Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Tarpplanetinės erdvės tyrinėjimai

Taip pat skaitykite Kaip kūrė TKS?

Apie 2000-uosius NASA manė, kad jau maždaug po 25 m. galės paleisti pirmą tarpžvaigždinį aparatą, planetą prie netolimos žvaigždės pasieksiančio 21 a. pabaigoje. Pernelyg optimistiška, ar ne – juk netgi toliausiai nuskriejęs aparatas „Voyager 1” tik 2012 m. pabaigoje po 35 m. skrydžio priskrido prie tarpžvaigždinės erdvės ribų ir nuo Saulės nutolo apie 15 mlrd. km (daugiau apie Saulės paribius). Tokia sparta iki Kentauro Alfos jis skristų 100 tūkst. metų. Taigi, prieš susiruošiant į žvaigždes, reiktų esminių poslinkių fizikos ir chemijos srityse. O kur dar problemos tokio skrydžio metu? (jos aptariamos >>>>> )

O ypač būtų puiku, jei galėtume keliauti didesniu už šviesą greičiu! Niekas neturėtų sakyti „negalima“ ir „niekada“... Kliūtys juk ir yra tam, kad jas įveiktume. O jei nesugebame įveikti, prasikniskime per sliekanges!

 

Prasideda nauja kosminė era

2000 m. lapkričio 2 dieną, 11 val. 21 min. Lietuvos laiku, pasak ekspertų, prasidėjo nauja kosmoso era. Tą dieną į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) Rusijos kosminiu laivu „Sojuz TM 31“ atvyko pirmasis ekipažas – amerikietis Bilas Šepardas ir rusai Sergejus Krikaliovas bei Jurijus Gidzenko. Šio įvykio laukė kosmoso specialistai visame pasaulyje. Vienas skrydžio vadovų amerikietis Rikas Laborde prilygino šį įvykį pirmojo kosmonauto – Jurijaus Gagarino – skrydžiui į kosmosą. Nuo praėjusio ketvirtadienio brangiausias visų laikų kosminis ir inžinerijos projektas perėjo į galutinę įgyvendinimo stadiją.

Tarptautinė kosminė stotis yra bendras keliolikos šalių projektas, pradėtas įgyvendinti dar 1990-ųjų pradžioje. Be Jungtinių Valstijų ir Rusijos jame dalyvauja 14 Europos kosminės agentūros šalių, Japonija, Kanada ir Brazilija. Kiekviena valstybė įgyvendina tam tikrą atskirą projekto dalį. 1998-aisiais į orbitą buvo iškeltas pirmasis stoties modulis – Rusijos blokas „Zaria“. Tais pačiais metais prie jo buvo prijungtas amerikiečių blokas „Unity“. Kito Rusijos bloko „Zvezda“ paleidimas šiek tiek užtruko ir įvyko tik šiais metais. Nuo šio momento tapo įmanoma į stotį nusiųsti pirmąjį ilgalaikį ekipažą. Pirmoji ekspedicija tarptautinėje kosminėje stotyje išbus iki 2001 metų pavasario. Juos pakeis kitas trijų žmonių ekipažas. Planuojama, kad ekspedicijos keis viena kitą iki 2006 metų. Būtent iki 2006 metų tarptautinė kosminė stotis turi būti galutinai įrengta. Tai bus didžiausias dirbtinis objektas kosmose – daugiau nei 100 metrų ilgio ir 450 tonų svorio.

Pirmasis ekipažas į tarptautinę kosminę stotį atvyko Rusijos kosminiu laivu „Sojuz TM 31“ spalio 31 dieną pakilę iš Baikonūro kosmodromo. Kosminius laivus „Sojuz“ iš Baikonūro dar 1957 metais pradėjo leisti Rusijos kosmoso patriarchas Sergejus Koroliovas. Laivas „Sojuz TM 31“eilėje buvo jau 666. Paprastai prietaringi kosmonautai šiam mistiniam demoniškam skaičiui neteikė pernelyg didelės reikšmės. Tiesa, kai kurių tradicijų laikomasi iki šiol. Kaip ir prieš kiekvieną skrydį, kosmonautai žiūrėjo garsiąją rusų komediją „Baltoji dykumos saulė“.

Misijos vadas 51-ų metų amerikietis Bilas Šepardas į kosmosą pakilo jau ketvirtą kartą. Nepaisant didelio skrydžių skaičiaus, B. Šepardas laikomas mažiausiai patyrusiu ekipažo nariu, nes iki šiol ilgiausias jo buvimas kosmose truko vos 10 dienų. Tuo tarpu per šią misiją kosmose teks užtrukti beveik keturis mėnesius. 38-erių metų Jurijui Gidzenkai – tai jau antrasis skrydis į kosmosą. Labiausiai patyręs šios misijos narys yra 42-erių metų Sergejus Krikaliovas. Tai jau penktasis jo skrydis į kosmosą. S. Krikaliovas vienintelis iš pirmojo ekipažo narių jau lankęsis tarptautinėje kosminėje stotyje, kai ji dar tik buvo pradėta įrenginėti.

Ekipažo nariai savo keturių mėnesių misiją pradėjo nuo to, kad užžiebė tarptautinėje kosminėje stotyje šviesą ir įrengė kamerą tiesioginėms transliacijoms. Pirmoji naujojo ekipažo užduotis – įjungti gyvybinių funkcijų palaikymo sistemą visuose trijuose TKS moduliuose. Neatmetama galimybė, kad kosmonautai jau galės pasinaudoti ir tualetu, kurį dar rugsėjį įrengė amerikiečiai. Per pirmąją savaitę kosmonautai turi sukurti kompiuterių sistemą. Kai ji bus parengta, kosmonautai visas tarptautinės kosminės stoties sistemas galės valdyti savo portatyviniais kompiuteriais. Naujajam ekipažui teks visiškai įrengti naująją stotį: iškrauti du krovininius kosminius laivus su medžiagomis ir įranga, atlikti kai kuriuos medicininius-biologinius eksperimentus ir, svarbiausia, įrodyti, kad ilgalaikis ekipažo buvimas tarptautinėje kosminėje stotyje yra įmanomas.

Jungtinių Valstijų kosminė agentūra NASA mano, kad pirmasis ekipažas stotyje ne iš karto pasijus kaip namuose. TKS ekipažui kol kas teks gyventi susispaudus. Elektra stotyje bus gaminama tik tam, kad būtų šildomi du iš trijų stoties modulių. Situacija pasikeis tik po to, kai gruodžio mėnesį į tarptautinę kosminę stotį bus atgabentos milžiniškos saulės baterijos, kurios tieks stočiai elektrą. Kosmonautai planuoja dirbti po dvylika valandų šešias dienas per savaitę. Tik sekmadieniais jie galės atsipūsti, paskaityti asmeninį elektroninį paštą ir vaizdo konferencijų metu pabendrauti su šeimomis. Be to, kiekvieną dieną ne mažiau kaip po dvi valandas jiems teks atlikti fizinius pratimus tam, kad nesvarumo būsena nepakenktų jų organizmams.

Šis skrydis Rusijos kosmoso istorijai yra įdomus ir dar vienu aspektu. Sergejus Krikaliovas ir Jurijus Gidzenko tapo pirmaisiais Rusijos kosmonautais skrydžio metu apdraustais nuo maksimalaus rizikų skaičiaus. Draudimo suma laikoma paslaptyje, tačiau, kai kurių šaltinių teigimu, ji siekia daugiau nei 900 tūkstančių dolerių. Tiesa, misijos vadovas amerikietis Viljamas Šepardas apdraustas dešimčia milijonų dolerių. Pats laivo „Sojuz“ startas ir skrydis buvo apdraustas 125 milijonų doleriųsuma.

Parengė Gytis Oganauskas, Penki kontinentai Online,

Papildomai skaitykite:
Žmonės Mėnulyje
Greičiau už šviesą!
Žodis apie Gagariną
Ateitis - elektrinės raketos
Baisioji tarybinės kosmonautikos paslaptis
Kosmonautikos pergalės ir pralaimėjimai
Kodėl NASA kosmodromui pasirinko Floridą?
Mūsų palydovo kilmės klausimai
Per meilės orgijas į žvaigždes
Hadronų koliderio kūrėjas
Saga apie neutronus
Daugiaveidis Marsas
Baikonūro tremtyje

Atsiliepimus ir pastabas galite palikti pagrindinio san-taka station puslapio gale.

san-taka
station

UFO phenomenas over and under Lithuanian sky
NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius naktiniame danguje ar patirtus sapno metu...

įspūdžius, klausimus ar komentarus prašome siųsti el.paštu:
san-taka@lithuanian.net arba pateikti šio puslapio gale.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.lt skiltis
Vartiklio naujienos

 
 
Sputnik 1
Sputnik 1

 


Susijungimas


  Taip pat skaitykite:
  Moterys kosmose
Kaip kūrė TKS?
  Nežinomi kosmonautai
NASA tapsmas: istorija
  Tarybiniai raketų profesionalai
  Ar galimas ryšis su protingomis kitų planetų būtybėmis?
Utsure Bune: liudijimas apie NSO Japonijoje
  Merkurijaus baisioji tragedija
  Žmogaus misija kosmose
  Raketų eros ištakose
  Kitų žvaigždžių planetos
  Link Veneros
  NSO kilmė