Global Lithuanian Net: san-taka station: |
ESA: iš Europos į kosmosą
Taip pat skaitykite ESO teleskopai Čilėje...
Iš jos projektų verta paminėti dalyvavimą Hubble teleskopo
paleidime (1990). Po 5 m. vėlgi su NASA parengta Saulės observatorija SOHO,
tebestebinti Saulės audras, padariusi keletą atradimų apie Saulės ir jos atmosferos sandarą. 1999 m. į orbitą iškelta
XMM-Newton stotis, skirta rentgeno
spinduliavimui stebėti ir turinti tris teleskopus. 2003 m. startavo Mars Express, turintis ypač didelės skiriamosios gebos kamerą ir spektrometrą, sukurtą specialiai vandens paieškai; kitais metais jis aptiko metaną. Po ilgų tyrimų nustatyta, kad jis išskiriamas geologinių procesų metu. 2005 m. pradėtas Galileo projektas, kurį ketina baigti 2019 m. sukuriant atskirą navigacinę sistemą,
nepriklausomą nei nuo amerikiekiškos GPS, nei nuo rusiškos GLONASS2).
2008 m. TKS stotyje pradėta kurti Columbus laboratorija (COF), skirta įvairiems eksperimentams nesvarumo sąlygomis. 2010 m. startavo eksperimentas su zondu CryoSat1) , turinčiu radiolokatorių, leidžiantį išmatuoti ledo storį poliarinėse srityse. Jo duomenys rodo ledų tirpimą. 2013 m. į orbitą pakilo zondas Gaia2) , matuojantis atstumus iki žvaigždžių, jų ryškumą, judėjimo pobūdį. Jo tikslumas apie 40 k. didesnis nei pirmtako Hipparchos. Pagrindinė jo dalis kol kas didžiausia į kosmosą iškelta skaitmeninė kamera. Jo dėka 2016 m. sudarytas išsamiausias ir tiksliausias Paukščių tako žvaigždėlapis (per 1 mlrd. žvaigždžių su jų charakteristikomis). Žinomiausi paskutiniai projektai Rosseta, startavus 2004 m. ir į Čuriumovo-Gerasimenko kometą 2014 m. nuleidusi Phillus aparatą. Nevisai sėkmingai pavykęs, tačiau mokslininkai tebeanalizuoja surinktus duomenis. Jau po misijos, Nature Astronomy 2018 m. pasirodė straipsnis, bandantis paaiškinti keistą kometos formą. Kitas ExoMars projektas, vystomas kartu su Rusijos RosKosmos. Pirmoji stotis startavo 2016 m. iš Baikonūro, į Marso orbitą atgabenusi Trace Gas Orbiter stotį, tačiau Scaparelli nusileidimas nepavyko. 2020 m. prasidės antras jo etapas, kurio metu bus nuleistas marsaeigis ir matavimo platforma. Numatytos ir naujos tyrinėjimų kryptys. 2019 m. planuojamas zondas Solar Orbiter, prie saulės priartėsiantis vos per 45-is jos skersmenis. Jo skiriamoji geba sieks 100 km į pikselį. Jis ištyrinės ir poliarines Saulės sritis, nepasiekiamas stebėjimui iš Žemės. 2020 m. turėtų pakilti Biomass zondas, nustatysiantis bendrą biomasės kiekį mūsų miškuose tai padėtų modeliuoti anglies apytaką Žemėje. 2020-ais numatytas ir Euclid teleskopo startas, leisiantis tiksliau išmatuoti Visatos plėtimosi spartą ir santykį tarp tamsiosios materijos ir energijos. 2022 m. ketinama leistis link Jupiterio palydovų: Europos, Kalisto ir Ganimedo (JUICE projektas). O juk Europoje hipotetiškai galima gyvybė! (žr. daugiau apie tai >>>>>). O 21 a. 3-io dešimtm. gale prasidės gyvybės pėdsakų paieška ir tolimuosiuose pasauliuose 2028 m. planuojama iškelti Ariel stotį, kuri 4 m. stebės apie 1000 ekzoplanetų. Tyrinėtojus dabar ypač domina tų planetų atmosferos sudėtis. Gal jis pastebės net ir nežemiško proto apraiškas?! 1) CryoSat - ESA programa, skirta poliarinių ledų kitimui stebėti. CryoSat-1 palydovas patyrė avariją 2005 m. starto metu, tačiau 2010 m. pavyko iškelti CryoSat-2 palydovą jo orbitos pakrypimas yra 92o esant apie 725 km aukščiui. Jo skiriamoji geba ledo storiui apie 1,3 cm. Ankstesni stebėjimai leido tik sekti ledų plotį. Tikėtasi, kad jis veiks 3,5 m. 2018 m. liepą ESA kilstelėjo palydovą į aukštesnę orbitą, nes buvo tikimybė susidurti su kosmoso šiukšle. Tada jis grįžo į ankstesnę orbitą tęsti stebėjimų. 2019 m. gegužę paskelbta, kad remiantis stebėjimo duomenis Antarktidos ledynų storis sparčiai plonėja. 2) GLONASS - Rusijos palydovinė navigacijos sistema, alternatyva GPS, paleista kartu su priešraketinio
perspėjimo sistema 1982 m. 2019 m. pilnai funkcionavo tik šios dvi navigacinės sistemos; jų abiejų veikimo principas
3) Gaia - ESA orbitinė astronominė stotis iškelta 2013 m., prieš tai ją rengiant 13 m. Tikėtasi, kad ji veiks iki 2022 m. Pavadinta graikų deivės Gajos (Žemės) garbei. Jos pagrindinis tikslas Paukščių tako žvaigždžių astrometrija. Tai 4,4 m skersmens cilindras su jo viduje įrengtais trimis interferometrais. Jos teleskopai dirba optiniame diapazone; tikimasi, kad jo pagalba bus sudarytas trimatis mūsų srities žvaigždėlapis, o taip pat bus atrandamos ekzoplanetos, asteroidai, kometos ir pan. Spektrofotometriniais stebėjimais tikimasi nustatyti stebėtų žvaigždžių fizikinius duomenis. Pirmasis GAIA duomenų paketas buvo paskelbtas 2016 m. rugsėjį su 1,1 mlrd. žvaigždžių ir per 2 mln. žvaigždžių duomenimis (bei apie 3 tūkst. cefeidžių šviesumo kitimai). 2018 m. balandį ESA paskelbė apie galaktikos 3D žvaigždėlapio su 1,7 mlrd. žvaigždžių sudarymą. Papildomai skaitykite:
|