikūrę keletas stambių kompanijų („Google“, „Verisign“, „LinkedIn“, SGI, „Microsoft“ padalinių ir kt.). Jame įsikūręs kompiuterių istorijos muziejus.

¹¹⁾ Džonas Bilingamas (John Billingham, 1930-2013) – britų gydytojas, NASA Gyvybės mokslų skyriaus direktorius ir vėliau SETI direktorius.

¹²⁾ Ciklopo projektas (Cyclops) - 1971 m. NASA projektas, tyręs, kaip gali būti vykdoma SETI. Jo tikslas buvo sukurti 1500 radijo teleskopų tinklą, skirtą nežemiškos gyvybės paieškoms 1000 švm. spinduliu. Juo buvo konsiliduoti ta tema susidomėję specialistai. Padaryta labai svarbių išvadų, pvz., kad be vandenilio dažnio (1,420 GHz), yra ir daug žadantis 1,662 Ghz dažnis atitinkantis hidroksilo OH pasiskirstymui.

¹³⁾ Edvardas Proksmairas (Edward William Proxmire, 1915-2005) – amerikiečių politikas, demokratas, senatorius nuo Viskonsino (1957-89). Buvo nusistatęs prieš kosmoso tyrimus, taipogi trukdė SETI projektui.

¹⁴⁾ Ričardas Brianas (Richard Hudson Bryan, g. 1937 m.) – amerikiečių teisininkas, Nevados gubernatorius (1983-89) ir senatorius (1989-2001) nuo demokratų. Buvo nusistatęs prieš SETI, ignoruodamas NASA kvietimus dalyvauti susirinkimuose dėl SETI.

¹⁵⁾ Tomas Pirsonas (Thomas Pierson, 1950-2014) - SETI instituto steigėjas ir direktorius. NASA SETI program in 1993 m. nutraukus NASA SETI programą, organizavo privačių lėšų paieškas SETI projekto tęsimui.

¹⁶⁾ Čarlzas Sygeris (Charles L. Seeger, 1913-2002) – radijo astronomas, SETI pionierius. Prisidėjo kuriant Cornell universiteto radijo observatoriją. Nuo 1950 m. 12 m. praleido Leideno un-to observatorijoje, kur sukūrė daug stabilių ir jautrių receiverių.